apžvelgti

.
žvel̃gti, -ia, -ė.

1. kreipti akis, žvilgsnį, žiūrėti: Pro šalį eidamas žvelk, kas ten dedas. Gražus miestukas: teip kur žvel̃gsi, čia visur y [ra] pušynai. Kad tau į gyvenimą blogai daros, žvel̃k ant paveikslo. Viena ake katilą žiūru, kita į vaiką žvelgù – dar iškris. Aš žvelgiaũ pro duris į kuknę. Jau nežvelgė viena į kitą, tik abi galvoja, kad tik man, kad tik man tektų už vyrą. Senis stovėjo pasikūprinęs ir žvelgė pro šalį. Grėtė stovi prie lango ir žvelgia šėlstančių marių link. Kiek kartų čia, žvelgiant nuo šito aukšto kalno į miestą, neramiai daužydavosi širdis. Pasakė kuo nuoširdžiausiai, paimdamas ją už rankų ir žvelgdamas tiesiai į akis. Žvelk nors skersakia į jįjį, tik duok jam pagalbą. Vai, sesule, žvelk į dangų, į darželio radastas! Jis gali žvel̃gt nekaltum akim į kiekvieną žmogų. Tad ji vėl žvelgė į jį ilgai ir tyliai. Mano akys žvelgia išsiilgdamos tavęspi. Nepaliaus juk niekad akys degti, žvelgt kažkur toliau! Visi, kurie praeita, muša rankomis, žvelgia ant tavęs ir krato galvą ant dukteres Jeruzalem.

2. būti nukreiptam į ką: Apsiblaususi gruodžio saulė žvelgia pro vaismedžių kamienus. Iš giedro dangaus pro obelų viršūnes žvelgė sudilusi delčia. Pro didelį langą į palatą žvelgė žemai slenkantys debesys.

3. kreipti dėmesį, paisyti, vertinti: Nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus žvel̃gia jie, kai [laiškanešiams] algas skiria. Ir vėl jis. pilnas geros vilties žvelgia į ateitį. Žvelgiu į tolius amžinybės balzganos. Jei mės atgal žvel̃giam į praeitį, tai turiam sakytie, kad žmonės vis tas pačias klaidas daro. Kad mes ant prašokusiojo meto atgal žvelgiam ir jį apsižiūrim nuo pradžios iki galo, tai jis mums yra lyg kaip diena, kurią mes tikt vakar praleidę. Kad nenorėdamas ką išgirsi, tuojaus žvelk į sumenę savo. O krikščionys ne vien stiepės susilygindami su žmonėmis kito tikėjimo, bet jų tarpe evangeliškieji žvelgė žemyn į katalikus, katalikai į evangelikus. Kaip rodo jo kūryba ir pasisakymai, A. Baranauskas į tautosaką žvelgė daugiau poeto, bet ne mokslininko folkloristo ar etnografo akimis. Žvelgdamas į Don Kichoto vidų, aš pamačiau jo išorę. | Mes nuo to dalyko šalin žvel̃giam. Didvyris visada žvelgia į tolį ir nemato, kas vyksta šalia jo.
mir̃čiai į akìs žvel̃gti patekti į pavojingą padėtį: Ne veltui paaukota jaunystė, ne veltui kentėta ir žvelgta mirčiai į akis. Karys nuolat žvelgdavo mirčiai į akis.
antžvel̃gti, añtžvelgia, añtžvelgė.

1. pamatyti, išvysti: Pastogėms žvalgiaus, bet rakto neañtžvelgiau.

2. apžiūrėti: Kur antžvelgus, tenai rūsti tyrai taukšojo.

3. apžvelgti: Bet jei antžvelgsiam kitų tautų veikalus praejusiųjų gadynių, matysiam tenai, jog kunegai turėjo tikybą už pragumą, kuriuomi svietą gurino.
apžvel̃gti, -ia (àpžvelgia), àpžvelgė.

1. aprėpti žvilgsniu, greitai apžiūrėti: Aš àpžvelgiau visą savo lobį, turtą. Atkakęs žvalgas … žvalgos visur, lig apžvel̃gs visas lietas, visą buvimą vedžio. Dar kartą apžvelgusi laukus, moteriškė įėjo pirkion. Nuo Geležinio kalno viršūnės apžvelgiau akimis seną ir amžinai jauną kalnų panoramą. Inskrido negerėlis pirkaitėn, akimi visur àpžvelgė àpžvelgė ir vėl išskrido laukan. [Gulbės] savo sparnais visą dvarą apdengė, savo akim visą svietą apžvelgė. Jis apžvelgė visus, lyg tikrindamas, ar teisingai kalba. Apžvelgęs šeimininko apdribusį liemenį, laužė sau galvą, ką tas jam primena. Išlįsdavau pro langelį pačioje pastogėje apžvelgti iš viršaus sėdybos. Svečias nusivožė kepurę ir iš padilbų apžvelgė visus. Prievaizdas su dvigubu smalsumu dar kartą kritiškai apžvelgė merginą: nieko sau, graži, ir liemuo lieknas. Bet dabar gi ant ano pasaulio jiemus numirus, ižpildės žadėjimas Viešpaties, kad juog àpžvelgė ir ėmė ten su savim juos, kur patis esąs.
apžvel̃giamai.
apžvelgtinaĩ. Apsižvel̃k į visus kraštus. Senelis apsìžvelgė aplink ir numirė. Ona Duonutė apsižvelgia aplinkui, sumasto paleistus plaukus. Tik apsižvelkite, – jinai. visur! Apsižvelgęs Nojus rado žemę tuščią. Abrahomas apsižvelgė ir pamatė tekį.

2. apmąstyti, įvertinti: Šventės išvakarėse apžvelgiami jubiliejinių metų rezultatai. Kad galėtum aiškiaus apžvel̃gti, nuo kokių dainininkų ir dainininkių užrašytos buvo šios svotbinės dainos. Savo viduje, savo esybėj sąmoningais pastoję, galime apžvelgti visą tą ilgąją kelionę. Reikia čionai numanymą turėti ir apsižvelgti, kokia asaba pradėjo kalbą, o labiaus gėdišką. Kristuje suderintas ir teisus apsižvelgi.

3. susizgribti: Žmogus palankus ir greitas ant grieko, neapsižvelgs, o jau nusidėjo.
atžvel̃gti, -ia (àtžvelgia), àtžvelgė

1. pažvelgti atsisukus atgal: Žvalgas àtžvelgė, t. y. žiūrėjo priešais, pasku atgal. Atsižvelgiu, atgalios žiūriu. Atsižvel̃k į užpakalį, ką tu padarei. Ale tu eik namo i neatsižvel̃k atgal. Atsižvelgė į saulelę. Vis tu atsižvelgus verksi ir vaitosi vakarykštės dienos. Žmonės nusistebėję atsižvelgė į ją. Ties Mikytais atvažiavę atsižvelgia vienas iš drauge važiuojančių – ir nei keleivės, nei kiaulių nebemato. Atsižvelgė – ir šitai prie galvos jo papelenė duonos.

2. prasišviesti: Jei saulelė iš ūkanų da atsìžvelga, spėjam, ka būs pagada.

3. sugrįžti mintimis: Atsižvelkime į praeitį. Kiekvienas, kokį darbą nudirbęs, atsižvelgia atgal.

4. atkreipti dėmesį, paisyti: Bet teip turėtų atsižvel̃gt, jeigu čia vyras ligonis. Į ūkinykus reik atsižvel̃gt, jiem padėt. Neatsižvel̃gdavo į biednuomenę, o jie patys buvo pertekę. Nėr atsižvelgtà, ka negali, sergi – gyvolį turi priveizėti. Į rinkimus einant vokiečiai neatsìžvelgė į lietuvių tautybę. Juk reiktų atsižvelgti į tai, kad mūsų kraštas nukentėjo nuo lytaus. Į tai, ką žmonės sakys, negalima atsižvelgti. Su tikra širdžia turim artintis Ponop ir kaip su karšta malda turim jop šaukt, nieko notsižvelgdami ant nė jokių nedrąsybių svieto to.

5. aplankyti: Retai tie vaikai tus tėvus àtžvelgė.
įžvel̃gti, -ia (į̃žvelgia), į̃žvelgė.

1. įstengti pamatyti, įžiūrėti: Sulapojo, sutirštėjo alksnynas, neįžvelgsi pro jį, nepamatysi, kur dabar Jeronimas ir kur Akvilia varinėja miestelio karves. Reikėjo dažnai mirksėti, kad pro lietaus voratinklį galėtum įžvelgti kelią. Kažkur neįžvelgiamoje tamsybėje šviesavo vos įžiūrima žvaigždelė. Senis Blažys norėjo atsigręžti, vildamasis tamsoje įžvelgti plėšiko veidą. Tik akys prieblandoje neįžvelgiamos. | Pro duris galvą įkišęs į vidų į̃žvelgiau, kas ten dedas.

2. įsigilinus suvokti: Įžvelgti į ateitį mums nėra leista, bet praskleisti praeitį galime. Gyva, sąmoninga tikyba gali žmogui padaryti galima daug giliau įžvelgti į pasaulio, į visumos sąrangą. Bet įžvelgus giliau matyti, kad jiedu taip skirias nuo kits kito kaip diena nuo nakties. Dėl to ji norėtų vieną sykį giliau įžvelgti į Barbės širdį, pritraukti Barbę prie savęs, nes ji jaučia jai kažkokį motinišką jausmą. Suteik mums tą malonę, kad tavę, tikrąją šviesybę, vertingai įžvelgtumbim. Mes dėkavojam tau visi už tavo žodį šventąjį, kuriuom mus, Dieve, įžvelgei ir mūsų dūšias atlankei. Ir moteriškė įžvelgė, jog ger buvo nuo medžio valgyt. O, neišmanėli, kurs dievindamas protą įžvelgti negali skaidrios širdies troškimo. O ką ubagą jį sako, tai in šio ant svieto buvimą o gyvenimą turime inžvelgti. Aš iš tolo atėjau įsižvelgt širdin giliau.

3. įspįsti: Saulė čia niekuomet neįžvelgė.

4. pažvelgti, pažiūrėti: Juokinu, meilingai įžvelgiu. Įžvelgiu, žiūriu į ką, veizdmi ant ko.

5. pamatyti: O altorių įžvelgdamas pasigenda jis visų šešių liktorių. Viešpats tada ir vėl į tavę maloningai įžvelgs ir tavo naštą nuo tavęs atims. Bet Možėšius uždengė savo veidą. Nesa bijojosi Dievą įžvelgti. Taipo man Viešpats padarė tose dienose, kuriose jis manę įžvelgė, atimdamas mano gėdą tarp žmonių nuo manęs. Čia jau kiekvienas patis save teįžvelg ir tepamatai. Tą Dievas maloningai įžvelgia ir išgelbti jį iš bėdos, jį į garbę iškeldamas, kad daug dėl jo turi dyvytis. Įžvelk, Viešpatie, mane o priimk meldimą ausiump tavo. O Pana Marija, įžvelk, o meilinga, akia maloninga žmogų neteisingą.
nužvel̃gti, -ia (nùžvelgia), nùžvelgė

1. trumpai apžiūrėti, nužiūrėti: Slapčiai ant ko pažvilgėti; nužvel̃gti. Nužvel̃gti ką nuo galvos iki kojų. Nùžvelgiau aną nuo kepurės iki čebatų. Juza atsisuko į brolį, nužvelgė jį, sumenkusį, sulaibėjusiu kaklu. Petronė įspaudė jam šimtinę į dešinę ir nužvelgė jį pilnomis skausmo ir meilės akimis. Smilgienė smalsiai nužvelgia kambarį. | Neparduok, rokuo [ja],
aš važiuosu, nužvel̃gsu, ka išsibudavotumi [namą].

2. pastebėti, pamatyti: Ką nùžvelgė, tai jo. Kaip tik vaikas nùžvelga, kad aš nematau, akminaitį tujau šmukšt į burną. Vaikiukai prašmatni, greiti iškrėsti ką, tik nenužvel̃k. Vienu tuo žvilgiu ką jis galėjo nužvelgt! Stačias [žmogus] galėjo ir už didelį žvėrį toliau matyti, greičiau nužvelgti, kas kur eina. Kur žmogus nužvelgia, ką jis nutveria, viskas reiškia vokiečių kultūrą. O jis – tėvas – negalėjęs įsižiūrėti, bo nešviesu buvę ir labai greit kaip žaibas prabėgęs; tik tiek nužvelgęs, kad kaip ir žmogus be galvos ir sėdžiąs kaip ir ant kokio gyvulio keturkojo. Kriste krinta ant savo aukos, bet tarpais tenka ilgai ore paplasnoti ant vietos, kol nužvelgia kokį ešeriuką ar guirę.

3. įžvelgti, suprasti, suvokti: Tatai galima aiškiai nužvel̃gti iš šio apsakymo. Jo susirodijimai, kiek pirm nužvelgtina, truks iki Velykų.

4. pažvelgti: Kur aš tiktai nužvelgiù, visur aš matau. Nužvelgiau vienu žvilgiu į kalnus ir miestą. Aš galiausiai pačią viršūnę atsiekiau ir į milžiniškąjį katilą nužvelgiau. Pilnu protu mirė: nùžvelgė visus i užsimerkė. Bet jau tas žmogus iš karto nùžvelgė i pamatė. Kur mano tik nužvelg akis, stebuklų reg daugybę. Sargai galėjo toli į rytus ir į vakarus nužvelgti. Ak kaip džiaugiasi laukininkas, ant Dievo žegnonės savo laukuose nužvelgdamas. Po tam jis ir ant žemės nužvelgė, ją savo gėrybėmis pripildydamas. Tėve, savo akimis ant manęs nužvelki vis. Visų akys nusižvelgė į tą svetlyčios kampą. Kitur nusižvelkim, akeles pakelkim ant Bitėnų kiemo seno, bičiulis kur gyveno. apžvelgti: Nors iš tolymos senovės mes ir nedaug teturime prisikasę ir šiaip nužvelgę daiktų, vienok ir tas nedaugelis gali mus patikrinti, juog to laikmečio gyventojai buvo dabartinių lietuvių ir latvių artymi giminės, mūsų tautiečiai. įsižiūrėti: Tas nusìžvelga kitą, ta kitą, taip ir susimaišo viskas, o buvo be skyrimos.

5. nukrypti mintimis: Tame rašte jie ištaria, kad jie su pasigėrėjimu atgal nužvelgia ant prašokusiojo meto. Geriausiaisiais lūkesčiais galime linksmintis, ant šio meto būsiančios dagos nužvelgdami. Liaupsė test, Jėzau, amžina tau už kančių daugybę; ant tųjų nusižvelgdama širdies ragauj saldybę. Kad mes nusižvelgiam ant ateitinės, tai turime sakyti, kad ateitinė priklauso jaunuomenei.

6. pažiūrėti į šalį: Nū̃žvelgiau kiek, i nebliko [viščiuko]. Arklys nùžvelgė į šalį ir pasibaidė. Tik nusìžvelgiau, vaikas pūpt iš lovikės! Tik nusižvel̃k, būs bebėgą, beteką [viralai].

7. įtarti: Tasai davė pamatą nužvelgti, kad jis vežęsis paraką. Korespondentas nenužvelgė, o gal neįstengė nužvelgt bendro skaudaus ir skurdo balso. Nukirsdino Albiną ir savo uošvį, mat neteisiai nužvelgė juos neva kurstant rytų ciesorių.
pažvel̃gti, -ia (pàžvelgia), pàžvelgė.

1. atkreipti akis, trumpai pažiūrėti: Vieną sykį pažvel̃gs į aną, nėko nesakys. Vėl grįžo, kaži kaip biškį tepàžvelgė. Ant vieną kartą pàžvelgu, ka vienas bėr gėraitis. Nenora [valdininkai] dirbti: į žmogaus popierius i žvelgte nepàžvelga. Man gėda į akis žmonėm pažvelgt. Nė skersas nepažvelgė [į Katrę],
paliko bedrybsančią. Pažvel̃gsu: y [ra] tėvukas a nėr [namie]. Da ta naktis tokia miglota, ir aš teip nepàžvelgiau. Matai, į saulę nepàžvelgiau, dar saulė gražiai tebšvietė. Kame pažvelgsi akimi, aplinkui žmonės svetimi, taip liūdna vien vienam. Pažvelk tiktai į padarą veido mergaičių – juk kiekviename kieme atrasi senovės klasiškus veidus. Pažvelk pažvelk girelėn, ar nejoja bernelis. Ponas tepažvelg savo veidu ant mūsų ir testov mumus mylastyvas. Mes tada galėsime pažvelgti kiekvienam žmogui į sielą neskubėdami. Lenkų riteriai vienas į antrą pasižvelgdami įmauna kalavijus makštysna. Ramiai kol kas sėdėjo namie, pasižvelgdamas į kaimyno kiemą, ar tasai tik nerengia jau rogių.

2. nukrypti, pakrypti: Rudens saulė retai kada pažvelgia į žemę. Žvaigždutės mirksi ten aukštai, mėnulis pažvelgia šaltai.

3. pasidomėti: Kur tik pàžvelgi, pešas, mušas, nora visi kariauti. Drąsiai tik pažvelkit ir išvysit amžiną gyvybę, bekylančią iš Amžinos ugnies. patyrinėti, pasigilinti: Ne pro šalį bus čia pažvelgti ant dabos, būdo ir apsiejimų tos gadynės lietuvių ir žemaičių. Norėčiau apie ją. kiek plačiau ir aš pakalbėti – pažvelgti į jos rašybą, kalbos mokslą. Į ateitį įmanoma pažvelgti vien dvasios akimis, todėl gal ir nereikia norėti, ko protas negali.

4. įvertinti: Sugebėjimas pažvelgti į save tarsi iš šalies, kritiškai – didelė jėga. Realizmas į žmogų pažvelgė kaip į socialinį reiškinį.

5. pamatyti: Kurius jis iš pirm pažvelgė, tus taipajag paskyrė, idant jie būtų lygūs paveikslui sūnaus jo.

6. pasaugoti, prižiūrėti: Aš dar savo žąsinus pažvel̃gsu. Tu išeitum, į tą karvę pažvel̃gtum, kad ana neužvirstum. Pažvel̃k ir ant mano gyvolių ten būdamas. Tėveli, pažvel̃k tą vaikiuką. Aš vis jau darbuodamos pàžvelgu jau.
péržvelgti.

1. paviršutiniškai ir trumpai peržiūrėti.

2. nuosekliai apžvelgti: Tai mama nieko nesakydavo, paržvelgė paržvelgė. Kaip laikosi ponia Aušra? – paklausė Rakutis, peržvelgdamas mane pašaipiai įtariu žvilgsniu. Sveiki, tamstos! – pasakė peržvelgdamas laukiamajame gausiai susirinkusius ligonius.

3. ištisai patikrinti: Kaip subrendęs kalbininkas, jis. vėliau peržvelgė savo „Aistiškus studijus“ ir savikritiškai juos įvertino. Bet tas „apžvalgų“ rašymas ir reiškia, kad lietuviams vis svarbiau pasirodo savo tautos judėjimą peržvelgti.

4. kiaurai permatyti: Girios tankmė liko už nugaros ir atrodė kaip žalsvai ruda, neperžvelgiama uždanga. Rodos, jis nori ją visą peržvelgti.

5. perprasti, nuspėti: Žmogutis sumišo: suprato, kad kunigas Aistis jį kiaurai peržvelgė. Tenai gi jau buvo artes peržvelgęs silpnybę žmogystės jo. Pranašai anie šventi tatai buvo iž seno peržvelgę. Kuriuos jau buvo pažinojęs ir peržvelgęs, tuos teipajagi ir paženklinojo, idant jie būtų prilyginti veidu sūnaus jo. Bet kursai peržvelgs zokano pilnybę, kursai yra valnystės ir laikysisi prieg to, tasai jog neest klausytojis užmirštasis, bet darytojis darbo, tasai būs pagirtas darbe savo. Toji viena. visose evangelijose geidžia nuodžių atleidimo ir sveikatos dūšios …, tikėdama, jog V [iešpats] Christus ir širdis péržvelgia.

6. permesti žvilgsniu: Gauruotų jaunuolių trijulė peržvelgė senį nuo galvos iki kojų. persimesti žvilgsniais, susižvalgyti: Sklypininkai persižvelgė ir nesustodami dirbo toliau. Persižvelgėme mudu su vienu profesoriumi į kitą profesorių, atsidusome ir išėjome.
pražvel̃gti, -ia (pràžvelgia), pràžvelgė

1. žvelgiant įžiūrėti: Juodo paukščio sparnai dideli – pro šešėlius pražvelgt negali.

2. numatyti: Dievas tuojau ir lygiai pràžvelgė visus daiktus, kurie est ir buvo arba bus. Visa anas pirm žinojo, pražvelgė, paketino ir paskirstė, neg stojos. Tavimp Viešpats pirm viso sutvėrimo pražvelgė sau ant žemės gyvenimo.

3. pražiūrėti, neteikti dėmesio, išleisti iš akių: Kad tame dalyke pražvelgiau, tai dabar nieko nebgaliu beveikti. Nepražvel̃k gyvolių – nuėdinsi javus.

4. aplenkti, apleisti malonei: Muni Dievas pràžvelgė. Tą Dievas pražvelgė. Dievas nepràžvelgė posūnius auginti. Pražvelgtos Šatės – nėr nė daktaro. Nepražvelk stokojantį, kad ant tavęs neskųstųs. Ak, Dvase tu šventoji, kad žvelgs jau į tave dūšelė ši biednoji, tai nepražvelk tu ją. Kad kur kam blogai nutinka, tai sako: „Mat šventas aniuolas prasižvelgė, už tai teip man (jam) nutiko“.
prižvel̃gti, -ia (prìžvelgia), prìžvelgė

1. bent kiek prižiūrėti, pasaugoti: Numus reik prižvelgti, negaliu išeiti. Čia mano kaimynai prižvel̃gia namus nuo bet ko. Vaikyčiai tai čia smeigias, tai ten, reikia juos prižvel̃gti. Gal pryžvel̃gsi karvę? Prižvel̃k viščiukus, aš pasivaliosu. Motriška viena ake turi puodą veizėti, kita vaikus prižvel̃gti – taip i spurdėk. Prižvel̃k varinį, ka neišbėgtų. Prižvel̃k kruopus, kad neišbėgtų. | Tokie čia gaspadoriai – penkių rajonų valkatos: pasėjo, ne prižvel̃gt neprìžvelgė, nereikėjo [bulvių] i kasti.

2. atsižvelgti: Dabar turime kreiptis prie tų raštiškų dokumentų apie tikybę senovės lietuvių ir prisižvelgtie toms iš viduramžio ir paskesnio laiko likusioms žinioms, kurių šviesoje kaip ir šviesoje archajologiškų tardymų senprūsiškų lietuviškų bei latviškų kapų galima bus pažintie senesnio laiko nuomones prosenių mūsų apie gyvenimą dvasių aname sviete.
sužvel̃gti, -ia (sùžvelgia), sùžvelgė

1. sužiurti, pažvelgti: Tik retkarčiais [šuo] sužvelgdavo savo gudriomis akimis į mane. Aš sužvelgiu į savo žmoną.

2. staiga pasižiūrėti vienam į kitą: Seneliai nustebo ir savo tarpe susižvelgė. Merginos irgi nusijuokė, susižvelgė abi.

3. susimerkti. .
užžvel̃gti, -ia (ùžžvelgia), ùžžvelgė

1. pažvelgti, pažiūrėti: Žvelgte užžvelgė eidamas, nesuprastinai, iš nejučių. Ji žmogų tik užžvel̃gs ir pravardę įdės. Jis atpakalia akia užžvelgė i mato tą drūtą bagočių poną, kur ne par daug seniai pakavojo.

2. pamatyti, pastebėti: Jijė tavę užžvelgė eidama. Ir ko nebuvo tuose miškuose, kokios žvėries tenai neužžvelgei. Dairėsi, ar neužžvelgs kur vyturio lizdelio. Dirst šę bernas, dirst tę ir užžvelgė prūso dukterį. Velniūkštį medinčius jau buvo užžvelgęs. Vežėjas, užžvelgęs puikiąją leliją, išlindo iš vežimo ir, išpjovęs leliją, padarė iš jos dūdelę. Vienąryt kupčius ùžžvelgė berenkant lekajų pinigus iš pagalvės jo augytinių. | Garnys toks paukštis: ką užžvelgė, nepaliks.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žvel̃gti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">kreipti akis, žvilgsnį, žiūrėti: </span> Pro šalį eidamas žvelk, kas ten dedas. Gražus miestukas: teip kur žvel̃gsi, čia visur y [ra] pušynai. Kad tau į gyvenimą blogai daros, žvel̃k ant paveikslo. Viena ake katilą žiūru, kita į vaiką žvelgù – dar iškris. Aš žvelgiaũ pro duris į kuknę. Jau nežvelgė viena į kitą, tik abi galvoja, kad tik man, kad tik man tektų už vyrą. Senis stovėjo pasikūprinęs ir žvelgė pro šalį. Grėtė stovi prie lango ir žvelgia šėlstančių marių link. Kiek kartų čia, žvelgiant nuo šito aukšto kalno į miestą, neramiai daužydavosi širdis. Pasakė kuo nuoširdžiausiai, paimdamas ją už rankų ir žvelgdamas tiesiai į akis. Žvelk nors skersakia į jįjį, tik duok jam pagalbą. Vai, sesule, žvelk į dangų, į darželio radastas! Jis gali žvel̃gt nekaltum akim į kiekvieną žmogų. Tad ji vėl žvelgė į jį ilgai ir tyliai. Mano akys žvelgia išsiilgdamos tavęspi. Nepaliaus juk niekad akys degti, žvelgt kažkur toliau! Visi, kurie praeita, muša rankomis, žvelgia ant tavęs ir krato galvą ant dukteres Jeruzalem. <br/>2. <span class="explanation">būti nukreiptam į ką: </span> Apsiblaususi gruodžio saulė žvelgia pro vaismedžių kamienus. Iš giedro dangaus pro obelų viršūnes žvelgė sudilusi delčia. Pro didelį langą į palatą žvelgė žemai slenkantys debesys. <br/>3. <span class="explanation">kreipti dėmesį, paisyti, vertinti: </span> Nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus žvel̃gia jie, kai [laiškanešiams] algas skiria. Ir vėl jis. pilnas geros vilties žvelgia į ateitį. Žvelgiu į tolius amžinybės balzganos. Jei mės atgal žvel̃giam į praeitį, tai turiam sakytie, kad žmonės vis tas pačias klaidas daro. Kad mes ant prašokusiojo meto atgal žvelgiam ir jį apsižiūrim nuo pradžios iki galo, tai jis mums yra lyg kaip diena, kurią mes tikt vakar praleidę. Kad nenorėdamas ką išgirsi, tuojaus žvelk į sumenę savo. O krikščionys ne vien stiepės susilygindami su žmonėmis kito tikėjimo, bet jų tarpe evangeliškieji žvelgė žemyn į katalikus, katalikai į evangelikus. Kaip rodo jo kūryba ir pasisakymai, A. Baranauskas į tautosaką žvelgė daugiau poeto, bet ne mokslininko folkloristo ar etnografo akimis. Žvelgdamas į Don Kichoto vidų, aš pamačiau jo išorę. | Mes nuo to dalyko šalin žvel̃giam. Didvyris visada žvelgia į tolį ir nemato, kas vyksta šalia jo. <br/><b> mir̃čiai į akìs žvel̃gti</b> <span class="explanation">patekti į pavojingą padėtį: </span> Ne veltui paaukota jaunystė, ne veltui kentėta ir žvelgta mirčiai į akis. Karys nuolat žvelgdavo mirčiai į akis. <br/><b>antžvel̃gti, </b>añtžvelgia, añtžvelgė. <br/>1. <span class="explanation">pamatyti, išvysti: </span> Pastogėms žvalgiaus, bet rakto neañtžvelgiau. <br/>2. <span class="explanation">apžiūrėti: </span> Kur antžvelgus, tenai rūsti tyrai taukšojo. <br/>3. <span class="explanation">apžvelgti: </span> </span> Bet jei antžvelgsiam kitų tautų veikalus praejusiųjų gadynių, matysiam tenai, jog kunegai turėjo tikybą už pragumą, kuriuomi svietą gurino. <br/><b>apžvel̃gti, </b>-ia (àpžvelgia), àpžvelgė. <br/>1. <span class="explanation">aprėpti žvilgsniu, greitai apžiūrėti: </span> Aš àpžvelgiau visą savo lobį, turtą. Atkakęs žvalgas … žvalgos visur, lig apžvel̃gs visas lietas, visą buvimą vedžio. Dar kartą apžvelgusi laukus, moteriškė įėjo pirkion. Nuo Geležinio kalno viršūnės apžvelgiau akimis seną ir amžinai jauną kalnų panoramą. Inskrido negerėlis pirkaitėn, akimi visur àpžvelgė àpžvelgė ir vėl išskrido laukan. [Gulbės] savo sparnais visą dvarą apdengė, savo akim visą svietą apžvelgė. Jis apžvelgė visus, lyg tikrindamas, ar teisingai kalba. Apžvelgęs šeimininko apdribusį liemenį, laužė sau galvą, ką tas jam primena. Išlįsdavau pro langelį pačioje pastogėje apžvelgti iš viršaus sėdybos. Svečias nusivožė kepurę ir iš padilbų apžvelgė visus. Prievaizdas su dvigubu smalsumu dar kartą kritiškai apžvelgė merginą: nieko sau, graži, ir liemuo lieknas. Bet dabar gi ant ano pasaulio jiemus numirus, ižpildės žadėjimas Viešpaties, kad juog àpžvelgė ir ėmė ten su savim juos, kur patis esąs. <br/><b>apžvel̃giamai</b>. <br/><b>apžvelgtinaĩ</b>. Apsižvel̃k į visus kraštus. Senelis apsìžvelgė aplink ir numirė. Ona Duonutė apsižvelgia aplinkui, sumasto paleistus plaukus. Tik apsižvelkite, – jinai. visur! Apsižvelgęs Nojus rado žemę tuščią. Abrahomas apsižvelgė ir pamatė tekį. <br/>2. <span class="explanation">apmąstyti, įvertinti: </span> Šventės išvakarėse apžvelgiami jubiliejinių metų rezultatai. Kad galėtum aiškiaus apžvel̃gti, nuo kokių dainininkų ir dainininkių užrašytos buvo šios svotbinės dainos. Savo viduje, savo esybėj sąmoningais pastoję, galime apžvelgti visą tą ilgąją kelionę. Reikia čionai numanymą turėti ir apsižvelgti, kokia asaba pradėjo kalbą, o labiaus gėdišką. Kristuje suderintas ir teisus apsižvelgi. <br/>3. <span class="explanation">susizgribti: </span> Žmogus palankus ir greitas ant grieko, neapsižvelgs, o jau nusidėjo. <br/><b>atžvel̃gti, </b>-ia (àtžvelgia), àtžvelgė<br/>1. <span class="explanation">pažvelgti atsisukus atgal: </span> Žvalgas àtžvelgė, t. y. žiūrėjo priešais, pasku atgal. Atsižvelgiu, atgalios žiūriu. Atsižvel̃k į užpakalį, ką tu padarei. Ale tu eik namo i neatsižvel̃k atgal. Atsižvelgė į saulelę. Vis tu atsižvelgus verksi ir vaitosi vakarykštės dienos. Žmonės nusistebėję atsižvelgė į ją. Ties Mikytais atvažiavę atsižvelgia vienas iš drauge važiuojančių – ir nei keleivės, nei kiaulių nebemato. Atsižvelgė – ir šitai prie galvos jo papelenė duonos. <br/>2. <span class="explanation">prasišviesti: </span> Jei saulelė iš ūkanų da atsìžvelga, spėjam, ka būs pagada. <br/>3. <span class="explanation">sugrįžti mintimis: </span> Atsižvelkime į praeitį. Kiekvienas, kokį darbą nudirbęs, atsižvelgia atgal. <br/>4. <span class="explanation">atkreipti dėmesį, paisyti: </span> Bet teip turėtų atsižvel̃gt, jeigu čia vyras ligonis. Į ūkinykus reik atsižvel̃gt, jiem padėt. Neatsižvel̃gdavo į biednuomenę, o jie patys buvo pertekę. Nėr atsižvelgtà, ka negali, sergi – gyvolį turi priveizėti. Į rinkimus einant vokiečiai neatsìžvelgė į lietuvių tautybę. Juk reiktų atsižvelgti į tai, kad mūsų kraštas nukentėjo nuo lytaus. Į tai, ką žmonės sakys, negalima atsižvelgti. Su tikra širdžia turim artintis Ponop ir kaip su karšta malda turim jop šaukt, nieko notsižvelgdami ant nė jokių nedrąsybių svieto to. <br/>5. <span class="explanation">aplankyti: </span> Retai tie vaikai tus tėvus àtžvelgė. <br/><b>įžvel̃gti, </b>-ia (į̃žvelgia), į̃žvelgė. <br/>1. <span class="explanation">įstengti pamatyti, įžiūrėti: </span> Sulapojo, sutirštėjo alksnynas, neįžvelgsi pro jį, nepamatysi, kur dabar Jeronimas ir kur Akvilia varinėja miestelio karves. Reikėjo dažnai mirksėti, kad pro lietaus voratinklį galėtum įžvelgti kelią. Kažkur neįžvelgiamoje tamsybėje šviesavo vos įžiūrima žvaigždelė. Senis Blažys norėjo atsigręžti, vildamasis tamsoje įžvelgti plėšiko veidą. Tik akys prieblandoje neįžvelgiamos. | Pro duris galvą įkišęs į vidų į̃žvelgiau, kas ten dedas. <br/>2. <span class="explanation">įsigilinus suvokti: </span> Įžvelgti į ateitį mums nėra leista, bet praskleisti praeitį galime. Gyva, sąmoninga tikyba gali žmogui padaryti galima daug giliau įžvelgti į pasaulio, į visumos sąrangą. Bet įžvelgus giliau matyti, kad jiedu taip skirias nuo kits kito kaip diena nuo nakties. Dėl to ji norėtų vieną sykį giliau įžvelgti į Barbės širdį, pritraukti Barbę prie savęs, nes ji jaučia jai kažkokį motinišką jausmą. Suteik mums tą malonę, kad tavę, tikrąją šviesybę, vertingai įžvelgtumbim. Mes dėkavojam tau visi už tavo žodį šventąjį, kuriuom mus, Dieve, įžvelgei ir mūsų dūšias atlankei. Ir moteriškė įžvelgė, jog ger buvo nuo medžio valgyt. O, neišmanėli, kurs dievindamas protą įžvelgti negali skaidrios širdies troškimo. O ką ubagą jį sako, tai in šio ant svieto buvimą o gyvenimą turime inžvelgti. Aš iš tolo atėjau įsižvelgt širdin giliau. <br/>3. <span class="explanation">įspįsti: </span> Saulė čia niekuomet neįžvelgė. <br/>4. <span class="explanation">pažvelgti, pažiūrėti: </span> </span> Juokinu, meilingai įžvelgiu. Įžvelgiu, žiūriu į ką, veizdmi ant ko. <br/>5. <span class="explanation">pamatyti: </span> </span> O altorių įžvelgdamas pasigenda jis visų šešių liktorių. Viešpats tada ir vėl į tavę maloningai įžvelgs ir tavo naštą nuo tavęs atims. Bet Možėšius uždengė savo veidą. Nesa bijojosi Dievą įžvelgti. Taipo man Viešpats padarė tose dienose, kuriose jis manę įžvelgė, atimdamas mano gėdą tarp žmonių nuo manęs. Čia jau kiekvienas patis save teįžvelg ir tepamatai. Tą Dievas maloningai įžvelgia ir išgelbti jį iš bėdos, jį į garbę iškeldamas, kad daug dėl jo turi dyvytis. Įžvelk, Viešpatie, mane o priimk meldimą ausiump tavo. O Pana Marija, įžvelk, o meilinga, akia maloninga žmogų neteisingą. <br/><b>nužvel̃gti, </b>-ia (nùžvelgia), nùžvelgė<br/>1. <span class="explanation">trumpai apžiūrėti, nužiūrėti: </span> Slapčiai ant ko pažvilgėti; nužvel̃gti. Nužvel̃gti ką nuo galvos iki kojų. Nùžvelgiau aną nuo kepurės iki čebatų. Juza atsisuko į brolį, nužvelgė jį, sumenkusį, sulaibėjusiu kaklu. Petronė įspaudė jam šimtinę į dešinę ir nužvelgė jį pilnomis skausmo ir meilės akimis. Smilgienė smalsiai nužvelgia kambarį. | Neparduok, rokuo [ja], aš važiuosu, nužvel̃gsu, ka išsibudavotumi [namą]. <br/>2. <span class="explanation">pastebėti, pamatyti: </span> Ką nùžvelgė, tai jo. Kaip tik vaikas nùžvelga, kad aš nematau, akminaitį tujau šmukšt į burną. Vaikiukai prašmatni, greiti iškrėsti ką, tik nenužvel̃k. Vienu tuo žvilgiu ką jis galėjo nužvelgt! Stačias [žmogus] galėjo ir už didelį žvėrį toliau matyti, greičiau nužvelgti, kas kur eina. Kur žmogus nužvelgia, ką jis nutveria, viskas reiškia vokiečių kultūrą. O jis – tėvas – negalėjęs įsižiūrėti, bo nešviesu buvę ir labai greit kaip žaibas prabėgęs; tik tiek nužvelgęs, kad kaip ir žmogus be galvos ir sėdžiąs kaip ir ant kokio gyvulio keturkojo. Kriste krinta ant savo aukos, bet tarpais tenka ilgai ore paplasnoti ant vietos, kol nužvelgia kokį ešeriuką ar guirę. <br/>3. <span class="explanation">įžvelgti, suprasti, suvokti: </span> Tatai galima aiškiai nužvel̃gti iš šio apsakymo. Jo susirodijimai, kiek pirm nužvelgtina, truks iki Velykų. <br/>4. <span class="explanation">pažvelgti: </span> Kur aš tiktai nužvelgiù, visur aš matau. Nužvelgiau vienu žvilgiu į kalnus ir miestą. Aš galiausiai pačią viršūnę atsiekiau ir į milžiniškąjį katilą nužvelgiau. Pilnu protu mirė: nùžvelgė visus i užsimerkė. Bet jau tas žmogus iš karto nùžvelgė i pamatė. Kur mano tik nužvelg akis, stebuklų reg daugybę. Sargai galėjo toli į rytus ir į vakarus nužvelgti. Ak kaip džiaugiasi laukininkas, ant Dievo žegnonės savo laukuose nužvelgdamas. Po tam jis ir ant žemės nužvelgė, ją savo gėrybėmis pripildydamas. Tėve, savo akimis ant manęs nužvelki vis. Visų akys nusižvelgė į tą svetlyčios kampą. Kitur nusižvelkim, akeles pakelkim ant Bitėnų kiemo seno, bičiulis kur gyveno. <span class="explanation">apžvelgti: </span> </span> Nors iš tolymos senovės mes ir nedaug teturime prisikasę ir šiaip nužvelgę daiktų, vienok ir tas nedaugelis gali mus patikrinti, juog to laikmečio gyventojai buvo dabartinių lietuvių ir latvių artymi giminės, mūsų tautiečiai. <span class="explanation">įsižiūrėti: </span> Tas nusìžvelga kitą, ta kitą, taip ir susimaišo viskas, o buvo be skyrimos. <br/>5. <span class="explanation">nukrypti mintimis: </span> Tame rašte jie ištaria, kad jie su pasigėrėjimu atgal nužvelgia ant prašokusiojo meto. Geriausiaisiais lūkesčiais galime linksmintis, ant šio meto būsiančios dagos nužvelgdami. Liaupsė test, Jėzau, amžina tau už kančių daugybę; ant tųjų nusižvelgdama širdies ragauj saldybę. Kad mes nusižvelgiam ant ateitinės, tai turime sakyti, kad ateitinė priklauso jaunuomenei. <br/>6. <span class="explanation">pažiūrėti į šalį: </span> Nū̃žvelgiau kiek, i nebliko [viščiuko]. Arklys nùžvelgė į šalį ir pasibaidė. Tik nusìžvelgiau, vaikas pūpt iš lovikės! Tik nusižvel̃k, būs bebėgą, beteką [viralai]. <br/>7. <span class="explanation">įtarti: </span> Tasai davė pamatą nužvelgti, kad jis vežęsis paraką. Korespondentas nenužvelgė, o gal neįstengė nužvelgt bendro skaudaus ir skurdo balso. Nukirsdino Albiną ir savo uošvį, mat neteisiai nužvelgė juos neva kurstant rytų ciesorių. <br/><b>pažvel̃gti, </b>-ia (pàžvelgia), pàžvelgė. <br/>1. <span class="explanation">atkreipti akis, trumpai pažiūrėti: </span> Vieną sykį pažvel̃gs į aną, nėko nesakys. Vėl grįžo, kaži kaip biškį tepàžvelgė. Ant vieną kartą pàžvelgu, ka vienas bėr gėraitis. Nenora [valdininkai] dirbti: į žmogaus popierius i žvelgte nepàžvelga. Man gėda į akis žmonėm pažvelgt. Nė skersas nepažvelgė [į Katrę], paliko bedrybsančią. Pažvel̃gsu: y [ra] tėvukas a nėr [namie]. Da ta naktis tokia miglota, ir aš teip nepàžvelgiau. Matai, į saulę nepàžvelgiau, dar saulė gražiai tebšvietė. Kame pažvelgsi akimi, aplinkui žmonės svetimi, taip liūdna vien vienam. Pažvelk tiktai į padarą veido mergaičių – juk kiekviename kieme atrasi senovės klasiškus veidus. Pažvelk pažvelk girelėn, ar nejoja bernelis. Ponas tepažvelg savo veidu ant mūsų ir testov mumus mylastyvas. Mes tada galėsime pažvelgti kiekvienam žmogui į sielą neskubėdami. Lenkų riteriai vienas į antrą pasižvelgdami įmauna kalavijus makštysna. Ramiai kol kas sėdėjo namie, pasižvelgdamas į kaimyno kiemą, ar tasai tik nerengia jau rogių. <br/>2. <span class="explanation">nukrypti, pakrypti: </span> Rudens saulė retai kada pažvelgia į žemę. Žvaigždutės mirksi ten aukštai, mėnulis pažvelgia šaltai. <br/>3. <span class="explanation">pasidomėti: </span> Kur tik pàžvelgi, pešas, mušas, nora visi kariauti. Drąsiai tik pažvelkit ir išvysit amžiną gyvybę, bekylančią iš Amžinos ugnies. <span class="explanation">patyrinėti, pasigilinti: </span> Ne pro šalį bus čia pažvelgti ant dabos, būdo ir apsiejimų tos gadynės lietuvių ir žemaičių. Norėčiau apie ją. kiek plačiau ir aš pakalbėti – pažvelgti į jos rašybą, kalbos mokslą. Į ateitį įmanoma pažvelgti vien dvasios akimis, todėl gal ir nereikia norėti, ko protas negali. <br/>4. <span class="explanation">įvertinti: </span> Sugebėjimas pažvelgti į save tarsi iš šalies, kritiškai – didelė jėga. Realizmas į žmogų pažvelgė kaip į socialinį reiškinį. <br/>5. <span class="explanation">pamatyti: </span> </span> Kurius jis iš pirm pažvelgė, tus taipajag paskyrė, idant jie būtų lygūs paveikslui sūnaus jo. <br/>6. <span class="explanation">pasaugoti, prižiūrėti: </span> Aš dar savo žąsinus pažvel̃gsu. Tu išeitum, į tą karvę pažvel̃gtum, kad ana neužvirstum. Pažvel̃k ir ant mano gyvolių ten būdamas. Tėveli, pažvel̃k tą vaikiuką. Aš vis jau darbuodamos pàžvelgu jau. <br/><b>péržvelgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paviršutiniškai ir trumpai peržiūrėti</span>. <br/>2. <span class="explanation">nuosekliai apžvelgti: </span> Tai mama nieko nesakydavo, paržvelgė paržvelgė. Kaip laikosi ponia Aušra? – paklausė Rakutis, peržvelgdamas mane pašaipiai įtariu žvilgsniu. Sveiki, tamstos! – pasakė peržvelgdamas laukiamajame gausiai susirinkusius ligonius. <br/>3. <span class="explanation">ištisai patikrinti: </span> Kaip subrendęs kalbininkas, jis. vėliau peržvelgė savo „Aistiškus studijus“ ir savikritiškai juos įvertino. Bet tas „apžvalgų“ rašymas ir reiškia, kad lietuviams vis svarbiau pasirodo savo tautos judėjimą peržvelgti. <br/>4. <span class="explanation">kiaurai permatyti: </span> Girios tankmė liko už nugaros ir atrodė kaip žalsvai ruda, neperžvelgiama uždanga. Rodos, jis nori ją visą peržvelgti. <br/>5. <span class="explanation">perprasti, nuspėti: </span> Žmogutis sumišo: suprato, kad kunigas Aistis jį kiaurai peržvelgė. Tenai gi jau buvo artes peržvelgęs silpnybę žmogystės jo. Pranašai anie šventi tatai buvo iž seno peržvelgę. Kuriuos jau buvo pažinojęs ir peržvelgęs, tuos teipajagi ir paženklinojo, idant jie būtų prilyginti veidu sūnaus jo. Bet kursai peržvelgs zokano pilnybę, kursai yra valnystės ir laikysisi prieg to, tasai jog neest klausytojis užmirštasis, bet darytojis darbo, tasai būs pagirtas darbe savo. Toji viena. visose evangelijose geidžia nuodžių atleidimo ir sveikatos dūšios …, tikėdama, jog V [iešpats] Christus ir širdis péržvelgia. <br/>6. <span class="explanation">permesti žvilgsniu: </span> Gauruotų jaunuolių trijulė peržvelgė senį nuo galvos iki kojų. <span class="explanation">persimesti žvilgsniais, susižvalgyti: </span> Sklypininkai persižvelgė ir nesustodami dirbo toliau. Persižvelgėme mudu su vienu profesoriumi į kitą profesorių, atsidusome ir išėjome. <br/><b>pražvel̃gti, </b>-ia (pràžvelgia), pràžvelgė<br/>1. <span class="explanation">žvelgiant įžiūrėti: </span> Juodo paukščio sparnai dideli – pro šešėlius pražvelgt negali. <br/>2. <span class="explanation">numatyti: </span> Dievas tuojau ir lygiai pràžvelgė visus daiktus, kurie est ir buvo arba bus. Visa anas pirm žinojo, pražvelgė, paketino ir paskirstė, neg stojos. Tavimp Viešpats pirm viso sutvėrimo pražvelgė sau ant žemės gyvenimo. <br/>3. <span class="explanation">pražiūrėti, neteikti dėmesio, išleisti iš akių: </span> Kad tame dalyke pražvelgiau, tai dabar nieko nebgaliu beveikti. Nepražvel̃k gyvolių – nuėdinsi javus. <br/>4. <span class="explanation">aplenkti, apleisti malonei: </span> Muni Dievas pràžvelgė. Tą Dievas pražvelgė. Dievas nepràžvelgė posūnius auginti. Pražvelgtos Šatės – nėr nė daktaro. Nepražvelk stokojantį, kad ant tavęs neskųstųs. Ak, Dvase tu šventoji, kad žvelgs jau į tave dūšelė ši biednoji, tai nepražvelk tu ją. Kad kur kam blogai nutinka, tai sako: „Mat šventas aniuolas prasižvelgė, už tai teip man (jam) nutiko“. <br/><b>prižvel̃gti, </b>-ia (prìžvelgia), prìžvelgė<br/>1. <span class="explanation">bent kiek prižiūrėti, pasaugoti: </span> Numus reik prižvelgti, negaliu išeiti. Čia mano kaimynai prižvel̃gia namus nuo bet ko. Vaikyčiai tai čia smeigias, tai ten, reikia juos prižvel̃gti. Gal pryžvel̃gsi karvę? Prižvel̃k viščiukus, aš pasivaliosu. Motriška viena ake turi puodą veizėti, kita vaikus prižvel̃gti – taip i spurdėk. Prižvel̃k varinį, ka neišbėgtų. Prižvel̃k kruopus, kad neišbėgtų. | Tokie čia gaspadoriai – penkių rajonų valkatos: pasėjo, ne prižvel̃gt neprìžvelgė, nereikėjo [bulvių] i kasti. <br/>2. <span class="explanation">atsižvelgti: </span> Dabar turime kreiptis prie tų raštiškų dokumentų apie tikybę senovės lietuvių ir prisižvelgtie toms iš viduramžio ir paskesnio laiko likusioms žinioms, kurių šviesoje kaip ir šviesoje archajologiškų tardymų senprūsiškų lietuviškų bei latviškų kapų galima bus pažintie senesnio laiko nuomones prosenių mūsų apie gyvenimą dvasių aname sviete. <br/><b>sužvel̃gti, </b>-ia (sùžvelgia), sùžvelgė<br/>1. <span class="explanation">sužiurti, pažvelgti: </span> Tik retkarčiais [šuo] sužvelgdavo savo gudriomis akimis į mane. Aš sužvelgiu į savo žmoną. <br/>2. <span class="explanation">staiga pasižiūrėti vienam į kitą: </span> Seneliai nustebo ir savo tarpe susižvelgė. Merginos irgi nusijuokė, susižvelgė abi. <br/>3. <span class="explanation">susimerkti. </span>. <br/><b>užžvel̃gti, </b>-ia (ùžžvelgia), ùžžvelgė<br/>1. <span class="explanation">pažvelgti, pažiūrėti: </span> </span> Žvelgte užžvelgė eidamas, nesuprastinai, iš nejučių. Ji žmogų tik užžvel̃gs ir pravardę įdės. Jis atpakalia akia užžvelgė i mato tą drūtą bagočių poną, kur ne par daug seniai pakavojo. <br/>2. <span class="explanation">pamatyti, pastebėti: </span> Jijė tavę užžvelgė eidama. Ir ko nebuvo tuose miškuose, kokios žvėries tenai neužžvelgei. Dairėsi, ar neužžvelgs kur vyturio lizdelio. Dirst šę bernas, dirst tę ir užžvelgė prūso dukterį. Velniūkštį medinčius jau buvo užžvelgęs. Vežėjas, užžvelgęs puikiąją leliją, išlindo iš vežimo ir, išpjovęs leliją, padarė iš jos dūdelę. Vienąryt kupčius ùžžvelgė berenkant lekajų pinigus iš pagalvės jo augytinių. | Garnys toks paukštis: ką užžvelgė, nepaliks.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.