vẽsdinti (-yti), -ina, -ino. vèsdinti.
1. vesti 1: Kas rėks, tą vẽsdink lauk. Jis ir šičion vesdinos prie Aliejaus kalno. Kaip koks piktadėjas dėl manęs daveisi vesdintis.
2. po gimdymo ar vestuvių prieš einant į bažnyčią atlikti tam tikras apeigas: Vẽsdinas dar senesnės motriškos.
3. vesti 4: Reikia šįmet jįjį vesdinti. Kad Jūs Dievo dvasios vesdysitės, tai ir jum kūdikiai vis paklusnesni pastos. Kai tėvas sūnų vẽsdina, tai sako. Vienąkart broliai taisė vestuves – vesdino vyresnįjį brolį. Pirmagimį savo vesdinu.
4. vesti 5: Visi ją vẽsdina dabar. Vesdinti dukterį.
5. vesti 10: Prancūzų žmonės pirmąjį savo dienovidinį vesdina pro Paryžių.
apvẽsdinti. apvèsdinti.
1. apvesti 1: Generolas kariuomenę aplink tą įtariamąją vietą apvesdino.
2. daryti, kad vestų, susituoktų: Ans savo brolį apvèsdins. Mes čia tave būtinai apvesdinsime. Gana tau bastytis po pasaulį. Jūs norite savo vaikus pagal savo, o ne pagal vaikų norą apvesdinti. Žada vilką apvẽsdinti.
3. išleisti už vyro: Tėvai visas savo dukras jau apvèsdino, t. y. ištekdino. Dukterį apsivèsdinti.
atvẽsdinti. atvèsdinti. atvesti:
1. Bei karalius Zedekianų siuntė ir atvesdino pranašą Jeremiašių savęspi. Siųsk ir atvesdink jį. Taipgi dabar visiems jau viežlybai susirinkus, Dočį provininkai atvẽsdint urdelį davė. Jėzus apsistojęs atvesdino aklą pas savęs. Aš atvẽsdinau penkius jaunus brolelius, atvažiuodinau šešiais bėrais žirgeliais. Jeigu [liudytojas] be svarbios priežasties neatvyks, jis gali būti atvesdintas. Jie juo veikiaus pasimokindinas ir ant išpažinimo griekų atsivesdinas.
2. Atvesdino veršį (jauną jautį), jeib būtų grieko afiera. Ejom karvės atsivẽsdinti pačios.
įvẽsdinti (-yti). įvèsdinti.
1. įvesti 2: Žirgelius įvẽsdinti, abrakužiu pašerti, šaltiniu pagirdyti.
2. įvesti 3: Įvẽsdinti ing tėviškę. Įvesdink anus vyrus ing namus mano. Tuo tarpu Oniukė laukė lauke, ar neišeis ją įvesdyt Mykolas. Su didžia parėdne … įsivesdino Dovydas ing karalystės stalyčią.
3. įvesti 4: Kunigas moteriškę po pirmam vaiki bažnyčion invẽsdina. Reikia moteriškei įsivẽsdinti po kūdikiui. Kas tìka, įsivẽsdina į bažnyčią. Šiandien Kotryna po šliūbo įsivẽsdino. Ar yra po vaiki moterų insivẽsdyt? Reikia jiemu insivẽsdint. Bene Dievas davė man ne į savo bažnyčią atšliaužti įsivesdintų po šliūbo. Ar jau tavo marti kitos tikybos, kad ligi šiol neįsivesdinusi? | Pirmą sykį einu [į svečius],
įsivẽsdinti reikėtų.
4. įvesti 7: Jo paveizdą veikiai pradėję sekt ir kiti kaimynystėje jaunesnieji kunigai, ir tokiu būdu iš palengvo prigimtoji lietuvių kalba įvesdinta tapus bažnyčiosna. Dievaitis Dionysas įvesdinęs vynmedžių kultūrą ir tokiu būdu išradęs vyną. [Karalius] įvesdino lietuvių kalbos mokslą mokykloje. Kai kurias įstaigas įvesdindavo valdovas.
5. įvesti 9: Čia įvedinami vaikai į tikybą. Mokykla kėlė uždavinį įvesdinti savo auklėtinius į bajoriškąją kultūrą.
6. pradėti užimti aukštą postą: O paprotys karalių Lietuvoj įvesdinti į sostą turi dingti be pėdsakų. Kiekviena partija stengiasi įvẽsdint į seimą kuo daugiausia savo žmonių.
išvẽsdinti. išvèsdinti. išvesti:
1. Aš išvẽsdinau jį nuo savęs.
2. Karvikę išvẽsdinsi. Aš patsai išeisiu, žirgus išvèsdysiu, jums ruimužį paliksiu. Kiti tapė sušaudyti arba išvesdinti į Sibiriją. Išvesdinęs iš kalinio, tarė. Eik iš čia, o ne, tai aš tave išvẽsdinsiu. Kas rėks, išsivẽsdins laukan.
3. išvesti
11. Jisai norėtų išvesdinti senovės podniepriečių rusus iš germanų, būtent, iš gotų žemės.
nuvẽsdinti, nuvèsdinti. nuvesti
2. Pilotas … nuvẽsdino jį karaliausp Herodop. Eš prašausi karalių, jeib mane vėl nenuvesdintų namuosna Jonathan. Juozapas Simeoną nuovesdino ing kalinį.
pavẽsdinti
1. pavesti
3. Tegul pasivesdina iš tokio miesto.
2. pavesti 13: Atsakomybė didžiausia ant mūsų pečių gula. O tam aš klebono esu pavesdintas.
parvẽsdinti. parvesti:
1. Parvẽsdino vyrą: toks veršis, gera i gera.
2. Pagauna [kareiviai] vyrą, pririša prie uodegos ir parvẽsdina.
3. Nusipirkęs jis ten kokius ten labai brangius sau drabužius siūti gelumbės, nu ir nebežino, iš kur čia reikėtų jam kokį gerą rūbsiuvį parsivesdinti.
suvẽsdinti. suvèsdinti.
1. suvesti
1.
2. suvesti 3: Suvèsdink jauniškę, tepasimato, ar patiks kitas kitam.
3. daryti, kad vestų, susituoktų, apvesdinti: Jo pirmasis rūpestis buvo savo dukterį su anuom gendroliu suvesdyt. Jis suvesdino į porą seniausią sūnų su dukterimi. Mėgino juos suvẽsdyt – nieko neišėj [o].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.