apžūti

.
žū́ti, žū́sta (žū̃va, žū̃via, žū̃na, žū̃ja), žùvo (žùjo).

1. žuvis gaudyti, žvejoti, žuvauti: Žuvauju, žūstu. Vyrai išėjo žūtų. Žūt vadinas, kai ribokai žūsta, o brist – tai kai bradiniu ar tribrada savo reikalam. Čia par mum tai žū̃va ir bradiniu, mat ežerai. Eisme ežeran žū́t, su bradiniu žū̃vam. Dviejuos tinklu žū́davom. Vakar visa diena žuvaũ. Kap žuvaũ, samtin sugoviau. Šiandie neverta ir eit žūt, žiemys vėjas – nieko nebus. Šiandien tasia šilta, einam žūt. Žūviù per dieną. Žū̃va nakčia, ne dieną. Žū́sti naktį – dieną miegi. Prijunkęs žū́t, negaliu gyvent. Ajai anūkas, jam kad tik žū́t ir žū́t, nemiega par naktis, žū́sta ir žū́sta. Ežere žùjo žùjo, kelias žuvytes susvėręs parsinešė. Seniau, būdavo, žū́sti žiemą an ežero, i nešąla rankos. Vasarą lengviau žū́t kai žiemą. Trauksme tinklą, žū́sme lede. Ir anksčiau ledu žū́davo. Pardien tik vieną volkšną ištraukia, kai žū́sta ledu, kai laivu – tai greit. Čia krantu leisdavom tinklą ir žū́davom. Anas vis žū́sta i žū́sta tam ežere. Tan ežere kiek žū́ta, kiek buvo žuvų. Paryčiais tėvas išėjo žū́tiej; žùvo visą naktį, mirko ežere. Nu ir anas žùvo žùvo, pagavo auksinę žuvelę. Važiavo diedas žū́t i pavažiavo po ledu. Mano vyras prigėrė žū́damas. Tai meškeriojant, tai te žū́stant prigeria, ir visa. Oi žūva žūva trys žuvėjėliai su šilkiniais tinkleliais.

2. žvejojant gaudyti: Einu dar žū́tie žuves. Žuvis žū́stam. Nuejom žū́t žuvų su samčiu. Mano žūtas ne tik Alaušas, bet ir Zarasas. Žùvom ežerą užpalėnuos. Jei nori, kad gerai žuvys žūtųsi, reikia tinklo porą akučių padaryti labai didelėse šventėse.
apžū́ti. išžvejoti kokią vietą: Ar visą ežerą apžùvo? Pardien apžùs ežerioką.
atžū́ti. žvejojant priartėti: Jau antra diena žuvinykai žūsta ežere ir baigia mūsų panamėn atžū́t.
išžū́ti.

1. išžvejoti kokią vietą: Išžū́sta ežerą, išgraibo, regis, ir žuvelės nebeliko, o, žiūrėk, po metų ir vėl kiek nori žuvų.

2. gaudyti žuvis kurį laiką: Tėvokas mano išžùvo penkiolika žiemų ežeruos.
nužū́ti. išžvejoti kokią vietą: Kai gerai nužū̃va [ežerą],
kelius metus nesgaudo [žuvys].
pažū́ti.

1. pagaudyti (žuvų): Einam pažū́t. Šiandien pažuvaũ tik katei. Ir pažū́stam, teip gražiai gyvenom. Vyrai nori meškerių, nori pažū́t, – sugauna kilbukų. Ežeras buvo pusiau pono, pusiau mūsų [kaimo],
neleido pasižū́t. Kas netingi, pasižū́sta.

2. sugauti tinklu, sužvejoti: Tegul sueina visas dvaras, tegul numezga šilkų tinklą, tegul pažū̃va žalią lydį. Žuvo žuvaičiai, pažuvo žuvelę. Karoseli geltonasai, kas tave pažuvo. Tegul pažūsta mane ribokai kai žalią lydekelę. Ribokiukai broliukiukai, ir pažūkit vainikelį. Nepažuvai, ribokeli, mano jaunų dienelių.

3. kurį laiką gaudyti žuvis: Pažuvaũ dvi nedėlias ir išpurpo kojos. Pažùvo kiek i sušalo.
pražū́ti. kurį laiką gaudyti žuvis, žvejoti: Pražùvom visą dieną – ė žuvų kap nėr, tep nėr. Anys pražùvo trisdešim metų.
prižū́ti

1. prigaudyti (žuvų), prižvejoti: Šiltas vakaras, daug žuvies prižùvom. Vakar gerą pusterbę prižùvo. Būdavo, einam su broliu žūt, tai prižū̃nam, kad nepanešam. Žvejeliai žuvo, žuvelių prižuvo. Pučiant kranto vėjui, žvejys nieko neprižūdavo.

2. užtektinai žvejoti: Par jaunas dienas prisižùvom ligi soties.
sužū́ti. žvejojant sugauti, sužvejoti: Sužùvom vainiką ir šilko kasnyką, tik nesužùvom, nesuieškojom tau jaunų dienelių. Kaip mes sužūsim, kaip sužvejosim sesę devyniabrolę?. Ai, jauni broleliai, ai ribokėliai, ar nesužūsta, nesuieškosta man jaunų dienelių?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apzuti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žū́ti, </b>žū́sta (žū̃va, žū̃via, žū̃na, žū̃ja), žùvo (žùjo). <br/>1. <span class="explanation">žuvis gaudyti, žvejoti, žuvauti: </span> Žuvauju, žūstu. Vyrai išėjo žūtų. Žūt vadinas, kai ribokai žūsta, o brist – tai kai bradiniu ar tribrada savo reikalam. Čia par mum tai žū̃va ir bradiniu, mat ežerai. Eisme ežeran žū́t, su bradiniu žū̃vam. Dviejuos tinklu žū́davom. Vakar visa diena žuvaũ. Kap žuvaũ, samtin sugoviau. Šiandie neverta ir eit žūt, žiemys vėjas – nieko nebus. Šiandien tasia šilta, einam žūt. Žūviù per dieną. Žū̃va nakčia, ne dieną. Žū́sti naktį – dieną miegi. Prijunkęs žū́t, negaliu gyvent. Ajai anūkas, jam kad tik žū́t ir žū́t, nemiega par naktis, žū́sta ir žū́sta. Ežere žùjo žùjo, kelias žuvytes susvėręs parsinešė. Seniau, būdavo, žū́sti žiemą an ežero, i nešąla rankos. Vasarą lengviau žū́t kai žiemą. Trauksme tinklą, žū́sme lede. Ir anksčiau ledu žū́davo. Pardien tik vieną volkšną ištraukia, kai žū́sta ledu, kai laivu – tai greit. Čia krantu leisdavom tinklą ir žū́davom. Anas vis žū́sta i žū́sta tam ežere. Tan ežere kiek žū́ta, kiek buvo žuvų. Paryčiais tėvas išėjo žū́tiej; žùvo visą naktį, mirko ežere. Nu ir anas žùvo žùvo, pagavo auksinę žuvelę. Važiavo diedas žū́t i pavažiavo po ledu. Mano vyras prigėrė žū́damas. Tai meškeriojant, tai te žū́stant prigeria, ir visa. Oi žūva žūva trys žuvėjėliai su šilkiniais tinkleliais. <br/>2. <span class="explanation">žvejojant gaudyti: </span> Einu dar žū́tie žuves. Žuvis žū́stam. Nuejom žū́t žuvų su samčiu. Mano žūtas ne tik Alaušas, bet ir Zarasas. Žùvom ežerą užpalėnuos. Jei nori, kad gerai žuvys žūtųsi, reikia tinklo porą akučių padaryti labai didelėse šventėse. <br/><b>apžū́ti</b>. <span class="explanation">išžvejoti kokią vietą: </span> </span> </span> Ar visą ežerą apžùvo? Pardien apžùs ežerioką. <br/><b>atžū́ti</b>. <span class="explanation">žvejojant priartėti: </span> Jau antra diena žuvinykai žūsta ežere ir baigia mūsų panamėn atžū́t. <br/><b>išžū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išžvejoti kokią vietą: </span> </span> </span> Išžū́sta ežerą, išgraibo, regis, ir žuvelės nebeliko, o, žiūrėk, po metų ir vėl kiek nori žuvų. <br/>2. <span class="explanation">gaudyti žuvis kurį laiką: </span> Tėvokas mano išžùvo penkiolika žiemų ežeruos. <br/><b>nužū́ti</b>. <span class="explanation">išžvejoti kokią vietą: </span> </span> </span> Kai gerai nužū̃va [ežerą], kelius metus nesgaudo [žuvys]. <br/><b>pažū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagaudyti (žuvų): </span> Einam pažū́t. Šiandien pažuvaũ tik katei. Ir pažū́stam, teip gražiai gyvenom. Vyrai nori meškerių, nori pažū́t, – sugauna kilbukų. Ežeras buvo pusiau pono, pusiau mūsų [kaimo], neleido pasižū́t. Kas netingi, pasižū́sta. <br/>2. <span class="explanation">sugauti tinklu, sužvejoti: </span> Tegul sueina visas dvaras, tegul numezga šilkų tinklą, tegul pažū̃va žalią lydį. Žuvo žuvaičiai, pažuvo žuvelę. Karoseli geltonasai, kas tave pažuvo. Tegul pažūsta mane ribokai kai žalią lydekelę. Ribokiukai broliukiukai, ir pažūkit vainikelį. Nepažuvai, ribokeli, mano jaunų dienelių. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką gaudyti žuvis: </span> Pažuvaũ dvi nedėlias ir išpurpo kojos. Pažùvo kiek i sušalo. <br/><b>pražū́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką gaudyti žuvis, žvejoti: </span> Pražùvom visą dieną – ė žuvų kap nėr, tep nėr. Anys pražùvo trisdešim metų. <br/><b>prižū́ti</b><br/>1. <span class="explanation">prigaudyti (žuvų), prižvejoti: </span> Šiltas vakaras, daug žuvies prižùvom. Vakar gerą pusterbę prižùvo. Būdavo, einam su broliu žūt, tai prižū̃nam, kad nepanešam. Žvejeliai žuvo, žuvelių prižuvo. Pučiant kranto vėjui, žvejys nieko neprižūdavo. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai žvejoti: </span> Par jaunas dienas prisižùvom ligi soties. <br/><b>sužū́ti</b>. <span class="explanation">žvejojant sugauti, sužvejoti: </span> Sužùvom vainiką ir šilko kasnyką, tik nesužùvom, nesuieškojom tau jaunų dienelių. Kaip mes sužūsim, kaip sužvejosim sesę devyniabrolę?. Ai, jauni broleliai, ai ribokėliai, ar nesužūsta, nesuieškosta man jaunų dienelių?

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.