apiprausti

praũsti, -ia, -ė

1. vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą): Burną praũsti. Kelkis, kelkis, mielas broli, praũsk baltai burnelę. An marių krantelio gilus dunojėlis, tę mano mergelė baltai burną praũsė. Saulė tekėjo į vainikėlį, burnelę prausiau su vandenėliu. Kuom mudvi prausiv baltas burneles? Žalioj girelėj berželį lenkčiau, berželio rasele burnelę prausčiau. Aš pas savo motinėlę prausiaũ žaliu vynu, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm. Kaip mes nebūsim skaisčios raudonos, kad mus motinėlė vyneliu prausė, šilkeliu šluostė. Jonas, ar jau prausei? Bepigu kiaulei: nei burna prausti, nei kojos auti, nei darbas dirbti. Tik kiaulė, burnos neprausus, eina prie lovio. Burna neprausta, galva papurusi. Ar čia tavo prausiamas vanduo? Prausiamas muilas. Išėmiau praũsiamą bliūdą medaus. Kito praustu vandeniu nereik praustis. Praũskai burnelę vyneliu. | Jei katė burną prausia (letenėle trina snukutį), bus svečių. Balta, kaip pienu prausta. Tame bliūde, kur tu kojas mazgojaisi, aš burną praũsiuosi! Prie klevelio šaltinaičio ėjau burną praustis. Sėdėjom pri to šaltinelio, praũsėmos. Ans leduotu [v] andeniu praũsas. Prausiaus į rūtų raselę. Labai nori būt gražus: kas dieną prausíes ir kaklą mazgoji. Atsikėlus rengsis rengsis, praũsis praũsis. Nu, praũskis praũskis greičiau, leisk i mums nusipraust! Ji prausias ir prausias kaip katė, svečių laukdama. Da mama nepraũsusys tebebuvo. Nei praũsęsi, nei šukavęsi. Galgi vištos an tavę tupėjo, kad teip labai prausíes?! Ko tiek ilgai prausýs – varnos pagaus! Nesprausk per daug, gali varna nunešt. Varna per vaiką nuneša, jegu nesipraũsi. Nesveika praũsties – dyla burna. | Kap katinas praũsias (letenėle trina snukutį), svečiai atvažiuos. Katė prausias prieš svečią. Gražūs visi noria būti, ale ne visi noria praustis. prausimusi rodyti atvykimą: Katė svečią praũsia (katė prausiasi – turi ateiti svečias) . Katė praũsia svečių.

2. mazgoti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), maudyti: Prausiu vaiką. Rankeles prausiau, nuskandinau žiedelį. Muilu prausiù blauzdas. Neturi darbo, tai kojas praũsk. Ėmiau praũst rankas išrūgom, man sugijo tie suskilimai. Ir prausė iš to Maižiešius ir Aaron ir sūnai jo rankas savo ir kojas savo. Aš retai kada galvą prausiù. [V] andeniu iš burnos reikia praũst [apkerėtą]. Ar vaikas jau praustas? Iš pirmą kartą prausiamo kūdikio elgesio būdavo sprendžiama apie jo ateitį. Nešk nešk, ko stovi kaip prausiamas! – staiga subarė mane. Kas nori kitus prausti, pats turi būti nupraustas. Ir praustas varnas nebus baltas. Tokia varna prausta, tokia neprausta. Varną ar prausk, ar neprausk, vis juoda. Kiaulę a prausk, a rėdyk – smirda, i gana. Maišu muštas, karštan vandenin praustas. Kelmą prausk neprausęs – vis tiek bus juodas. Ranka ranką praũsia. Pirm neng tu kitus prausęs, nusitrink save patį. Kur praũsiamės. te statom linus. Esu praũsusys to [je] pirtė [je] vieną metą. Itai katile šilto yr, prausiẽs! Vaikai rankas praũsias. I valgai, nespraũsęs rankų. Ka garnys nesipraũsęs (murzinas), tai bus baisūs lytūs. laistyti, šlapinti: Užėjo ilgadienės liūtys, merkė, prausė Vilnių visą savaitę. Tegu juos prausia skaudus lietutis, tegul juos šildžia giedri saulelė. Nuolat gailios ašarėlės veidą prausė.

3. plauti, skalbti (skalbinius, indus): Ana. praustà negali būti. Marškinius praũsia. Trys nedėlios, kaip marškinius praũsėm. Praũsti puodus.

4. kritikuoti, barti, bausti: Dabar reiks praũst daktarkos, ko nepagelbėjo. Tasai išmintingas senis nė nesiruošė jo prausti už tai. Sako, Jurgį Dustõs smagiai prausė (mušė) . Pirtis jaują prausia, o abidvi suodinos.

5. godžiai valgyti: Kad praũsia kaip suaugęs vyras! Jis pliūšija, prausia visa, ką sugriebdamas.
ãšaromis (ãšarose) praũstis; bùrną praũsti ãšaromis labai verkti: Aš pas savo motinėlę vyneliu prausiausi, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm. Ašarėlėm burnas prausėm, burnas prausėm, rankovėlėm nusišluostėm, nusišluostėm. Visą gyvenimą tik ãšarosa ana praũsias.
prãkaitu praũstis labai prakaituoti: Graži diena prakaitu prausias. Ilgos dienos prakaitu prausias.
apipraũsti, -ia, apìprausė.

1. apmazgoti, apiplauti (veidą). . Jeigu kas iš to šulinio vandeniu apsiprausė, tai tas labai gražus buvo. Da kad anas dažniau apspraustų̃, vis nebūt toks baisus. Apsiprausk, miela merga, būsi kaip ir vakar.

2. apiplauti, nuplauti (rankas, kojas, visą kūną): Àpprausiau rankas. Galima buvo vaikas apipraũst. Mes jį àpprausėm. Teikeisi mus apipraustie krauju savo nuog neteisybių mūsų. Apiprauskime per tas dienas sielas savąsias. Tu apsiprausi be vandenelio, apsišluostysi be abrūselio. Žolės ir javai kvepiančia rasa atgaivinti ir apsiprausę stovėjo. Jaunas mėnukas apsipraũs, i neblys (prasidėjus jauno mėnulio fazei, užlis ir stos giedra) . Par visą delčgalį svilino, ale jaunas ta gražiai apsìprausė. Iki trijų vakarų mėnulis apsipraũsia (jei, stojus jaunam mėnuliui, lyja ilgiau negu tris dienas, tai lis visą jauną) .

3. apgauti: Apìprausė jį vertelga suvisai.
ãšaromis apsipraũsti labai verkti: Apsiprausia našlaitėlė gailiom ašarėlėm.
prãkaitu apsiprãusti labai suprakaituoti: Pjauk, sūneli, tik prispausk, prakaitėliu apsiprausk.
atpraũsti, -ia, àtprausė.

1. nuvalyti vandeniu, nuprausti (burną): Atpraũsk vaiką: murinas kaip velnuitis. Žviegė [vaikas],
kol tik àtprausė. Vel [nia] s nukirpo savo vaikuo plaukus, nagus ir àtprausė burną. Aš pareisiu iš darbo – ana būs atpraũsusi, kojas nuplovusi, pančekeles išplovusi. Pasikėlus atsipraũsti reik. Rytmečiais aš, tik kai atsìprausu, galiu eiti valgyti. Neatsiprausęs už stalo nesėsk. Burną jau, rodos, atsìprausiau. Kad atsipraũsęs esi, reik po pirmu ne burną šluostyt, ale rankas. Atsipraususys ryto metą turėjo tuo vandeniu kapą, tai yra kalną mirusiojo, sušlakstyti. Kaip atsipraũsi, būsi baltesnė. Patys i atsìprausa, i susitvarko, pasku neblakstau. Uždek, motuše, žvakelę, aš atsiprausiu burnelę. Ans atsiprausė tame pačiame vandenė [je]. Bėk atsipraũsk, nebūk baisiai. Kaip atsìprausas, ir akės [e] šviesiau pasidaro. Subato [je] atsìprausės dailiai. | Pagėręs šilto šviežio pieno, jis. atsiprausia, tada atsitupia saulėje. Ryto rasoj atsipraususi, užtekėdama skaisčiai prašvito pavasario saulutė.

2. numazgoti, nuplauti: Šiltu šaltu atprausė, plonu baltu susiautė. Rankos tos išplaktos, nei jos atpraũst možna. Neatsiprausia [įrašaluoti] nagai.

3. plaunant pašalinti, numazgoti (nešvarumus): Argi suodžius atprausì?. Idant mūsų griekus atpraustų. Ar šitas rašalas atsìprausia?

4. apšviesti: Su àtpraustu žmogu yr kitaip šnekėtis. Pakeliui išdygsta svetainė, ir Pikčiurna, kaip atsiprausęs vyras, žinodamas, kas reikia, tuojau pasiūlo.

5. prausimusi rodyti atvykimą: Katė atpraũsia svečią.
[su] ãšaromis atsipraũsti labai verkti: Įlenda kur į svirną atsipraũsti su ãšaroms. Atsiprausi sau burnelę graudžium ašarėlėm.
[su] prãkaitu atsipraũsti labai suprakaituoti: Su prãkaitu atsìprausa.
išpraũsti, -ia, ìšprausė.

1. nuplauti, numazgoti (veidą): Baltraudoniai, gražūs, išpraustì iš mažens. Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai. Vaikutis švariai išsiprausęs. Išsiprausė – dar šarka nuneš!

2. nuplauti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), numaudyti, ištrinkti: Švari vaikas – ìšprausiau visus galus. Jau baltos, išpraustos rankos, gana. Ta arbata išprausti galvą, jei plaukai slenka – neslinks. A kojas išprauseĩ, merga, a? | Nelaidykis iš sniego: sugavęs išpraũsu kaip šunuką! Išprausė mokiniai savo draugą sniegu. Rytoj, sako, reikia pirtis kūrent, išsipraũst. Išsìprausiau – išrūkęs gerai jau buvau. Išsipraũskie dukart, i tau viskas praeis.

3. išplauti, išskalbti: Palaidžiau karves ir koštuvį ìšprausiau. Burokus aplupia, išpraũsia ir bačkon sudeda. Jo kelinės čystos ir ìšpraustos. Reikia išpraũst gerai [žarnas].

4. suvartoti prausiant, plaunant: Ar tu visą vandenį išprausì?. Už penkis rublius išsìprausiau arielkos [nuo veido raupų].

5. sulyti, permerkti: Lietus visus ìšprausė. Par patį lietų papuolom, kad ìšprausė, kolei atvažiavom! Išprausė šiltas lietutis tave. Tegu išpraũsie tus viščiukus [lietus] – ko neina tūpti!

6. pralavinti, išmiklinti: Bet gyventi čia nebloga – Kaunas gal išprausti žmogų. Jei žvėriukas moka pinkles rodyti, tai ne žvėriukui ačiū, bet žmogui, kurs jį išprausė. Matai, kad išsìprausė, kas do vyras dabar!

7. daryti, kad atkustų, nupenėti, nušerti: Šimienės ìšprausta gerai [paršiukas] – rugius dav [ė],
dav [ė],
tai ìšprausė. Buvo visai apšepęs, o, žiūrėk, ir ìšsiprausė. Čia atėjo utėlių suėstas, dabar jau išsìprausė.

8. primušti, prilupti: Išpraũs da ir juos kada.

9. mušant, pliekiant išvaryti.

10. godžiai išvalgyti, išsrėbti: Kaip sėdo, tai iš karto ir ìšprausė visą bulbienės puodą.
gálvą išpraũsti kritikuoti: Nesuprantu, už ką man susirinkime išprausia galvą.
kélnes (ùžpakalį) išpraũsti primušti, įpliekti: Pasigavai žirniuos, tai išprausei, išprausei užpakalį, kad pusę metų neprisėstų! Ot gerai jam kelnes išprausė!
káilį išpraũsti prilupti: Nieko kito jau nebus, kaip reiks tai mergai gerai kailį išprausti.
nupraũsti, -ia, nùprausė.

1. nuplauti (burną): Nuprausiu gymį, burną. Vaikui burną nuprausk. Močiulė nuprausė baltai burnelę, sesiulė šukavo gludžiai galvelę. Bet tujen kad pasnykauji, patepk galvą tavo ir nuprausk burną tavo. Lietūs ir ašaros veidą nupraus tau. Prieš pusryčiaujant reikia bent nusiprausti. Pas upelę nùsprausė. Baltai burną nusiprausus už stalelio sėdau. Aš nusiprausčiau burnelę su žalių rūtų rasele. Juoda, nenusipraususi, kaip laumė. Nusiprausiau nei snigtu, nei lytu, nusišluosčiau nei verptu, nei austu.

2. nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: Nùprausėm upėn kojas. Nuprausiu kojas ir eisiu miegot. Davė asilams pašero, o nuprausė kojas savo. Duok, aš tau pečius nuprausiu. Nupraustą kūdikį bobutė suvystydavo ir tiktai tada parodydavo tėvams. Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi. Nupraũsk rankas ir pats nuspraũsk. Nuspraũst rankos reikia. Nenùsprausiu (negaliu nuplauti) rankų – smirda. Viedrą paimsiu, nusinešiu toliau ir nusiprausiù. prausiant pašalinti (nešvarumus): Vanduo nupraus ištepimą kokį kūno žmogaus. Septyni būdai, kuriais raupai nusidėjimų gal būt nuprausti. lyjant, drėkinant nuplauti, padaryti gaivų: Naktį būrelis lietaus perėjęs, žemė atvilgyta, žolelė nuprausta. Žavinti buvo žemė, nuprausta gaivaus pavasario lietaus. Jau šaknys gelmėn įsirausę, o pumpurus rasos nuprausia. nuplauti, pašalinti. Mes laiminam dosnų pavasario lietų: jis želdina diegus ir dulkes nuprausia.

3. prausiant, plaunant suvartoti: Nū̃praustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą.

4. apgauti: Anas visus nupraũsia, kas tik su juo susideda. Nuprausė jį čigonas su arkliais.

5. negalėti nė lygintis: Sūnus nei nenusprausęs prieš tėvą. Sakau: nenusprausėt prieš mus.
bùrną nupraũsti ãšaromis pravirkdyti: [Pamotė] nuprausė man burnelę gailiom ašarėlėm.
bùrną nusipraũsti ãšaromis labai apsiverkti: Nusiprausi burnužėlę graudžioms ašarėlėms.
papanusipraũsti, -ia, papanusìprausė. nusiprausti: Pasema po kupkelę ir papanùsprausia vitvisos.
papraũsti, -ia, pàprausė

1. nusiplauti, nusimazgoti (burną): Pasiprauski burnužėlę, sušukuok galvelę, būsi graži ir raudona kaip pas motinėlę. Paskėlus, martele, paspraũskie burnelę. Pasipraũskie – kad bus balti ūsai, tai eisiu až tavęs. Pasìprausė tuo rasa ir iškart praregėjo. Nereiks šalto [v] andenelio paspraũstie, tu apsprausi gailiom ašarelėm.

2. nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: Papraũsk švariai rankutes, tada valgysi. Aš jos. apsiaut, sulenkt, nė papraũst negaliu. Anas išvažiav [o] in miestą, o parabku [i] (bernui) pasakė vaikus papraũstie; tas pasakė: gerai, paprausiù. Eisiu rankas paspraũst. Mano rankos juodos, reikia pasipraũstie. Abu eisim pirtin paspraũst. Možna paspraũst – ne dvaro pirtis. Kap šiulta, nuejai upėn, pasprausì. Išsitepus kai biesas, reikia paspraũst. Vaikai, paspraustè! palaistyti, padrėkinti: Šiandie lyg į lietų panašu, gal debesiai papraũs žemę.

3. mazgojant patrinti, pašveisti: Du kartu pàprausei autą (skudurą) ir svaidai (mesk), kap kromnasai (pirktinis) .
papasipraũsti, -ia, papasìprausė. nusiprausti: Inneša anos pačios vandenį ir vitvisos papaspraũsia.
pérprausti. iš naujo, dar kartą nuprausti: Pérprausė tą mergą diedulis. Kad ir prausiau ir parprausiau rytą vakarėlį, tik nebuvau tokia graži, kaip pas motynėlę. Kad ir prausiu, parsiprausiu, tik tokia nebūsiu. Jau nor prausiuos, persiprausiu, jau nebūsiu tokia.
prapraũsti, -ia, pràprausė.

1. pramazgoti, praplauti: Praprausk akis, tai ir išgis.

2. pralavinti: Ten jį, žiūrėk, prapraũs. Prapraustas vaikas, t. y. truputį pramokytas. Matai, tik truputį pabuvai mieste, ir tai jau prasìprausei.
pripraũsti, -ia, prìprausė

1. nusiprausti (veidą): Bernužėlis žirgą girdė, mergaitėlė burną prausė. – Prisiprausus pastovėkie ir su manim pakalbėkie.

2. privalgyti: Nu, aš jau prìprausiau!
supraũsti, -ia, sùprausė.

1. mazgojant suvartoti: Aš suprausiau šešis svarus baltojo muilelio. Šitas muilas labai greit susipraũsia.

2. suvalgyti: Kaipmat ir sùprausė tą mėselę. Sùprausė kaip artojas.
užpraũsti, -ia, ùžprausė

1. užauginti: Aš jos visus vaikus ùžprausiau.

2. mazgojantis užtrukti: Neužsipraũskit ilgai – da ir mum reikės eit.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apiprausti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>praũsti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">vandeniu valyti, mazgoti, plauti (veidą): </span> Burną praũsti. Kelkis, kelkis, mielas broli, praũsk baltai burnelę. An marių krantelio gilus dunojėlis, tę mano mergelė baltai burną praũsė. Saulė tekėjo į vainikėlį, burnelę prausiau su vandenėliu. Kuom mudvi prausiv baltas burneles? Žalioj girelėj berželį lenkčiau, berželio rasele burnelę prausčiau. Aš pas savo motinėlę prausiaũ žaliu vynu, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm. Kaip mes nebūsim skaisčios raudonos, kad mus motinėlė vyneliu prausė, šilkeliu šluostė. Jonas, ar jau prausei? Bepigu kiaulei: nei burna prausti, nei kojos auti, nei darbas dirbti. Tik kiaulė, burnos neprausus, eina prie lovio. Burna neprausta, galva papurusi. Ar čia tavo prausiamas vanduo? Prausiamas muilas. Išėmiau praũsiamą bliūdą medaus. Kito praustu vandeniu nereik praustis. Praũskai burnelę vyneliu. \| Jei katė burną prausia <span class="explanation"> (letenėle trina snukutį), </span> </span> bus svečių. Balta, kaip pienu prausta. Tame bliūde, kur tu kojas mazgojaisi, aš burną praũsiuosi! Prie klevelio šaltinaičio ėjau burną praustis. Sėdėjom pri to šaltinelio, praũsėmos. Ans leduotu [v] andeniu praũsas. Prausiaus į rūtų raselę. Labai nori būt gražus: kas dieną prausíes ir kaklą mazgoji. Atsikėlus rengsis rengsis, praũsis praũsis. Nu, praũskis praũskis greičiau, leisk i mums nusipraust! Ji prausias ir prausias kaip katė, svečių laukdama. Da mama nepraũsusys tebebuvo. Nei praũsęsi, nei šukavęsi. Galgi vištos an tavę tupėjo, kad teip labai prausíes?! Ko tiek ilgai prausýs – varnos pagaus! Nesprausk per daug, gali varna nunešt. Varna per vaiką nuneša, jegu nesipraũsi. Nesveika praũsties – dyla burna. \| Kap katinas praũsias <span class="explanation"> (letenėle trina snukutį), </span> </span> svečiai atvažiuos. Katė prausias prieš svečią. Gražūs visi noria būti, ale ne visi noria praustis. <span class="explanation">prausimusi rodyti atvykimą: </span> </span> Katė svečią praũsia <span class="explanation"> (katė prausiasi – turi ateiti svečias) </span>. Katė praũsia svečių. <br/>2. <span class="explanation">mazgoti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), maudyti: </span> Prausiu vaiką. Rankeles prausiau, nuskandinau žiedelį. Muilu prausiù blauzdas. Neturi darbo, tai kojas praũsk. Ėmiau praũst rankas išrūgom, man sugijo tie suskilimai. Ir prausė iš to Maižiešius ir Aaron ir sūnai jo rankas savo ir kojas savo. Aš retai kada galvą prausiù. [V] andeniu iš burnos reikia praũst [apkerėtą]. Ar vaikas jau praustas? Iš pirmą kartą prausiamo kūdikio elgesio būdavo sprendžiama apie jo ateitį. Nešk nešk, ko stovi kaip prausiamas! – staiga subarė mane. Kas nori kitus prausti, pats turi būti nupraustas. Ir praustas varnas nebus baltas. Tokia varna prausta, tokia neprausta. Varną ar prausk, ar neprausk, vis juoda. Kiaulę a prausk, a rėdyk – smirda, i gana. Maišu muštas, karštan vandenin praustas. Kelmą prausk neprausęs – vis tiek bus juodas. Ranka ranką praũsia. Pirm neng tu kitus prausęs, nusitrink save patį. Kur praũsiamės. te statom linus. Esu praũsusys to [je] pirtė [je] vieną metą. Itai katile šilto yr, prausiẽs! Vaikai rankas praũsias. I valgai, nespraũsęs rankų. Ka garnys nesipraũsęs <span class="explanation"> (murzinas), </span> tai bus baisūs lytūs. <span class="explanation">laistyti, šlapinti: </span> Užėjo ilgadienės liūtys, merkė, prausė Vilnių visą savaitę. Tegu juos prausia skaudus lietutis, tegul juos šildžia giedri saulelė. Nuolat gailios ašarėlės veidą prausė. <br/>3. <span class="explanation">plauti, skalbti (skalbinius, indus): </span> Ana. praustà negali būti. Marškinius praũsia. Trys nedėlios, kaip marškinius praũsėm. Praũsti puodus. <br/>4. <span class="explanation">kritikuoti, barti, bausti: </span> Dabar reiks praũst daktarkos, ko nepagelbėjo. Tasai išmintingas senis nė nesiruošė jo prausti už tai. Sako, Jurgį Dustõs smagiai prausė <span class="explanation"> (mušė) </span>. Pirtis jaują prausia, o abidvi suodinos. <br/>5. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Kad praũsia kaip suaugęs vyras! Jis pliūšija, prausia visa, ką sugriebdamas. <br/><b> ãšaromis (ãšarose) praũstis; bùrną praũsti ãšaromis</b> <span class="explanation">labai verkti: </span> </span> </span> Aš pas savo motinėlę vyneliu prausiausi, o pas tave, bernužėli, gailiom ašarėlėm. Ašarėlėm burnas prausėm, burnas prausėm, rankovėlėm nusišluostėm, nusišluostėm. Visą gyvenimą tik ãšarosa ana praũsias. <br/><b>prãkaitu praũstis</b> <span class="explanation">labai prakaituoti: </span> Graži diena prakaitu prausias. Ilgos dienos prakaitu prausias. <br/><b>apipraũsti, </b>-ia, apìprausė. <br/>1. <span class="explanation">apmazgoti, apiplauti (veidą). </span>. Jeigu kas iš to šulinio vandeniu apsiprausė, tai tas labai gražus buvo. Da kad anas dažniau apspraustų̃, vis nebūt toks baisus. Apsiprausk, miela merga, būsi kaip ir vakar. <br/>2. <span class="explanation">apiplauti, nuplauti (rankas, kojas, visą kūną): </span> Àpprausiau rankas. Galima buvo vaikas apipraũst. Mes jį àpprausėm. Teikeisi mus apipraustie krauju savo nuog neteisybių mūsų. Apiprauskime per tas dienas sielas savąsias. Tu apsiprausi be vandenelio, apsišluostysi be abrūselio. Žolės ir javai kvepiančia rasa atgaivinti ir apsiprausę stovėjo. Jaunas mėnukas apsipraũs, i neblys <span class="explanation"> (prasidėjus jauno mėnulio fazei, užlis ir stos giedra) </span>. Par visą delčgalį svilino, ale jaunas ta gražiai apsìprausė. Iki trijų vakarų mėnulis apsipraũsia <span class="explanation"> (jei, stojus jaunam mėnuliui, lyja ilgiau negu tris dienas, tai lis visą jauną) </span>. <br/>3. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Apìprausė jį vertelga suvisai. <br/><b> ãšaromis apsipraũsti</b> <span class="explanation">labai verkti: </span> </span> </span> Apsiprausia našlaitėlė gailiom ašarėlėm. <br/><b>prãkaitu apsiprãusti</b> <span class="explanation">labai suprakaituoti: </span> </span> Pjauk, sūneli, tik prispausk, prakaitėliu apsiprausk. <br/><b>atpraũsti, </b>-ia, àtprausė. <br/>1. <span class="explanation">nuvalyti vandeniu, nuprausti (burną): </span> Atpraũsk vaiką: murinas kaip velnuitis. Žviegė [vaikas], kol tik àtprausė. Vel [nia] s nukirpo savo vaikuo plaukus, nagus ir àtprausė burną. Aš pareisiu iš darbo – ana būs atpraũsusi, kojas nuplovusi, pančekeles išplovusi. Pasikėlus atsipraũsti reik. Rytmečiais aš, tik kai atsìprausu, galiu eiti valgyti. Neatsiprausęs už stalo nesėsk. Burną jau, rodos, atsìprausiau. Kad atsipraũsęs esi, reik po pirmu ne burną šluostyt, ale rankas. Atsipraususys ryto metą turėjo tuo vandeniu kapą, tai yra kalną mirusiojo, sušlakstyti. Kaip atsipraũsi, būsi baltesnė. Patys i atsìprausa, i susitvarko, pasku neblakstau. Uždek, motuše, žvakelę, aš atsiprausiu burnelę. Ans atsiprausė tame pačiame vandenė [je]. Bėk atsipraũsk, nebūk baisiai. Kaip atsìprausas, ir akės [e] šviesiau pasidaro. Subato [je] atsìprausės dailiai. \| Pagėręs šilto šviežio pieno, jis. atsiprausia, tada atsitupia saulėje. Ryto rasoj atsipraususi, užtekėdama skaisčiai prašvito pavasario saulutė. <br/>2. <span class="explanation">numazgoti, nuplauti: </span> Šiltu šaltu atprausė, plonu baltu susiautė. Rankos tos išplaktos, nei jos atpraũst možna. Neatsiprausia [įrašaluoti] nagai. <br/>3. <span class="explanation">plaunant pašalinti, numazgoti (nešvarumus): </span> Argi suodžius atprausì?. Idant mūsų griekus atpraustų. Ar šitas rašalas atsìprausia? <br/>4. <span class="explanation">apšviesti: </span> Su àtpraustu žmogu yr kitaip šnekėtis. Pakeliui išdygsta svetainė, ir Pikčiurna, kaip atsiprausęs vyras, žinodamas, kas reikia, tuojau pasiūlo. <br/>5. <span class="explanation">prausimusi rodyti atvykimą: </span> </span> Katė atpraũsia svečią. <br/><b> [su] ãšaromis atsipraũsti</b> <span class="explanation">labai verkti: </span> </span> </span> Įlenda kur į svirną atsipraũsti su ãšaroms. Atsiprausi sau burnelę graudžium ašarėlėm. <br/><b> [su] prãkaitu atsipraũsti</b> <span class="explanation">labai suprakaituoti: </span> </span> Su prãkaitu atsìprausa. <br/><b>išpraũsti, </b>-ia, ìšprausė. <br/>1. <span class="explanation">nuplauti, numazgoti (veidą): </span> Baltraudoniai, gražūs, išpraustì iš mažens. Tegu lietūs išpraus tau veidelį baltai. Vaikutis švariai išsiprausęs. Išsiprausė – dar šarka nuneš! <br/>2. <span class="explanation">nuplauti (rankas, kojas, galvą, visą kūną), numaudyti, ištrinkti: </span> Švari vaikas – ìšprausiau visus galus. Jau baltos, išpraustos rankos, gana. Ta arbata išprausti galvą, jei plaukai slenka – neslinks. A kojas išprauseĩ, merga, a? \| Nelaidykis iš sniego: sugavęs išpraũsu kaip šunuką! Išprausė mokiniai savo draugą sniegu. Rytoj, sako, reikia pirtis kūrent, išsipraũst. Išsìprausiau – išrūkęs gerai jau buvau. Išsipraũskie dukart, i tau viskas praeis. <br/>3. <span class="explanation">išplauti, išskalbti: </span> Palaidžiau karves ir koštuvį ìšprausiau. Burokus aplupia, išpraũsia ir bačkon sudeda. Jo kelinės čystos ir ìšpraustos. Reikia išpraũst gerai [žarnas]. <br/>4. <span class="explanation">suvartoti prausiant, plaunant: </span> Ar tu visą vandenį išprausì?. Už penkis rublius išsìprausiau arielkos [nuo veido raupų]. <br/>5. <span class="explanation">sulyti, permerkti: </span> Lietus visus ìšprausė. Par patį lietų papuolom, kad ìšprausė, kolei atvažiavom! Išprausė šiltas lietutis tave. Tegu išpraũsie tus viščiukus [lietus] – ko neina tūpti! <br/>6. <span class="explanation">pralavinti, išmiklinti: </span> Bet gyventi čia nebloga – Kaunas gal išprausti žmogų. Jei žvėriukas moka pinkles rodyti, tai ne žvėriukui ačiū, bet žmogui, kurs jį išprausė. Matai, kad išsìprausė, kas do vyras dabar! <br/>7. <span class="explanation">daryti, kad atkustų, nupenėti, nušerti: </span> Šimienės ìšprausta gerai [paršiukas] – rugius dav [ė], dav [ė], tai ìšprausė. Buvo visai apšepęs, o, žiūrėk, ir ìšsiprausė. Čia atėjo utėlių suėstas, dabar jau išsìprausė. <br/>8. <span class="explanation">primušti, prilupti: </span> Išpraũs da ir juos kada. <br/>9. <span class="explanation">mušant, pliekiant išvaryti. </span> <br/>10. <span class="explanation">godžiai išvalgyti, išsrėbti: </span> Kaip sėdo, tai iš karto ir ìšprausė visą bulbienės puodą. <br/><b> gálvą išpraũsti</b> <span class="explanation">kritikuoti: </span> Nesuprantu, už ką man susirinkime išprausia galvą. <br/><b>kélnes (ùžpakalį) išpraũsti</b> <span class="explanation">primušti, įpliekti: </span> Pasigavai žirniuos, tai išprausei, išprausei užpakalį, kad pusę metų neprisėstų! Ot gerai jam kelnes išprausė! <br/><b>káilį išpraũsti</b> <span class="explanation">prilupti: </span> Nieko kito jau nebus, kaip reiks tai mergai gerai kailį išprausti. <br/><b>nupraũsti, </b>-ia, nùprausė. <br/>1. <span class="explanation">nuplauti (burną): </span> Nuprausiu gymį, burną. Vaikui burną nuprausk. Močiulė nuprausė baltai burnelę, sesiulė šukavo gludžiai galvelę. Bet tujen kad pasnykauji, patepk galvą tavo ir nuprausk burną tavo. Lietūs ir ašaros veidą nupraus tau. Prieš pusryčiaujant reikia bent nusiprausti. Pas upelę nùsprausė. Baltai burną nusiprausus už stalelio sėdau. Aš nusiprausčiau burnelę su žalių rūtų rasele. Juoda, nenusipraususi, kaip laumė. Nusiprausiau nei snigtu, nei lytu, nusišluosčiau nei verptu, nei austu. <br/>2. <span class="explanation">nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: </span> </span> Nùprausėm upėn kojas. Nuprausiu kojas ir eisiu miegot. Davė asilams pašero, o nuprausė kojas savo. Duok, aš tau pečius nuprausiu. Nupraustą kūdikį bobutė suvystydavo ir tiktai tada parodydavo tėvams. Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi. Nupraũsk rankas ir pats nuspraũsk. Nuspraũst rankos reikia. Nenùsprausiu <span class="explanation"> (negaliu nuplauti) </span> rankų – smirda. Viedrą paimsiu, nusinešiu toliau ir nusiprausiù. <span class="explanation">prausiant pašalinti (nešvarumus): </span> Vanduo nupraus ištepimą kokį kūno žmogaus. Septyni būdai, kuriais raupai nusidėjimų gal būt nuprausti. <span class="explanation">lyjant, drėkinant nuplauti, padaryti gaivų: </span> Naktį būrelis lietaus perėjęs, žemė atvilgyta, žolelė nuprausta. Žavinti buvo žemė, nuprausta gaivaus pavasario lietaus. Jau šaknys gelmėn įsirausę, o pumpurus rasos nuprausia. <span class="explanation">nuplauti, pašalinti</span>. Mes laiminam dosnų pavasario lietų: jis želdina diegus ir dulkes nuprausia. <br/>3. <span class="explanation">prausiant, plaunant suvartoti: </span> Nū̃praustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą. <br/>4. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Anas visus nupraũsia, kas tik su juo susideda. Nuprausė jį čigonas su arkliais. <br/>5. <span class="explanation">negalėti nė lygintis: </span> Sūnus nei nenusprausęs prieš tėvą. Sakau: nenusprausėt prieš mus. <br/><b> bùrną nupraũsti ãšaromis</b> <span class="explanation">pravirkdyti: </span> [Pamotė] nuprausė man burnelę gailiom ašarėlėm. <br/><b>bùrną nusipraũsti ãšaromis</b> <span class="explanation">labai apsiverkti: </span> Nusiprausi burnužėlę graudžioms ašarėlėms. <br/><b>papanusipraũsti, </b>-ia, papanusìprausė. <span class="explanation">nusiprausti: </span> </span> Pasema po kupkelę ir papanùsprausia vitvisos. <br/><b>papraũsti, </b>-ia, pàprausė<br/>1. <span class="explanation">nusiplauti, nusimazgoti (burną): </span> Pasiprauski burnužėlę, sušukuok galvelę, būsi graži ir raudona kaip pas motinėlę. Paskėlus, martele, paspraũskie burnelę. Pasipraũskie – kad bus balti ūsai, tai eisiu až tavęs. Pasìprausė tuo rasa ir iškart praregėjo. Nereiks šalto [v] andenelio paspraũstie, tu apsprausi gailiom ašarelėm. <br/>2. <span class="explanation">nuplauti, numazgoti (rankas, kojas, visą kūną), numaudyti: </span> </span> Papraũsk švariai rankutes, tada valgysi. Aš jos. apsiaut, sulenkt, nė papraũst negaliu. Anas išvažiav [o] in miestą, o parabku [i] <span class="explanation"> (bernui) </span> pasakė vaikus papraũstie; tas pasakė: gerai, paprausiù. Eisiu rankas paspraũst. Mano rankos juodos, reikia pasipraũstie. Abu eisim pirtin paspraũst. Možna paspraũst – ne dvaro pirtis. Kap šiulta, nuejai upėn, pasprausì. Išsitepus kai biesas, reikia paspraũst. Vaikai, paspraustè! <span class="explanation">palaistyti, padrėkinti: </span> Šiandie lyg į lietų panašu, gal debesiai papraũs žemę. <br/>3. <span class="explanation">mazgojant patrinti, pašveisti: </span> Du kartu pàprausei autą <span class="explanation"> (skudurą) </span> ir svaidai <span class="explanation"> (mesk), </span> kap kromnasai <span class="explanation"> (pirktinis) </span>. <br/><b>papasipraũsti</b>, -ia, papasìprausė. <span class="explanation">nusiprausti: </span> </span> Inneša anos pačios vandenį ir vitvisos papaspraũsia. <br/><b>pérprausti</b>. <span class="explanation">iš naujo, dar kartą nuprausti: </span> Pérprausė tą mergą diedulis. Kad ir prausiau ir parprausiau rytą vakarėlį, tik nebuvau tokia graži, kaip pas motynėlę. Kad ir prausiu, parsiprausiu, tik tokia nebūsiu. Jau nor prausiuos, persiprausiu, jau nebūsiu tokia. <br/><b>prapraũsti, </b>-ia, pràprausė. <br/>1. <span class="explanation">pramazgoti, praplauti: </span> Praprausk akis, tai ir išgis. <br/>2. <span class="explanation">pralavinti: </span> Ten jį, žiūrėk, prapraũs. Prapraustas vaikas, t. y. truputį pramokytas. Matai, tik truputį pabuvai mieste, ir tai jau prasìprausei. <br/><b>pripraũsti, </b>-ia, prìprausė<br/>1. <span class="explanation">nusiprausti (veidą): </span> Bernužėlis žirgą girdė, mergaitėlė burną prausė. – Prisiprausus pastovėkie ir su manim pakalbėkie. <br/>2. <span class="explanation">privalgyti: </span> Nu, aš jau prìprausiau! <br/><b>supraũsti, </b>-ia, sùprausė. <br/>1. <span class="explanation">mazgojant suvartoti: </span> Aš suprausiau šešis svarus baltojo muilelio. Šitas muilas labai greit susipraũsia. <br/>2. <span class="explanation">suvalgyti: </span> Kaipmat ir sùprausė tą mėselę. Sùprausė kaip artojas. <br/><b>užpraũsti, </b>-ia, ùžprausė<br/>1. <span class="explanation">užauginti: </span> Aš jos visus vaikus ùžprausiau. <br/>2. <span class="explanation">mazgojantis užtrukti: </span> Neužsipraũskit ilgai – da ir mum reikės eit.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.