x
aptempti
tem̃pti, -ia, -ė.
1. traukiant, tęsiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį, tęsti: Siaura oda, reikia tem̃pti. Su ranka tūra, su koja tem̃pa aną. Tem̃pia kiek gali [audeklą],
kad kraštai nesudribt. Tem̃ps tem̃ps tem̃ps takus ir ištampys. I vienas tem̃ps, ir antras tem̃ps, ka tas milas kuo kiečiau susiritintų an kočėlo. Tempk savo ranka kilpinį. Kai tempiamais lašiukais lašinu, lėlelė išsitempia, ir geriau matau. Ilgųjų kaulų lūžgalius galima atitaisyti ir ilgesnį laiką tempiant galūnę. Varlė pamatė jaučio didilumą, norėdama tokia didelė būti kaip jautis, pradėjo tem̃pti savo rukšlotą kailį. Lūpos šiepėsi iki ausų, tempiamos nesuvaldomos šypsenos. Brakš atidariau savo skrynelę, išėmiau skripyčias ir dzen dzen pradėjau tempti stygas. Vieni autuvai tem̃piasi, kiti traukiasi. Pirštinė tem̃piasi. Stori parpinai, o žali lankai, tai į ilgumą tem̃pas, apskritumo neliekta. Su silku i bovelna auda, ans tem̃pas. Parlaužia, kai tem̃pias tas pluoštelis sau, tai gatavi [linai]. Valgyk, kiek pilvas tem̃pas (kiek gali) . Rėkia, net sienos tem̃piasi. Pilna bažnyčia žmonių, net sienos tem̃piasi.
2. gaminti, daryti tęsiant, traukiant: Vielą tem̃pia iš geležies. Tem̃pti vielas. | Teleponus tem̃pti (vesti) .
3. suėmus traukti tvirtai ką besilaikantį, laikomą, besispiriantį ar pan.: Vienas tem̃pa, antras neduoda, ir prasideda peštynės. Už čiupryno pradėjo tem̃pti, mušti. Kurgi dabar tempì siūlą – nutruks. Par talkas zuikį liuob gaudys, kokią vivę tem̃psma. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas. Į dvarelį įjodamas, bėrą žirgą mudrindamas, kamanėlius tem̃pdamas, muštukėliu dauždamas. O aš teip apsikabinau, o ana už kojos tem̃pa. Tėvelį turėjau iš paskos už palo tem̃pti. Tem̃pti ką už pečių. Jis tą arklį tem̃pia betem̃pia, o arklys į duobę [Nemune] pateko ir priputo. Rapoliukas atsargiai užsidėjo ant pečių [akordeono] diržus, atsegė dumples ir, po truputį jas tempdamas, virpančiais pirštais prisilietė prie baltų klavišų. suėmus tęsiant, traukiant skaudinti: Tem̃pti ką už ausų. Tem̃pti kam ausis. Bausdavo jau žiauriau kaip dabar, jau užpykdavo, jau už ausų tem̃ps.
4. traukiant vilkti, rengti, mauti: Ka nemoka apsivilkt: tem̃pia tem̃pia. Ans pribėgęs tem̃pa tus batus. Nuo mirštančio žmogaus tem̃pt drebužį tik jau visai neįmanoma. Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades, tempė žiponą ant kupros. Geriausią suknelę an savęs tem̃piasi.
5. sunkiai tęsti, vilkti, traukti ką paviršium: Pradėjo tem̃pti iš lovos lauku. Tem̃pk, ar patempsi tą maišą. Nuplaukia [šuva] vidurin ir tem̃pia iš ežero [pašautą antį]. Mes irgi šieną ant beržų sudėdavom ir virvę užrišdavom ir tada tempì in krantą. Užsikabina [geldą] už tos virvės i tem̃pia. Anie su traktoriais tem̃pė [akmenis] pri kelio. Arkliukas tem̃pia kuprą išpūtęs. Kam tu tokį vežimą ir sukrovei, arkliai vos vos tem̃pia. Vaikas įsiręžęs tem̃pia pilnas malkų rogeles. Eina klojimą, tem̃pia ratus. Uždenk kumpotą: galia kokia musis įlėkti, paskuo i tem̃pk lauka. Triskart užmetei bradinėlį, tai kap tik tem̃pt (daug) žuvies. Inskinkei vargan, tai ir tem̃pk, aš jau negaliu padėt. Tiek metų tem̃pė tem̃pė (vargo) – ir sveikatos turėjo. Aš vis turiu tave tempti iš visokio purvo. Tempi mane atgal į teorinius tyrinėjimus, bet tai mane atitraukia nuo praktinių pareigų. Tempa kaip šuo ragutes priš kalną.
6. jėga vesti: Tempù atsispyręs, neina. Tempiaũ tempiaũ až ragų – neina ožys. Kur nori, te mane karvė tem̃pia. Tą piršlį ten jau tem̃pė karti. Tą karvutę tem̃pė i nutempė. Iš ryto gyvulius vis tem̃pdavo laukan. Ta, penkiais kur mokinas, tempamà yra. Darbai tempia mus į pavėsį mūsų saulėtos tėvynės. Mane kap namo kas tem̃pė, negalėjau nubūt. Miške gimus, miške augus, parėjus namo, prieš kalną tempia.
temptinaĩ. Svečiai [vestuvėse] iš karto paprašyti nesėsdavo už stalo, gaudavo temptinaĩ tempti. Visa kultūra žmonystės temptinai tempia prie visatiškumo. Susitinka turguo, tem̃pas vienas kitą į snarglinę. Dvi mergos sukimba muni ir tem̃pas, o aš nenoriu nė katros. su savimi, kartu vestis, vedžioti: Rugius pjaunu, tai vaikus tempiúos [į laukus]. vilioti, masinti: To boba duodavo kokį te šamarlaką i tem̃pdavo tuos bernus.
7. sunkiai nešti: Tempiaũ akmenis į krūvą. Tempiaũ kibirus vandens. Šitokį gezulį tempeĩ be reikalo. Tempiaũ tempiaũ iš miško malkas, iš [savo] pašalės čėdiju. Aš ėjau, tempiaũ šieną kūtėn ir ant kūtės. Tem̃pėm iš prėslo dobilus visą dieną. Šieną tem̃pia ant naštos. Tem̃pia, tem̃pia maišais žolę [gyvuliams]. Tai vaikelis ir patrūks tą vandenį bètempdamas. Autobusas paleidžia stotė [je] – tem̃pk vark tus kresčius. Vienas jų tempia kelias vantas ant pečių, kitas – šluotą, trečias – skujinę kaip kupstą. Tie tėvai tem̃pia i tem̃pia tiem savo vaikiem, paskutinį kąsnelį ištraukia iš burnos. Kaip skruzdėlė jis. rinko ir tempė lietuviškus žodžius lietuvių kalbos žodyno kartotekon. Seniau vargą nešėm, tem̃pėm. Lietuviai po šiai dienai tempia sunkiausią jungą prispaudimo ir politiškos nelaisvės. Ir pelė savo urvan tem̃pia. gabenti: Vis tiek visi tem̃pia į ligoninę [gimdyti].
8. iš ankštumo, sutinimo ir pan. veržti, spausti: A kelnių subinė netem̃pia? Išvirė grybus, net mum pilvus tem̃pė. Verža, teip tem̃pa, tus viršus kojų sutempa. varginti, alinti: Y [ra] smagiai kulti, jeigu nesutara – rankas tem̃pa. Mane tem̃pia i tem̃pia liga. tąsyti, sukelti traukulius: Raugulys tem̃pia.
9. tiesti, ištiesti: Rankų negaliu tem̃pt kiek reikia. Po dešimtį kartų mirkysi i tem̃psi [audeklą džiovinti]. Jį. išvydę, žandarai ir stoties tarnai tempiasi, nurimsta. Plaukai šiaušias, gyslos tem̃pias, velnias plikas skylės ieško. ręžtis: Žiūrėk, jau karvė tempias, – gal eis galynėn.
10. stengtis: Turi tem̃pties, stengties, biškį laisvai leidi laiką. Kad ir gražiausią moterį sutikęs, ponas Skrodskis jau nebesitempdavo kaip anksčiau, nebekeldavo galvos, neberaitydavo ūso. Tempėsi vyrai, tempėsi ir moterys iš paskutiniųjų, bet argi su tokiu velniu susidėsi – lyg jam ir nuovargio nebuvo, lyg jam ir rankų nemielindavo. Matyt, ir ši šalis iš paskutiniųjų tempiasi, kad neatsiliktų nuo visų kitų Europos kraštų. | Tem̃piasi tem̃piasi vieni prieš kitus (ginkluojasi), o karo vengia.
11. spirtis, priešintis: Vesk – tem̃piasi, neina [karvė]. Tem̃pės tem̃pės karvė, i palikau čia graužt. Tempias atbulas kai meška vedama. Tempias kai ožys vedamas.
12. karti: Kai pasibaigdavo vestuvės, tada jį. kardavo, tem̃pdavo po balkio. Ot, kad jį temptų̃ ant kartuvių!. Jis atsigulė, žiūria, ka pati tem̃pias.
13. smarkiai griūti, klotis, tiestis: Ka tempiáus an ledo. gulti, atsigulti: Vilkias, tem̃pkias (gulkis), pailsink kojas. Gana valkiotis, tem̃psiesiu.
14. smarkiai augti: Po lytaus apynys tem̃pa po sprindį par naktį. Mažoja to tai da tem̃pias, da kiek paaugs. Auga, tem̃pias kasdien – pavalgyt reikia. Vieni lenda į žemę, kiti tem̃pas. Ir mažiukas paršiukas pradėjo tem̃pties. Išeis pašalas, žolelė ims tem̃pties, gyvoliams būs gerai. Miestai tem̃pas didžiausiai, kas beiššers?!
15. auginti: Šioks toks tem̃pa sodną.
16. sunkiai, vargingai dirbti: Viena tempù, viena dirbu. Aš da tempiù vis tą patį darbą. Tem̃pėm i tem̃pėm kap arkliai abu. O pats už trejus metus algos nė permušto grūdo negavo. Ketvirtus dykai tempia.
17. įstengti, tesėti (ką daryti): Metus kitus gal da tem̃psme, kaip jau visai nebegalėsme, nebelaikysme [karvės]. įstengti gyventi, išgyventi: Gal da kokius metus kitus patem̃ps, tik jau daug netem̃ps. Ir tu nebeilgai tempsì šitei besdarbuodama. Svaitė [ja],
ilgai nebtem̃ps.
18. spirti, versti, raginti ką daryti: Jeigu nori gyvent – tem̃pk jį paskui save [dirbti]. Čia išleidžia iš ligoninės, čia vėl tem̃pia šviest. Ka būtų tem̃pęs tėvas, gal būtų išsimokiusi. Liuob tem̃ps tėvai vaikus potrų kalbėti. Kur darbingą, tai kaip šunį kokį tem̃pia ir tem̃pia. Tem̃pia tėvus vaikai [gyventi] Vilniun, o tie nenori.
19. griežtai imti spausti, barti: Reik vaikus tem̃pti, taip negal paleisti. Vaikeli, daba mumis tem̃pa iš visų pusių. Aš būčiau jį tem̃pusi už tokius darbus. Tokius. vaikus reik tem̃pti. Negaliu tem̃pti [dėl malkų],
neturu kiek reik piningų. Dabar dideliai su toms pyliavoms tem̃pa. Kad tem̃pė už kiaušius, kad tem̃pė, vos neareštavo [valsčiuje]. Tempsiu ir gerai sutempsiu, jei neklausys, išvarysiu.
20. vilkinti, delsti, traukti, atidėlioti: Liepė sunešt varinius daiktus, ale vis da tem̃pia. Ateina dirbti, tem̃pa tem̃pa, nėkaip nepradeda. Šį rudenį pradėjo sopėt koją rieše, rankas, al da vis tempiù, neinu pas daktarą. Darbą tem̃pė tem̃pė par visus metus, o ant galo – nebesuspėjo. Ilgai netem̃pkit, ateikit greičiau. | Žinai, senas tempì dienas, kol pašauks. Tem̃pė tem̃pė, tem̃pė tem̃pė kaip šūdiną virvę. Taip i tem̃pas tie reikalai nesutvarkyti. Atidėlioja vis, tai teip ir tem̃piasi tolyn visi žadėti darbai. Pagonys iki paskuojo tempas ir nenora krikštyties.
21. trukti, tęstis: Ko taip ilgai tem̃pa ta liga? Be kokios atlaidos tem̃pė cielą mėnesį [šaltis].
tem̃pusiai. Šią naktį yr [a] gerai tem̃pusiai, ka visur yr [a] pašalusiai. Ilgai negal tem̃pties – būs koki parmaina. Tem̃pas ta betvarkė iš senovės. Ilgai galia tem̃ptis skola, jeigu tik po tiek atskaito.
22. lėtai, tęsiamai kalbėti, dainuoti, tęsti: Tem̃pia tem̃pia kai gylio žarną i nieko nepasako. Dainą tempì, kad būt ilgesnė. Netem̃pk gi teip, greičiau dainuok! Tem̃pia tem̃pia [dainuodamas] ir dvasios pritrūksta. Balsą gali tem̃pt minutę. Ji plonu virpančiu balsu aukštai ir ilgai tempia. Kaltinėnūs baisiai tem̃pia [tardami]. tęsti, tvirtinti (kokią mintį): Bet romanams skaityti laiko lieka, – tempia Karalienė savo.
23. tęstis, driektis, plytėti: Nežinau, kur ta žemė tem̃pia. Mano žemės nat anoj pusėj plento tem̃pės. Deikiškių pušynė tem̃pias toli toli.
24. šerti, kirsti, tvoti, duoti: Galėjo bi kam į ausį tem̃pti. Tris sykius jis ka tem̃pė su diržu par strėnas. Kap tem̃pė arkliuo botagu, tai net kraujas pasrodė.
25. greit bėgti: Kad tėvs šunis švilpė, žents par laukus tempė.
2
8. vos, lėtai eiti: Tem̃pias kai musia per smalą. sekioti: Tem̃pias iš paskos kaip šūdina virvė. Tem̃pias ir tem̃pias iš paskos kaip uodega.
2
7. godžiai gerti, maukti: Tem̃pa ir tem̃pa šalčiausį vandenį, be pradės da dvėsti. Vyrai susėdę tempė alų.
2
8. ginčytis: Klebonas tem̃pės su parakvija dėl klaupkų takso.
ant sàvo kurpãlio tem̃pti auklėti savo būdu: Viktarą bobos buvo pradėję tem̃pt ant sàvo kurpãlio, ale nepasidavė.
ant víeno kurpãlio tem̃pti taikyti vienodus kriterijus vertinant, aiškinant: Viską ant vieno kurpãlio tem̃pti.
aũsį tem̃pti įdėmiai klausyti: Veltui tempei ausį, norėdamas išgirsti.
dambrą tem̃pti rengtis verkti: Ko jau tep dambrą tempi?!
į šviẽsą tem̃pti demaskuoti: Tai ko jūs delsiat? Tempkite drąsiai į šviesą!
jùngą tem̃pti; . būti kieno priespaudoje: Sukilimas bus bendra ir mūsų, ir jūsų, ir turbūt visų Rusijos imperijos jungą tempiančių tautų kova dėl žemės ir laisvės.
lū́pą tem̃pti rengtis verkti: Jau mergučė tem̃pia lū́pą – šauks. Jau motina tylia, jau lū́pą tem̃pia. Kreivukai pažiūro vaikas, tem̃pia tem̃pia lūpùkę.
óžį tem̃pti. vemti.
pil̃vą tem̃pti sotintis: Pil̃vo netem̃psiu iš to darbo, mažas uždarbis. Taip tvirtieji galvijai, supuolę šlemšti pašarą, tempė savo pilvus.
už ausų̃ tem̃pti. perdėtai kuo rūpintis, stengtis padėti: Negabus ir tinginys, iš klasės į klasę už ausų̃ tem̃piamas.
võs kójas tem̃pia. Badav [o],
võs kójas tem̃pė, ir gerai.
anttem̃pti, -ia, añttempė. užtempti:
1. Ančtem̃psi an kurpalio, teip išeis puiki, išlenkti, aš pati esu dirbusi medpadžius.
2. Sermėgą vis kokią ne kokią zuperinę anttem̃psma.
3. aptempti 2: Jos sijonai siaurai antitempti.
antitemptaĩ. Tautrimienė glostosi liemenį ir glodina antitemptai pasiūtą juodą šnabždančią suknią.
aptem̃pti, -ia, àptempė.
1. aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių. Nuspirkai medžiagos kokios i apìtempei paltelį. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta, aptemptà. Pagalvė aptemptà šikšna. Àptempė su toliu visą trobikę. A gerai dratu [tvorą] apìtempei? Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių. Auksais dantys aptempti – maknelės antmaustytos. Žliūgė vėlek àptempė burokus kaip su drobe. Tik skūra an kaulų aptemptà – toks suvargęs. Rudens dienoms visa žemė vortinklių aptempta. Rytą teip buvo gražu, ale apsìtempė rūku.
2. iš visų pusių suveržti, apspausti: Gumą deda, ka aptem̃ptų par juosmenį. [Drabužis] àptempa subinę, pilvas išsprogsta – negražiai pasisiūna. Jauniem – tik kad būt apìtempta visur. Pirštinės riešas arba kojinės atvartėlis paprastai mezgamas stulpeliais, kad standžiai aptemptų ranką ar koją. Aptemptas sijonas. Aptemptas švarkas.
aptemptinaĩ. Kelnės ankštos, apsitem̃pusios. Apsitem̃pt diržu.
3. apvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiu: Aptem̃pti vaiką megztinuku. Apsìtempiau nesavu megztiniu – mažas. Apsitem̃pia tą siaurą manteliuką – kai koks skilandis. Pamatė, ka rūbas švarus, tai ir apsìtempė jau. Mergos sarmatos neturi – kelnėm apstem̃pę. Do jai taisytis reikia, apstem̃pk kokia suknele, i gerai. Ant viršaus gi buvo apsitempęs kailinius, bet atvapai. Velnias toks su tokia uodega apsidaręs, apsitem̃pęs. Velnias norėjo jo. skūrą apsitempęs eit žmonių gąsdyt.
4. padaryti išlavinto kūno, miklų: Aptemptì vaikesai parvažiuona kareiviai.
5. aptvarkyti, paremontuoti: Daba ir iš lauko tos trobos àptemptos, i langai surėžti.
6. tempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplink: Kuinas vos àptempė vežimą aplink tvenkinį.
7. apibarti: Reikėjo tą senį aptem̃pti, ka tylėtų.
vélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti tingiam, rambiam: Anas apsìtempė vélnio skūrà.
atitem̃pti, -ia, atìtempė. atatem̃pti, -ia, atàtempė. attem̃pti, -ia, àttempė.
1. atvilkti, atitęsti: Jį atìtempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai.
2. prievarta, jėga atvesti: Jis nenorėjo eit – mes jį prievarta atìtempėm. Ką tu jį atitem̃psi – jis neis. su savimi, kartu atsivesti: Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno, – tuoj i močią atsìtempė [ravėti].
3. sunkiai atnešti: Toli [v] anduo atatem̃pt žiemą. Kažin ką jau čia atitem̃pia? Atìtempė karbą obuolių. Kaip tiek atàtempei, rankų neištraukė? Kaip tu, vaikel, galėjai atitem̃pt iš kluono tokias dideles šiaudų rezgines? Attem̃pk kelmą – sukaposim. Ana ką tę šuva àttempia. Būč miškan nuėjus, šakas kelias atsitem̃pus. Ar jūs šitą [rąstą] atsìtempėt malkai? atgabenti: Tik kaip paėmė niankos tą lovą, atìtempė ir tą jos jaunikį, toj lovoj gulintį. Ne eglaitė, bet didžiulė eglė buvo atitempta ir įvairiaspalvėm elektros lemputėm apkabinėta.
4. traukiant, tempiant atstatyti į vietą: Kumet išnirsta koja, reik atitem̃pti, atspausti į vietą – po kelių dienų viskas praeina.
5. įsiręžti, išsitempti: Iššoko dvasia iš tos lempukės i žiūri atsitem̃pus.
6. ateiti, atsivilkti: Tai jau ir atsìtempė, atsivilko.
7. atsigerti: Atsitempiau pyvo.
lū́pas atitem̃pti rengtis verkti: Jam nepatiko, jis atitempė lūpas.
įtem̃pti, -ia, į̃tempė.
1. tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum. Įtem̃pti stygas. Įtem̃pti vadžias. Įtemptos virvės. Plaukeliai tik iñtempta, takelis per vidurį. Audeklui įtempti, kad jis audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto, buvo naudojamas sprąstis. Audeklas eina skersas, iñtempė tą kraštą. Tokį šniūrą į̃tempa pri rąsto. Įtempk raumenis. Gyslas įtem̃pti, išsiręžti. Iñtempta karvės lenciūgas tvarte, pasiekė teliokas i žindo. Šriubas sukaliojas ar antem̃pia, ar atleidžia šniūrą. Dratą įtem̃pia ir užkabina. Dratą į̃tempė an namus. Juk kumiečiai atvarslus įtem̃ps, anus. su votegais įkapos. Atsisėdi, koją įremi, pusę kelio laikai vadeles įtem̃pęs. Įtempiamieji skridiniai. Geležtė įtempiama, stipriau priveržiant veržles. Drobinį ryzą imk, intem̃pk ir skusk peiliu – bus šarpos. Burės įtemptos baltuoja saulėje ir lengvai linguoja. O Jokūbs, strūnas įtem̃pdams, čirškino smuiką. Jie savo kilpinį intempė kaip neprietelius. Lova su drobe įtempta (su baldakimu) . Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo. [Varlė] įtempusi kailį kiek vien begalėjusi. Įtempkite kalbos padargus. Balsiai vėl atitinkamai, pagal padargų įtempimą, skirstomi į įtemptus, pvz, mūsų ilgieji ė, y, ū, ir neįtemptus, pvz, e, i, u. Kartais įtemptesnė būna ne balsio pradžia, o jo vidurys ar pabaiga. Zūbus įtempti. Lygiai įtempęs dvasios stygas jis buvo visada ir visur. Mes esame iki ribų įtempę vadžias, tobulindami organizavimą ir valdymą. Kameroje atsileisdavo įtempti nervai. Turi turi intem̃pę, kad negert [degtinės]. Virvė par dau įtempta trūksta. Įsìtempė audeklas į vidurį riestuvo rietant. Laidai labai įsitem̃pę. Ale teip sėdėte sėdžia [pakaruoklis],
tik šniūras įsitem̃pęs. Veršis įsitem̃pęs ant lenciūgo i da tempias. Ogi nueinam [gurban],
tai karvė teip įsitem̃pus, teip įkliuvus vartos.
2. padaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuoti: Santykiai su kaimynais įtempti ligi paskutiniųjų. Padėtis šiame pasaulio rajone tebėra smarkiai įtempta. Santykiai įtemptì ir nedraugingi. Rungtynės buvo labai įtemptos. Į̃temptas žygis. Nuotaika buvo įtempta. Kambaryje buvo įtempta tyla. Mūsų gadynės į̃temptas gyvenimas. Politinė padėtis dar labiau įsitempė.
3. su (si) kaupti, su (si) telkti, su (si) koncentruoti: Kokį daiktą įtem̃pk ieškoti, ir nerasi, o palengva – rasi. Taip visi įtemptì, dirbam kaip šunys. Visas jėgas įtem̃pti. Į̃temptas dėmesys. Įtempęs valią, jis prisiversdavo kurį laiką apie nieką negalvoti. Visas spėkas įtempti, stengties. Pavakariop kieme arba laukuose įtempdavom klausą – bene išgirsime iš Gudelių būgno garsus. Žiūrau akis įtem̃pus i neįžiūrau. Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį. Nesuprantamas ilgesys širdį traukia ten, kur protą įtempęs negali pasiekti.
įtemptaĩ. Ji pabudo įtemptai besiklausydama, ir grumenimas tikrai tebesitęsė toliau. Perbraukė veidą delnu, pastovėjo užsimerkęs, įtempai galvojo. Rašė labai įtemptai, kartais pritrūkdamas jėgų, kamuodamasis dėl kiekvienos eilutės ir kiekvieno žodio. Darbavaus įsitem̃pusi, kol apsidarbavau. Anstem̃pus klausau ir sarmatinuos klaust, katro žodžio nesuprantu. Kas pradėta, tai reikia įsitempus baigti. Sėdime, laukiame, visi truputį įsitempę. Tu per mažai neši, o aš baigiuos įsitempdams! Su juoj. tik turėkis ir turėkis instem̃pus (sunku įtikti) . pajėgti, išgalėti, įstengti: Šoko bėgti kiek tik įtem̃pia.
4. įvilkti, įsivilkti: Į tą siaurąją [suknelę] neįtem̃ps – nė krust. Vikst vikst trumpiausiu andarokeliu instem̃pus.
5. sunkiai įnešti, įtraukti, įvilkti: Vos į̃tempiau nešulį, toks sunkus buvo. Al kaip tu ją vidun įtem̃psi, tą kiaulę? Ant kojų jau pats nebepastovėjo, reikėjo į trobą kaip kokį maišą įtem̃pti. Kai baigiasi vestuvės, akėčias iñtempia grinčion: sodina svočią išvežt. Vedė karvę girdyt įsigėręs, į̃tempė karvė senį Nevėžin, tas i nebeišlipė. Vos įsitempiau ryšulį, toks sunkus surištas.
6. jėga, per prievartą įvesti: Seniau tie pravodai: lyg i kokią kaltinykę į̃tempė klebonas, su žvakele eini. Tą piršlį į obelę įtem̃pę karti. Kur velnias tave iñtemė, in šikną, in šikną!. Temptinai įsìtempė, taip nebūčiu ejusi. Patėvis lyg replėmis suspaudė jį už alkūnės ir tempte įsitempė į vidų.
7. įtraukti, įjungti: Añtemptas darban labai buvo žmogus. Tegul jį šaut tokį darbą: visąlaik žmogus tik iñtemptas ir iñtemptas. Kad įsìtempė barties, tai be muštynių nesiskyrė. Jau aš į tą darbą įsitem̃pęs ir dabar nesunku.
8. sunkiai nešant nuvarginti: Dikčiai į̃tempė rankas, kol partęsėm iš girios anuos medžius. Nekrauk tiek buvių, labai įtem̃ps rankas.
9. išsitiesti, pasitempti: Einu susirietęs ar įsitem̃pęs. Jis įsitempė it styga, laukdamas brolio atsakymo.
10. pastiprinti, paryškinti (balsą): Tėvas kalba toliau vienodu, įtemptu balsu. Tėvo balsas įsitempė, suvirpėjo, tačiau jis susivaldė.
11. vilkinti, uždelsti: Su darbais įtem̃psma į žiemą.
ãkys į̃temptos (kam) labai nori, laukia: Ãkys tai karvei į̃temptos bėgti pri tų žolių.
bùrną įtem̃pti; . supykti.
ištem̃pti, -ia (ìštempia), ìštempė.
1. padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes]. Tėtis porą vakarų mėgino mano batus ištempti, užtraukęs ant savo darbo kurpalių. Jai koją ilgyn ìštempė. Tuojaus ta pūslė, vėju tuščiu ižtempus, nuslūgtų. Kaip šveitė pilvan, o prigėręs buvo, pilvas ìštemptas, ir trūko. Neužaugo [vasarojus] – neištempsì. Primanyt, tai ištem̃pt jy tuos vaikus, kad tik didesni būt. Ìštempia [ežys] snapą, drąsus, viškui prie manę stovia. Bet Žnairiuks, zūbus ištem̃pęs, birbino vamzdį. Seniuko burnelė ištemptà, gal sutinus. Matome, kad kai kurios karvės keliasi ir rąžosi nugaras ištempę. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištem̃ptos nuo obuolių, paspirk spyriais. Ìštempė kaip strūną. Esu kaip silkė ištemptas (sulysęs) . Kaip styga ištempta ta nelaiminga žmogaus širdis.
ištemptaĩ.
ištem̃pusiai. Žemės paviršius čia juda, tai susitraukia, tai vėl išsitempia. Gyslos išsìtempė. Da jauna [karvė],
dviejų teliukų, trumpi speniai, ale da išsitem̃ps. Tų vaikų i grobai turia išsitem̃pt nu šaukimo. Kiba jis tiek suvalgis, jam ir šonai išsitem̃ps. Ar tuojau pulsime, ar palauksim, kolei jie išsitemps į ilgą kirbinę. Viena žvaigždė danguje išsitempė į ilgą sidabrinį siūlą. tempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Mygo mygo [batas] koją – ištemptà visa ažulobė. Savo nertinio aš tau neduosu: stora esi, apsivilkusi gali ištem̃pti. Siauri batai beavint išsitem̃ps. Šilkinė skarelė, tai išsitem̃pia visa, kai panešioji.
2. tempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlyginti: Jeigu skūra yr sutrauktà, susirukšlojusi, reik rukšlas ištem̃pti. Tai ìštempia an tokio veleno, iškočėja [audeklą]. Bures ištem̃pti. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos. Ar tu eisi kaip karvė su šikna ìštempta (siauru sijonu) ? Sūnus ìštempė kailius ant kaildžiaučių, kailmaučių. Ištemptas ant rėmų audeklas. Šikšnosparnio sparno odelė ištempta tarp keturių pirštų. Šėtrą ištem̃pti. Iš bažnyčiai išeinant, žmonės, ištempusys ant juomi bragelį (baldakymą), vedė giedodamys į pat ligonies numus. Ištem̃pti aukštyn abi rankas. Ištem̃pk vengruo ranką, ir pasakys ateitį. Nušaukia tą žmogelį dvaran ir ištem̃pia kniūpsčią. Mama kojas ištem̃pusi stova. Dykūnus augina, gulia šitai rietus ištem̃pę. Nuvilko į arklidę, ìštempė ir pradėjo mušt. Atsigùlo, kojas ìštempė i dribso. Pimpienė su marga prikyšte, gervės kaklą ištempusi, stypčiojo apie krosnį. An kelio atrandu atvarslus tus tatai ìštemptus. Ištem̃pia mokytojas va šit va ranką ir šeria. Tas [jaunasis] ìštempa tą kaklą tame dokle. Dalgę plaki, tai jis. čiumpa už kiškos, kur kur kur gurklį ištem̃pęs. Ištempė grandines [apie stotelę],
apdažė. Vijoklinėms gėlėms lpti aukštyn vertikaliai ištempiamos virvutės arba vielos. Sueina žmonių, [sudedamus] stalus ištem̃pia, apkrauna, ai, ai! Tujaus tie sugrobę surišo, ištempė it šikšną ant būbnu. Bet idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas. Dabar ištem̃pia (tiesia) naują kelią. Nelab seniai [Vilniaus krašte] tą kaminą ìštempė an stogo. Jie ištem̃pę bambas guli. Visi pasturgalius ištem̃pę miegtat, o ana jau darbe. Išsipūsk, būsi išsitem̃pęs. An šieno galėste išsitem̃pti – vėsi, gerai. Išsìtempė kaip kinkymai i dribso. Kaip guliu išsitem̃pęs, ažušąla kojos. Išsitem̃pęs ir guli. Siuto siuto – daba gula išsitem̃pęs. Žiūrįs – ta senė ragana gulia ant vidurio dvaro, miegta išsitempus. Išsitem̃pk ant žolyno. Pasidėk padušką po galvai, išsitem̃pk. Gulia kiaulė išsitem̃pusi, išsipenėjusi – baisu. Kitas [katinas] guli an suolo išsitem̃pęs. Numiręs žmogus, sako, išsitem̃pia. Karvė pri sieto nebgyva išsitem̃pusi. Greit išsìtempė (mirė), amin. Kad tu išsitem̃ptum ant lentos! Čiūč lauka! Išsitem̃pęs kaip Adventas. tempiant pakloti: Ištem̃psi an žolyno [audeklą],
nu i įbals. Ant pievos ištem̃pia drobes. Paklodę ištem̃pia, prieš vėją pataikydavo [vėtydami]. įsiręžti: Išsitempęs traukia. Arklys išsitem̃pęs sunkiai traukė vežimą. Dirbam išsitem̃pę, neturam kada lakstyti. Maniškė [karvė] išsìtempė kai įsiutus, badyt nori. | Atsistojęs prie stalo, jis išsitempė visu liemeniu. Klausau! – išsìtempė seržantas. Ko te stovi išsitem̃pus?! Vargas buvo tam kaliniui, kuris užmiršo prieš jį nusiimti kepurę ir išsitempti kariamo šunies pavyzdžiu.
3. su (si) kaupti, su (si) telkti, su (si) koncentruoti: Visą savo vieką ištem̃pti. Reikia mums, lietuviams, imti gerus pavyzdžius nuo kaimynų ir ištempti visas savo pajėgas, kad kitataučiai pripažintų mus už savarankią tautą. O Petras su Jonu, stipriai (ištempęs) and jo žiūrėdami, tarė.
ištemptaĩ. Dirbdavom ištemptaĩ, sunku tada buvo.
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptempti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.
Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt