apreikalauti
reikaláuti, -áuja (-áuna), -ãvo
1. atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti: Juk dievai – ne žemės valdovai, kad reikalautų mūsų ištikimybės. Pamiškėj pūtė į ragą ir garsais reikalavo nuleisti tiltus. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobutė duotų jam pieno – ir gana. Ko ans reikaláuna, turi duoti. Mažą pasogą [davė],
bo nereikalavaũ – dav [ė] karvę ir du paršu. Reikaláuna dabar vaikai visa ko. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug ir reikalaujama. Kogi dar bereikalaujam liudijimo, nes patys girdėjom iš nasrų jo. Nebijosiu nei šaltos, nei tamsios, nei lyjančios, visur būsiu, kur tik manęs reikaláus. Jis tamstos reikaláuja, kad ateitumei pas jįjį. Tačiau, matyti, gyvenimas iš jos reikalauja daugiau. Kaip laikai reikaláu [ja],
tokį darbą dirbau: ant tėvo ūkio buvau. Toks darbas reikaláuja kruopštumo. Reikėjo ir alaus daryti par talką, i pyragų kepti, taip buvo įpratę, jau to reikalãvo. Jos įžeista savimeilė reikalavo atpildo. Višta jojęs, arklio nereikalausi. Duonos ir lustelis prakaito reikalauja. norėti, pageidauti: Kiek reikaláuste, tiek mokėsiu. Aš jau, kiek nori, tiek tau užmoku, a šimtą, a du šimtu, a tris šimtus, kiek tu reikaláuji. Kur kas reikalãvo, tai [ten] tarnavo (ėjo tarnauti) . Nesėk taip tankiai žalių rūtelių: nereikalauja mano širdelė.
2. būti reikalingam ko, turėti poreikį: Reikia visa mokėti, ko švento ordino labas reikalauja. Tam vyskupu besant, katalikai kas metą reikalavo daugiaus kunegų. Ugnies reikalaujam savo drabužiams skalbti, numams ir stotkams plauti. Visi šito gerumo reikaláuna. Nereikalauja sveiki gydytojo, bet tie, kurie negal. Žino nes dangujęsis Tėvas jūsų, jog to viso reikalaujate. Tranų daug, o motinėlė reikaláuja vieno. Mes gi matome, kad gyvuliai druskos nereikalauja, tik žmogus ją valgo. Žaidimas reikalauja iš žaidėjų vikrumo ir greitos orientacijos. Teisiamųjų bylos ėjo prie galo ir mažai bereikalavo dėmesio ir rūpesčių. Apynys mėgsta saulę ir didžiai jos reikalau [ja]. Žemė reikaláuja tręšimo. Kiekvienas darbas reikalauja laiko. Nereikalau [ja] plikkaktis šukų, aklas špikulų, kurtas skripyčių, aukštas viršinykas žambio. Gera būtų duona nesirūpinti, kad pilvas jos nereikalautų.
3. bėgtis, ieškotis: Vėlai karvė reikalãvo, o nevedėm, teip i pasiliko. Mūs kumelė jau vėl reikaláuja. ieškoti, geisti: Ožka bliauja, ožių reikalauja.
4. būti nelaimingam, vargingam: Šelpė reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį. Geriaus tedirba, darydamas ger rankomis, idant turėtų nudalyt reikalaujančiam.
5. tuštintis, šlapintis: Maru užkrėstieji krauju vienu reikalavos. Ką darai: reikalaujies ir poteriauji – tai griešiji! Ans ten reikalãvęsis i atsistojęs kelnėties.
apreikaláuti
1. sutvarkyti reikalus, atlikti darbus: Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo. Jis man nors namie reikalus apreikalautų. Drūčiai sugaišau, kol tą Kauną apreikalavaũ. Tarėsi bematant apsireikalausiąs ir vakariniu traukiniu namo sugrįšiąs. O kad viską apsireikalausi, tai per tris metus nekirpsi plaukų, nepjausi nagų. Gerai šeštadienį dabar – apsireikaláuji. Kaip tik apsireikaláusiu, tuojau važiuosma numie. Nuvažiavo tėvas Alytun apsireikaláut prieš šventes. Čia galėj apsireikaláut, tik kas suspėjo. Kaip pagatavosiu ir apsireikalausiu apie save, tai aš tuojaus būsiu … pas jumis.
2. nusituštinti: Tas sūnus Jonas užsimanė eit in girią apsireikalaut. Eik ant puoduko, apsireikaláuk.
3. apvaisinti: Gaidys apreikalavo vištą.
atreikaláuti
1. atgal, iš naujo išreikalauti: Kiekviena šalis gali atreikalauti, ką yra davusi.
2. sutvarkyti, atlikti reikalus: Anas atreikalãvo reikalus, t. y. atliko. Ilgai mieste nebūkiam: atsireikaláuk, i važiuojam numie.
laũką atreikaláuti. nusituštinti: Lauką atreikalauna ir grįžta į vidų.
įreikaláuti. paliepti įeiti: Įreikalãvo žmogelį vidun, raštinėn, ir liepė kažin kokį popierį pasirašyti.
išreikaláuti
1. atkakliai, primygtinai prašant, priversti ką atlikti, duoti: Mokytojas sugebėdavo iš mūsų išreikalauti, ko norėdavo. Atitaisyti klaidą, išreikalauti žadėtus lenkų žemei kraštus esame pasiųsti! Lenkijos išreikalauta iš Žygimanto 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Žygimanto mirties turėjo atitekti Jogailos įpėdiniams – Lenkijos karaliams. Sako, tai panelė išreikalavusi iš tėvo, kad uždraustų plakti baudžiauninkus. Iš tėvo neišreikalaũs nieko. Jei žmonos nuosavybė, tai negalima išreikaláuti [vyro skolos]. Ejau, išreikalaváu siuntimą į Klaipėdą. Vakar, vaidinimui pasibaigus, buvo Zenonas išreikalautas iš salės ateiti į drabužinę. Klebonas išsireikalavęs buvo keturiais arkliais važiuoti.
2. sutvarkyti, atlikti reikalus.
3. nusituštinti: Palauk, aš dar, pryš lipdama į ratus, išsireikaláusu.
nureikaláuti
1. paliepti kur nuvykti: Nureikalãvo mane valsčiun.
2. nusituštinti: Nusireikaláuti gali už klojimo. Neik iš miško nenusireikalavęs, į viešes nevalgęs.
pareikaláuti.
1. atkakliai, primygtinai paprašyti, priversti ką atlikti: Taip jam pasakysi, kai jis pareikalaus tavęs kaipo žmonos. Vieną kartą vienas ponas pareikalavo atlyginimo nuo savo kaimyno, šitas, kito šuns neturėdamas, davė į to vietą žmogų. Kaukas teismu pareikalavo dvidešimt penkių rublių. Ponas pareikalavo sodiečio, kad atsiprašytų. Pareikalãvo – ir atvažiavo [gydytojas]. Sukilimas pareikalaus iš jo atiduoti liaudžiai visas jėgas. Algos pareikalavo, o darbo nei pradėti. Gero ir Dievas pareikalauja, kvailo niekam nereikia.
pareikaláutinai.
2. užprašyti (kainą): Buvau nuejusi pri to žmogaus, pareikalãvo du šimtu.
3. pasieiti, apsivaisinti: Bėroji pasireikalãv [o].
prireikaláuti. daug ko pareikalauti atlikti: Man visko prisakė, prireikalãvo (daug reikalų susakė sutvarkyti) .
sureikaláuti
1. iš visų reikalaujant surinkti: Liuob šniūrų sureikalaus iš parakvijos.
2. suvartoti savo reikalams: Sau susreikaláunu, būdavo, linus.
3. parūpinti, pristatyti: Sureikalãvo tuoj daktarą, i pastaisė [ligonis].
užreikaláuti. pareikalauti 1: Užreikalãvo [duoti] dvidešimti penkius rublius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.