antnikti

.
nìkti, niñka, -o. nỹkti, -sta, -o

1. smarkiai, skubiai imtis, kibti ką daryti: Ninkù į darbą pasilikęs, t. y. skumbu. Vaikai ninka tėvą veltai gaivinti. Ans nìko rašyti.

2. neduoti ramybės, pulti: Ninka į tą vaikį mergos, t. y. puola.
antnìkti. užsipulti, prispirti: Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspadoriaus.
apnìkti

1. apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti. Vilkai mano karveles apniko. Apniko kai varnos vanagą. Bėga it vapsų apnikta. Neprieteliai mus apnìko iš visų pusių. Pasiduoti jis nenorėjo, dėl to kaip apniktas liūtas gynėsi. Vilkams bandą apnikus, šunis lakina. Apniko kaip varnos vanagą. apstoti, apspisti: Vaikai apnỹko motyną, kad duotum valgyti, t. y. antpuolė. Beregiant apniko mane it šunys vaikeliai su lazdomis. Apniko kap kiaulės bulves. Tos bitys ant to prakaito apnìko i sukando. būti apipultam: Atejau į Kalvariją, tuoj ir apnikáu toms davatkoms. | Kviečiai labai žoliums apnìko. | Ekertin uodegą inkišiau, ana apnìko (apkibo) žuvių, ir parsinešiau. padaryti, kad užpultų, užsiundyti: Mergelę piemenys apniko šunimis, o mergelė buvo jau juoką pažįstanti. apsėsti: Dar blogiau, kai velniai žmogų apnyksta. Sako, apnỹksta velniai. apipulti gausiai įsiveisus: Ir mūso laukus anais metais buvo kurmiai apnìkę. Spragės kopūstus apnìko. Utėlės aną apnìko. smarkiai apstoti, prispausti. Slogos muni apnìko. Avis, par žiemą supelėjusiu šienu šeramas, pavasariop sausis apniko. Visokios nelaimės mus apniko. Bėdos apsėdo, vargai apniko, o kišeniuj nei skatiko. Nepalaima mane apniko.

2. apimti, užvaldyti. Būdavo dienų, kai Levutę apnikdavo abejonės. Sukosi galva, apniko kažkoks nuovargis. Apniko baimė. Juokas apniko, negaliu nė žodžio ištarti. Kad apnìko miegas, niekaip nebgaliu atsitūrėti, ir gana. Netikėlius šiurpulys apniko.

3. užklupti, aptikti: Šieną pjaunant, apnikau laukinių bičių lizdą. Matytis, kiaunė zuikį apnikusi bemiegant. Apniko lytus, ir sutiško muno vasarbačiai. Vienkartu tokie apniko karščiai, jog žemė kaito.

4. pradėti, imti ką daryti: Kai šuo šunį susitinka, tuojau uostyti apninka. Pilį turtingą apnikę jau buvo jie plėšti ir deginti. Keliu [piemenys] tekėti apniko.
atnìkti. atprasti, atsitraukti: Kad bobos pastiptų, jaunikiai atniktų.
įnìkti.

1. atsidėjus, smarkiai, karštai pradėti ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą: Įnìko mokytis. Kaip įniko į skaitymą, negal nė atgrėsti. Taip buvom įnìkę į darbą, kad nė nejutom, kai pietūs atėjo. Pranas jau savo noru, nebeverčiamas įniko į knygas. Neina valgyt – dalgius įnìko. Aš į lauko ūkės darbus įnìkusi. Įnyko po kruopelę gnaibyti aną duoną ir valgyti. Nuskobusi vieną obulą, įniko valgyti. Kad įniko šuo avis gaudyt, kad įnìko! Įnikaũ dirbti ir padirbau. Baltras kaip įnỹksta (= įninka), jau neaptingsta, vis skuba. Marė taip įnìko į nytis verti, kad ir pietus užmiršo.

2. įprasti, įjunkti: Ko ta lapė taip įnìko į mūso vištas? Kaip kiaulės į grikus įniko.

3. užsipulti: Įniko ant niekuo nedėto vaikelio ir šumija visai be reikalo.
panìkti.

1. smarkiai pradėti ką daryti: Po ziegoriaus vienuolika paniko numirėliai su didžiu murmėjimu ir rėkavimu iš žemės išsitarabyt.

2. paprasti, pajunkti: Jis panìko eiti į mišką prie žmogžudų.
sunìkti.

1. visiems, daugeliui smarkiai imtis ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą, darbą: Daug žmonių dabar į rugius sunìko. Sunìko žvirbliai į kviečius. Ale kad sunìko visi draskyti! Ka sunìko visi, i neliko dobilų. Kad sunìko žvirbliai kanapius lesti! Kap sunỹksta dūkti – pasimeta i švernelius. Suniko bobos rieties, keikties, špygomis badyties. Štai kad sukėliau sodos šunis! Kaip velniai suniko loti! Reikėjo daržūse brūzti. Todėl į tą darbą tujau suniko. Būriai paukščių suniko ore lakioti. Suniks burnotis, o paskui subinotis. Vaikai sunìko važiuoti į girią. Suniko kaip Pleikiai į košę.

2. supulti, užpulti: Visi ant manęs suniko: ir seniai, ir tie užpuolė krankti, barti. Trys vaikiukai suniko ir mušė mano vaiką. Visi skolinykai sunìko, ir prapuolė namas. Kaip suniko šunes, lig pat čia atsivijo.
užnìkti

1. smarkiai pradėti, įsitraukti ką daryti: Kaip tik parvažiavo, tuoj užniko kištis prie visokių darbų tvarkos. Kad čia buvo užnìkę rūkti! Kosulys smauga – kad užniks kosėti, nė dvasios nebatgauna. Kad užniks gi šaudyt! Bet ir jūs, darbai, mus vėl užnìksite dovyt. Pradės kortomis mušti arba užniks dainuoti. Kaip žmogų sutinku, kaip regint raišti užninku. įsismaginti: Ana užniko šokti, kaip biesu pasidergusi.

2. užpulti: Mindaugas beregint užniko Palacką. Ar šunys užnìkę papjovė tą katiną, ar kas nušavo? Vieną vyrą buvo užnìkę vilkai. apspisti, apstoti: Pagelbėk, susiede, vėl piršliai užniko. užpulti gausiai įsiveisus: Užnìks tie gyviai, kurie kanda ubagus didžiai. Mūsų kopūstus vabalai užnìko. Žvirbliai užnìko aną. smarkiai prispausti. Jį užniko kojų gėla. Visokios ligos gali žmogų užnikti.

3. užtikti, užklupti: Toki speigai tenai jus užniko, jog kryžnešiai ir jų gyvoliai iššalo. Didį grobį, lig neužnikus kryžeiviams, numie išvarė. Nidos žvejai buvo audros užnikti, bet dar spėjo laiku priplaukti prie krašto.

4. apnikti 2: Išdūmiau raitas į kalnus išsklaidyt minčių, užnikusių mano protą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antnikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>nìkti, </b>niñka, -o. nỹkti, -sta, -o<br/>1. <span class="explanation">smarkiai, skubiai imtis, kibti ką daryti: </span> Ninkù į darbą pasilikęs, t. y. skumbu. Vaikai ninka tėvą veltai gaivinti. Ans nìko rašyti. <br/>2. <span class="explanation">neduoti ramybės, pulti: </span> Ninka į tą vaikį mergos, t. y. puola. <br/><b>antnìkti</b>. <span class="explanation">užsipulti, prispirti: </span> Antnìko seniūnas, ir gavau pristoti pri gaspadoriaus. <br/><b>apnìkti</b><br/>1. <span class="explanation">apipulti, užpulti: </span> Tą valandą įvažiavusius apniko šunys. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti. Vilkai mano karveles apniko. Apniko kai varnos vanagą. Bėga it vapsų apnikta. Neprieteliai mus apnìko iš visų pusių. Pasiduoti jis nenorėjo, dėl to kaip apniktas liūtas gynėsi. Vilkams bandą apnikus, šunis lakina. Apniko kaip varnos vanagą. <span class="explanation">apstoti, apspisti: </span> Vaikai apnỹko motyną, kad duotum valgyti, t. y. antpuolė. Beregiant apniko mane it šunys vaikeliai su lazdomis. Apniko kap kiaulės bulves. Tos bitys ant to prakaito apnìko i sukando. <span class="explanation">būti apipultam: </span> Atejau į Kalvariją, tuoj ir apnikáu toms davatkoms. \| Kviečiai labai žoliums apnìko. \| Ekertin uodegą inkišiau, ana apnìko <span class="explanation"> (apkibo) </span> žuvių, ir parsinešiau. <span class="explanation">padaryti, kad užpultų, užsiundyti: </span> Mergelę piemenys apniko šunimis, o mergelė buvo jau juoką pažįstanti. <span class="explanation">apsėsti: </span> Dar blogiau, kai velniai žmogų apnyksta. Sako, apnỹksta velniai. <span class="explanation">apipulti gausiai įsiveisus: </span> Ir mūso laukus anais metais buvo kurmiai apnìkę. Spragės kopūstus apnìko. Utėlės aną apnìko. <span class="explanation">smarkiai apstoti, prispausti</span>. Slogos muni apnìko. Avis, par žiemą supelėjusiu šienu šeramas, pavasariop sausis apniko. Visokios nelaimės mus apniko. Bėdos apsėdo, vargai apniko, o kišeniuj nei skatiko. Nepalaima mane apniko. <br/>2. <span class="explanation">apimti, užvaldyti</span>. Būdavo dienų, kai Levutę apnikdavo abejonės. Sukosi galva, apniko kažkoks nuovargis. Apniko baimė. Juokas apniko, negaliu nė žodžio ištarti. Kad apnìko miegas, niekaip nebgaliu atsitūrėti, ir gana. Netikėlius šiurpulys apniko. <br/>3. <span class="explanation">užklupti, aptikti: </span> Šieną pjaunant, apnikau laukinių bičių lizdą. Matytis, kiaunė zuikį apnikusi bemiegant. Apniko lytus, ir sutiško muno vasarbačiai. Vienkartu tokie apniko karščiai, jog žemė kaito. <br/>4. <span class="explanation">pradėti, imti ką daryti: </span> Kai šuo šunį susitinka, tuojau uostyti apninka. Pilį turtingą apnikę jau buvo jie plėšti ir deginti. Keliu [piemenys] tekėti apniko. <br/><b>atnìkti</b>. <span class="explanation">atprasti, atsitraukti: </span> Kad bobos pastiptų, jaunikiai atniktų. <br/><b>įnìkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsidėjus, smarkiai, karštai pradėti ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą: </span> Įnìko mokytis. Kaip įniko į skaitymą, negal nė atgrėsti. Taip buvom įnìkę į darbą, kad nė nejutom, kai pietūs atėjo. Pranas jau savo noru, nebeverčiamas įniko į knygas. Neina valgyt – dalgius įnìko. Aš į lauko ūkės darbus įnìkusi. Įnyko po kruopelę gnaibyti aną duoną ir valgyti. Nuskobusi vieną obulą, įniko valgyti. Kad įniko šuo avis gaudyt, kad įnìko! Įnikaũ dirbti ir padirbau. Baltras kaip įnỹksta (= įninka), jau neaptingsta, vis skuba. Marė taip įnìko į nytis verti, kad ir pietus užmiršo. <br/>2. <span class="explanation">įprasti, įjunkti: </span> Ko ta lapė taip įnìko į mūso vištas? Kaip kiaulės į grikus įniko. <br/>3. <span class="explanation">užsipulti: </span> Įniko ant niekuo nedėto vaikelio ir šumija visai be reikalo. <br/><b>panìkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai pradėti ką daryti: </span> Po ziegoriaus vienuolika paniko numirėliai su didžiu murmėjimu ir rėkavimu iš žemės išsitarabyt. <br/>2. <span class="explanation">paprasti, pajunkti: </span> Jis panìko eiti į mišką prie žmogžudų. <br/><b>sunìkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visiems, daugeliui smarkiai imtis ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą, darbą: </span> Daug žmonių dabar į rugius sunìko. Sunìko žvirbliai į kviečius. Ale kad sunìko visi draskyti! Ka sunìko visi, i neliko dobilų. Kad sunìko žvirbliai kanapius lesti! Kap sunỹksta dūkti – pasimeta i švernelius. Suniko bobos rieties, keikties, špygomis badyties. Štai kad sukėliau sodos šunis! Kaip velniai suniko loti! Reikėjo daržūse brūzti. Todėl į tą darbą tujau suniko. Būriai paukščių suniko ore lakioti. Suniks burnotis, o paskui subinotis. Vaikai sunìko važiuoti į girią. Suniko kaip Pleikiai į košę. <br/>2. <span class="explanation">supulti, užpulti: </span> Visi ant manęs suniko: ir seniai, ir tie užpuolė krankti, barti. Trys vaikiukai suniko ir mušė mano vaiką. Visi skolinykai sunìko, ir prapuolė namas. Kaip suniko šunes, lig pat čia atsivijo. <br/><b>užnìkti</b><br/>1. <span class="explanation">smarkiai pradėti, įsitraukti ką daryti: </span> Kaip tik parvažiavo, tuoj užniko kištis prie visokių darbų tvarkos. Kad čia buvo užnìkę rūkti! Kosulys smauga – kad užniks kosėti, nė dvasios nebatgauna. Kad užniks gi šaudyt! Bet ir jūs, darbai, mus vėl užnìksite dovyt. Pradės kortomis mušti arba užniks dainuoti. Kaip žmogų sutinku, kaip regint raišti užninku. <span class="explanation">įsismaginti: </span> Ana užniko šokti, kaip biesu pasidergusi. <br/>2. <span class="explanation">užpulti: </span> Mindaugas beregint užniko Palacką. Ar šunys užnìkę papjovė tą katiną, ar kas nušavo? Vieną vyrą buvo užnìkę vilkai. <span class="explanation">apspisti, apstoti: </span> Pagelbėk, susiede, vėl piršliai užniko. <span class="explanation">užpulti gausiai įsiveisus: </span> Užnìks tie gyviai, kurie kanda ubagus didžiai. Mūsų kopūstus vabalai užnìko. Žvirbliai užnìko aną. <span class="explanation">smarkiai prispausti</span>. Jį užniko kojų gėla. Visokios ligos gali žmogų užnikti. <br/>3. <span class="explanation">užtikti, užklupti: </span> Toki speigai tenai jus užniko, jog kryžnešiai ir jų gyvoliai iššalo. Didį grobį, lig neužnikus kryžeiviams, numie išvarė. Nidos žvejai buvo audros užnikti, bet dar spėjo laiku priplaukti prie krašto. <br/>4. apnikti 2: Išdūmiau raitas į kalnus išsklaidyt minčių, užnikusių mano protą.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antnikti

#