apvainikuoti

vainikúoti, -úoja, -ãvo.

1. puošti gėlių ar žolynų vainiku: Nupinkit, seselės, rūtų vainikėlį, vainikúosim seselę paskutiniu karteliu. Vainikúoja mergelę prie tėtušio darželio. Mergiotės vainikúoja gaspadorių. Karves vainikuodavo par Sekmines: kad apipintos visos karvės. Vienas turės tą karvę, kitas vainikúos – nepasiduos anos vainikúojamos. Pintuvių vakarą vainikus nešdavo, tą kerčią vainikúodavo.

2. karūnuoti: Jogaila buvo vainikuotas Lenkijos karalium. Barbora buvo vainikuota karaliene, o Radvilos iškilo į galiūnus. Mūsų valdonai pakarnystėje lūkuruoja, iki jie iš aukšto vainikuojami bus. Dievas … juos su malone vainikuos. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Mindaugui sutikus apsikrikštyti, popiežius pripažino jį Lietuvos karaliumi 1251 m, ir jis vainikavosi 1253 m. Caras Lietuvos ir Žemaitijos valdonu nesivainikavo ir todėl teisės į ją neturįs.

3. dėti vainiku, ratu: Iš apačios akmenus reikia vainikuot. juosti vainiku, ratu: Visą bokštą vainikuoja bendras su pastatu karnizas. Antrąjį aukštą vainikavo renesansinis karnizas. Paskutinį bokštų tarpsnį skaido aukštos arkinės angos, o stogelį vainikuoja ažūrinės smailės su pumpurais.

4. užbaigti, galutinai papuošti, išryškinti: Ypač pasakiškai atrodė viršutinė pilis, kuri vainikavo kalno viršūnę. Bokštelius vainikuoja iš kaltos geležies padarytos vėjo rodyklės. Auštančio ryto aprašymas vainikuojamas plačiai besiliejančia lakštingalos daina. Tikimės, kad Išganytojis savo darbą vainikuos. Pabaiga (užbaigtas darbas, kūrinys) vainikuoja.
apvainikúoti.

1. papuošti gėlių ar žolynų vainiku: Jaunoji apvainikúota sėdi užstaly [je]. Galva buvo apvainikúota rūtom. Ir tas stiklelis rūtelėms apvainikúotas. Pareinam, apvainikúojam [šeimininką],
tai pabaigtuvės. Karves apvainikúodavo: kokių žolių apisuka apie ragus. Tą vakarą, ka pareis karvės apvainikúotos su beržais, ta sūrį suliesiam i turėsiam piemenie tą sūrį duoti. Karves apvainikúojam, pargenam: tada jau mumiem duoda pinigų. Nu graži arkliai buvo jau apvainikúoti. Kraičio skrynes pridės, apvainikúos ir išveš. Apvainikúo [ja] krėslą, pasvadina vardo dienos žmogų i kelno [ja]. Kryžius pagal kelią apvainikúotas, apkvietkuotas. Jėzaus… galvą erškėčiais apvainikavo. Viešpats apvainikãvo jį garbės vainiku. Aukštas, žilas, saulės spinduliais apvainikuotas, jis panašus buvo dabar į kažkokį senąjį krivį. Garbe ir šlove apvainikuosi jį. [Latviai] dainiuo [ja] ten [per Jonines],
šoka, apsivainikúo [ja],
eina su vainikais. Nusvirę gluosniai apsivainikavę baltu sidabru.

2. karūnuoti: Nedera, riteri, taip kalbėti apie tą, kurį pati bažnyčia karaliumi apvainikavo. Apsivainikavus carui, … liepė sušaukti viso valsčiaus vyrus.

3. apjuosti ratu: Pilkalnis stovėjo vienas sau; apaugęs tankiais krūmais, apvainikuotas medžiais.

4. sutuokti: Karalius, pamatęs [pastatytas] bažnyčias, išleido savo dukterį už vėžio, kuriuos tose bažnyčiose ir apvainikavo. Jiedu slapta apsivainikavo.

5. sėkmingai baigti: Pagaliau fermeris apvainikavo savo vaišes, atnešdamas dėžę cigarų. Yra pagrindo manyti, kad visos šios pastangos apsivainikuos naujais laimėjimais.
atvainikúoti. apvainikuoti 1: Par Dievo Kūną atvainikúosiam karves, antdėsiam an galvos vainikus.
išvainikúoti. išpuošti vainikais: Vainikų šventė ka būs, beržus segs pri durių, bažninčią išvainikúos. Išvainikuota bažnyčia kaip vyskupuo atvažiuojant. Toji vieta yra išpuošiama … gėlėmis, išvainikuojama vainikais.
nuvainikúoti.

1. nuimti vainiką: Jau nuotaką nuvainikãvo. Dvyliktą valandą ją. nuvainikúoja. Kritika ne vieną poetą nuvainikãvo. Rablė buvo galbūt pirmasis žmogus, kuris taip negailestingai nuvainikavo viduramžius. Jūs nuvainikavote meilę…. Vėliau nepelnyta šlovė nuvainikuojama.

2. atimti karūną: Nuvainikúoti valdovą. Nuvainikúotas karalius.

3. išvainikuoti: Laukdami vyskupo žmonės nuvainikãvo visus vartus.

4. atimti nekaltybę: Berniukas pagavo merginą ir nuvainikãvo.
prisivainikúoti prisipinti pynių: Prisivainikaváu cebulių, česnakų, šermukšnių žiemai.
suvainikúoti. sutuokti: Trečią gegužės suvainikãvom Juozą su Ona. Sėdi mano merguželė jau suvainikuota. Jaugėla su jauna Jadvyga susivainikavo.
užvainikúoti. papuošti vainikais: Kapą ano tą metą užvainikaváu ant atlaidų i par Visus šventus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vainikúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">puošti gėlių ar žolynų vainiku: </span> Nupinkit, seselės, rūtų vainikėlį, vainikúosim seselę paskutiniu karteliu. Vainikúoja mergelę prie tėtušio darželio. Mergiotės vainikúoja gaspadorių. Karves vainikuodavo par Sekmines: kad apipintos visos karvės. Vienas turės tą karvę, kitas vainikúos – nepasiduos anos vainikúojamos. Pintuvių vakarą vainikus nešdavo, tą kerčią vainikúodavo. <br/>2. <span class="explanation">karūnuoti: </span> </span> Jogaila buvo vainikuotas Lenkijos karalium. Barbora buvo vainikuota karaliene, o Radvilos iškilo į galiūnus. Mūsų valdonai pakarnystėje lūkuruoja, iki jie iš aukšto vainikuojami bus. Dievas … juos su malone vainikuos. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Mindaugui sutikus apsikrikštyti, popiežius pripažino jį Lietuvos karaliumi 1251 m, ir jis vainikavosi 1253 m. Caras Lietuvos ir Žemaitijos valdonu nesivainikavo ir todėl teisės į ją neturįs. <br/>3. <span class="explanation">dėti vainiku, ratu: </span> Iš apačios akmenus reikia vainikuot. <span class="explanation">juosti vainiku, ratu: </span> Visą bokštą vainikuoja bendras su pastatu karnizas. Antrąjį aukštą vainikavo renesansinis karnizas. Paskutinį bokštų tarpsnį skaido aukštos arkinės angos, o stogelį vainikuoja ažūrinės smailės su pumpurais. <br/>4. <span class="explanation">užbaigti, galutinai papuošti, išryškinti: </span> Ypač pasakiškai atrodė viršutinė pilis, kuri vainikavo kalno viršūnę. Bokštelius vainikuoja iš kaltos geležies padarytos vėjo rodyklės. Auštančio ryto aprašymas vainikuojamas plačiai besiliejančia lakštingalos daina. Tikimės, kad Išganytojis savo darbą vainikuos. Pabaiga (užbaigtas darbas, kūrinys) vainikuoja. <br/><b>apvainikúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">papuošti gėlių ar žolynų vainiku: </span> Jaunoji apvainikúota sėdi užstaly [je]. Galva buvo apvainikúota rūtom. Ir tas stiklelis rūtelėms apvainikúotas. Pareinam, apvainikúojam [šeimininką], tai pabaigtuvės. Karves apvainikúodavo: kokių žolių apisuka apie ragus. Tą vakarą, ka pareis karvės apvainikúotos su beržais, ta sūrį suliesiam i turėsiam piemenie tą sūrį duoti. Karves apvainikúojam, pargenam: tada jau mumiem duoda pinigų. Nu graži arkliai buvo jau apvainikúoti. Kraičio skrynes pridės, apvainikúos ir išveš. Apvainikúo [ja] krėslą, pasvadina vardo dienos žmogų i kelno [ja]. Kryžius pagal kelią apvainikúotas, apkvietkuotas. Jėzaus… galvą erškėčiais apvainikavo. Viešpats apvainikãvo jį garbės vainiku. Aukštas, žilas, saulės spinduliais apvainikuotas, jis panašus buvo dabar į kažkokį senąjį krivį. Garbe ir šlove apvainikuosi jį. [Latviai] dainiuo [ja] ten [per Jonines], šoka, apsivainikúo [ja], eina su vainikais. Nusvirę gluosniai apsivainikavę baltu sidabru. <br/>2. <span class="explanation">karūnuoti: </span> </span> Nedera, riteri, taip kalbėti apie tą, kurį pati bažnyčia karaliumi apvainikavo. Apsivainikavus carui, … liepė sušaukti viso valsčiaus vyrus. <br/>3. <span class="explanation">apjuosti ratu: </span> Pilkalnis stovėjo vienas sau; apaugęs tankiais krūmais, apvainikuotas medžiais. <br/>4. <span class="explanation">sutuokti: </span> </span> Karalius, pamatęs [pastatytas] bažnyčias, išleido savo dukterį už vėžio, kuriuos tose bažnyčiose ir apvainikavo. Jiedu slapta apsivainikavo. <br/>5. <span class="explanation">sėkmingai baigti: </span> Pagaliau fermeris apvainikavo savo vaišes, atnešdamas dėžę cigarų. Yra pagrindo manyti, kad visos šios pastangos apsivainikuos naujais laimėjimais. <br/><b>atvainikúoti</b>. apvainikuoti 1: Par Dievo Kūną atvainikúosiam karves, antdėsiam an galvos vainikus. <br/><b>išvainikúoti</b>. <span class="explanation">išpuošti vainikais: </span> Vainikų šventė ka būs, beržus segs pri durių, bažninčią išvainikúos. Išvainikuota bažnyčia kaip vyskupuo atvažiuojant. Toji vieta yra išpuošiama … gėlėmis, išvainikuojama vainikais. <br/><b>nuvainikúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuimti vainiką: </span> Jau nuotaką nuvainikãvo. Dvyliktą valandą ją. nuvainikúoja. Kritika ne vieną poetą nuvainikãvo. Rablė buvo galbūt pirmasis žmogus, kuris taip negailestingai nuvainikavo viduramžius. Jūs nuvainikavote meilę…. Vėliau nepelnyta šlovė nuvainikuojama. <br/>2. <span class="explanation">atimti karūną: </span> Nuvainikúoti valdovą. Nuvainikúotas karalius. <br/>3. išvainikuoti: Laukdami vyskupo žmonės nuvainikãvo visus vartus. <br/>4. <span class="explanation">atimti nekaltybę: </span> Berniukas pagavo merginą ir nuvainikãvo. <br/><b>prisivainikúoti</b> <span class="explanation">prisipinti pynių: </span> Prisivainikaváu cebulių, česnakų, šermukšnių žiemai. <br/><b>suvainikúoti</b>. <span class="explanation">sutuokti: </span> </span> Trečią gegužės suvainikãvom Juozą su Ona. Sėdi mano merguželė jau suvainikuota. Jaugėla su jauna Jadvyga susivainikavo. <br/><b>užvainikúoti</b>. <span class="explanation">papuošti vainikais: </span> Kapą ano tą metą užvainikaváu ant atlaidų i par Visus šventus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.