apsiblęsti
blę̃sti, bleñdžia (-ta), bleñdė
1. berti miltų į viralą, plakti, maišyti: Miltus vandeny blendžiaũ. Ji bleñdė barščius ruginiais miltais. Su samčiu pliauškyk, o su antra ranka blęsk miltais verėną, t. y. priplak, pilk miltus sukdamas vandeny, strovo [je]. Su pablandais blę̃sk kopūstus, kad būt tirštėlesni kiek. Pasiliko neblęstà bulvynė. Miltai subėgo [į kankolus] bebleñdžiant putrą. tirštėti: Bulviniai kleckai greit blęsta.
2. niauktis, blaustis: Blendžias saulė. Oras bleñdžias, niaukstos – bus lietaus. Greitai vežkim šieną, vakaruose jau bleñdžias. Dangus bleñdžias, visai panašu į lietų.
3. giedrytis, šviestis, blandytis: Bleñdė bleñdė ir nebeìšblendė, pradėjo lyti. Taisės taisės lyti, į vakarą pradėjo blę̃sti. Pradėjo blę̃stis, lytaus nebebus.
4. mušti, lupti: Neblę̃sk vaiko be reikalo. Biškį supyksta, tujau par ausį bleñda.
5. miegoti: Galėsi blęsti iki ryto, t. y. miegoti.
6. taukšti, pliaukšti, niekus kalbėti: Ką jis ten niekus bleñdžia? Kad ji nenupasakoja gražiai – viską rozu bleñdžia. | Būdavo, vakarais dainuos, blę̃s.
7. skubiai eiti, važiuoti: Kur tu blendì?
apsiblę̃sti, apsibleñdžia, apsìblendė. apsiniaukti, apsiblausti: Apsìblendė dangus, gali lyt. Apsìblendė oras.
atblę̃sti, atbleñdžia, àtblendė. greitai atvažiuoti: Ar ne jis ten atbleñdžia, kad dulkės rūksta?
įblę̃sti, įbleñdžia, į̃blendė
1. įberti miltų (ppr. į viralą), įmaišyti: Į̃blendė saują miltų – ir putra! Įblę̃sk miltų saują į košę. Įblę̃sk arkliams miltų.
2. primušti, prilupti: Aš aną vakar gerai į̃blendžiau už malavimą.
3. skubiai įeiti ar įvažiuoti: Pažiūrėk, kas į mūsų kiemą į̃blendė.
išblę̃sti, išbleñdžia, ìšblendė
1. sudrumsti: Išblęsk vandenį upėj, tai daugiau žuvų sugausi.
2. išklampoti, išdrembti: Kelią ìšblendė, pasidarė talakna.
3. pasileisti, iširti: Taip taikiau padaryt kleckus kietus, kad neišsiblę̃stų.
4. išsimiegoti: Tu išsìblendei švariai, t. y. išsimiegojai.
5. skubiai išeiti: Visi vaikai ìšblendė uogaut.
nublę̃sti, nubleñdžia, nùblendė
1. įberti, įmaišyti miltų (į viralą): Tik vandenį nùblendei su tais blynais (verdami pasileido) .
2. greit nuvykti: Pasikinkiau sartąją į roges ir nùblendžiau į miestą.
pablę̃sti, pableñdžia, pàblendė. kiek blęsti, pamaišyti miltų (į viralą ar gėralą): Pablęsk į bulvienę grikinių miltų. Kruopos visiškai skystos, reikia pablę̃st. Miltų pablę̃siu ir nunešiu šunim. Pablę̃si miltų, gers ir be piršto [veršis]. Pablęsk veršiam putrą, kad būtų tirštesnė.
parblę̃sti, parbleñdžia, par̃blendė
1. parversti, parmesti: Toks mažas, o tokį didelį parblendė ant žemės.
2. skubiai parvykti: Kaip greitai par̃blendei iš miesto!
prablę̃sti, prableñdžia, pràblendė. pramaišyti (viralą): Sutarkuojam bulbų ir pràblendžiam kopūstus.
priblę̃sti, pribleñdžia, prìblendė.
1. priberti, primaišyti (miltų į viralą ar gėralą): Priblę̃sk barščius, bulbienę, t. y. miltų pridėk. Priblę̃sk miltų į putrą, kad būtų tumesnė. Kodėl nebus arkliai riebūs – pribleñdžia miltų kai košės. Norėdami pagražinti savo kalbą priblendžia, primaišo visokių svetimų žodžių.
2. niekų prikalbėti, pripliaukšti: Ji visokių niekų priblendė.
sublę̃sti, subleñdžia, sùblendė
1. sunaudoti blendžiant: Sublęsk visus tuos miltus arkliams.
2. sudrumsti: Kam tu sublendei vandenį, o buvo tokis čystas.
3. suduoti, sušerti: Tėvas sùblendė vaikui už neklausymą.
4. subarti: Aš sublendu vaikus, smarkiai subaru.
5. sujaukti, sumakaluoti: Aš nieko nesuprantu, tu viską sùblendei. sumaišyti: Karas viską sùblendė.
užblę̃sti, užbleñdžia (ùžblendžia), ùžblendė
1. užberti, užmaišyti (miltų į viralą ar gėralą): Ar jau ùžblendei putrą? Valgė tirštą bulbienę, su kruopom užblęstą. Neturiu kuo jovalo užblęsti. užbaltinti: Užblę̃sk putrą su nemašinuotu pienu. Pieno neturi, tai kiaušinio baltymu batvinius ùžblendžia.
2. suduoti, sušerti: Šitam peštukui gerai ùžblendė. Užblę̃sk arklį vadžioms, kad pabėgtų.
3. ką netikėtai pasakyti: Tylėsu tylėsu, i ùžblendu ką – juokais neliaunas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.