atkinkyti
kinkýti, kiñko (kiñkia), kiñkė.
1. pakinktus uždedant, jungti ką (ppr. arklį) prie vežimo, rogių, arklo arba ką atpalaiduoti iš pakinktų: Kam kinkai arklius (darai, kad pakinkytum arba iškinkytum) ? Arklį kiñkia ratuosna. Neturėdamas kiñklankio (kinkomojo lanko), pakankčių prie pavalkų, nori jis kinkýti arklius. Jau kinkia arklius. Šiokią naktį gyvoliai (gyvuliai) lauke, o dieną kinkyk į žambrį. Nuvažiavęs kinko kumelėlę arti ir žiūri – ateina meška. Jau atvažiavome, kinkýk arklį žemėn. Kinkýkit žirgus į karietėlę: jau aš važiuosiu pas motinėlę. Kinkyk, broli, širmus žirgelius, lydėkim seselę per lygius laukelius. Nedėlios rytą žiūriu per langelį, matau, kiñkia brolis dėl manęs žirgelį. Kiñkiam arklį ir nekalbam su žmona. Importinis metalas Vilniaus ir Valkininkų ginklų kalykloms buvo gabenamas kinkomuoju transportu ir vandens keliais. Asilas dar nekiñkiamas, palgaũnas (laisvas, . folgowny). Du karveliai ariami, trečia kiaulė kinkiamà. Vieškeliu važiuoja sartu arkliu kinkytas vežimas. Kinkius jautį su veršiu, nepaars, vedęs senis jauną – nesugyvens. Tik arklio neturiu. Reikės, matyt, pačiam į plūgą kinkytis.
2. kinkyti sau: Na, einu kinkytis ir važiuoju!
3. įpareigoti: Tatai manęs niekam nekinko.
4. mirti, dvėsti: Žiūrėk, kaip sulyso kiaulė, turbūt kinkýsis žemėn.
atkinkýti.
1. iškinkyti 1: Adomas skubiai atkinkė arklius ir vedė į namus. Jis grįžo prie rogučių, atkinkė elnius. Žemės Kratytojas žirgus greituosius Kronido atkinkė. Tas liepė atkinkýt arklį, paduot šieno. Brolio arklys atkinkýta ir investa tvartan. Jautį atkinkė ir pats nubėgo dvaran an darbo. Reikia arklys atkinkyt. Led ne led paspėjo arklius atkinkytie.
2. atjungti nuo vežimo su visais kinkymais (neiškinkant): Neiškinkyk arklio, tik atkinkýk ir prisuk prie vežimelio – teėda. Geriau atkinkýk tą žiemmitį, juk ans vis tiek nepadeda traukti, tik stumdosi.
3. neiškinkius atjungti nuo vežimo sau, savo arklį: Juozas, atsikinkęs ir pasišėręs, įėjo į vidų.
4. atsipalaiduoti nuo ko: Žmonys, atsikiñkę nuo [baudžiavos] darbų jungo, nežino, kap pradėt gyventi.
įkinkýti.
1. kinkymais (pakinktais) įjungti ką į vežimą ar ką kitą traukiamą: Atėjo laikas įkinkyti kumeliuką į plėškę, pririšt prie vežimo. Juoda kumelaitė su įkinkytu vežimu nešėsi per laukus, drabstydama daiktus. Įkinkiaũ aš į tą briką. Stovėjo arklys, įkinkytas į vežimą. Mato – atvažiuoja vežimas, gaidžiu įkinkytas. Čia norėjo nuo lopšio mus kalint, amžiams žagrėn vergų įkinkyt. Įsikiñkęs į vežimą, turì traukti. Sykį gi įsikinkęs trauk, nedairykis.
2. įkinkyti sau: Įsikiñkęs kuinelį, dardena žmogus miestelin. Su juo vaikai žaidė, jį račiukuos įsikinkę, važinėjo. Jisai tuodu levu pasigavęs, įsikinkęs į ratus ir jais rąstus namon parsivežęs.
3. įtraukti, įjungti, priversti (dirbti ką): Vėją įkinkė sukti dideles trejas girnas. Gerai būtų, kad kas jaunuomenę galėtų įkinkyti į žodyno darbą. Reik vaiką iš mažo į darbą įkinkyti, tai jis nebus tinginys. Kad plačiosios masės įsikinkytų į mūsų statybą, reikia, kad toms masėms būtų tinkamai, lanksčiai, apgalvotai vadovaujama. Įsikinkėme ir mes, mažiukai, į darbą. Povilas su Marijona plūkiasi, Vincas taip pat įsikinkė, o turčiais nepasidarom.
4. įpareigoti: Tata įkinkė jį laikyti tėvą. Aš įsikinkiau mokėti.
iškinkýti.
1. išlaisvinti iš pakinktų: Iškinkýk ašvienius. Dirba kaip juodas jautis, iš jungo neiškinkiamas. Čia pat prie durų iškinkyti ratai, o ratuose – statinė. Arklys išsikiñkė. Nutrūko pakanktės, ir išsikinkė arklys. | Kap kartas čia, kur mes išsikiñkėm. (kur mums arklys išsikinkė) .
2. iškinkyti sau, savo: Išsikinkiaũ arklį ir parjojau raitas namo.
3. numirti: Jijė, anyta, mislijo, kad išsikinkỹs nuo mušimo, t. y. numirs. Išsikiñkė kaimynas, bus šermenys. nusprogti: Vakar mūs šeši žąsiukai išsikiñkė.
nukinkýti.
1. nuimti pakinktus, atpalaiduoti iš pakinkymo: Nukinkýk ašvienius. Ar arklį nukinkeĩ parvažiavęs? Atsivijo vyrai penki, paėmę arklį nukiñkė. Arkliai patys nusikiñkė begyliuodami.
2. nukinkyti sau, savo (arklį): Kol jis nusikinkė ir įėjo į trobą, Rimukų jau nebebuvo.
3. apgauti, nuskriausti: Vertelgos tik ir tyko ką nors nukinkyti. Ant šimto (= šimtu) rublių jis tave nukiñkė. Ai, turgus ne vieną nukiñko. Jį tik šitie metai nukinkė, anas būt išsistatęs trobas. Jam nesisekė krautuvė laikyti – tuoj nusikiñkė.
4. sutramdyti: Su mañ anas ilgai nepasisprečys, aš jį tuoj nukinkau.
5. numirti: Nusikinkýsiu lig žiemos. Kas čia nusikinkė?
pakinkýti.
1. uždėti pakinktus ir prijungti prie traukiamo daikto (vežimo, rogių, arklo ir kt): Jau arklius kinko, tuoj pakinkys. Atlėkė arklys pakinkytas. Ant to lauko žmogus kai pakinkýtas (reikia sunkiai dirbti) . Kai pakinkaĩ, kožnas vienas moka važiuoti. Dar arklio pakinkyti nemoka, o jau dairos, kur mergos šoka. Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti. Stov žirgeliai pakinkyti. Privedė prie dviem arkliais pakinkyto vežimo. Pakinkýtas vežimas. Pagikinkykai ristą žirgelį. Aš jį jau pasikinkiau su tai skola.
2. sau pakinkyti: Pasikinkęs karvutę, jis tempia paskum save nedideles rogutes. Savo arklio neturi, nepasikinkęs neatveš. Kaip pasikinkysi, taip ir važiuosi. Vieną rytą tėvas pasikinkė arklius, pasisvadino į ratus vaiką ir išvežė į Klaipėdą. Pasikinkýsi ratus. 1895 metų pradžioje atliko keletą didelių kelionių su šunimis, pasikinkę juos į roges.
3. pajungti ką (darbui): Pakinkysim galingas upes. Kur artojai, sulinkę po vargų naštomis, dejavo, šiandien, traktorius darbui pakinkę, kolektyviškai sėja javą.
pérkinkyti.
1. vieną iškinkyti, kitą į jo vietą pakinkyti: Pérkinkyk arklį, tas jau prikluso. Párkinkė arklį ir išlėkė daktaro vežti. Važiuoti pérkinkomais arkliais.
2. antrą kartą (iš naujo) kinkyti: Ašvienius parkinkyk iš naujo.
prakinkýti.
1. nelygiai kinkyti. vieną kiek labiau prakišant į priekį: Prakinkýk arklius pražinginai, pečius praleisk pro kits kitą.
2. perkinkyti 1: Prakinkiu arklį.
prikinkýti.
1. įkinkyti: Arkliukas, prie stagutės prikinkytas, vos pavelka ją.
2. prie pakinkytų dar vieną iš šalies kinkyti: Prikinkýk tretį ašvienį. Reiks trečią arklį prikinkyti. Kad prisikinkeĩ, tai ir vežk!. Dar aš čia prisikinkysiu (įkliūsiu), dar mane ims tardyt.
3. savo arklį prie šalies kinkyti: Prisikinkęs prie jų, važiavau. Arklį prisikinkė į trejokus visai nepažįstami žmonės.
4. pritraukti, prijungti (prie kokio darbo): Ir aną prikinkė pri tos degtinės dirbimo. Mes ir tave prikinkýsim.
5. prikišti savo: Ir tu prikinkýsi kelis rublius! Prie bilietų pardavimo reiks prikinkyt koks rublis.
sukinkýti.
1. pakinkyti kelis: Sukinkýk tris ašvienius. Kaip nelyginant kad būtų kas ožką su arkliu sukinkęs vežimo vežti: vienas šen, kitas ten! Sukinkė broleliai tris poras žirgelių. Žirgeliai sukinkyti, prie durų sustatyti. Ryto metą atsikėlusiu sukinkė katras savo arklius ir važiavo toliau.
2. pakinkyti bent kelis sau, savo: Dvejetą [arklių] susikiñkęs, gal kaip nusitrankysiu lig to Panevėžio. Susikiñko arklius ir važinėja pardien. Susikinkýti pirma reik, paskui pats baigsiu rengtis.
3. į vieną vežimą ar šiaip kokį traukiamą padargą kinkyti atskirų savininkų arklius, susidėjus kinkyti: Žemės dirbimas susikinkant pasirodo, suprantama, mažiau produktyvus (laiko gaišatis važinėjant, arklių stiglius ir kt). Gal susikinkysim, važiuodami į Raguvą (vieną arklį kinkysim mano, kitą – tavo) ? Tėtukas sakė, kad galime važiuoti susikiñkę.
užkinkýti.
1. pakinkyti: Arklius užkinkýkit. Ažkiñko arklį vežiman. Žada šimtą, žada kitą ir žirgelį ažkinkytą. Paskum piemuo užkinkė jiems elnią į rogutes. Ažukiñkėm kumelę plūgan. Liepė užkinkyt arklius ir nuvažiavo. Užkinkykit bėrus žirgus, čėsas namo kakti. Dievereli, tu broleli, ažkinkai žirgelį! Ažkinkýsiu bėrą žirgą, josiu pas mergelę. Važiavo rogėmis, kurios buvo užkinkytos šunimis. Jis pamatė, kad tai buvo poniška, turbūt kokio dvaro neblogu arkliu užkinkyta bričkelė. Važiuoja pro šalį keliu ponas didelėj karietoj, užkinkytoj šešetu arklių.
2. pakinkyti sau, savo: Senukas užsikinkė asilą į ratelius. Ažsikiñkė savo kumelėlę ir išvažiavo turgun.
3. įtraukti į darbą, priversti dirbti: Jis galvojo, kaip motorą į plūgą užkinkys. Darbymetėj visa, kas tik gyva, ažkinkysma prie darbų. Ažkinkysma jau ir tave darban. Užkiñkė darban kai velnią. Kai aš taũ ažkinkýsiu šieno pjaut, tai tu žinosi!
4. pradėti (ką dirbti): Ka užkiñko kokį viralą virti, tai jau visumet, žinok, rytą vakarą vis tas pats.
5. priklausyti, pareiti (nuo ko): Nuo tos sandaros užsikinko visi varunkai mokesnio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.