.
kùnkinti, -ina, -ino.
1. siundyti, versti išdykauti, šėlti: Kiba velnias čia taũ kùnkina!
2. išdykauti, siausti: Ko tu čia kùnkinies, da stiklinę numesi! Ko tu kùnkinies, jau man nusbodo!
3. trankytis, važinėti: Kùnkinas po svietą.
atkùnkinti
1. sunkiai atkeliauti: Kap tik atkùnkinom – sunkus kelias.
2. atnešti, atvaryti: Kas tave čia atkunkino, reikėjo būti, kur buvai!
prisikùnkinti prisiišdykauti: Nėra nieko namie, tai priskùnkinom.
užsikùnkinti užlipti, užsikarti: Sūnus užsikùnkino pačion viršūnėn beržo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.