raugìnti (-ýti), -ina, -ino.
1. daryti rūgštų, leidus fermentuotis, rūgti: Raugìntas pienas, atmieštas prėsku, valyvesnis. Rūtų lapai su raugintu pienu – nuo akių skaudėjimo. Va, kad būt dabar raugìntų agurkų, tai valgyčia su mėsa. Burokus vieni raugìna, kiti žalius verda. Rauginti grybai. Rauginti kopūstai. Iš avižų kisielių raugìntie reikia. Žiūrę (kisielių) iš avižinių miltų raugìntų verda. Avižinį kisielių raugìns, dės anglių, duonos plutų. Garstyčias padirbdavo, raugýdavo, uzbonus pripildavo. Duona buvo kepama rauginta – paprastai įmaišyta ir plikyta. Pirmą dieną jūs liausitės su rauginta duona jūsų namuosu. Tada tur neraugintą tašlą afieravoti, su aliejumi sumaišytą. Sakramentą pašventina prėskienėje, o ne raugìntoje duonoje. | Kai dirva pakankamai įšyla, sėjami rauginamieji (silosiniai) augalai. Kad jį šimtas raugintų bambizų!.
2. laikyti rauguose (kailius): Raugìna kailius. Rauginti kailiai negenda. Rauginta skūra nesuskręsta, yra minkšta. [Reikia] apsiauti raugintomis naginėmis ar puikiomis vyžomis. Batviniai rūgštūs – možna kailiai raugìnt.
3. džiovinti, vytinti: Paskui tabokus reik raugìnti, pirmą kartą stoginėse, kartais ir laukūse ant pačiais tabokynais.
4. laikyti kur neišleidžiant: Reik mažikę lauko išnešti, neraugìnsi trobo [je]. slėpti savyje: Ko aš čia berauginsu – pasakysu visą tiesą.
apraugìnti. leisti kiek parūgti: Mes truputį apraugìnam agurkus ir – ant stalo.
įraugìnti
1. leisti įrūgti: Kisielę, raugą įraugìnk. Tešlą įraugìnti. Įrauginaũ barščius, kad gali devynias gimines sutraukt! Tu tik įraugìnk miltus ruginius i paskuo su pitliavotais miltais atminkyk. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta…, neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi, arba raugu? Mažimas raugo visą įmaišymą įraugina. Žmonės ėmė įmaišytus miltus, kolei dar nebuvo įrauginti.
2. per daug įmigti: Fu, įsirauginau į miegą, dabar šaltis krečia.
išraugìnti.
1. leisti išrūgti: Išraugìnom – skaniausia duona. Įneš žalių kopūstų, išraugìntų, turės pasiauginę, po cielą bačką įsimušę. Pask žiūrės (kisieliaus) išvirs iš avižinių miltų, išraugìns. Turi įmaišyt [degtinę],
turi išraugýt.
2. išdžiovinti, išvytinti: Tabaką reikia gerai išrauginti.
3. išlaikyti rauge (kailį): Nulupdavo kiaulės skūrą, išraugýdavo, i pakanktes dirbdavo iš kiaulės skūros. Aitriai mušė nosin blogai išrauginti kailiniai ant karties.
paraugìnti
1. leisti kiek parūgti: Tam reikalui džiovinta duona, dažniausiai jos plutelės, buvo apipilamos kubiliuke vandeniu ir parauginamos. Sunka iš paraugintos aviečių tyrės.
2. susirauginti: Liekta pieno, gali ir pasiraugìnti.
pérrauginti.
1. leisti per daug įrūgti: Tik žiūrėk, mama, neperraugink duonos! Užminkė pyragus i párraugino. Párrauginai kisielę. Norint, kad sūriai būtų skanūs, reikia neperrauginti pieno.
2. per daug išlaikyti rauge (kailius): Perraugintų kailių nebestiprūs kailiniai.
priraugìnti.
1. išrauginti: Cigoną daro iš priraugìntų burokų ir alyvos.
2. padaryti prirūgusį, pakvipusį raugu: Priraugintoje muštukėje sviestas negreit susisuka ir esti negardus.
suraugìnti. padaryti rūgštų, rūgusį: Tą pieniuką suraugìnsu, su bulbikėms būs. Aš misliju, mama, tą smetoną suraugìnti. Pieną surauginaũ. | Prasidėjus šalnoms, lubinai nupjaunami ir surauginami. Bulves surauginus, būna mažiau nuostolių, negu laikant kitais būdais.
užraugìnti
1. surauginti: Biskis rūgšties užraugina tris mieras miltų. Prakeikta arielka buvo akis dūšių mūsų užtemdžius ir širdis užrauginus.
2. užraugti 1: Prilyginta yra karalystė dangaus raugui, kurį ėmė moteriškė, užraugino trise mieruose miltų, iki aprūgo visas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.