pė̃dinti, -ina, -ino. palengva, tyliai eiti, žingsniuoti: Anas tai nigdi nesiskubina, pė̃dina sau iš lengvo. Tai kurgi dabar pėdini par tokį orą? Kur tu pasistiepęs pė̃dini, bi tykodamas ką? Jau tas supykęs pė̃dina namo. Senelis pė̃dina sulinkęs. | Karvės pėdina į dobilus.
antpė̃dinti. užeiti: Ant išmirulio naudos ančpė̃dino jis, t. y. užėjo.
atpė̃dinti.
1. lėtai, palengva ateiti: Jie atėjo pėsti, atpė̃dino. Mes jau seniai čia atpėdinom. Štai ir mano sūnelis atpėdina.
2. ateiti pėdas sekant, pėdomis: Jis atpė̃dino, t. y. atėjo pėdas sekdamas.
įpė̃dinti. palengva įeiti: Bepėdindamas įpė̃dino brolis į brolio gyvatą, butą.
nupė̃dinti. palengva, lėtai nueiti: Kol nupė̃dinsi miestelin, tai ir saulė užtekės.
parpė̃dinti. palengva pareiti: Kam čia važiuot, aš palengvo ir parpėdinsiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.