aprieti

.
ríeti, -ja (rẽja, rė́ja. rìja), -jo (rė́jo).

1. pulti kandžiojant, pjauti. Šuo ríeja kiaulę. Prasiblaškiau kaip šunų riejamas. visą naktį. Du šuniu susitikusiu ríejos. Bet ant tilto tas jo šuo pagavęs rietis, pjautis, piestu atsistojęs ristis. Šunes rẽjas, rė́jos. Prie apgraužtų didžiųjų žvėrių griaučių raiteliai užtikdavo besiriejančių vilkų gaujas. siundyti, pjudyti: Ir dėl ko reikėjo kirvelį nešt? Korė tave, šunimis riejo, spragilais daužė?

2. barti, plūsti, koneveikti: Ana aną rẽja i rẽja, o ta nieko nesako. Sunku man gyvent, kad visi labai rẽja. Rẽja, rẽja anas tą vaiką; kad teip savą, tai ir mylėt, ir visa. Ríeja kaip ne savo sūnų. Ko teip rejì mergelę? Kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, lojoja ir bara: ar jos vaikai, ar pats. Kam riejai ją? Kaltesnis pats esi. Rietisi. Baruosi, vaidinuosi, rejuosi. Ka jums teip i neapkyra ríeties. Dabar – netinka, ko čia ríesies: pasimeta (išsiskiria), ir viskas. Bjauri boba: neríejusys negalia būti – rẽjas i rẽjas. Tos bobos visą laiką rẽjas i rẽjas. Ta pasiutoji rìjas i rìjas. Dvi šeimynos daikte gyvena ir ríejasi. Ko čia rẽjatės ažu siūlo galo (dėl menkniekio) . Nusibodo par visą gyvenimą su tavim ríetis. Močia su marčia ríejas visą čėsą. Rejõs, rejõs per visądien, tai ir valgyt neina. Jie tai amžinai ríejas. Kaip jum nenusbosta ríeties? Gana jum ríetienos. Neríejamos [su uošviene] – patyliais ėdamos. Anie dirba ríedamos. Darban neina, ė likę namie rẽjas. Tėvas viešėdamas stebiąsis į dukters užsivedimą (elgesį), kad ji riejantis ir riejantis tai ant paties, tai ant vaikų. Ten mum besìrejant, pamatėm ateinant tą senelį. –. Teip rašau, nenorėdamas dėl menko daikto rieties. Na, rietasi kaip paprastai per dalybas. Ríejasi kai šuva su kate. Jie tę ríejasi kai šunes šuliny. Ir rejas kaip du balti šunes par torą. Ko jūs ríejatės kaip kalės per dienas? Tegul perka, tegul riejasi kaip šunys dėl kaulo. Riekiatės it šunys. Ríejas kaip katės maiše. Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja. Dėl tokių vaikų nesiriesiu su nieku. Rejas kai žvirbliai an skiedyno. Gerai su plaukuotu peštis ir su protingu rietis. Dėl vaikų ir dėl vištų nespėsi ríeties. Du šuniu rẽjas, balti kraujai lejas. juokaujant ginčytis, kirstis: Lašinskis ir Kanapinskis teip Užgavėnių vakarą ríesis, katras katrą pargalės.
apríeti, -ja (àpreja), -jo.

1. apkandžioti puolant, pjaunant. Šuva nor apríeti. Jei šuo àpreja, gali galą gauti. Susiedo [pasiutęs] šuo išbėgo į laukus, kad tik neapríetų ko. Tas šuva gali būt pasiutęs, saugokis, kad neapríet. Reikėjo užmušti apríetą šunį. Padūkęs šuva apríejo arklį. Jį mažą pasiutęs šuva apríejo. Ar kas tau (tave) aprė́jo, ar kas yra? Vakar jį šuva apríejo, bijo, kad nepasiustų, išvežė ant daktarą. Atsitenka, kad pasiutęs šuva ir žmogų apìreja. Mūso kiaulę šunys apríejo. Sunkume nevalia žiūrėt, kai nuomaris meta – vaikai bus aprieti. Apriejus pasiutusiam šuniui, reikia suvalgyti „majauką“ (karkvabalį) . Česnakas su druska – vaistas nuo pasiutimo, kada šuo tik ką aprieja. Jei šuo apriẽs pasiutęs, nebus bėdos. Apríetos (pakerėtos) ir vištos – negal nu durių atmušti. Tiktai juokės susirietę, kai tie mušės kaip aprieti. A tave velnias apríejo?! Bijok apríeto šunies ir pikto žmogaus.

2. apšnekėti, išplūsti, apibarti: Tu mane niekad nepraleidi neapríejus. Ta merga, bestija, kožną žmogų àpreja su liežuviu dėl menko nieko. Biednas žmogus nuo visų apríetas, nukaltintas. Gavo apríeti visus, nučiuvo. Ir neteisum liežuviu mane apiriejo. Su piemeniu neprasidėk: apríes ar aptries. Apsireja i su pirmininku. Apsirejam vedvi kaip kumet.
atríeti

1. kandžiojantis atsiginti. Lapė atríeja šunį. Lapė atsireja nu šunies. Šuo greta kaulą graužė; nebeatsiriedamas nuo paršelių, įsikėlė į lovą.

2. atsibarti, atsikirsti: Žiūri tik, kaip atsirieti nuo darbo, jei kuomet pradeda tėvas ūdyti. Nu, ar padoru tau priš motiną atsiríeti?! Bepiga buvo rietis, kai jautei, jog riejamoji turi teisės ir medžiagos atsirieti.

3. užtektinai prisibarti: Atsiríejai tu su ja, užtenka jau.
įríeti, -ja (į̃reja), -jo

1. ilgai, labai, iki įgrisimo barti: Jaugi ir į̃reja mošos savo marčią.

2. dažnai barantis, susipykti: Jie seniai su visais įsiríeję. Įsiríejęs su visais y [ra],
dėl to nėkas i nekenta.

3. įsileisti bartis: Insrė́jo abu. Įsirė́jom, įsirė́jom su kaimynu, dabar ir galo nebėra toms rietenoms.
išríeti, -ja (ìšreja), -jo.

1. aprieti 1: Pasiutęs šuva išríejo žmogų.

2. užpuolus, kandžiojant išpjauti, išvaryti. Nė vienas šuo negali svetimų šunų į svečius priimti, bet turi beregint išrieti. Kad tave šunys išrietų, tokį ronpjovį, nemokantį lentų išpjauti tiesiau.

3. barant išvaryti, išėsti: Anyta su mošomis išrė́jo marčią iš namų. Išríejo uošvėnę, dabar viena sukas. Ana vyrą išríetų iš trobos par tris dienas. Nebtur [i] jaunieji kada mušties, nora pamotę išríeti. Išriejo Martyną tas velnias. Norėjo [samdinį] išríeti, algą nora sulaikyti.

4. išbarti, iškoneveikti: Kad išrė́jau ją, tai neturėjo kur ir akių dėti. Su boboms ana išsìreja. Vieną sykį gerai išsiríejo i užteko. Išsiríejau su vyru ir išėjau. Išsibarė, išsiriejo, o ką gavo?!

5. kurį laiką bartis, plūsti: Išsirė́jom visą vakarą, o nieko gera nenutarėm.

6. pakankamai išsibarti: Turi anie išsiríeti, tik tada pradeda dirbti! Ka išsiríejau su ta Pakalniškėne!

7. iškvaršinti: Tie vaikai išríeja galvą.
nuríeti.

1. barant užuiti: Bobos nuríetas, sėda kaip lapelis. A toks lėtas, a bobos nuríetas?

2. išsibarti: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią.

3. įveikti barantis, plūstantis: Anos geras liežuvis, ale aš nuríejau tokią ponią.
paríeti

1. išuiti, išguiti: Paríejo pačią nu vyro: pati nūlaidžios buvo širdies.

2. pasibarti: Jis pasiriẽs su visais, paskui vėl zgadysis. Biškį pasiríejo i susigadijo. Pasibarti, pasirieti visi mokame.
pérsirieti

1. susibarti: Su visais spėjo pérsiriet.

2. kurį laiką bartis: Vakaras atejo [barantis],
pársiriejom par naktį.
prasiríeti prasibarti: Dieną prasiríejo su mažyliais, o dabar ima knygą skaityt. Pražūsi, prasiriesi, pagimdysi pulką vaikų.
priríeti.

1. daug pribarti: Priríejo močia Joną par tas dienas, net išbalo vaikas. Prisiríeję, prisibuvę, vienas į kitą nenora i žiūrėti. Su visais neprisiríesi, reikia ir pačiam nusileist.

2. barimu pavaryti: Apyrambis arklys, neprirejamas.
suríeti, -ja (sùreja), -jo.

1. užpuolus sukandžioti. Tą žmogų suríejo šuo.

2. subarti: Suríek vaikus, tegul nurimsta. Kai sùreju, tai tuoj nutyla. | Surietas (dėl kurio perkant buvo rietasi, ginčytasi) gyvulys neina rankon, neauga. Kad susirė́jo bobos – net baisu. Broliai susiríejo dėl pievų. Geruoju šnekėdama, labai balsiai kalbėjo, o susiriejus su kuo – jos balsas visus prarėkė. Anuodu bepradėm susìreja i susìreja kaip šunys. Juodu kap katinai susiríejo. Susiríejo kai šuva su kate. Susiríejo anuodu kaip du šunys, o, rodos, taip gerai gyveno. Karalystos susìreja, kaip tos bobos nesusiríes!
užríeti. užuiti barant: Užrietì tie jų vaikai, kad žodžio ištart bijo. Našlaitis vis visų užríetas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aprieti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv