.
mùlkinti (-yti), -ina, -ino. apgaudinėti, kvailinti, laikyti neišmanėliu: Galima mulkinti kai kuriuos žmones, bet negalima nuolat apgaudinėti visų tautų. Eik kitur, pasiieškok sau tokios, kuri sutiktų nuolat mulkinama būti. Tamsius žmonis mùlkina, kas tik įmano, anims visokių gražių dalykų prikalbėdami. Kamgi reikia mùlkinti, ar manai, kad mes nėko ir nesuprantam! Ji tik žiūri žmogų mùlkyt.
apmùlkinti. apgauti, suklaidinti: Ką tu čia nori žmogų apmùlkinti! Jį kaip aviną apmùlkino, ir tiek. Tik nemeluok, nes čia nieko neapmulkinsi. Jau tu mane neapmulkysi, ba aš geriau žinau. Stepas labai apsimùlkino, kad nepasiėmė pinigus.
išmùlkinti. mulkiu išvadinti: Jis dar sykį išmulkino save ir sunkiai rijo kąsnį.
primùlkinti. ilgai, daug mulkinti: Nemaža mus primulkino tokie kaip tu.
sumùlkinti. suklaidinti: Jūs buvote nuo pat pradžių sumulkinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.