x
beñdrinti, -ina, -ino
1. daryti bendrą, jungti: Turtą beñdrinti.
2. bendrauti, bičiuliauti: Ta teta ir visai nesibeñdrina.
apibeñdrinti.
1. padaryti išvadą iš atskirų atvejų, faktų: Fizinė chemija apibendrina gausius eksperimentų duomenis.
2. padaryti bendrą, suteikti bendros reikšmės: Apibeñdrinti atskirą reiškinį. Apibendrinti galima įvairias vienarūšes sakinio dalis.
subeñdrinti
1. padaryti bendrą, sujungti: Kad subeñdrintume indus, tai užtektų. Ūkio gyvuliai subendrinti. Subeñdrinti turtą.
2. susidraugauti: Kurs kitą veikia, tas su juo ir susideda, susibendrina, susiriša.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.