antsukti

sùkti, -a, -o (-ė)

1. versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu. [V] anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukamì. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) . Visą žiemą sùkėma girnas. Sukì sukì girneles, paskui bėgi in ratelį. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė. Suksi girneles be pailselio. Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį],
net koja sopa! Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) . Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos. Patys savim sùkėm šiečką. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą. Jūs sùktūt. Suksu raktelį – suskambės. Aš dainuosiu ir rylą. suksiu, o tu šoksi. Sukamieji vargonai. Sukamàsis kranas. Sukamasis gręžimo būdas. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau. Sùkanti arkliai. Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi.
sukamaĩ. Smeik [smeigtuką] sukamaĩ, tai geriau lįs.
suktinaĩ. Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinaĩ. Piemenys suktinaĩ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius. Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai. Arkliai traukia, bet ratai nesìsuka. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi) ; ir tuodu ratu, sako, sukantis. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos. Pradėjo vė [ja] s pūsti, malūnas sùkties. Senovė [je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą. Kokia kreiva šeiva, nesìsuka. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s. Sukdamós eina [kulka]. Andarokas sùkasis [šokant],
net nosis šluosto. Dulkės rūks [šokiuose],
sijonai sùksis į rinkį. Sukasì. | Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi. Sukuos kaip avelė kvaitulio. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva. Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Metai greit sùkas – jau ir senatvė. Pateptas ratas vis geriau sùkas. Sukis, kedelys. dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) . Sukas sukas – vis ant vietos. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi. Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. Pana sukas keturiom rankom. Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka. Kas sukas be vėjo? Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas. priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti. Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi. kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v] andenio sukù iš šulnio i laistau. Su volu sukamas [v] anduo iš šulinės. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun. griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą. varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį.

2. judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas. Cyrulis suka jau, tujau atšils. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka. Kitur sùka i sùka [debesys],
o čia lytaus nėra. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis. Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą. Gandras suka apie mūsų gryčią. (susilauksime naujagimio) . Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda.
suktinaĩ. suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinaĩ. Suktinõs kaip rėžė su alkūne!. Varnos po lankas pri [v] andens plakas, sùkas ratanais tokiais. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką. Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą. Aš nesu nė lingynė [je] lingavusys, nė sūkynė [je] sùkusys – baugšti buvau. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) . In daikto sùkasi avelė ir priėda. Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi. Akyse pradeda viskas suktis. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas. | Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties. Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą. Galvoje sukosi viena mintis. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) . Sėskis geriau, kogi čia sukíes kap šūdas eketėj! Sukas it skieda eketėj. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą. Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės. Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą. Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) . Kilometrus suktáu nuo jos. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada. Jos. par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas. Pundokai in vandenio sùkasi. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai. Girto sapnas aplink butelį sukas.

3. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą. Kai tik jis. tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom. Kad ma [no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma [no] galvos! Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo. kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka. Viesulas pakilo, į grąžtą sùka. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka. Toji upelė sùk verpetėlį. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą. Dundulis sùkas vandenyje. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst. [V] anduo sùkantysis be parstogės. Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas!. Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas. šėlti, sūkuriuoti. Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja. Ale ir vėtra sùkė!

4. traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai. Kur suki dalgę, te virsta glėbys. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį]. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę. pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės. Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka. Kam tokį didelį pradalgį sukì – teip neilgai pjausi. Visą dieną sùkęs turi pailsėti.

5. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori. šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu. šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją. Su bernais sùkėmės kalėduškosa. Panelė sùkas į rinkį, o tas. va eina teip. Teip ema po rankos i sùkas. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos. Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė.

6. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą.

7. vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius. Jau jis sùka: noria pirkt. Du pešasi, trečias apie kišenius sùka. Suko suko kaip varna prie vištuko. Suko, kol padarė štuką. Sukas po akių. Nesisuk po mano akių! Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį. Nesisuk man po ranka. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę]. Ar ilga (ilgai) tu čia suksíes? Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio. Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims. Daug yra tokių, kur sukas po akių. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas. Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus. būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) . Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr. | Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha.

8. vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Kur tu dabar sukíes? Ot, pasiutus kiaulė! Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji. nusilenktų, kad. su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs.

9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s. Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris. An šitą berną galima sùktis. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės. Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas. Ana smarkiai sukas su kavalieriais. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam. Mes su svečiais nèsukamos. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) .

10. einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau. Jis sùko tuo keliu atgal eiti. Pametęs darbą, sùko į kaimynus. Debesys labiau sùka anuo šonu. | Audra į šoną suka su debesų kalnais. Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) . Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys. Rasi kelį i vėl sùkis po kairės. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan. Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina. Anas. an te sùksis. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi. apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro. | Į vakarus jau saulė sukas. Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai. Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio. daryti posūkį, vingį. Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais. Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias. Keliūtė sùkas alksnynan. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai. Ta Siesartis sùkasi pro juos. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?!

11. gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot. Sùka vežimą atgal. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas]. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt. Sukiam ienas ant Upynos. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį. Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą. Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko. Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) . Raudona mergelė visus iš kelio suka. I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru. Kur sukýs, čia save matai. Skersas sùksys, kad eisi. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? Šiaurės vė [ja] s sùkas – būs šalta. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta. Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo. Nuog bažnyčios nesìsukė svietas, Dievo bijojo. Davė. mokytojus, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami. Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas. Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly [je]. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę. Sukritau, smunka sùkas sijonai. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį. Kur tu kalbą sukì? Atsakyk, ko klausu! [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) . Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs.

12. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą!

13. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles. sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui].

14. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė. Par tą kelį sùka [koją] lauko [n],
čia, matyt, jau ramatikas y [ra]. Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas.

15. riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko. Senis ūsą suka. Ir moteres idant. su. viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais. Javai sukėsi iš karščio. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) . Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta.

16. vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka. Suk man tą tolką ant ragų. Nesuk kasos, ba neaugs. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart. | Motina neleida mun kuodo sùkti. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko!. Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams]. vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko. vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt. Rykštėm suktà tvora. nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę. Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi. kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai.

17. apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę. Kur sùka virves, kebeklis. Iš pakulų pančius sùka. Vyrai sùkdavo pančius. Apivaras sukiau vyžom. Krūkus pasdarė ir sùka virves. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi. Vyteles sùka dangsčiui dengt. Rykštes sùkė in rankos. Eisiu paupėn vyčių sùktų. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa. sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės. verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė. Linus verpia, o kanapes sùka. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau. pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau.

18. vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) . Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka. Sùka i sùka lėles. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles. Gerai, ka ir į gazetą. bėra ko sùkti. Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) .

19. vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) . Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas. | Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Mano javai net trūbosna sukas.

20. tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus. lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt.

21. krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka. Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo. Kiaulė kinį sùka. Karklynelyj lizdelį sukau. Sùko lizdą pelėda. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė [je] lizdą sùkti. Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti. Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai.

22. maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės],
sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys]. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta. Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais. Uogienę tuoj bus galima imt: kai sukì, jau spjaudos. Ar, mama, greit suksì (virsi) košę? Sukì miltų košę.

23. gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą]. Suk antraip sviestą, greičiau susimuš. Sviestą daba sùka sukeklė. Kalatauka sviesto sukamà. Suk iš širdies ir susuksi. Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras. Iš miego sviesto nesuksi. Nesìsuka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus.

24. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų]. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus. Su kirvio kotu sùks [kanapes]. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką]. Suktõs mėsos ataveža. minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt.

25. auginti, siausti (galvas) . Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt. | Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) . Sùkas galvos kopūstų.
2
6. daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka. Sùka piemens dūdeles. Na kaip, ar jau dūdos sùkasi?
2
7. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba.
2
8. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti.
2
9. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną sukì. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd [ė]. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra.
30. gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas. Momai rankas sùka, nieko negali daryt. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot. Prieš kokį orą kojas sùka. Man sausai koją sùka. Iš kumpio koją sùka. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt. Mano šie kaulai sukami. Visą dieną raitaus – sùka vidurius. Pilvą sùka, musėt gumbas. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka. Sùka pilvą kai ratan. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip. Jai dantis nuog nervų sùka. Man antra diena akį sùka. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks.
3
1. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė. Nuog apynių galvą sùka. Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi. Žvaiginėju, galva man sukas. Aukštyn žiūrint, galva sukas. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis. Nu garų ėmė galva sukties. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono. Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti. Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi. trūkti proto: Jam truputį sukasi.
32, augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga. Sùka po padu, negaliu nei paeit. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt. Apstoj [o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka.
3
3. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko. daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau. Sùkė sùkė i nieko nepasakė.
34.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sùkti, </b>-a, -o (-ė) <br/>1. <span class="explanation">versti judėti aplink savo ašį: </span> Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu. [V] anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukamì. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi <span class="explanation"> (malsi) </span>. Visą žiemą sùkėma girnas. Sukì sukì girneles, paskui bėgi in ratelį. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė. Suksi girneles be pailselio. Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį <span class="explanation"> (verps) </span>. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos. Patys savim sùkėm šiečką. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva. Sùkamas į vėjį <span class="explanation"> (vėjo) </span> malūnas. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą. Jūs sùktūt. Suksu raktelį – suskambės. Aš dainuosiu ir rylą. suksiu, o tu šoksi. Sukamieji vargonai. Sukamàsis kranas. Sukamasis gręžimo būdas. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti <span class="explanation"> (varyti mechanizmą) </span> jau. Sùkanti arkliai. Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi. <br/><b>sukamaĩ</b>. Smeik [smeigtuką] sukamaĩ, tai geriau lįs. <br/><b>suktinaĩ</b></b>. Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinaĩ. Piemenys suktinaĩ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius. Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai. Arkliai traukia, bet ratai nesìsuka. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi) ; ir tuodu ratu, sako, sukantis. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos. Pradėjo vė [ja] s pūsti, malūnas sùkties. Senovė [je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą. Kokia kreiva šeiva, nesìsuka. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s. Sukdamós eina [kulka]. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį. Sukasì. \| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi. Sukuos kaip avelė kvaitulio. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva. Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Metai greit sùkas – jau ir senatvė. Pateptas ratas vis geriau sùkas. Sukis, kedelys. dar namie keturi <span class="explanation"> (dar keturi kedeliai yra atsargoje) </span>. Sukas sukas – vis ant vietos. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi. Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. Pana sukas keturiom rankom. Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka. Kas sukas be vėjo? Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas. <span class="explanation">priveržti mechanizmo spyruoklę: </span> A sùkėt laikrodį? <span class="explanation">darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: </span> Sùkti sraigtą. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti. Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi. <span class="explanation">kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: </span> Kasdien viedrą [v] andenio sukù iš šulnio i laistau. Su volu sukamas [v] anduo iš šulinės. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun. <span class="explanation">griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: </span> Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą. <span class="explanation">varstyti (rožančių) poteriaujant: </span> Ražončių sukù sukù kieku linkių. Ką čia liežuvį plaki, ta <span class="explanation"> (tai) </span> geriau rožančių sùk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį. <br/>2. <span class="explanation">judėti ratu, aplink (skriejant, einant): </span> Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas. Cyrulis suka jau, tujau atšils. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis. Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą. Gandras suka apie mūsų gryčią. <span class="explanation"> (susilauksime naujagimio) </span>. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda. <br/><b>suktinaĩ</b></b>. suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinaĩ. Suktinõs kaip rėžė su alkūne!. Varnos po lankas pri [v] andens plakas, sùkas ratanais tokiais. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas. Parplys <span class="explanation"> (malūnsparnis) </span> apie stogą sùkas. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką. Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą. Aš nesu nė lingynė [je] lingavusys, nė sūkynė [je] sùkusys – baugšti buvau. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj <span class="explanation"> (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) </span>. In daikto sùkasi avelė ir priėda. Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi. Akyse pradeda viskas suktis. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas. \| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties. Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą. Galvoje sukosi viena mintis. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi <span class="explanation"> (kartojasi) </span>. Sėskis geriau, kogi čia sukíes kap šūdas eketėj! Sukas it skieda eketėj. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą. Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda. <span class="explanation">daryti ratą (skriejant, einant aplink): </span> Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės. Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą. Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių. <span class="explanation">daryti lankstą: </span> Visi eina i vingį sùka <span class="explanation"> (apeina girtą) </span>. Kilometrus suktáu nuo jos. <span class="explanation">lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: </span> Uodai sùkas į viršų – pagadą žada. Jos. par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas. Pundokai in vandenio sùkasi. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės. <span class="explanation">daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: </span> Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai. Girto sapnas aplink butelį sukas. <br/>3. <span class="explanation">daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: </span> Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą <span class="explanation"> (kulsi) </span> lig išaušimo. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą. Kai tik jis. tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį. Jegu močia skarelės nèsukė <span class="explanation"> (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), </span> gali ir neit. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom. Kad ma [no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma [no] galvos! Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo. <span class="explanation">kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): </span> Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka. Viesulas pakilo, į grąžtą sùka. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka. Toji upelė sùk verpetėlį. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą. Dundulis sùkas vandenyje. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst. [V] anduo sùkantysis be parstogės. Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas!. Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas. <span class="explanation">šėlti, sūkuriuoti</span>. Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja. Ale ir vėtra sùkė! <br/>4. <span class="explanation">traukti (dalgį, imant pradalgę): </span> Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai. Kur suki dalgę, te virsta glėbys. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį]. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę. <span class="explanation">pjauti dalgiu: </span> Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės. Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka. Kam tokį didelį pradalgį sukì – teip neilgai pjausi. Visą dieną sùkęs turi pailsėti. <br/>5. <span class="explanation">šokti darant ratą, ratelį: </span> Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori. <span class="explanation">šokdinti: </span> Būs nibrė, sùksma mergas. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu. <span class="explanation">šokti ratu: </span> Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją. Su bernais sùkėmės kalėduškosa. Panelė sùkas į rinkį, o tas. va eina teip. Teip ema po rankos i sùkas. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos. Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė. <br/>6. <span class="explanation">einant iš visų pusių siausti, supti: </span> Pamatė, ka sùka anų gyvenimą. <br/>7. <span class="explanation">vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): </span> Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius. Jau jis sùka: noria pirkt. Du pešasi, trečias apie kišenius sùka. Suko suko kaip varna prie vištuko. Suko, kol padarė štuką. Sukas po akių. Nesisuk po mano akių! Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį. Nesisuk man po ranka. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę]. Ar ilga <span class="explanation"> (ilgai) </span> tu čia suksíes? Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio. Sùkas <span class="explanation"> (painiojasi) </span> kaip penktas ratas py vežimo. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims. Daug yra tokių, kur sukas po akių. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas. Visi, kurie su šoble sukas <span class="explanation"> (švaistosi), </span> nu šoblės ir pražus. <span class="explanation">būti, lankytis kur: </span> Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu. Aplei Viduklę taip i sùkomės <span class="explanation"> (ėjome uždarbiaudami) </span>. Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi. <span class="explanation">būti, pasitaikyti: </span> Miške sukas visokių uogų. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr. \| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha. <br/>8. <span class="explanation">vykti, dangintis: </span> Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Kur tu dabar sukíes? Ot, pasiutus kiaulė! Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji. nusilenktų, kad. su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs. <br/>9. <span class="explanation">stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: </span> Bernas apie mergą sùka, lankauja. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s. Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą. Vorta <span class="explanation"> (verta) </span> sùktis apie Antanioką: vienatūris. An šitą berną galima sùktis. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės. Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės. <span class="explanation">taikytis, stengtis kur patekti: </span> Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors. <span class="explanation">flirtuoti, dūkti, trankytis: </span> Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas. Ana smarkiai sukas su kavalieriais. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra. <span class="explanation">užsiimti kuo: </span> Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam. Mes su svečiais nèsukamos. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties <span class="explanation"> (bičiuliautis) </span>. <br/>10. <span class="explanation">einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: </span> Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau. Jis sùko tuo keliu atgal eiti. Pametęs darbą, sùko į kaimynus. Debesys labiau sùka anuo šonu. \| Audra į šoną suka su debesų kalnais. Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt <span class="explanation"> (darytis kairiųjų pažiūrų) </span>. Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys. Rasi kelį i vėl sùkis po kairės. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan. Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina. Anas. an te sùksis. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi. apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro. \| Į vakarus jau saulė sukas. Sukiamos ant rublio <span class="explanation"> (skaičiuokime rubliais) – </span> būs brangiai, o markėms – pigiai. Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio. <span class="explanation">daryti posūkį</span>, <span class="explanation">vingį</span>. Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais. Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias. Keliūtė sùkas alksnynan. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai. Ta Siesartis sùkasi pro juos. <span class="explanation">praleisti, duoti (kelią): </span> Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! <br/>11. <span class="explanation">gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: </span> Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot. Sùka vežimą atgal. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas]. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt. Sukiam ienas ant Upynos. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį. Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą. Palyčia pritaisyta, kad sùkt <span class="explanation"> (verstų) </span> vagą. Mėgino sukti <span class="explanation"> (patraukti) </span> muni pri žemės, bet neprisuko. Kožnas savo šikinę sùka <span class="explanation"> (kiekvienas save gelbsti) </span>. Raudona mergelė visus iš kelio suka. I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša. Sùkdamos, sùkdamos <span class="explanation"> (gręžiodamasi, apsisukinėdama) </span> beįpuoliau į vidų nu šunų. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį <span class="explanation"> (jautį) </span> sùka. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę. Negulėk ant vienais šonais, sùkis <span class="explanation"> (verskis) </span> ant antru. Kur sukýs, čia save matai. Skersas sùksys, kad eisi. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? Šiaurės vė [ja] s sùkas – būs šalta. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta. Iš pradžios buvo sukęsis <span class="explanation"> (ryžęsis) </span> neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo. Nuog bažnyčios nesìsukė svietas, Dievo bijojo. Davė. mokytojus, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami. Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas. Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly [je]. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša. <span class="explanation">nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę</span>. Sukritau, smunka sùkas sijonai. <span class="explanation">kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): </span> Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį. Kur tu kalbą sukì? Atsakyk, ko klausu! [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę <span class="explanation"> (darosi liūdnos, pesimistinės) </span>. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų. <span class="explanation">kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: </span> Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs. <br/>12. <span class="explanation">kreipiant laužti, nutraukti: </span> Sùkti sprandą. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! <br/>13. <span class="explanation">kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: </span> Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles. <span class="explanation">sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): </span> Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui]. <br/>14. <span class="explanation">daryti lenktą, kreivą: </span> Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė. Par tą kelį sùka [koją] lauko [n], čia, matyt, jau ramatikas y [ra]. Nariai sùkas <span class="explanation"> (krypsta) </span> tie, viskas, sakau, iš senatvos. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas. <br/>15. <span class="explanation">riesti, raityti: </span> Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko. Senis ūsą suka. Ir moteres idant. su. viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais. Javai sukėsi iš karščio. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties. Anos plaukai patys nèsukas <span class="explanation"> (nesigarbanoja) </span>. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta. <br/>16. <span class="explanation">vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: </span> Moters suka į šeivą siūlus. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu. Siūlą sukiaũ per <span class="explanation"> (pas) </span> Malviną. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka. Suk man tą tolką ant ragų. Nesuk kasos, ba neaugs. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto. Sùktas, susuktas <span class="explanation"> (suveltas, suglamžytas) </span> rūbas – in kabeliuko reikia pakart. \| Motina neleida mun kuodo sùkti. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko!. Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams]. <span class="explanation">vynioti siūlus ant šeivų, trinti: </span> Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko. <span class="explanation">vyniojant sutvirtinti, surišti: </span> Vyrai, baikit kūlelius sùkt. Rykštėm suktà tvora. <span class="explanation">nerti: </span> Sukite kilpą ant savo kaklo! <span class="explanation">vyniojant daryti, gaminti: </span> Sùkti cigaretę. Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi. <span class="explanation">kurti, gaminti (filmą): </span> Šiandien sukami nauji mūsų filmai. <br/>17. <span class="explanation">apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: </span> Suku virvę. Kur sùka virves, kebeklis. Iš pakulų pančius sùka. Vyrai sùkdavo pančius. Apivaras sukiau vyžom. Krūkus pasdarė ir sùka virves. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi. Vyteles sùka dangsčiui dengt. Rykštes sùkė in rankos. Eisiu paupėn vyčių sùktų. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa. <span class="explanation">sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: </span> Gija nesukta, o siūlas suktas. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos <span class="explanation"> (plonų suktinių siūlų) </span> drobės. <span class="explanation">verpti, daryti iš pluošto giją: </span> Da turiu ratelį, da sukù. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė. Linus verpia, o kanapes sùka. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau. <span class="explanation">pinti: </span> Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau. <br/>18. <span class="explanation">vystyti, vynioti į ką, supti: </span> Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios <span class="explanation"> (labai popina) </span>. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka. Sùka i sùka lėles. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles. Gerai, ka ir į gazetą. bėra ko sùkti. Nesuk šūdą į bovelną <span class="explanation"> (nedailink, neteisink) </span>. <br/>19. <span class="explanation">vyniotis aplink: </span> Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę <span class="explanation"> (lysvelę) </span> sukas <span class="explanation"> (riečia) </span>. Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas. \| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Mano javai net trūbosna sukas. <br/>20. <span class="explanation">tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: </span> Lyzis suka puodus ir bliūdus. <span class="explanation">lieti: </span> Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt. <br/>21. <span class="explanation">krauti, vyti, lipdyti (lizdą): </span> Kovukai jau lizus sùka. Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo. Kiaulė kinį sùka. Karklynelyj lizdelį sukau. Sùko lizdą pelėda. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė [je] lizdą sùkti. Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti. Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai. <br/>22. <span class="explanation">maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: </span> Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys]. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta. Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais. Uogienę tuoj bus galima imt: kai sukì, jau spjaudos. Ar, mama, greit suksì <span class="explanation"> (virsi) </span> košę? Sukì miltų košę. <br/>23. <span class="explanation">gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: </span> Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą]. Suk antraip sviestą, greičiau susimuš. Sviestą daba sùka sukeklė. Kalatauka sviesto sukamà. Suk iš širdies ir susuksi. Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras. Iš miego sviesto nesuksi. Nesìsuka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus. <br/>24. <span class="explanation">spausti, malti: </span> Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų]. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus. Su kirvio kotu sùks [kanapes]. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką]. Suktõs mėsos ataveža. <span class="explanation">minti, dirbti (odą, kailį): </span> Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt. <br/>25. <span class="explanation">auginti, siausti (galvas) </span>. Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt. \| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka <span class="explanation"> (krauna žiedus) </span>. Sùkas galvos kopūstų. <br/>26. <span class="explanation">daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: </span> Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka. Sùka piemens dūdeles. Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? <br/>27. <span class="explanation">rausti, išgriežti: </span> Duobę sukama bomba. <br/>28. <span class="explanation">gręžti skalbinius: </span> Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti. <br/>29. <span class="explanation">kramtyti: </span> Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną sukì. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd [ė]. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra. <br/>30. <span class="explanation">gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): </span> Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas. Momai rankas sùka, nieko negali daryt. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot. Prieš kokį orą kojas sùka. Man sausai koją sùka. Iš kumpio koją sùka. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt. Mano šie kaulai sukami. Visą dieną raitaus – sùka vidurius. Pilvą sùka, musėt gumbas. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka. Sùka pilvą kai ratan. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip. Jai dantis nuog nervų sùka. Man antra diena akį sùka. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks. <br/>31. <span class="explanation">svaiginti, kvaitinti (galvą): </span> Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė. Nuog apynių galvą sùka. Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi. Žvaiginėju, galva man sukas. Aukštyn žiūrint, galva sukas. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis. Nu garų ėmė galva sukties. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono. Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti. Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi. <span class="explanation">trūkti proto: </span> Jam truputį sukasi. <br/>32, <span class="explanation">augti skauduliui, tvinkti: </span> Pašinas kojoj liko, dabar sùka. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga. Sùka po padu, negaliu nei paeit. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt. Apstoj [o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka. <br/>33. <span class="explanation">siūlyti, teikti, piršti: </span> Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko. <span class="explanation">daug kalbėti: </span> Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau. Sùkė sùkė i nieko nepasakė. <br/>34.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antsukti

#