žìnti (žýti), žį́sta (žýsta), -o.
1. pažinti: Žìnte pažįstu, ale negentaujuos. Žinte nepažino, praste nesuprato. Žìnte nepažį́stu, o jau numanau. Žìnte aš nepažįstu Tamstos. Jis dar nei žinte nepažino. Kad jūs šeimininką žintumėte, tai ir nieko nekalbėtumėte. Man jis nei žìnt, nei pažint. Eik, žink savą avį, ar pažinsi iš būrio. Aiškiai pasirodė ta motriškė nė žinte nepažįstanti Atanaziaus. Mane niekas nepažino, žìnte nepažino, praste nesuprato, po juodbėreliu znaiminos. Ginte paginsiu, žìnte pažinsiu, nuo giminėlės n’atsitolinsiu. Matyt nematė, žinte nepažino, ant vainikėlio suprato.
2. patirti: Tos cnatos pagaliaus nė žìnte nepažinom. Ponai nei žinte tos ligos nepažįsta.
apsižìnti. apsirikti, apsipažinti.
atžìnti.
1. vėl atpažinti pamiršus ar paklydus: Pristatė trobų – Akmenės negal atžìnti. Kaune buvau tik priš penkiasdešimt metų, dabar turbūt jau nėko neatžýčiau. Atsižìno rytą i parejo numien. Nėkaip negalì atsižìnti. Gor (visai) nebatsižį́stu nė tos vietos, nė nėko. Dairais dairais, kol atsižį́sti, kokio [je] vieto [je] esi. Negalės seni beatsìžinties. I pasku nėkaip nebatsižį́stu: tokie dideli ąžuolai, tie šilai (viržiai) , rodos, lig kelių. Vedu jau atsižìnov, kad jau nebtolie. Seniai seniai buvusi, ale atsižináu dar, radau. Atsižį́sta žmonys savo vietas, žino kožną pėdelę. Klaidino tą naktį, tik šiaip taip atsižináu. Kaunas dabar didelis – negal atsižýt. Vienur einu, kitur einu, vis nėkur neatsižį́stu. Užžela takai, negal atsižìnti [senųjų vietų]. Kol nepradėjo aušti, neatsižináu, kame esąs. Vakare neatsižį́sta, katro [je] vieto [je] besąs. Nuejau – savo buveinės neatsižináu. Lipąs iš tos mašinos, veiza, kame besąs, atsižìno, ka Seda. Patys žmonys nebeatsižį́stam, kur katro gyvenimas buvo. Negal atsižìnti: žemė kauka, dangus kauka, vandiniai kauka – tekninkas (technika) atejo. Viskas pasikietusi, prisikeltum seniejai, nebatsižiñtum. Ka vienu taku vestum kelissyk, gal i atsižýtum žmogus. Tuo tarpu įbado mažus mietelius, kad atsižintų, kame diegas yra įdiegtas. Nebatsižindamas tų vietų, par kurias pirmiaus keliaudavau, ir nerasdamas kelio žinomo aklai sutemus, labai įsiveikiau. Išsigavusys kaliniai lietuviai ar žemaičiai iš kalinių kryžeivių arba mečeivių nebgalėjo pargrįžusys beatsižinti ir numų savo berasti. Žvalgydamos šen ir ten, atsižino, jog jam išpuolė eiti dabar par pat arklių turgų. Jei tais norite būti ir iš tikro atsižinti ant savo senovės kraujo, tai tolei melskitėsi pono Jėzaus, iki ir jus lankys. Kaimynai įeina į trobą i neatsižį́sta ne žmonių, ne nėko. Aš tavo draugės neatsižį́stu. Žąsys, savo numus atsižìnusios, pradeda kvarkti.
2. prisiminti, atsigodėti: Buvo primiršęs, o dabar savo buvusią kalbą atsižìno, t. y. atsižį́sta, primena. Tik staiga atsižinau, kad pinigus pamečiau. susigaudyti, susivokti: Jau mama neatsižį́sta, mūso ne [b] ipažino.
dažìnti. pažinti
1.
įsižìnti. pažinti, susipažinti: Po žodžio žodis, kolgi įsižį́sta katras. Lai gal įsižino mūsiškį visą labą … ir tą tenepameta iš akių.
pažìnti.
1. žinoti esminius bruožus, kuriais skiriasi nuo kitų: Nepažįstu nė vieno iš vaikų. Aš tavi pažį́stu, mas buvom kaimynai. Nėkas nė žìnte nepažìno. Aš ir mamą jo pažį́stu. Jaunas jaunaip klausia, ar tu jytai pažį́sti. Iš balso tave pažįstu. Senus pažį́stu nuluptus. Katrie kupčiai, tie pažį́sta ant dantų arklį. Kad pamatytum, tai pažýtum. Rodės, pažįstu jį iki panagių, o va palikau musę kandęs. Visi šunys mani čia pažìno (aš čia buvau savas) . Iš darbo pažinsi žmogų. Pažìnk draugą kelionėn, o prietelių nelaimėn. Kvailą iš juoko pažį́stame. Numien palikęs, kelė [je] sutikęs savo gero nepažino.
pažintai.
pažintinai.
2. darytis artimu, pažįstamu: Dainavoj bit maskoliai, pasižìno ir apsiženino. Pasižìnom turgely i susėjom. Ir išėjo jis į girią kaimynų aplankyti, su kuo nors pasižinti, pasišnekėti. Juk ji su daktaru pasižino, kai mūsų senis, Juozas, susirgo. | Su šituo žodžiu, kaip pasakojo patsai Jaunius, jisai pasižinęs iš senio Ruigio, Jaunių kaimyno, Lembo sodoje, Kvėdarnos parapijoje. Sūnus išėjo pasižinti su ta pasakiškąja Palanga. Vaikams jau davėm pasižìnti su raštu.
3. atpažinti vienam kitą: Pasku jie pasižìno – žmona buvo atsimainius. Jie žino, pasižį́sta tokie vienas kitą.
4. turėti pažintį, būti pažįstamiems: Ar jūs pasižį́stami? Su juo pasižį́stam gerai. Ka aš nepasižį́stu su anais. Ir mes su juo pasižìnom maži. Juodu gerai pasižìno. Ir anksčiau mes pasižìndavom. Garbingam žmogui gėda su tavim pasižinti. Kartu gyvena ir nepasižį́sta. Mes su ja pasižìnom. Pasižį́stam labai gražiai. Mudu pirmiaus pasižìnom. Ir jūs pasižį́stat jo? Su tą bobute liuobav pasižìnti. Julė pasižìndavo su mano broliu. Sabalius pasižino su juo daugiau kaip penkeri metai. Mes nepasižìnom, tik par laiškus susipažinom. Lietuviai visi pasižìnom – mažai buvo [Tilžėje prieš karą]. Su tuo kiemu kaip ir pasižį́stam. Bet jis išejęs ižg bažnyčios Rymo … nepagrįžo nė vienosp kitosp bažnyčiosp kaip tikresnėsp (nes jos niekur nebuvo), nei grėkump, nei armėnump, nei husitump, kuriump pasižint norėjo. | Su rubliu kaip su karalium nepasižį́sta (niekada neturi pinigų) . Mes pasižį́stam su tais šunais, pasikalbinam, tai nepuola.
5. būti žymu, matyti: Kap gražiai žydi obelėlė, ir lapelių maža pažìnt – balta balta ir žalia. Pažìnsi, kur mergų yra – atšlaimas nušluotas. Ar vanduo, ar degtienė – nepažinsi [iš tolo]. Pernai žirgas šokinėjo, o šįmet pėdos pažint. Juodas arklys nušoko, pėdų nepažìnsi.
6. suvokti (buvimą, vertę): Tų žolių milijonai, kur čia visas pažìnsi. Jokių vaistų nepažį́stu. Anas nemokėjo nei skaitytei, nei rašytei, bet pinigus pažindavo. Kirviu mėsą pakapojo, nepažìndavo tų mašinkų. Pažìno, kad visa dirbo brolio pati. Pažinę savo dvasios jėgas, atmestumėt jūsų pačių išsvajotas šmėklas ir ligotas mintis.
7. sugebėti atskirti nuo kitų, nustatyti tapatybę: Aš ano nepažináu nė žìnte. Jau nelabai galėjai bepažinti, kuris čia atvykęs, o kuris vietinis. Kap čia pasipuošt, kad nepažìnt [ų] velnias. Sėdi broliukas, sėdi sesutė – ir manęs nepažino, tiktai pažino sena močiutė ir mane prakalbino. Sustenkam, ale nelabai viena kitą pažį́stam, jau reikia gerai padabot. Nugi ir nepažinaũ aš tavęs, Mortyt, būsi bagota. Nu kaip čia muni pažìno anie i muno vardą žino, i viską?! Iš regėjimo aš jį pažį́stu. Jeigu aš jį sutiktau, tai nepažytáu. Nepažį́stu, kas čia toks eitų – neišmatau. Mano tėvelis atsikelt [ų],
nebepažiñt [ų] savo gryčios. Arklys nesukas į svetimą kiemą, pažį́sta savo. Pažįsta sidabrą ir pelenuose. sugebėti veikti, dirbti: Ar žydas pažį́sta, kap žemę dirbt, o žmogus pažį́sta.
8. iš požymių nustatyti rūšį: Aš jas. pažìnstu: jų toki mėlyni žiedukai, šaknukės kap širdis. Kad žolę pažį́sti, nuo buroko atskiri – i ravėk! Tų grybų nepažį́sti, ar anie ėdami, ar ne. Reik pažìnti [grybus],
nepažìndamas kokius norintais užvalgysi, i gatavas. Daktarai nepažìno ligos. nustatyti vertingumą: Šeiminykę iš duonos pažìnsi: tik sunkus darbas gerą duoną kepa. Iž rankų maistrą pažýt, iž rengmonės – mergą. Iš vaisiaus jų pažysite juos.
9. suprasti: Anys nepažį́sta mūsiško liežuvio. Anas visa pažį́sta, ką niūkiam. Moma lietuviškai pažìno, o ūtaryt nemokėjo. Ot, senesni kap kokį žodį pažį́sta. O aš dar jauna buvau, nieko nepažinaũ, ką anys ten ūtarino. Valandų, ir tų kadaise nepažìnom. Aš pažį́stu, kai meluoja, oi pažį́stu. Kas tę ta par knyga, ka raidžių visai nepažýt. Nepažį́stu tą žodį. Išmokė muni biškį raides pažìnti, paskiau kningas išmokau. | Pusdienį pažįstu iš saulės. Kap suvelia milą, nepažìnsi, kap darytas. Vieni šposus pažį́sta, kiti nepažį́sta. Kokio amžiaus tas vaikas buvo, nežinau, tik ans juoką jau pažìno. Jie pažįsta teisybę ir išsisaugoja paklydimų. Niekas nepažį́sta, kas jai yra. Gizelis, jeigu moka suviryt, tai jau pusė kalvio: pažį́sta geležį, žino, kap limpa. Gerasis Dievulis pažį́sta jo nuoširdų ir kuklų troškimą. Blogą darbą ir naktį pažinsi.
10. pajusti, patirti: Aš vargo nepažinaũ po momai. Sutikau bernelį, pažinaũ vargelį. Kap pažinai vargelį, atsiminei rūtelę. Verki, sesute, vargo nepažinus. Tai sako: eik, Adomai, iš rojaus, pažìnk darbą artojaus. Nei aš pažinaũ vemt, kap buvau sunkemėj. Kai pažinaũ, kad ana numirė, visai sveikatą pamečiau. Turia jis pinigų – iš šių metų pasižìno. Turi pinigo davaliai, tai nepasižį́sta [nuostolių išlaidaudami]. vartoti: Ani kokios tabletkos pažìnom, o sveiki buvom.
11. leistis būti atpažintam: Te išmintis jo pasižins. Nes jisai. norint pirm abejojo, ik kolei nopžvalgė, bet tuojaus kaip išvydo ir palytėjos, tad veikiai pažinos ir pamatės, ir pametęs neištikėjimą pažino V [iešpatį] Dievą savą. Bet tatai stebuklingesn, jog magamus pažintis ir apreikštis teikės. Nes ant kurių V [iešpats] Jėzus pažvilgi tuo būdu, tie pasižįsta, tie nuog piktųjų draugės tęjaus pabėga. Tiesa yra, kad Ponas tumpi niekad nepasižįsta, o visada tų užsigina ir nenori nieko apie juos žinot, kurie įsidavė ing karalystę ir paslušnystę svieto to biedno.
12. išpažinti; prisipažinti: O kaipagi mes juos nes turim pažint už aveles, kad anys nepasižįsta naminykais būt vieros. Jis pasižįsta nevertas esąs. Jiemus. davė išmanyt, idant pasižintų ir išsivystų, bat piktamui niekad ir gera nepadest. Pasižįstam, kad jau nusidėjom. Aš pasižįstuos tokiop darbop per silpnas ir nehadnas. Todėlei pasižįstuosi neišmintingai kalbėjęs. Anas pasižino ir neužsigynė ir pasižino: „Eš neesmi Christus“. O jisai užmiršęs viso gero, ką daręs buvo, neturėdamas, tiektai nevertumą savo po akim ir labumu V. Christaus, pažįstas esąs nevertumi. Pasižįstam, kad jau nusidėjom. Po kieno akimis pasižįsti griešnas esąs? O teip teikiuot, pažinkis kuo greičiaus ir sugrįžk iž visos širdes ižganytojop savop. Užu tokių stebuklų žmonės pasižino.
antpažìnti. atpažinti 1: Jo neantpažìno niekas, o až aštuonias dienas ir mirė.
apsipažìnti.
1. kiek sueiti į pažintį: Su visais apsipažinaũ. Nepatenkyta buvau, kad giminių, pažįstamų žmonių nėra, paskui apsipažinaũ.
2. įgyti kiek žinių: O kad aukštaitis suprastų Valančių, turi jis būti kiek apsipažinęs su žemaičių tarme. Visi drauge paskui nuvyksią į Paryžių apsipažinti, kaip dabar mokosi Prancūzijos jaunimas.
3. nepažįstamą palaikyti pažįstamu, apsirikti: Gal apspažinaũ patamsy. Pasitaiko apsipažinti, – nusišypsojo Senkus.
atpažìnti.
1. nustatyti tapatybę: Užsideda ličynas [per Užgavėnes],
nu i nėkaip neatpažìnsi. Seni akmenys, seni medžiai, seni žmonės, – jie mažai besikeičia ir susitikę be vargo atpažįsta vieni kitus. Atpažìno iš plaukų. Vienas buvo nepažįstamas, o antrasis kažkur matytas. Trečiąjį Gediminas atpažino iš pirmo žvilgsnio, įėjęs į vidų. Šuo atpažį́sta geriau kaip žmogus.
2. atskirti iš požymių: Ana gi atpažìno, kad jos to skarelė. Neatpažìno daktarai: gydė nuo apsinuodijimo, o buvo smegenų uždegimas.
atpažį́stamai. Neatpažįstamai pasikeitė ir vartotojai. Nebatsipažìns – tie patys numai atrodys, kad y [ra] tokie dvaraliai. Išlipau Plungė [je],
veizu i nebatsipažį́stu. Krūmai ir laukai – jau neatsipažį́sta.
įpažìnti
1. pasidaryti pažįstamiems: Mudu jau seniai įsipažìnę. Tokios geros moterėlės buvo, įsipažìnom begulėdamos [ligoninėje]. O kad da geriaus įsipažino, neleido senuko ubagautie, bet kaip savo tėvą mylėjo.
2. įgyti žinių, sužinoti esminius bruožus: [Motina] nusivedė į daržą ir parodė morkų, burokų daigus. Nosę prikišusi artyn paveizėjau – ir taip įpažináu visus daigus. Reiks mun išeiti į svečią šalelę, reiks įsipažinti su svečia šalele.
išpažìnti.
1. nustatyti tapatybę: Aš tavę neišpažinaũ, maniau, kad anūkė ateina. Žmogaus išpažýt negaliu, akla. Dabar pradėjau [tą žmogų] išpažìnt: jau i pasišnekam susitikę. Nusiprauskie, mergužėle, tep baltai burnelę – niekas neišpažis, kad tu ne mergelė.
2. susipažinti: Tai tada jie ir išsipažìno. Išsipažìnom, išsipasakojom. Jis su jais visais išsipažìnęs.
3. įgyti žinių apie ką: Motinai gelbėjau nešti kiocius, teip išpažináu miestą.
4. patirti, išgyventi: Mes tai išpažìnom jaunystę. Dar aš neišpažinau jaunųjų dienelių, rūtų vainikelio. Pas močiutę augau, vargo n’išpažinaũ. Aš nieko to turto neišpažinaũ – tik darbo daug, o pinigus jis ėmė. Kad tu jaunų dienų neišpažìntum!
5. suprasti: Pirma neišpažìnom tokių žodžių. Mat labai gerai tas raides išpažinaũ. nutuokti, išmanyti: Apie kirmėles daktarai mažai išpažį́sta.
6. pripažinti: Vasaros nėko neišpažį́stu; kad kur einu, i megztinį apsisiautu, i viską.
7. atvirai papasakoti, išsakyti: Diedas kančių pamirkino, boba griekus išpažino. Paskui, kap toji merga viską išpažino tai bobai, toj boba atsakė. Išpažìno, kad vogė. išduoti: Šitie ir kitus vagis išpažìno.
8. laikytis įsitikinimų: Tikrą tikėjimą išpažįstąs. Kadangi mes tave išpažį́stam, tad nepaduok mus pagonims, kurie tavęs nepažįsta. Yra teipag nekurie, kurie uparu savo vieros šventos krikščioniškos nenor išpažint.
pasipažìnti
1. atpažinti (vienas kitą): Tiek metų nesmatę, ale paspažìnom da abidvi.
2. pasidaryti pažįstamu: Su juo pasipažinau par vestuves. Kas gi dabar beeis piršlybų: sueina, pasipažį́sta, ir gerai.
3. būti pažįstamu, bendrauti: Su ta, kur švepla, tai mes pasipažį́stam. Mudvi nuo mažens pasipažįstam. Kai kaimynai buvom, tai ir pasipažìnom.
užpasipažìnti susipažinti: Užpasipažinau su Jurgiu.
pérpažinti. nustatyti: Ana pati jau pérpažino ma [no] kvarabą.
pripažìnti.
1. patvirtinti tapatybę: Nugi žiūriu – ineina Zitutė, nebepripažinaũ vaiko. Dar teip pripažį́sta muni kartais, bene ta, bene ta. Pamatė brolis, ka žiedelis an piršto i pripažìno, ka ten sesuo. Anas jau nepripažìno, kad brolis, sako, aš neturiu brolio. Jį nušavė, susprogdino, buvo mañ nuvedę pripažìnt: galva ištaškyta, baisus buvo. Mane pripažį́sta, kad vyras. Atrado tuos arklius – pripažìno pas žmones. Teisučio mergytė tai nepripažį́sta dieduko, bijo labai, mat su akiniais. Savą viedrą pripažìno. Vadinasi, nė vienas nenori pripažinti savo parašo?
pripažintinai.
2. laikytis nuomonės, teigti: Jo kaimynai pripažìno, kad čia bus teisybė. Daktaras pripažìno, kad reikia dirbtienai šitą aparaciją (operaciją) . Moterys pripažìno, kad jaunajai trupučiuką kaukšt. Tikrai pripažį́stu, kad dartės geresnis čėsas, negu kap anksčiau buvo. Apsirgo [karvė] staigiai, pripažìno, kad parduot reikia.
3. paskirti: Tą mašiną teismas pripažìno jam. Jis nori prisipažìnt žemę ant sevęs.
4. nustatyti diagnozę: Gydytojai pripažìno, kad kaulų koks tę išretėjimas. Vežioja visokius doktarius, ale anys nepripažìno, kokia jam yr kvaraba. Daktarė pripažìno da gripą užsilikusį. Munie pripažìno geltligę. Man pripažinta gydytojų šitas kraujo nusėdimas. Nė vienas daktaras nepripažino, ka anam širdis.
5. pajusti, patirti: Ir mano gyvenimas nuejo, nepripažinaũ. Nepripažį́sta tų senų laikų.
6. vertinti, teikti pirmumą: Nebepripažį́stu vaistų, pripažìnsiu, kai bus blogai. Kap kas pelynas pripažį́sta ir dažnai geria. Aš ir dabar žolelėm gydaus, aš šitų vaistų nepripažį́stu. Aš daktarų nepripažį́stu i pas jų neinu – jis į mani neįlįs. Kitokių nepripažìnom [grybių] – ūmėdė, lepšis da jau, nu baravykas, raudonikas. Tetė tokių darbų. nepripažìno, tokiem darbam ir laiko nebuvo. Jis nepripažį́sta nė žmonos, nė vaikų, tik čėrką. Trąšas rankom kratė, dabar jau šakes pripažìno.
7. tikėti: Kas neina į bažnyčią, nieko nepripažį́sta. Bažnyčion neinu viškai, nu teip pripažį́stu. Mano motina tik pripažį́sta Dievą. Dievo nepripažį́sta, užtatai teip daros. Dabar jau meldžiąs anas, pirma Dievo nepripažìno. Dabar žmonės kitoniški, nieko nepripažį́sta.
8. pasakyti teisybę ką padarius: Tėvas gerai inkrėtė šiknoj, tai viską pripažìno. Aš prispažinau, ką obuolius myliu, tai ana kišenėn ir atanešė. Kap gavo kailin, tai prispažìno. Dabar aš prisipažį́siu, ką aš padariau. Čia jau prisipažį́sta, kad ans suėdęs tą sūrį. Labai ačiū, kad prisipažinaĩ.
razsipažìnti. susipažinti: Eina per vagonais visais, nėr tų mergų, su kokiom razsipažìno.
susipažìnti
1. būti pažįstamam, bendrauti: Kol žmogus gali, jaunas, su žmonėm suspažį́sti, tai ramu (linksma) . Mes su juo gerai suspažį́stam. Jiej nuo mažo suspažį́sta. Suspažį́stu su juo, rozam (kartu) mergavom.
2. pasidaryti pažįstamu: Buvo kareivis ir suspažìno su mūs lietuvaite. Kartą su Vladu aplankiau jo tėviškę, susipažinau su jo tėvais, seserimis. Jauni suspažìnom, kruopelę išgeria, tep vyras geras. Mokindamos susipažìno anudu.
užpažìnti.
1. laikyti, pripažinti: Daktarai [karalaitį] užpažindavo sveiku, tik sakydavo, kad jis turi didelį rūpestį.
2. vertinti: Jis kito neužpažį́sta, o tik savo.
péržinti. permatyti, suprasti: Tas mokytojas paržino atenčius daiktus. Kaipgi persižinai tu su savo sąžine?
prižìnti.
1. patirti, pažinoti: Dideliai aiškiai neprižìno. Aš prižinau jo protą. Prižindami gerą jų intekmę, mes juos gerume vis daugiau tvirtysime. Šitas ponas yra, kiek prižinoma, vokiečių geras prietelius. Toliaus Tobijošius sakė: „Meldamasis, bene prižinai Medijos žemes ir bene galėtumi su manim ten keliauti?“.
2. pripažinti: Pirkęs tėviškę prižino provą ant jojo vardo. Ir gydytojai prižį́sta, kad rūgšties nereikia duot. Prižìno man rožę. Prižìno, ką uždegimas. Ar bus ir gana dėkingi kiti lietuviai, ar prižins mano darbo vertybę?
3. prisipažinti: Saikina ir siegina, kad prisižintų, kur dėjo pavogtą drobę. Anas toks kalbingas žmogus, prisižìno, kad paėmė ratą. Prisižinaũ visa, bet ana daug ir nebarė. Nenorėjo prisižìnt, tai duktė ar kas išsitarus, kad papjovėm [telioką]. Turiu prisižinti, kad Prūsuose niekumet nėsu matęs tokios daugybės prūselių. Pirma jos mintis buvo bėgti in Kušlių, prisižinti ir prašyties, kad dovanotų. Pasitikėk manim ir prisižink! Aš, biednasis griešnykas, prisižįstuosi esąs kaltas.
susižìnti; . susižinoti: O tokie vyrai nesusižiñs tau, lauk!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.