apvalkioti

.
válkioti, -ioja, -iojo. val̃kioti. vilkti.

1. žeme traukyti, tąsyti, tampyti: Válkioja grandinę. Neválkiok po stalą šaukšto! Šuva nučiupo sūrmaišį ir válkioja po kiemą. Šen ir ten valkioju. Biškį pašoks, paskuo anie tą padarytąjį piršlį kars, paskuo ten val̃kios, ves į darželį. Užmuštas gyvates piemenys dažnai valkiojo, tąsė. Keli vyriškiejai, palipusys ant bažnyčios lubų, mėtliojo pro skylę bjaurias lėčynas kipšų, katras kiti, bažnyčio [je] stoviantys, grobstė, draskė, mušė, po šventorių valkiojo. Kiti teipag jį. nu stulpo atrišę už plaukus valkiojo ir aną kojomis myniojo. Pargrįžęs karaliūnas liepė įkaitinti akėčias ligi raudonumo, paskum už melavimą pamotę ant jų – ir valkiot. braukyti, liesti: Pradėjo su ranka val̃kioti palei koją. volioti: Jis valkioj mane pelinuosu.

2. valkiuoti: Akėčioms, kurios lenda giliai į žemę, reikia sausesnės žemės valkioti. Jau lyses válkioja. Avižom nereikia válkiot. Eik válkiok, o aš einu sėtų. Čia reikia pirma válkiot, tai paskui sėt. Válkiot ir mažas vaikas moka.

3. nešioti ant rankų, rankose, tampyti: Ana mañ’ válkiojo válkiojo an vieną pusę, an kitą [užkalbėdama nuo rožės]. Kamgi čia tą kačioką valkioji?! Tus mažūsius [vaikaičius] ans. val̃kio [ja] kaip katinas pelę. Daba didžiausis vaikas tebė [ra] ant rankų val̃kiojamas. Po Danską vaikščioja, šviesų kardą valkioja. Tatai, matušelė, ašarų tavo jau verpelė privarvėjo, kurią aš turiu valkioti. Kam tą nereikalingą šlamštą valkioti, kai ir savo sunykusio kūno per apstu. Matai šitą kaladę, tai ir valkiosi kol gyvas, supranti?. Aš taip išalkęs, kad vos ne vos kojas valkioju. nelankstant per kelį vilkti (koją): Dvejus trejus metus fronte išsimušiau – koją ir válkioju.

4. nešioti ar vežioti iš vienos vietos į kitą, gabenti: Nedavė kraut prie namų lentų, dabar, kad nori, válkiok. Senesni žmonys val̃kiodavo pėdelius, surištus statydavo į gubas. Arklius nuvedei sau į aptvarą – ne tų lenciūgų val̃kioti, ne nėko. Su dum traktoriais val̃kio [ja] mėšlus. Kad bebūs palaikiai ratai, tad jau anus paliks mėšlams val̃kioti. | Kai jūs einat par ūlyčią, jūs purvus valkiojat.

5. grobstyti, nešioti, vogti: Kas tas lentas val̃kio [ja] ?

6. vedžiotis ar vežiotis kartu su savimi: Val̃kiojo muni, vadžiojo visur – pavargau kaip šuo. Da val̃kio [ja] muni po poliklinikas. Ale kam reik tą vaiką mažilelį val̃kioti – dar apsirgs. versti kur vykti, prievarta vedžioti ar vežioti, tąsyti, tampyti: Válkioja po teismus, kalėjimus. Jas plikai išdarę valkiojo miestu pagal. Po ligonines aną val̃kiojo.

7. nuolat dėvėti, nešioti, trinti: Kam šiokiandiej válkioji išeiginius rūbus? Naujo drabužio neválkiok kasdien. A ilgai, matysu, tu švarką taip val̃kiosi. Kam tu šventadienes drapanas kasdien valkioji?! Aš šit mamalės nabaštikės val̃kioju [baltinius]. Čia yr toks skuduras susiūtas, kad baisiausis – nu i val̃kiok. Parplyšta tos paputės po dirvas válkiojant. Val̃kioju val̃kioju – reiks tą Gedrimaitę imti. Ta merga kaip šliurė – visi bernai ją válkioja. tepti, teršti, purvinti: Válkioti, taškyti, laistyti, tepti.

8. be reikalo ar bloguoju minėti vardą, vardyti: Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus. Válkioti Dievo vardą. Tiek metų Dievą val̃kiote val̃kiojo – nesą, o atsirado! Tu vardą pono tavo Dievo nevalkiok (piktai nevartok). Svetimoje katalikų šalyje neduotų dovanai valkioti katalikų bažnyčios vardo.

9. bastytis, slampinėti, šlaistytis: Valkiotisi. Valkiotis po svietą. Válkiojasi su padaužomis. Kurių šunų čia valkiojies?! Val̃kiojos toks vienas – pasakų ieškojo. Jaunimas buvo nepaklydęs, patvoriais nesiválkiojo. Viena būtumi val̃kiojęsys po nibres, būtumi paskutine apšaukta. Boboms tik val̃kioties, o darbo dirbti! Ko jūs čia, žalčiai, val̃kiojatės, baltoms šlebėms apsivalksčiusios?! Dyki [miesčioniukai] – i val̃kiojas kaip šunys. Val̃kiojos val̃kiojos par naktes – i susigavo vaiką. Besival̃kiodamas turi kokią paną pasiskirti. Vyrai, kur neválkiodavos, tai tie i pančių vydavo, i ką. Bijau, ka nuval̃kiotumis [vaikaitis] kur, da įkris. Tik nevelkiatės po tako i naktimis neval̃kiokiatės. Ko tu válkiojies, ar aš viena grėbsiu?! Pragėrė viską, o dabar pakiemėm ir válkiojas. Geria, válkiojasi kab žebrokas applyšęs. Válkiojas pakraščiais kuliganai, tai obuolius krečia. Kogi te be reikalo po Pakalnius válkiojies? Čigonai naktį nesválkioja, tik dieną. Mokytis tingi, dirbt niekur neina, tik válkiojasi. Sakau, kur válkiojies šituoj laiku: visas svietas miegti, o tu kap piktos dvasios apsėstas, su tom knygom daužais. Gaspadinės kelios dienos nėra, válkiojas. Bernas būtų nieko, tik naktim válkiojasi. Válkiojiesi, namo nepareini – jau tavęs ir šunes pradeda nepažyt. Tai čia, tai čia valkiojasi. Sako, nesival̃kiok, i nevadys niekas valkata, o ka tu val̃kiojies, nu kai tave vadyt reikia? Tai kur val̃kiojies, ka namie rast negal? Neval̃kiokias po sodą, nepjudyk sodos šunų! Nesiválkiojo žmones tep – nuo vaiko dirbo. Užsimegzk an juostos mazgą: ka man nesválkiotai naktimi! Miestely jomarkas, tai ir valkiojasi, ieškodamas progos burną išmesti. Vaiduliais tai būną tie patys velniai, kurie ant žemės valkiojasi. | Nėkas nėra: šunys bei zuikiai val̃kiojas į tą girę. Užuodę briedieną, valkiojosi staugė vilkai. Po krūtinę bados i bados [skausmas],
jei ne – į galvą, jei ne – į žandą, kaži, a tas pats val̃kiojas? Ir valkiosis kaip nekrikštyta dūšia. Darbo nusitvertum – válkiojiesi lyg pantis pievoj. Válkiojasi be darbo, lyg šuva pašautas. I val̃kiojas kai meisininko šuo. Val̃kiojys kaip avis be kepenų. Aš seniau į dangų žiūrėjau, o dabar po žemę valkiojuos. artimai draugauti, nuolat susitikinėti, vaikštinėti, šlaistytis su kitos lyties asmeniu: Válkiotis su mergina. Du metu válkiojos – apsiženijo. Turia baigt mokyklą, o nesival̃kiot tei [p]. Parsiskyręs, i val̃kiojas su visokioms mergoms. I vaiką turia, i su kavalieriais válkiojasi.

10. iš lėto vaikštinėti, slankioti, kiūtinėti: Ka galėtumi pasenęs dar val̃kioties su lazdele. Da aš be lazos válkiojuos. Ko tu válkiojiesi po laukus?! Mačiau, kad ans val̃kiojės čia už kūtei. Visumet kaip gunčai išalkę, val̃kiosias partįsę, o dabar žmonys privalgę. Par kaimą kaipgi eisi, sakis – dykos valkiojas. Galvo [je] sklerozė yr – i valkiokias kaip nusprogęs. I tol, sako, gavau val̃kioties, kol pavargau. Per šlapia tokiemi po daržus válkiotis. Neapsimoka dėl kokio musmirio val̃kioties. Iš paskuo val̃kiojas i veiza. Visą dieną válkiojaus po gryčią. Ko aš čia pėsčias válkiosiuos! – su mašina važiavau. Tėvas bagotas, o dukterys pusnuogės válkiojas. Bil dabar válkiojuos, tai geriau. Daba val̃kiojuos teip kaip negyvas. Koki gi te be sveikata, tik ką kad válkiojuos, o daugiau jau nieko nebėr. Nugi bet válkiojies pakraščiais – nebėr sveikatos. Ka teip da gali válkiotis, kad ir dirbt nebegali, ale ka da pats paeini, pats atsiguli, pats atsikeli. | Tę jaučias jau nemažas válkiojas palaidas. Iš kurgi jie turės pieno, ka te karvės válkiojas lauke. Kartą valkiojosi girioj vilkas ir susitiko mažą vaiką, vardu Petriukas. Val̃kiojas mojaus vabalai kaip nykščio galai. Negaliu – válkiojas [musės] te po kambarius. Juodvarnis juodas, válkiojas prieš lietų. Varnos pažemy válkiojas (skraido) prieš lietų, aukštai skraido – pagada. Žali kirminai užeis – val̃kiojos (šliaužiojo) kaip kumet. Gi čia jų. seniau val̃kiodavos. Ko valkiojys kaip grobą pūtęs? vaikščiojant ieškoti: Val̃kiojaus pieno, negavau. nuolat ateidinėti, užeidinėti, būti, lankytis, slankioti kur, į ką: Kurčiokas, neisiu už jo – testa nesiválkioja. Nesiválkioju nė į vakarėlius. Aš nesiválkioju pagal bobas – darbo lig ausų. Netikęs – niekur nesvalkioju, nieko nepamatau, nežinau. Buvo šaltyšius, tas iš karčemos į karčemą nesivalkiojo. Kas čia tik yr val̃kiojęsis į tus žirnius! Kur tokiai surūgėlei po žmonis val̃kioties! Bobos válkiojas pakiemiais pletkus nešiodamos. Aš jau senai po ligonines válkiojuos – sergu ir sergu. Sulig tuo laiku Petriukas ir paprato valkiotis par rubežių. būti gyvam, šiaip taip gyvuoti: Daug vargo pakėliau, ale val̃kiojuos. Be klapato gyvenau, ėdžiau, ką norėjau – i daba tebsival̃kioju.

11. būti ne savo vietoje, mėtytis, painiotis, voliotis: Valkiotis po kojų. Kad po akimis nesiválkiotų. Toj pievoj kaulai ilgai válkiojos. Kaplys – kirvis negadnas, válkiojas pamestas kur bobų. Maž ir dabar tebesiválkioja tas kirvelis. Dar̃ tę kur válkiojasi tokis vienas apskritus, kitas tokis rinčiuotas kočėlas. Tą skudurą meskit į ugnį, sudegykit, ka jojo nesiválkiotų. Sukočiok baltinius ir padėk, kad nesival̃kiotų po aslą. Šiemet mes vėlai nuskutom dobilienas, tai sėjant rugius dar valkiojosi velėnos neišpuvę. Padėdavo knygą, teip nesiválkiodavo, bardavos [tėvai]:
paskaitei – ir turi padėt. Jos. taukai ir dabar po žemę valkiojasi. Skiedros valkiojosi aplinkui triobas. Pašiūrės asloje iš tiesų valkiojosi visokių šakigalių, aplaužytų šluotražių. Válkiojasi (maišosi) žodžiai svetimi. Geras daiktas ant kelio nesivalkioja. Negeras ir ant kelio válkiojas.
ant liežùvių (liežùviais) válkioti apkalbėti: Įsivelsi į kokią kvailą istoriją, ir paskui valkios visi ant liežuvių. Tai, sakai, ir Adelę liežuviais valkiojo?
liežùvį (liežiùvį) válkioti be reikalo šnekėti, pliurpti: Tai kam válkioji liežiùvį, kad nemisliji teip daryt?!
apválkioti.

1. dėvint, naudojant, čiupinėjant apipurvinti, apmurzinti, aptrinti: Jo švarkas gerokai apválkiotas. Apval̃kiotą kostiumelį tetura. Vienus čeverykus apválkio [ja],
tuo perka kitus. Kad tau kas mėnuo rūbus siūtum, paspėtum apválkiot. Jei taisyti, tai taisyti gerai. Gi ar tai niekai – iš apvalkioto, apysenio turėti naują? Apvalkiota gromata. Grįžta nešdamasis nemažą rankraštį, gerokai apvalkiotą. Aš tavo apvalkiotos mėsos nevalgysiu. Jau kojinės apsiválkioję. Katros [mergaitės] apsiválkioję, tom nesiseka.

2. valkėmis aplyginti (dirvą): Apválkiok visą šniūrą, kur sėsim rugius. Jau beveik visą lauką apválkiojau, liko tiktai pabalys. Kaip ant juoko apval̃kiojo po vieną kartelį su ekėčioms, mano, kad augs teip javai. Tada apvalkiokite tą vietą vienąkart su apvirsčiomis akėčiomis.

3. apvilkti, aptraukti kuo iš viršaus. .

4. valkiojantis apeiti, išvaikščioti: Apsival̃kio [ja] anie visur. Visur esu apsival̃kiojusi. Da aš nusivelku į bažnyčią ir į krautuvę nueinu – da aš visur apsival̃kioju. daug kur buvęs, daug matęs: Tėvelis muno irgi apsival̃kiojęs.
atválkioti.

1. išsinešus visada grąžinti, atnešti: Išval̃kioti [knygas] žino, o atval̃kioti nėkaip.

2. pakankamai prisivalkioti: Kai atsiválkios, pareis namo. Atsiválkioja gi ir anas. par dienas, eidamas kiemas nuo kiemo.

3. valkiojantis atvykti.

4. (odwłaczać, odwłoczyć) atidėti, nukelti tolesniam laikui: Turėtų atvalkiot ant kito čėso.
įválkioti. įvilkti:

1.

2. Ir Turkija todėl pagal Rytrumėlijos rubežių žalnierių ant sargybos pastačiusi, jeib liga netaptumbianti į Turkiją įvalkiota.

3. dėvint, naudojant įnešioti, supurvinti: Gerokai jau įválkiotas rūbas. Insiválkios tos paklotės, insitąsis po kampus.

4. įvalkiuoti: Įvalkiojau, įakėjau rugius. Dvi eiles įválkiojau, paskui skersavau.
išválkioti.

1. pakankamai ilgai valkioti žeme: Tai tie broliai tuojaus tą raganą pririšo prie arklio uodegos ir, išvalkioję po visus laukus, sudraskė.

2. valkėmis išlyginti, išakėti (ppr. išilgai arimo): Ar jau išválkiojai tą sklypą lauko? Kviečius pavasarį tik išválkiok, skersai neakėk. | Kad aš būčia žinojęs, kad tas toks senis, aš jį būčia už čiupros po visą savo dirvą išvalkiojęs, tai būt man visur geri javai.

3. velkant, tempiant viską, visus išgabenti, išvalkstyti: Tu mėšlus išválkiojai, t. y. išvažiojai. [Milžinės Neringos] uždavinys buvęs tik laimę skleisti, skęstančius žvejus savo žiurste į krantą išnešioti, jų laivus išvalkioti.

4. išnešioti ar išvežioti, ištampyti, išgrobstyti: Kam išválkiojote lentas? Tie vaikai viską išval̃kio [ja]. Vieną metą nušėriau tris kiaules, ir išval̃kiojo vaikai [mėsą] kaip narai. Tavo amžiui užteks, dėvėk tik: išval̃kios nẽvydžiai nẽgirdžiai (nematyti nei girdėti) . Iškirto mišką, išválkiojo – nėra nieko. Visus jos turtus visi išválkiojo. Prisipainios kokia merga, mano sutaupytą turtą išblaškys, išvalkios. O kiek žiurkės, pelės grūdų per tą laiką [, kol iškuliama su spragilais, ] išvalkioja!. Ot, mano seseris ir išvalkios (ves, paims) šiokie tokie šlaitai (plevėsos) . Tą labdarą, kas nora, išsival̃kio [ja],
i dideli ponai, ubaguo i nekliūna. išmėtyti: Aure tavo kojinės kad išvalkiotos po visą gryčią. Skarmalai, drabužiai išvalkioti, išmėčioti. Ryto tėvas eis veizėti savo duktės, mislydamas, kad dukterį jau ras sudraskytą ir grobus išvalkiotus ant ardų. Išsiválkioj [o] kelnės palovėj.

5. daug kur, visur vedžioti, išvedžioti: Išval̃kiojo muni po visą miestą, ieškojom bačiukų.

6. kurį laiką vedžioti ar vežioti: Išval̃kiojo devynias paras po jūrą.

7. nuvalkioti, nudėvėti, nunešioti: Aš avalynę išválkiojau. Išválkiojo mergiotę – ir pats pabėgo. Ji kareivių išválkiota, ištrinta. Išvalkiota kaip liuosininko naginė. sutepti, suteršti, supurvinti: Ižvalkiotas, apiplėkęs. Išvalkioju rankas.

8. kurį laiką dėvėti, išdėvėti, išnešioti: Aš tuos čebatus ilgus metus išválkiojau.

9. be reikalo, nuolat minint, vardijant sumenkinti: Ką galima pasakyti prieš šį išvalkiotą, taip miglotą posakį. Groja jiedu menką, išvalkiotą valsą. išniekinti (ką nors šventa): Ižvalkiot daiktus šventus. Ižvalkiotas, pateptas.

10. pakankamai valkiotis, prisibastyti, prisitrankyti: Susbeldus boba, susbuvus, išsiválkiojus, an žmogų nepanaši. Išsival̃kiojusi merga. Kas aš čia tokia, kad man tik išsiválkiojęs vyras.

11. apeiti daugelį vietų, išvaikščioti: Išsival̃kiojau po visą mišką, ale grybų neradau. Esu išsival̃kiojusys po tas gires. Buvau ir aš, išsival̃kiojau po visą peklą. Išsival̃kiojau visur – miegojau kaip užmušta. Didžiamęje kare esu buvęs, po visą Austriją išsival̃kiojęs. Beeidama in gužynę [duktė] paklydo ir jau išsivalkio [jo] visus laukus, ir neatitinka nė gužynės namų, nė savo.

12. kurį laiką valkiotis: Išsiválkiojo ligi pat ryto. Visą dieną išsival̃kiojau po miestą – i nėko iš to naudos. Karštà, par dienų dienas plikas išsival̃kio [ja]. Jį [boba] kiek galiant išbarė, jog dieną išsivalkiojo dykas.

13. pakankamai, daug vaikščioti, nuvargti vaikščiojant, prisivalkioti: Išsival̃kioji par dieną – kojų nebepajudini. Parėjo purvinas ir išsiválkiojęs.

14. pamažu vaikštinėjant prabūti, išsiversti: Aš jau sena, mun nereik nėko, išsival̃kiosu kaip nors.

15. kurį laiką išbūti, prasitrinti: Tą vieną metą išsival̃kiojo pry motynos.

16. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Išlakstė vaikai, išsivalkiojo bobos bambėdamos.
nuválkioti.

1. visus nuvilkti tolyn.

2. valkėmis nulyginti: Jei negalėtume ir [apverstomis] akėčiomis [žemės] nuvalkioti, tai galima gana gerai tas darbas atlikti valkiojant po lauką surištų porą rąstų. Pavasarį, kai šiek tiek pradžiūna iš rudens suekėta dirva, nebsmunka, tada dirvą nuval̃kio [ja]. Nuválkiojau arimą, kad lengviau eitų drapakuot.

3. valkiojant prapuldyti, numėtyti, nudėti: Mūsų vaikai kažin kur tą knygą nuválkiojo. Žinios liko vietoje statistikos komitete ir kažin kur nusivalkiojo.

4. dėvint, nešiojant, naudojant nutrinti, nutąsyti: Veršenikė sena ir nuválkiota. Nuválkiota kuprinė. Kasdie tuos drabužius nuválkioja, o šventai dienai nėra. Kur tu benešiosi tą drapaną – šeimyna nuvalkios kasdien. Nuválkiotą žiponą teturi. Jau batus visai nuválkiojau – reikės naujų. Nūval̃kiotos tos kningos. | Ta varna sušalusi, nuval̃kiota pakiemiais. Žmogus ne teip senas, bet nuval̃kiotas. Nuval̃kiojo [merginą] i paliko. Merga nuválkiota kai paskutinė vyža. Palikai kaip kanteplė nuval̃kiota. Nuval̃kiotas kaip autas. Nusiválkiojo tavo drabužis. Senis ištraukė iš kišenės nusivalkiojusį laikrodį. Nusival̃kiojusios mergos, tokios šiukšlos, be verčios. Kažin, a kokio [je] Anglijo [je] yr tokių nusival̃kiojusių bjaurybių kaip čia?!

5. dažnai minint, vardijant, kartojant, vartojant subanalinti: Nuválkioti žodį, metaforą. Nuválkioti anekdotai. Juk pačią gražiausią melodiją galima nuvalkioti per kelis vakarus, o čia juk – metų metais. Pamatęs, kad iš manęs bauginimu nieko nepeš, jis ėmėsi nuvalkiotų gudrybių.

6. valkiojantis, vaikščiojant privargti: Nusival̃kiosi, žiopliuk, nebepaeisi. Mano vaikas jau visai nusválkiojo. Nusival̃kiojys žmogus par dieną. Nusival̃kiojau, ka skausta i tie blauzkauliai.

7. nueiti: Ka tėvas toli nenusiválkiotų, greit pareitų, būt gerai.
paválkioti.

1. kiek valkioti žeme, dugnu: Sako, da gerai ją pačią pavalkiojo [jautis] po daržą. O kur gausi laivelį? Su kuo tą blizgę pavalkiosi? [Žeme vilkosi] jau gerokai po dumblą pavalkiotos [sijono] padalkos.

2. valkėmis palyginti, paakėti: Ben kiek paválkiok, o popiet eisma rugių sėtų.

3. visus nuvalkioti, nutąsyti kur: Žalnierius su šoble nušvaistė anų. galvas, nušokęs [nuo staldo] pavalkiojo anų kūnus į pasienį. išmėtyti, išbarstyti, išnešioti: Žiūriu gi – ir kiaukutai pavalkioti, nėr ir nėr kiaušinių – jau ir dieną pradėjo [šeškai] gert.

4. pajėgti nešti. . Pasturgalio nebepavalkioja, sprogtina ant nosies, o uparuoties be negalįs.

5. kartu su savimi pavežioti, patampyti: Paválkiojo mane po turgus.

6. kiek padėvėti, patrinti, panešioti: Kai paválkiojo jos suknelę, tai nubrukė vėl atgal. Medžiaga buvo pavalkiotame portfelyje arba buvo kaišiojama iš vienos kišenės į kitą. Paválkioja bernas mergą ir nubruka vyžos vietoj. Jam tiek tu, tiek kuri kita merga. Pavalkios ir numes kaip sunešiotas kojines.

7. be reikalo, nuolat minėti, vardyti: Antra vertus, patys peštukai, šiaip jau naudingi visuomenės darbininkai, viešumoje pavalkioti, gali visai pasitraukti iš to tarpo, kuriame jie darbavosi ir buvo naudingi.

8. kiek pasivaikščioti, paslampinėti: Pasiválkiojęs parėjo namo. Eiva ir mudu pasiválkiot. Nerūpinkias – vyras pasival̃kios ir pareis numie. Ka galėtų į lauką išeiti pasival̃kioti, o dabar pri vieno lango, pri kito lango – teip i teip. Nueinam pasival̃kioti, pasirankioti kokį litrą aviečių. Na tegul pasivalkioja po girias. | Vilkų liuob pasivalkioti kokį čėsą. kurį laiką valkiotis, slampinėti, praleisti valkiojantis: Tas Juozapėlis ir dabar tebegydo, kur nedėlė, kur mėnuo po žmonis pasivalkiodamas. Gal kokius metus pasival̃kiosias dar.

9. pajėgti eiti, vaikščioti: Kokia čia sveikata: pasival̃kiojas po trobą – i gerai. Teip lauku tų pietų, teip kaži kaip kojos tokios paliko kaip surištos – negal bepasival̃kioti. Menk žmogus bepasival̃kioji, ką ten begali ir dirbti. Raiša, su dvim lazum vos vos pasival̃kio [ja]. Kada jau jis paseno, jau negali nė pasivalkiot, jau jam nubodo an svieto gyvętie. Pagaliau tas globėjas koją nusilaužė, beveik metus gulėjo, o dabar vos pasivalkioja.
parválkioti. parvilkti.
pérvalkioti.

1. pervilkti
1.

2. kurį laiką valkioti, gabenti į kitą vietą.

3. valkioti, dėvėti (drabužį).

4. kurį laiką prasivalkioti, išslampinėti: Visą dieną pérsivalkioti. Žiemą ans teip pársivalkio [ja]. Teip parsiválkiojo meška su vilku visą vasarą.

5. valkiojantis būti, išvaikščioti: Buvau visur pársivalkiojęs.
praválkioti.

1. pravilkti
1.

2. kurį laiką valkioti, tampyti.

3. praskleisti, praskirti: Tas žoles praválkioji ir gaudai rankom [žuvis].

4. pradėti valkioti, dėvėti, ryšėti, pranešioti: Šitos [skarelės] neryšėju, o kas gi kad praval̃kiosiu, tegul geriau būna nauja.

5. kurį laiką dėvėti, nešioti.

6. praleisti laiką valkiojantis: Išeis, ir prasiválkioja ligi vėlumos. Prasival̃kiojo dieną be darbo. Toks tę tas jo darbo – tei [p] prasiválkio [ja],
i gana. Prasiválkioja per dienas dyki – ir viskas. Dvi nedėlias prasválkiojau, nieko nedasmušiau. Kai pradedi vainikuot, tai reikia visiem vainikai nupint, nunešt, užkabint, tai prasval̃kioji parnakt, o rytą kermošiun jau pr [i] eina važiuot nemiegojus. Dvi savaiti prasivalkiojo Laurynas po Dinaburko miestą, išalkęs ir nusiminęs: nieko negavo. šiaip taip praleisti gyvenimą, pragyventi: Ir be piršto, ir be rankos prasival̃kiosi.
priválkioti. privilkti:

1.

2. Kiek čia tų dročių prival̃kiojo!.

3. pakankamai, iki valios vedžioti, tąsyti.

4. valkėmis palyginti, priakėti: Pasėjus reikia tuoj priválkioti. Prieš lietų reikia žirniai priválkiot. Priválkiok šitą pakraštį ben po kartą. Eik jau priválkiosi tą šmotą prie krūmelių – ten jau sausiau. Žemė labai puri, minkšta, tai tik priválkiok, giliai neakėk.

5. pakankamai, iki valios dėvėti, nešioti.

6. pakankamai, iki valios valkiotis, slampinėti: Prisival̃kioju par dieną, kiek noru. Prisival̃kiojau šiandien, kojų nepavelku, o dar tų reikalų…. Prisiválkiojom ir mes gana.
suválkioti.

1. po truputį suvežioti, sunešioti, sugabenti: Valkiote suválkiojau malkas po pagalį. Reikėjo stalus suválkiot, viską sutvarkyt. Sunešiot, suvalkiot [nukirstus medžius] – nebe senam! Kur menkesni [rugiai],
suval̃kiodavo į eilas i statydavo. Ans į tą rūsį suvalkiojo visus nutvilkytūsius vagis. Visą tą medžiagą bažnyčiai statyti suval̃kiojo žmonys su arkliais. Susival̃kiojom šieną priš pat lytų.

2. valkėmis sulyginti, suakėti: Arimo keteroms džiūstant ir ruduojant, gera yra suvalkioti arimą valkėmis. Ligi pietų tą visą dirvą suval̃kiojau.

3. dėvint, naudojant sunešioti, sutrinti: Naujį drabužį suválkiojai. Raštas suteptas, suvalkiotas. Atidavė skarą, visą suval̃kiotą. Suválkiojo, sutąsė žiponą – nebėr nė kur dėt. Tie batai visai suválkioti, bjauru ir pažiūrėt. Atsistojo akyse čigonė, suvalkiotos kortos. Atsiranda ir toki, kurių liežuvis suvalkiotas po svietą lyg naginė. Taigi gerai, kad anas. taũ ves, o ne – suválkios, kokia tava sąžinė paskui bus. Jau batai visai susiválkioję. Drobužis, nors greitai susidėvi ir susivalkioja, už tai algos ima su viršumi penkias dešimtis. | Oje, tai susiválkiojęs žmogus pasidariau, kojinės nešvarios!. Ir jos mergaitės jau visai susiválkiojo. Tep kap pradės [blogai elgtis],
tai ir susválkios, nueis šunų keliais. Ir visus vaikus gražiai augino, drausmė buvo, neleidžia niekur, ka nesusiválkiotų. Kas ją, tokią susiválkiojusią, ims? Susivalkios kaip kumelės galva patvoriais. pasidaryti nebetinkamam naudoti ar vartoti, niekais nueiti: Nemezgi, tai tep ir susválkios [siūlai],
ir suės kandai. Vasarą maistas greitai susivalkioja – šeiminykė turi būt labai atsargi. susenti, suvargti: Susival̃kiojo nėko vieto [je],
žilitelys, vos paeina. Jau senas ir susivalkiojęs. Prastą vyrą gavo – susiválkiojęs visai.

4. nuolat bloguoju vartojant, minint sumenkinti, suniekinti: Civilizuotame pasauly jėzuito vardas suvalkiotas iki paniekinimo.

5. valkiojantis susilaukti, susigriebti, gauti: Valkiojas valkiojas naktims, ka tik ko nesusival̃kiotų. Valkiojos su bernais, tai ir susválkiojo, ko norėjo.

6. suvaikščioti: Sunkiai par dieną susival̃kioti į Šates ir atgal tokiam seniuo.

7. visiems sueiti. .
užválkioti.

1. užvilkti
1.

2. valkėmis užlyginti, užakėti: Užválkiok tą kalnelį – po lietaus pasidarė pluta ir žolės ima augt.

3. dėvint, valkiojant sutepti, supurvinti: Toj [medžiaga] kap užválkiota kokia, kap reiks išvelėt!. Pirštinės ažsiválkiojo, purvinos.

4. valkiojantis nuvargti: Užsiválkiojęs, išalkęs gulėk kaip vilkas miško krūmuose.

5. valkiojantis susigriebti, gauti: Nevalkiokias išsimaudęs – kokią ligą užsival̃kiosi. Taip i reik: valkiojos valkiojos ir užsival̃kiojo vaiką.

6. valkiojantis šiaip taip užaugti: Prie anam ir šitas veršiukas užsiválkios.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>válkioti, </b>-ioja, -iojo. val̃kioti. vilkti. <br/>1. <span class="explanation">žeme traukyti, tąsyti, tampyti: </span> Válkioja grandinę. Neválkiok po stalą šaukšto! Šuva nučiupo sūrmaišį ir válkioja po kiemą. Šen ir ten valkioju. Biškį pašoks, paskuo anie tą padarytąjį piršlį kars, paskuo ten val̃kios, ves į darželį. Užmuštas gyvates piemenys dažnai valkiojo, tąsė. Keli vyriškiejai, palipusys ant bažnyčios lubų, mėtliojo pro skylę bjaurias lėčynas kipšų, katras kiti, bažnyčio [je] stoviantys, grobstė, draskė, mušė, po šventorių valkiojo. Kiti teipag jį. nu stulpo atrišę už plaukus valkiojo ir aną kojomis myniojo. Pargrįžęs karaliūnas liepė įkaitinti akėčias ligi raudonumo, paskum už melavimą pamotę ant jų – ir valkiot. <span class="explanation">braukyti, liesti: </span> Pradėjo su ranka val̃kioti palei koją. <span class="explanation">volioti: </span> Jis valkioj mane pelinuosu. <br/>2. valkiuoti: Akėčioms, kurios lenda giliai į žemę, reikia sausesnės žemės valkioti. Jau lyses válkioja. Avižom nereikia válkiot. Eik válkiok, o aš einu sėtų. Čia reikia pirma válkiot, tai paskui sėt. Válkiot ir mažas vaikas moka. <br/>3. <span class="explanation">nešioti ant rankų, rankose, tampyti: </span> Ana mañ’ válkiojo válkiojo an vieną pusę, an kitą [užkalbėdama nuo rožės]. Kamgi čia tą kačioką valkioji?! Tus mažūsius [vaikaičius] ans. val̃kio [ja] kaip katinas pelę. Daba didžiausis vaikas tebė [ra] ant rankų val̃kiojamas. Po Danską vaikščioja, šviesų kardą valkioja. Tatai, matušelė, ašarų tavo jau verpelė privarvėjo, kurią aš turiu valkioti. Kam tą nereikalingą šlamštą valkioti, kai ir savo sunykusio kūno per apstu. Matai šitą kaladę, tai ir valkiosi kol gyvas, supranti?. Aš taip išalkęs, kad vos ne vos kojas valkioju. <span class="explanation">nelankstant per kelį vilkti (koją): </span> Dvejus trejus metus fronte išsimušiau – koją ir válkioju. <br/>4. <span class="explanation">nešioti ar vežioti iš vienos vietos į kitą, gabenti: </span> Nedavė kraut prie namų lentų, dabar, kad nori, válkiok. Senesni žmonys val̃kiodavo pėdelius, surištus statydavo į gubas. Arklius nuvedei sau į aptvarą – ne tų lenciūgų val̃kioti, ne nėko. Su dum traktoriais val̃kio [ja] mėšlus. Kad bebūs palaikiai ratai, tad jau anus paliks mėšlams val̃kioti. | Kai jūs einat par ūlyčią, jūs purvus valkiojat. <br/>5. <span class="explanation">grobstyti, nešioti, vogti: </span> Kas tas lentas val̃kio [ja] ? <br/>6. <span class="explanation">vedžiotis ar vežiotis kartu su savimi: </span> Val̃kiojo muni, vadžiojo visur – pavargau kaip šuo. Da val̃kio [ja] muni po poliklinikas. Ale kam reik tą vaiką mažilelį val̃kioti – dar apsirgs. <span class="explanation">versti kur vykti, prievarta vedžioti ar vežioti, tąsyti, tampyti: </span> Válkioja po teismus, kalėjimus. Jas plikai išdarę valkiojo miestu pagal. Po ligonines aną val̃kiojo. <br/>7. <span class="explanation">nuolat dėvėti, nešioti, trinti: </span> Kam šiokiandiej válkioji išeiginius rūbus? Naujo drabužio neválkiok kasdien. A ilgai, matysu, tu švarką taip val̃kiosi. Kam tu šventadienes drapanas kasdien valkioji?! Aš šit mamalės nabaštikės val̃kioju [baltinius]. Čia yr toks skuduras susiūtas, kad baisiausis – nu i val̃kiok. Parplyšta tos paputės po dirvas válkiojant. Val̃kioju val̃kioju – reiks tą Gedrimaitę imti. Ta merga kaip šliurė – visi bernai ją válkioja. <span class="explanation">tepti, teršti, purvinti: </span> Válkioti, taškyti, laistyti, tepti. <br/>8. <span class="explanation">be reikalo ar bloguoju minėti vardą, vardyti: </span> Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus. Válkioti Dievo vardą. Tiek metų Dievą val̃kiote val̃kiojo – nesą, o atsirado! Tu vardą pono tavo Dievo nevalkiok (piktai nevartok). Svetimoje katalikų šalyje neduotų dovanai valkioti katalikų bažnyčios vardo. <br/>9. <span class="explanation">bastytis, slampinėti, šlaistytis: </span> Valkiotisi. Valkiotis po svietą. Válkiojasi su padaužomis. Kurių šunų čia valkiojies?! Val̃kiojos toks vienas – pasakų ieškojo. Jaunimas buvo nepaklydęs, patvoriais nesiválkiojo. Viena būtumi val̃kiojęsys po nibres, būtumi paskutine apšaukta. Boboms tik val̃kioties, o darbo dirbti! Ko jūs čia, žalčiai, val̃kiojatės, baltoms šlebėms apsivalksčiusios?! Dyki [miesčioniukai] – i val̃kiojas kaip šunys. Val̃kiojos val̃kiojos par naktes – i susigavo vaiką. Besival̃kiodamas turi kokią paną pasiskirti. Vyrai, kur neválkiodavos, tai tie i pančių vydavo, i ką. Bijau, ka nuval̃kiotumis [vaikaitis] kur, da įkris. Tik nevelkiatės po tako i naktimis neval̃kiokiatės. Ko tu válkiojies, ar aš viena grėbsiu?! Pragėrė viską, o dabar pakiemėm ir válkiojas. Geria, válkiojasi kab žebrokas applyšęs. Válkiojas pakraščiais kuliganai, tai obuolius krečia. Kogi te be reikalo po Pakalnius válkiojies? Čigonai naktį nesválkioja, tik dieną. Mokytis tingi, dirbt niekur neina, tik válkiojasi. Sakau, kur válkiojies šituoj laiku: visas svietas miegti, o tu kap piktos dvasios apsėstas, su tom knygom daužais. Gaspadinės kelios dienos nėra, válkiojas. Bernas būtų nieko, tik naktim válkiojasi. Válkiojiesi, namo nepareini – jau tavęs ir šunes pradeda nepažyt. Tai čia, tai čia valkiojasi. Sako, nesival̃kiok, i nevadys niekas valkata, o ka tu val̃kiojies, nu kai tave vadyt reikia? Tai kur val̃kiojies, ka namie rast negal? Neval̃kiokias po sodą, nepjudyk sodos šunų! Nesiválkiojo žmones tep – nuo vaiko dirbo. Užsimegzk an juostos mazgą: ka man nesválkiotai naktimi! Miestely jomarkas, tai ir valkiojasi, ieškodamas progos burną išmesti. Vaiduliais tai būną tie patys velniai, kurie ant žemės valkiojasi. | Nėkas nėra: šunys bei zuikiai val̃kiojas į tą girę. Užuodę briedieną, valkiojosi staugė vilkai. Po krūtinę bados i bados [skausmas], jei ne – į galvą, jei ne – į žandą, kaži, a tas pats val̃kiojas? Ir valkiosis kaip nekrikštyta dūšia. Darbo nusitvertum – válkiojiesi lyg pantis pievoj. Válkiojasi be darbo, lyg šuva pašautas. I val̃kiojas kai meisininko šuo. Val̃kiojys kaip avis be kepenų. Aš seniau į dangų žiūrėjau, o dabar po žemę valkiojuos. <span class="explanation">artimai draugauti, nuolat susitikinėti, vaikštinėti, šlaistytis su kitos lyties asmeniu: </span> Válkiotis su mergina. Du metu válkiojos – apsiženijo. Turia baigt mokyklą, o nesival̃kiot tei [p]. Parsiskyręs, i val̃kiojas su visokioms mergoms. I vaiką turia, i su kavalieriais válkiojasi. <br/>10. <span class="explanation">iš lėto vaikštinėti, slankioti, kiūtinėti: </span> Ka galėtumi pasenęs dar val̃kioties su lazdele. Da aš be lazos válkiojuos. Ko tu válkiojiesi po laukus?! Mačiau, kad ans val̃kiojės čia už kūtei. Visumet kaip gunčai išalkę, val̃kiosias partįsę, o dabar žmonys privalgę. Par kaimą kaipgi eisi, sakis – dykos valkiojas. Galvo [je] sklerozė yr – i valkiokias kaip nusprogęs. I tol, sako, gavau val̃kioties, kol pavargau. Per šlapia tokiemi po daržus válkiotis. Neapsimoka dėl kokio musmirio val̃kioties. Iš paskuo val̃kiojas i veiza. Visą dieną válkiojaus po gryčią. Ko aš čia pėsčias válkiosiuos! – su mašina važiavau. Tėvas bagotas, o dukterys pusnuogės válkiojas. Bil dabar válkiojuos, tai geriau. Daba val̃kiojuos teip kaip negyvas. Koki gi te be sveikata, tik ką kad válkiojuos, o daugiau jau nieko nebėr. Nugi bet válkiojies pakraščiais – nebėr sveikatos. Ka teip da gali válkiotis, kad ir dirbt nebegali, ale ka da pats paeini, pats atsiguli, pats atsikeli. | Tę jaučias jau nemažas válkiojas palaidas. Iš kurgi jie turės pieno, ka te karvės válkiojas lauke. Kartą valkiojosi girioj vilkas ir susitiko mažą vaiką, vardu Petriukas. Val̃kiojas mojaus vabalai kaip nykščio galai. Negaliu – válkiojas [musės] te po kambarius. Juodvarnis juodas, válkiojas prieš lietų. Varnos pažemy válkiojas <span class="explanation"> (skraido) </span> prieš lietų, aukštai skraido – pagada. Žali kirminai užeis – val̃kiojos <span class="explanation"> (šliaužiojo) </span> kaip kumet. Gi čia jų. seniau val̃kiodavos. Ko valkiojys kaip grobą pūtęs? <span class="explanation">vaikščiojant ieškoti: </span> Val̃kiojaus pieno, negavau. <span class="explanation">nuolat ateidinėti, užeidinėti, būti, lankytis, slankioti kur, į ką: </span> Kurčiokas, neisiu už jo – testa nesiválkioja. Nesiválkioju nė į vakarėlius. Aš nesiválkioju pagal bobas – darbo lig ausų. Netikęs – niekur nesvalkioju, nieko nepamatau, nežinau. Buvo šaltyšius, tas iš karčemos į karčemą nesivalkiojo. Kas čia tik yr val̃kiojęsis į tus žirnius! Kur tokiai surūgėlei po žmonis val̃kioties! Bobos válkiojas pakiemiais pletkus nešiodamos. Aš jau senai po ligonines válkiojuos – sergu ir sergu. Sulig tuo laiku Petriukas ir paprato valkiotis par rubežių. <span class="explanation">būti gyvam, šiaip taip gyvuoti: </span> Daug vargo pakėliau, ale val̃kiojuos. Be klapato gyvenau, ėdžiau, ką norėjau – i daba tebsival̃kioju. <br/>11. <span class="explanation">būti ne savo vietoje, mėtytis, painiotis, voliotis: </span> Valkiotis po kojų. Kad po akimis nesiválkiotų. Toj pievoj kaulai ilgai válkiojos. Kaplys – kirvis negadnas, válkiojas pamestas kur bobų. Maž ir dabar tebesiválkioja tas kirvelis. Dar̃ tę kur válkiojasi tokis vienas apskritus, kitas tokis rinčiuotas kočėlas. Tą skudurą meskit į ugnį, sudegykit, ka jojo nesiválkiotų. Sukočiok baltinius ir padėk, kad nesival̃kiotų po aslą. Šiemet mes vėlai nuskutom dobilienas, tai sėjant rugius dar valkiojosi velėnos neišpuvę. Padėdavo knygą, teip nesiválkiodavo, bardavos [tėvai]: paskaitei – ir turi padėt. Jos. taukai ir dabar po žemę valkiojasi. Skiedros valkiojosi aplinkui triobas. Pašiūrės asloje iš tiesų valkiojosi visokių šakigalių, aplaužytų šluotražių. Válkiojasi <span class="explanation"> (maišosi) </span> žodžiai svetimi. Geras daiktas ant kelio nesivalkioja. Negeras ir ant kelio válkiojas. <br/><b> ant liežùvių (liežùviais) válkioti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Įsivelsi į kokią kvailą istoriją, ir paskui valkios visi ant liežuvių. Tai, sakai, ir Adelę liežuviais valkiojo? <br/><b>liežùvį (liežiùvį) válkioti</b> <span class="explanation">be reikalo šnekėti, pliurpti: </span> Tai kam válkioji liežiùvį, kad nemisliji teip daryt?! <br/><b>apválkioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dėvint, naudojant, čiupinėjant apipurvinti, apmurzinti, aptrinti: </span> Jo švarkas gerokai apválkiotas. Apval̃kiotą kostiumelį tetura. Vienus čeverykus apválkio [ja], tuo perka kitus. Kad tau kas mėnuo rūbus siūtum, paspėtum apválkiot. Jei taisyti, tai taisyti gerai. Gi ar tai niekai – iš apvalkioto, apysenio turėti naują? Apvalkiota gromata. Grįžta nešdamasis nemažą rankraštį, gerokai apvalkiotą. Aš tavo apvalkiotos mėsos nevalgysiu. Jau kojinės apsiválkioję. Katros [mergaitės] apsiválkioję, tom nesiseka. <br/>2. <span class="explanation">valkėmis aplyginti (dirvą): </span> Apválkiok visą šniūrą, kur sėsim rugius. Jau beveik visą lauką apválkiojau, liko tiktai pabalys. Kaip ant juoko apval̃kiojo po vieną kartelį su ekėčioms, mano, kad augs teip javai. Tada apvalkiokite tą vietą vienąkart su apvirsčiomis akėčiomis. <br/>3. <span class="explanation">apvilkti, aptraukti kuo iš viršaus. </span>. <br/>4. <span class="explanation">valkiojantis apeiti, išvaikščioti: </span> Apsival̃kio [ja] anie visur. Visur esu apsival̃kiojusi. Da aš nusivelku į bažnyčią ir į krautuvę nueinu – da aš visur apsival̃kioju. <span class="explanation">daug kur buvęs, daug matęs: </span> Tėvelis muno irgi apsival̃kiojęs. <br/><b>atválkioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsinešus visada grąžinti, atnešti: </span> Išval̃kioti [knygas] žino, o atval̃kioti nėkaip. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai prisivalkioti: </span> Kai atsiválkios, pareis namo. Atsiválkioja gi ir anas. par dienas, eidamas kiemas nuo kiemo. <br/>3. <span class="explanation">valkiojantis atvykti. </span> <br/>4. (odwłaczać, odwłoczyć) <span class="explanation">atidėti, nukelti tolesniam laikui: </span> Turėtų atvalkiot ant kito čėso. <br/><b>įválkioti</b>. įvilkti: <br/>1. <br/>2. Ir Turkija todėl pagal Rytrumėlijos rubežių žalnierių ant sargybos pastačiusi, jeib liga netaptumbianti į Turkiją įvalkiota. <br/>3. <span class="explanation">dėvint, naudojant įnešioti, supurvinti: </span> Gerokai jau įválkiotas rūbas. Insiválkios tos paklotės, insitąsis po kampus. <br/>4. įvalkiuoti: Įvalkiojau, įakėjau rugius. Dvi eiles įválkiojau, paskui skersavau. <br/><b>išválkioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakankamai ilgai valkioti žeme: </span> Tai tie broliai tuojaus tą raganą pririšo prie arklio uodegos ir, išvalkioję po visus laukus, sudraskė. <br/>2. <span class="explanation">valkėmis išlyginti, išakėti (ppr. išilgai arimo): </span> Ar jau išválkiojai tą sklypą lauko? Kviečius pavasarį tik išválkiok, skersai neakėk. | Kad aš būčia žinojęs, kad tas toks senis, aš jį būčia už čiupros po visą savo dirvą išvalkiojęs, tai būt man visur geri javai. <br/>3. <span class="explanation">velkant, tempiant viską, visus išgabenti, išvalkstyti: </span> Tu mėšlus išválkiojai, t. y. išvažiojai. [Milžinės Neringos] uždavinys buvęs tik laimę skleisti, skęstančius žvejus savo žiurste į krantą išnešioti, jų laivus išvalkioti. <br/>4. <span class="explanation">išnešioti ar išvežioti, ištampyti, išgrobstyti: </span> Kam išválkiojote lentas? Tie vaikai viską išval̃kio [ja]. Vieną metą nušėriau tris kiaules, ir išval̃kiojo vaikai [mėsą] kaip narai. Tavo amžiui užteks, dėvėk tik: išval̃kios nẽvydžiai nẽgirdžiai <span class="explanation"> (nematyti nei girdėti) </span>. Iškirto mišką, išválkiojo – nėra nieko. Visus jos turtus visi išválkiojo. Prisipainios kokia merga, mano sutaupytą turtą išblaškys, išvalkios. O kiek žiurkės, pelės grūdų per tą laiką [, kol iškuliama su spragilais, ] išvalkioja!. Ot, mano seseris ir išvalkios <span class="explanation"> (ves, paims) </span> šiokie tokie šlaitai <span class="explanation"> (plevėsos) </span>. Tą labdarą, kas nora, išsival̃kio [ja], i dideli ponai, ubaguo i nekliūna. <span class="explanation">išmėtyti: </span> Aure tavo kojinės kad išvalkiotos po visą gryčią. Skarmalai, drabužiai išvalkioti, išmėčioti. Ryto tėvas eis veizėti savo duktės, mislydamas, kad dukterį jau ras sudraskytą ir grobus išvalkiotus ant ardų. Išsiválkioj [o] kelnės palovėj. <br/>5. <span class="explanation">daug kur, visur vedžioti, išvedžioti: </span> Išval̃kiojo muni po visą miestą, ieškojom bačiukų. <br/>6. <span class="explanation">kurį laiką vedžioti ar vežioti: </span> Išval̃kiojo devynias paras po jūrą. <br/>7. <span class="explanation">nuvalkioti, nudėvėti, nunešioti: </span> Aš avalynę išválkiojau. Išválkiojo mergiotę – ir pats pabėgo. Ji kareivių išválkiota, ištrinta. Išvalkiota kaip liuosininko naginė. <span class="explanation">sutepti, suteršti, supurvinti: </span> Ižvalkiotas, apiplėkęs. Išvalkioju rankas. <br/>8. <span class="explanation">kurį laiką dėvėti, išdėvėti, išnešioti: </span> Aš tuos čebatus ilgus metus išválkiojau. <br/>9. <span class="explanation">be reikalo, nuolat minint, vardijant sumenkinti: </span> Ką galima pasakyti prieš šį išvalkiotą, taip miglotą posakį. Groja jiedu menką, išvalkiotą valsą. <span class="explanation">išniekinti (ką nors šventa): </span> Ižvalkiot daiktus šventus. Ižvalkiotas, pateptas. <br/>10. <span class="explanation">pakankamai valkiotis, prisibastyti, prisitrankyti: </span> Susbeldus boba, susbuvus, išsiválkiojus, an žmogų nepanaši. Išsival̃kiojusi merga. Kas aš čia tokia, kad man tik išsiválkiojęs vyras. <br/>11. <span class="explanation">apeiti daugelį vietų, išvaikščioti: </span> Išsival̃kiojau po visą mišką, ale grybų neradau. Esu išsival̃kiojusys po tas gires. Buvau ir aš, išsival̃kiojau po visą peklą. Išsival̃kiojau visur – miegojau kaip užmušta. Didžiamęje kare esu buvęs, po visą Austriją išsival̃kiojęs. Beeidama in gužynę [duktė] paklydo ir jau išsivalkio [jo] visus laukus, ir neatitinka nė gužynės namų, nė savo. <br/>12. <span class="explanation">kurį laiką valkiotis: </span> Išsiválkiojo ligi pat ryto. Visą dieną išsival̃kiojau po miestą – i nėko iš to naudos. Karštà, par dienų dienas plikas išsival̃kio [ja]. Jį [boba] kiek galiant išbarė, jog dieną išsivalkiojo dykas. <br/>13. <span class="explanation">pakankamai, daug vaikščioti, nuvargti vaikščiojant, prisivalkioti: </span> Išsival̃kioji par dieną – kojų nebepajudini. Parėjo purvinas ir išsiválkiojęs. <br/>14. <span class="explanation">pamažu vaikštinėjant prabūti, išsiversti: </span> Aš jau sena, mun nereik nėko, išsival̃kiosu kaip nors. <br/>15. <span class="explanation">kurį laiką išbūti, prasitrinti: </span> Tą vieną metą išsival̃kiojo pry motynos. <br/>16. <span class="explanation">išsiskirstyti, išsivaikščioti: </span> Išlakstė vaikai, išsivalkiojo bobos bambėdamos. <br/><b>nuválkioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus nuvilkti tolyn. </span> <br/>2. <span class="explanation">valkėmis nulyginti: </span> Jei negalėtume ir [apverstomis] akėčiomis [žemės] nuvalkioti, tai galima gana gerai tas darbas atlikti valkiojant po lauką surištų porą rąstų. Pavasarį, kai šiek tiek pradžiūna iš rudens suekėta dirva, nebsmunka, tada dirvą nuval̃kio [ja]. Nuválkiojau arimą, kad lengviau eitų drapakuot. <br/>3. <span class="explanation">valkiojant prapuldyti, numėtyti, nudėti: </span> Mūsų vaikai kažin kur tą knygą nuválkiojo. Žinios liko vietoje statistikos komitete ir kažin kur nusivalkiojo. <br/>4. <span class="explanation">dėvint, nešiojant, naudojant nutrinti, nutąsyti: </span> Veršenikė sena ir nuválkiota. Nuválkiota kuprinė. Kasdie tuos drabužius nuválkioja, o šventai dienai nėra. Kur tu benešiosi tą drapaną – šeimyna nuvalkios kasdien. Nuválkiotą žiponą teturi. Jau batus visai nuválkiojau – reikės naujų. Nūval̃kiotos tos kningos. | Ta varna sušalusi, nuval̃kiota pakiemiais. Žmogus ne teip senas, bet nuval̃kiotas. Nuval̃kiojo [merginą] i paliko. Merga nuválkiota kai paskutinė vyža. Palikai kaip kanteplė nuval̃kiota. Nuval̃kiotas kaip autas. Nusiválkiojo tavo drabužis. Senis ištraukė iš kišenės nusivalkiojusį laikrodį. Nusival̃kiojusios mergos, tokios šiukšlos, be verčios. Kažin, a kokio [je] Anglijo [je] yr tokių nusival̃kiojusių bjaurybių kaip čia?! <br/>5. <span class="explanation">dažnai minint, vardijant, kartojant, vartojant subanalinti: </span> Nuválkioti žodį, metaforą. Nuválkioti anekdotai. Juk pačią gražiausią melodiją galima nuvalkioti per kelis vakarus, o čia juk – metų metais. Pamatęs, kad iš manęs bauginimu nieko nepeš, jis ėmėsi nuvalkiotų gudrybių. <br/>6. <span class="explanation">valkiojantis, vaikščiojant privargti: </span> Nusival̃kiosi, žiopliuk, nebepaeisi. Mano vaikas jau visai nusválkiojo. Nusival̃kiojys žmogus par dieną. Nusival̃kiojau, ka skausta i tie blauzkauliai. <br/>7. <span class="explanation">nueiti: </span> Ka tėvas toli nenusiválkiotų, greit pareitų, būt gerai. <br/><b>paválkioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek valkioti žeme, dugnu: </span> Sako, da gerai ją pačią pavalkiojo [jautis] po daržą. O kur gausi laivelį? Su kuo tą blizgę pavalkiosi? [Žeme vilkosi] jau gerokai po dumblą pavalkiotos [sijono] padalkos. <br/>2. <span class="explanation">valkėmis palyginti, paakėti: </span> Ben kiek paválkiok, o popiet eisma rugių sėtų. <br/>3. <span class="explanation">visus nuvalkioti, nutąsyti kur: </span> Žalnierius su šoble nušvaistė anų. galvas, nušokęs [nuo staldo] pavalkiojo anų kūnus į pasienį. <span class="explanation">išmėtyti, išbarstyti, išnešioti: </span> Žiūriu gi – ir kiaukutai pavalkioti, nėr ir nėr kiaušinių – jau ir dieną pradėjo [šeškai] gert. <br/>4. <span class="explanation">pajėgti nešti. </span>. Pasturgalio nebepavalkioja, sprogtina ant nosies, o uparuoties be negalįs. <br/>5. <span class="explanation">kartu su savimi pavežioti, patampyti: </span> Paválkiojo mane po turgus. <br/>6. <span class="explanation">kiek padėvėti, patrinti, panešioti: </span> Kai paválkiojo jos suknelę, tai nubrukė vėl atgal. Medžiaga buvo pavalkiotame portfelyje arba buvo kaišiojama iš vienos kišenės į kitą. Paválkioja bernas mergą ir nubruka vyžos vietoj. Jam tiek tu, tiek kuri kita merga. Pavalkios ir numes kaip sunešiotas kojines. <br/>7. <span class="explanation">be reikalo, nuolat minėti, vardyti: </span> Antra vertus, patys peštukai, šiaip jau naudingi visuomenės darbininkai, viešumoje pavalkioti, gali visai pasitraukti iš to tarpo, kuriame jie darbavosi ir buvo naudingi. <br/>8. <span class="explanation">kiek pasivaikščioti, paslampinėti: </span> Pasiválkiojęs parėjo namo. Eiva ir mudu pasiválkiot. Nerūpinkias – vyras pasival̃kios ir pareis numie. Ka galėtų į lauką išeiti pasival̃kioti, o dabar pri vieno lango, pri kito lango – teip i teip. Nueinam pasival̃kioti, pasirankioti kokį litrą aviečių. Na tegul pasivalkioja po girias. | Vilkų liuob pasivalkioti kokį čėsą. <span class="explanation">kurį laiką valkiotis, slampinėti, praleisti valkiojantis: </span> Tas Juozapėlis ir dabar tebegydo, kur nedėlė, kur mėnuo po žmonis pasivalkiodamas. Gal kokius metus pasival̃kiosias dar. <br/>9. <span class="explanation">pajėgti eiti, vaikščioti: </span> Kokia čia sveikata: pasival̃kiojas po trobą – i gerai. Teip lauku tų pietų, teip kaži kaip kojos tokios paliko kaip surištos – negal bepasival̃kioti. Menk žmogus bepasival̃kioji, ką ten begali ir dirbti. Raiša, su dvim lazum vos vos pasival̃kio [ja]. Kada jau jis paseno, jau negali nė pasivalkiot, jau jam nubodo an svieto gyvętie. Pagaliau tas globėjas koją nusilaužė, beveik metus gulėjo, o dabar vos pasivalkioja. <br/><b>parválkioti</b>. parvilkti. <br/><b>pérvalkioti</b>. <br/>1. pervilkti 1. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką valkioti, gabenti į kitą vietą. </span> <br/>3. <span class="explanation">valkioti, dėvėti (drabužį). </span> <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką prasivalkioti, išslampinėti: </span> Visą dieną pérsivalkioti. Žiemą ans teip pársivalkio [ja]. Teip parsiválkiojo meška su vilku visą vasarą. <br/>5. <span class="explanation">valkiojantis būti, išvaikščioti: </span> Buvau visur pársivalkiojęs. <br/><b>praválkioti</b>. <br/>1. pravilkti 1. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką valkioti, tampyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">praskleisti, praskirti: </span> Tas žoles praválkioji ir gaudai rankom [žuvis]. <br/>4. <span class="explanation">pradėti valkioti, dėvėti, ryšėti, pranešioti: </span> Šitos [skarelės] neryšėju, o kas gi kad praval̃kiosiu, tegul geriau būna nauja. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką dėvėti, nešioti. </span> <br/>6. <span class="explanation">praleisti laiką valkiojantis: </span> Išeis, ir prasiválkioja ligi vėlumos. Prasival̃kiojo dieną be darbo. Toks tę tas jo darbo – tei [p] prasiválkio [ja], i gana. Prasiválkioja per dienas dyki – ir viskas. Dvi nedėlias prasválkiojau, nieko nedasmušiau. Kai pradedi vainikuot, tai reikia visiem vainikai nupint, nunešt, užkabint, tai prasval̃kioji parnakt, o rytą kermošiun jau pr [i] eina važiuot nemiegojus. Dvi savaiti prasivalkiojo Laurynas po Dinaburko miestą, išalkęs ir nusiminęs: nieko negavo. <span class="explanation">šiaip taip praleisti gyvenimą, pragyventi: </span> Ir be piršto, ir be rankos prasival̃kiosi. <br/><b>priválkioti</b>. privilkti: <br/>1. <br/>2. Kiek čia tų dročių prival̃kiojo!. <br/>3. <span class="explanation">pakankamai, iki valios vedžioti, tąsyti. </span> <br/>4. <span class="explanation">valkėmis palyginti, priakėti: </span> Pasėjus reikia tuoj priválkioti. Prieš lietų reikia žirniai priválkiot. Priválkiok šitą pakraštį ben po kartą. Eik jau priválkiosi tą šmotą prie krūmelių – ten jau sausiau. Žemė labai puri, minkšta, tai tik priválkiok, giliai neakėk. <br/>5. <span class="explanation">pakankamai, iki valios dėvėti, nešioti. </span> <br/>6. <span class="explanation">pakankamai, iki valios valkiotis, slampinėti: </span> Prisival̃kioju par dieną, kiek noru. Prisival̃kiojau šiandien, kojų nepavelku, o dar tų reikalų…. Prisiválkiojom ir mes gana. <br/><b>suválkioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">po truputį suvežioti, sunešioti, sugabenti: </span> Valkiote suválkiojau malkas po pagalį. Reikėjo stalus suválkiot, viską sutvarkyt. Sunešiot, suvalkiot [nukirstus medžius] – nebe senam! Kur menkesni [rugiai], suval̃kiodavo į eilas i statydavo. Ans į tą rūsį suvalkiojo visus nutvilkytūsius vagis. Visą tą medžiagą bažnyčiai statyti suval̃kiojo žmonys su arkliais. Susival̃kiojom šieną priš pat lytų. <br/>2. <span class="explanation">valkėmis sulyginti, suakėti: </span> Arimo keteroms džiūstant ir ruduojant, gera yra suvalkioti arimą valkėmis. Ligi pietų tą visą dirvą suval̃kiojau. <br/>3. <span class="explanation">dėvint, naudojant sunešioti, sutrinti: </span> Naujį drabužį suválkiojai. Raštas suteptas, suvalkiotas. Atidavė skarą, visą suval̃kiotą. Suválkiojo, sutąsė žiponą – nebėr nė kur dėt. Tie batai visai suválkioti, bjauru ir pažiūrėt. Atsistojo akyse čigonė, suvalkiotos kortos. Atsiranda ir toki, kurių liežuvis suvalkiotas po svietą lyg naginė. Taigi gerai, kad anas. taũ ves, o ne – suválkios, kokia tava sąžinė paskui bus. Jau batai visai susiválkioję. Drobužis, nors greitai susidėvi ir susivalkioja, už tai algos ima su viršumi penkias dešimtis. | Oje, tai susiválkiojęs žmogus pasidariau, kojinės nešvarios!. Ir jos mergaitės jau visai susiválkiojo. Tep kap pradės [blogai elgtis], tai ir susválkios, nueis šunų keliais. Ir visus vaikus gražiai augino, drausmė buvo, neleidžia niekur, ka nesusiválkiotų. Kas ją, tokią susiválkiojusią, ims? Susivalkios kaip kumelės galva patvoriais. <span class="explanation">pasidaryti nebetinkamam naudoti ar vartoti, niekais nueiti: </span> Nemezgi, tai tep ir susválkios [siūlai], ir suės kandai. Vasarą maistas greitai susivalkioja – šeiminykė turi būt labai atsargi. <span class="explanation">susenti, suvargti: </span> Susival̃kiojo nėko vieto [je], žilitelys, vos paeina. Jau senas ir susivalkiojęs. Prastą vyrą gavo – susiválkiojęs visai. <br/>4. <span class="explanation">nuolat bloguoju vartojant, minint sumenkinti, suniekinti: </span> Civilizuotame pasauly jėzuito vardas suvalkiotas iki paniekinimo. <br/>5. <span class="explanation">valkiojantis susilaukti, susigriebti, gauti: </span> Valkiojas valkiojas naktims, ka tik ko nesusival̃kiotų. Valkiojos su bernais, tai ir susválkiojo, ko norėjo. <br/>6. <span class="explanation">suvaikščioti: </span> Sunkiai par dieną susival̃kioti į Šates ir atgal tokiam seniuo. <br/>7. <span class="explanation">visiems sueiti. </span>. <br/><b>užválkioti</b>. <br/>1. užvilkti 1. <br/>2. <span class="explanation">valkėmis užlyginti, užakėti: </span> Užválkiok tą kalnelį – po lietaus pasidarė pluta ir žolės ima augt. <br/>3. <span class="explanation">dėvint, valkiojant sutepti, supurvinti: </span> Toj [medžiaga] kap užválkiota kokia, kap reiks išvelėt!. Pirštinės ažsiválkiojo, purvinos. <br/>4. <span class="explanation">valkiojantis nuvargti: </span> Užsiválkiojęs, išalkęs gulėk kaip vilkas miško krūmuose. <br/>5. <span class="explanation">valkiojantis susigriebti, gauti: </span> Nevalkiokias išsimaudęs – kokią ligą užsival̃kiosi. Taip i reik: valkiojos valkiojos ir užsival̃kiojo vaiką. <br/>6. <span class="explanation">valkiojantis šiaip taip užaugti: </span> Prie anam ir šitas veršiukas užsiválkios.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.