apsnarglėti
snarglė́ti, -ė́ja, -ė́jo. snargliuoti:
1. Ana visą žiemą kosti, snarglė́ja. Nesisnarglė́k, nusišnypšk pasiėmęs nosinę.
2.
3. Pradėjo snarglė́t, rankas bučiuot, ir išprašė iš to žioplio šimtinę. Gana snarglė́tis.
4. snargliuoti 6: Mes jau seniai nupjovėm šieną, o anas da tebesnarglė́ja.
5. skysčiui po truputį sunktis: Matai, po truputį snarglė́ja iš bačkos.
apsnarglė́ti
1. apsnargliuoti 1: Apsnarglė́jai visą kaunierių. Atėjo sušalęs, apsisnarglė́jęs. Apsisnarglė́jęs vaikas prie stalo, o mes nepripratę.
2. susitaršyti, apsivelti: Apipešiok pėdą, kad nebūt apsisnarglė́jęs.
atsisnarglė́ti. apsitepti snargliais: Atsiseilėjęs atsisnarglė́jęs – sarmata žiūrėt. Nepaspėji jam nušluostyt nosies, anas ir vėl atsisnarglė́ja.
išsnarglė́ti; . išsnargliuoti
1.
prisnarglė́ti. prisnargliuoti 1: Neprisnarglė́k ben aslos. Ale tu greit nosinę prisnarglė́ji.
susnarglė́ti. susnargliuoti: Duosiuos aš jo bučiuojama – da burną susnarglė̃s.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.