genė́ti, gẽni (gẽnia, -ė́ja), -ė́jo. pjaustyti šakas; kirsti krūmus: Pavasarį žmonės gẽni sodus. Jis visą pušyną gẽni. Jis kad genė́ja šakas, įlipęs į eglę. Dvi sesutės an kalnelio geni šakas nuo berželio. Sodo medžius vakar visą dieną genėjau. Genėk medelį, mokyk vaikelį. Keta tave kirsti, šakeles genėti. Nieko nereik be nuomonės nei genėti, nei palikti, bet permanyti kiekvieno darbo reikalą. Genėjamo gluosnio klumpiai y [ra] didelės diktybės (labai stiprūs) . valyti daržoves: Mergos gručkus gẽni (lapus, šaknis pjausto, žemes valo) . Dar runkuliai negenė́ti stovi patvory.
apgenė́ti, àpgeni (-ė́ja), -ė́jo. apipjaustyti šakas, lapus; išpjauti dalį šakų, lapų: Ir pakirto uoselį, apgenė́jo šakeles. Šakas apgenė́k. Apgenė́k pamidorų šakas. Ąžuolas juodė [ja] apgenėtas – daugiau juodymės įgauna. Tau tą klapatą tai jau apgenė́jo (apmažino rūpesčių, palengvino) . Daug reikalų, bet da šiaip taip apsgenė́sme (apsiginsime, išsiversime) .
atgenė́ti, àtgeni (-ė́ja), -ė́jo. nupjauti dalį šakų nuo medžio.
išgenė́ti, ìšgeni (-ė́ja), -ė́jo. genėjimu praretinti: Iš to miškelio išgenėjom visus didžiuosius medžius. Lapus išgenėjau karts po karto iki aštuonių kurpių į aukštį. Nusikirsim ievužę, išgenėsim šakužes, išskaldysim lentužes. Mes išgenė́sim pušų šakeles, kad nenubrauktų sesės vainiko. Medžių šakos par tankios, reik jas išgenė́ti. Krūmus išgenė́ti. Sodelis liko neišgenė́tas. Šuo kinkles išgenėjo vagims. Jonas tuoj būtų išgenė́jęs (išvijęs, išlupęs) iš gryčios.
nugenė́ti, nùgeni (nùgenia, -ė́ja), -ė́jo. nukirsti, nupjauti šakas: Pavasarį sodininkai daug šakų nuo medžių nugenėja. Rudenį nùgenia apatines šakas. Pasikirsiu klevelį, nugenėsiu šakeles. Ar neturi peilaičio – nugenėk man tą šitai kadagį. Biržtvos šakas iš medžių nugenė́k, kad nespelgtum kits kitą. Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenė́tos. Nuo galūnės nugenėjus šakas, išeina geras mietas. | Kad tu nenugenė́jai (nenukarpei) čerkesui siūlų: nunešiau velti – vieni siūlai kabaliuoja. Radęs pievose ganant, nugenė́k (iškapok) nugarą, mėlyną paleisk! Lygu devynių velnių nugenėtasis stova išsiplėtęs. Medį nusigenė́ti.
pagenė́ti, pàgeni (-ė́ja), -ė́jo. šiek tiek nugenėti: Pačių medžių nekerta, bet jų šakas pagenėja. O kam pakirtai šile pušelę, kam pagenėjai trake berželį? Seselė įsėjo, nuravėjo, broleliai šakeles pagenė́jo. Aš tą sodą kirsiu, kirsdams pagenėsiu. Aš pagenėčiau beržų lapelius. Niekados nepagenėta liepų alėja po du sieksniu nutįsusiomis šakomis sviro gražiai ligi pat žemei iš abiejų pusių. Neik par nepjautas pievas – kojas pagenėsu (kirsiu per kojas) . Reiks šluotų pasigenė́ti (pasipjauti šluotoms virbų) .
prigenė́ti, prìgeni (-ė́ja), -ė́jo. genėjimu ko nors pasigaminti, daug genėti: Šakų krūvas prigenėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.