apipūstyti

.
pū̃styti, -ija (-yja, -o), -ijo (-yjo, -ė) (пycцiць, puśćić). pūstýti, pū̃sto, pū̃stė

1. niekais leisti, eikvoti, švaistyti: Tokią naudą pū̃stija. Kam ano žalčio reik duonai pū̃styti? Nepū̃styk be reikalo piningus. Tamsta pūstaĩ rašalą be reikalo. Ne pū̃styti – taupyti mokykis! Tiktai linus pū̃stiji, o ant taip nuvytų šniūrų nė žvirblio nepririši. Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą pū̃styk. Nepū̃styk veltui laiko.

2. naikinti, niokoti, gadinti: Bloga pati dragoja gyvolius, t. y. pū̃styja. Ans pū̃stija gyvatą. Tiej visi žmonys negerai daro, kurie skruzdynus pū̃stija. Ponas atsidarė duris – kad lėks gaidys ant stogo ir gieda: „Kakariekū! aš tą poną pūstysiu!“. Vilkel, nepjauk avių ir ožkelių nepūstyk. Daugumą kryžiokai išmušę ir per 6 dienas pilies aprubę pūstiję. Ir labai negražu, kirminai kad pū̃stija žiedus. Kurie taip tas viršutines ir žemiškas bažnyčias gadina ir pū̃stija, gvoltavoja, plėšo.

3. barti, gėdinti: Lojok tu jį, pūstyk. Pū̃stijas marčios. Pū̃stijaus, kad tėvą nenulydėjo ant kapų vaikai. Ko čia dabar pū̃stijiesi? Razbaininkai pū̃styjos, nieko neradę, ir grįžo, šunis švilpdami, namo. Teip jiemdviem besipūstyjant ir besibarant, tik kakarykū gaidys ir pragydo. Jis nemenk iš to pū̃stijos. Pūstijasi, niekina žmones ir gerus daiktus.

4. didžiuotis, rūstauti: Nesipū̃styk, kad prašo, tai ir nueik.
apipū̃styti. apnaikinti, apniokoti: Vilhelmas. apipūstijo Žemaitijos kraštą.
išpū̃styti

1. niekais išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Išpū̃stė viską, išpardavė, išdalino, o dabar patys verkia. Tėvo turtus išpū̃stijo. Buvęs nebuvęs mano bernelis, tik išpūstyjau plonas drobeles. Sutaupyti sunku, išpū̃styti lengva. Tėvas spaudė pinigą prie pinigo, o vaikas per metelius išpū̃stijo viškai. Išpū̃styjo žemę, dabar laukia krepšiai. Tu nėknėkiams visus savo piningus išpū̃stijai. Be reikalo tik tiek daug išsipū̃stijai.

2. išnaikinti, išniokoti: Marti anytos drabužius išanavo, išnešiojo ir gyvenimą išanavo, t. y. išpū̃stijo. Per karą viskas išpū̃styta. Dabar išpūstykit miestus visus. Išpūstijanti ugnis. Vienitelė pelė galia visą aulį išpūstyti. Javai tapė visi išpūstyti, ir gyventojai turėjo antru kartu sėti. Į plentą (visiškai) išpū̃styti. Iš šaknų išpūstyti. Šitai namai jūsų bus išpū̃styti. Tatai vis tapo nuog žemės išpūstyta.
nupū̃styti. nuniokoti, išnaikinti: Aš jau ant svieto buvau, pirm Kamščių giraitė buvo sodyta, kurio [je] dideli medžiai užaugo, o dabar jau vėl nupūstyta. O kiti ūkininkai jau nusipū̃stijo juk: nukūreno, ir jau nieko nėr.
supū̃styti.

1. sueikvoti, sunaudoti: Ana supū̃stijo visus taukus. Ką tu, bešaudamas jį. supūstijai paraką, aš tau atiduosiu. Nei tu kaldink tą žiedelį, nei supūstyk dakotelį. Buvęs nebuvęs ma [n] toks bernelis, tik supūstyjau plonas drobeles. O kiek mėsos supūstijo? Visas lentas tiems inkilams supūstysi.

2. sunaikinti, suniokoti: Karai supū̃stė viską. Uždegė pilis, mažas ir didžias, supūstijo šėtreles. Nečėdyk, ne tėviškė: čia sapūstijęs, kitur nueisi.

3. sugadinti, pakenkti: Tu supū̃stysi vaiką, ka neleisi mokytis. Jis man medžiagą supūstijo: kostiumą pasiuvo par mažą. Už tai, kad tu teip daug augančių medžių girio [je],
su kirviu įžeisdamas, supūstyjai, tu, kol svietas stovės, turėsi kaip kuolas tvorą laikyt. Jis man sermėgą supū̃styjo. Skilvį susipū̃styti. Jis, per ilgai gulėdamas, yra susipū̃styjęs. Akys ašaromis susipū̃styjusios. Piktas ir gerą supūstija.

4. subarti, sugėdinti, suniekinti: Sustikęs tą durnių, supūsčiaũ po svieto akimu. Jis mane jau visai supūstė.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>pū̃styti, </b>-ija (-yja, -o), -ijo (-yjo, -ė) (пycцiць, puśćić). pūstýti, pū̃sto, pū̃stė<br/>1. <span class="explanation">niekais leisti, eikvoti, švaistyti: </span> Tokią naudą pū̃stija. Kam ano žalčio reik duonai pū̃styti? Nepū̃styk be reikalo piningus. Tamsta pūstaĩ rašalą be reikalo. Ne pū̃styti – taupyti mokykis! Tiktai linus pū̃stiji, o ant taip nuvytų šniūrų nė žvirblio nepririši. Irgi ne vis durnai ir taip sau uždarą pū̃styk. Nepū̃styk veltui laiko. <br/>2. <span class="explanation">naikinti, niokoti, gadinti: </span> Bloga pati dragoja gyvolius, t. y. pū̃styja. Ans pū̃stija gyvatą. Tiej visi žmonys negerai daro, kurie skruzdynus pū̃stija. Ponas atsidarė duris – kad lėks gaidys ant stogo ir gieda: „Kakariekū! aš tą poną pūstysiu!“. Vilkel, nepjauk avių ir ožkelių nepūstyk. Daugumą kryžiokai išmušę ir per 6 dienas pilies aprubę pūstiję. Ir labai negražu, kirminai kad pū̃stija žiedus. Kurie taip tas viršutines ir žemiškas bažnyčias gadina ir pū̃stija, gvoltavoja, plėšo. <br/>3. <span class="explanation">barti, gėdinti: </span> Lojok tu jį, pūstyk. Pū̃stijas marčios. Pū̃stijaus, kad tėvą nenulydėjo ant kapų vaikai. Ko čia dabar pū̃stijiesi? Razbaininkai pū̃styjos, nieko neradę, ir grįžo, šunis švilpdami, namo. Teip jiemdviem besipūstyjant ir besibarant, tik kakarykū gaidys ir pragydo. Jis nemenk iš to pū̃stijos. Pūstijasi, niekina žmones ir gerus daiktus. <br/>4. <span class="explanation">didžiuotis, rūstauti: </span> Nesipū̃styk, kad prašo, tai ir nueik. <br/><b>apipū̃styti</b>. <span class="explanation">apnaikinti, apniokoti: </span> Vilhelmas. apipūstijo Žemaitijos kraštą. <br/><b>išpū̃styti</b><br/>1. <span class="explanation">niekais išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: </span> Išpū̃stė viską, išpardavė, išdalino, o dabar patys verkia. Tėvo turtus išpū̃stijo. Buvęs nebuvęs mano bernelis, tik išpūstyjau plonas drobeles. Sutaupyti sunku, išpū̃styti lengva. Tėvas spaudė pinigą prie pinigo, o vaikas per metelius išpū̃stijo viškai. Išpū̃styjo žemę, dabar laukia krepšiai. Tu nėknėkiams visus savo piningus išpū̃stijai. Be reikalo tik tiek daug išsipū̃stijai. <br/>2. <span class="explanation">išnaikinti, išniokoti: </span> Marti anytos drabužius išanavo, išnešiojo ir gyvenimą išanavo, t. y. išpū̃stijo. Per karą viskas išpū̃styta. Dabar išpūstykit miestus visus. Išpūstijanti ugnis. Vienitelė pelė galia visą aulį išpūstyti. Javai tapė visi išpūstyti, ir gyventojai turėjo antru kartu sėti. Į plentą <span class="explanation"> (visiškai) </span> išpū̃styti. Iš šaknų išpūstyti. Šitai namai jūsų bus išpū̃styti. Tatai vis tapo nuog žemės išpūstyta. <br/><b>nupū̃styti</b>. <span class="explanation">nuniokoti, išnaikinti: </span> Aš jau ant svieto buvau, pirm Kamščių giraitė buvo sodyta, kurio [je] dideli medžiai užaugo, o dabar jau vėl nupūstyta. O kiti ūkininkai jau nusipū̃stijo juk: nukūreno, ir jau nieko nėr. <br/><b>supū̃styti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sueikvoti, sunaudoti: </span> Ana supū̃stijo visus taukus. Ką tu, bešaudamas jį. supūstijai paraką, aš tau atiduosiu. Nei tu kaldink tą žiedelį, nei supūstyk dakotelį. Buvęs nebuvęs ma [n] toks bernelis, tik supūstyjau plonas drobeles. O kiek mėsos supūstijo? Visas lentas tiems inkilams supūstysi. <br/>2. <span class="explanation">sunaikinti, suniokoti: </span> Karai supū̃stė viską. Uždegė pilis, mažas ir didžias, supūstijo šėtreles. Nečėdyk, ne tėviškė: čia sapūstijęs, kitur nueisi. <br/>3. <span class="explanation">sugadinti, pakenkti: </span> Tu supū̃stysi vaiką, ka neleisi mokytis. Jis man medžiagą supūstijo: kostiumą pasiuvo par mažą. Už tai, kad tu teip daug augančių medžių girio [je], su kirviu įžeisdamas, supūstyjai, tu, kol svietas stovės, turėsi kaip kuolas tvorą laikyt. Jis man sermėgą supū̃styjo. Skilvį susipū̃styti. Jis, per ilgai gulėdamas, yra susipū̃styjęs. Akys ašaromis susipū̃styjusios. Piktas ir gerą supūstija. <br/>4. <span class="explanation">subarti, sugėdinti, suniekinti: </span> Sustikęs tą durnių, supūsčiaũ po svieto akimu. Jis mane jau visai supūstė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.