.
rikiúoti, -iúoja, -iãvo.
1. tvarkyti: Jis ten viską rikiãvo. Visi šnekėjo – Senavaitis Krikštonyse viso valsčiaus pyliavas rikiuoja. Buvo pati šeimininkė ir šeimininkas: mažiausią daiktą žinojo, rikiavo. Jeigu žemės ūkio gamyba būtų rikiuojama vien tik pagal gamtines sąlygas, galėtų atsitikti taip, kad kai kurių produktų būtų prigaminama per daug, kai kurių – per maža. Atsisėdęs už uosinio sekretoriaus stalo, jis žvaliai tvarkė seniūnijų bylas, rikiavo raštinės reikalus. Mūsų raštuose lengviausias dalykas yra, rodosi, rašyba: ją daug kas mėgina ir šiaip, ir taip savaip rikiuoti, neilgai sau sukę dėl jos galvą. Jis visas bylas rikiúoja. Neįprasti palyginimai, sakinyje pagal savotišką ritmą rikiuojami žodžiai darė rašytojo stilių emocionaliai patrauklų. Rūpėjo, kad viskas rikiuotųsi pagal jo sumanymą.
2. statyti į tam tikrą eilę: Vienan ryte įlipiau Gedimino pilin, tai mačiau, kaip kareivius rikiúoja – tai kaip degtukų pūčkelės. Viršila rikiavo savo būrį. Norkūnas stovėjo apsuptas vaikų ir rikiavo juos žaidimui. Rikiúoti pagal ūgį. Gretas rikiúok! | Žodžiai Būgos žodyne rikiuojami alfabeto tvarka. Mažvydui vien rūpėjo į eilučių pabaigas rikiuoti panašias gramatines formas, daugiausia veiksmažodžius. Sėdėjo mokytojas Daubaras, įbedęs akis i langą, rikiavo mintyse darbus, kuriuos turės nuveikti šiandien ir ypač rytoj. Kariai rikiavosi antram puolimui. | Rinkos aikštėje dvikinkiai vežimai rikiuojasi vienoje, o vienkinkiai kitoje pusėje. Vienkiemiai vienas po kito rikiuojasi į kolūkines gyvenvietes.
3. taisyti, rengti, ruošti: Ji čia bėgioja, vargšė, viską rikiuoja, tvarko kaip skruzdėlė. Vaikius į miestalį rikiúoti. Rikiúojas į viešes važiuoti. Ka rikiúojys taip ilgai į kelionę, t. y. taisais. Kur daba rikiúojys?
4. rinktis, tvarkytis: Po Kalėdų šeimyna rikiúojas, t. y. susirėdo.
5. laukinėtis, tuštintis. .
apsirikiúoti. apsitvarkyti: Apsirikiãvusi galėsi eiti į svečius.
išrikiúoti. sustatyti eilėmis, gretomis: Vadas išrikiãvo savo kareivius. Marcinkaus vadovaujamas dalinys buvo išrikiuotas žygio kolonos tvarka. | Išrikiavome mašinas vieną paskui kitą. Stalo pakraščiais išrikiuotos lėkštutės supa visokias gėrybes, kurių nesigailint prikrauta. Jis buvo aukštas ir, kai per fizinio pamoką klasė išsirikiuodavo aikštelėje, stovėdavo pats pirmutinis. Lėktuvų buvo daug, jie skrido tvarkingai išsirikiavę, kaip į paradą. Prie kelio į sodybą išsirikiuoja kėniai, sidabrinės ir kanadiškosios eglutės. Dvi eilės baltų kareivių išsirikiavę stovi.
parikiúoti. patvarkyti: Jis savaip parikiãvo. Vyriausybė parikiãvo, arba davė įsakymą.
pérrikiuoti. iš naujo surikiuoti, sustatyti gretomis: Perrikiuotas batalionas iš plačiosios į giliąją rikiuotę geriau atliko uždavinį. Kuopa turi mokėti persirikiuoti kautynėms iš kiekvienos rikiuotės. Prūsai, pliekdami arklius, galvotrūkčiais pasileido į dar nespėjusius persirikiuoti kryžiuočius.
pririkiúoti. pridėti eilėmis: Pasieniais buvo pririkiuota guminių batų. Daržinėje buvo pririkiuota maišų, jau iš anksto pripildytų sėklinių bulvių.
surikiúoti.
1. sustatyti į gretas, eiles: Surikiúok po rėdu visus darbininkus, t. y. sustatyk. Eilei, stovinčiai frontu, surikiuoti linijon (išretinton) komanduojama: linijon rikiuok! Dar gražiau atrodo saulėgrąžų laukas: visi žiedynai kaip surikiuoti visuomet žiūri į saulę. | Rugių gubos surikiuotos į eiles. Kumečių butai stovėjo surikiuoti kaip kareivinių miestelyje. O vestuvininkai, susirikiavę po du ir du, pradėjo žingsniuoti bažnyčios link. Te visi tokie bemalkiai susirikiãvę (gyvena vienas šalia kito) .
2. sukomanduoti, nurodyti ką daryti: Pasakome, jog veikėjas tiktai pasirūpina, taip visa surikiuoja, padaro ar leidžia, kad veiksmas būtų kitų veikte nuveiktas. Aprėkusi visus, surikiavusi mūsų darbų dalį, pasiraitė rankas, susmaukė ant pakaušio plaukus po skarele ir griebėsi savosios darbų dalies.
3. sutvarkyti: Kokia grakšti gaspadinė, kaip pas ją viskas dailiai surikiuota. Gyvolius surikiavo (suvarė, uždarė) . Ji mėgino surikiuoti jausmus savo širdyje. Susirikiavusios mintys vėl ramiai plaukė savo vaga. sudėlioti, išdėstyti: Gražiai nudrožti ir surikiuoti pieštukai. Surikiúok (sukišk, sunešk į pastogę) tus mietus. Linus surikiavaũ ir apidengiau.
4. susirengti, susitaisyti: Susirikiúok važiuoti į kelį, t. y. susitaisyk. Šeimyna susirikiúos, t. y. susirėdys, susirinks. Susirikiúokit, ryto važiuosma į miestą.
5. gerai, tvirtai pastatyti: Tvirtai statytas, surikiuotas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.