atprasti

pràsti, prañta, prãto

1. gusti, junkti (ką daryti): Bet nepratęs prie tokio darbo, greit vietos nustodavo. Aš pratęs, kad manęs klausytų, ir pats klausau kitų. Nelabai buvau prãtęs į dainas. Tas i y [ra],
ka nėr prãtęs mušties. Šį rytą Einiukas vėl, kaip pratęs, stovi ant savo kėdės prie pusryčių stalo. Savo gyvenime nebuvau pratusi dėl ko nors, kam nors arba kur nors skųstis. Neprãtus šoks – kad koją neišsinarytų! Tu, gegute, nekukuok, nebaidyki žirgelio, bo nepratęs žirgelis per girelę jojamas. Aš kitai [p] neprãtęs, kai an žemės. Jis nepratęs po kalnus važiuoti. Tiek daug saulės neprãtę buvom turėt. Nepratęs darbų. Aš nepratęs vargelio vargti, aš nepratęs purvelio bristi. Neprato seniau nei itokių maitkų nešiot, nei čeravykų. Skamba gaudžia lietuviškos kanklys rankose gabaus ir pratusio vyro. Pratusiam medžiokliui ir akmeninis ginklas yra didis daiktas.
prãtusiai. Mergina, pirma kitų įėjusi į vidų, pratusiai įskėlė ugnį ir užpūtė žiburį.

2. nebelaikyti svetimu, susigyventi, prisitaikyti: Peliutė vis labiau ir labiau prato prie savo naujosios gyvatos. Liliputai vis labiau prie manęs prato.

3. pagauti prasmę, suprasti (kalbą): Anys pràst prañta lietuviškai, ale nemoka niūkt. Ana žino, visa prañta, tik neūtarina. Daug yra žodžių, ką mes neprañtam. Visi Kargaudai lietuviškai prañta. Ne ką prantu vokiškai, bet numanau, kad prašo kiaušių ir sviesto. Neprasì, ką šneka. Ji prato kalbą ir žvėrių, ir paukščių. Ana juokias, neprañta, durnelė tokia.

4. nujausti, numanyti, suvokti, suprasti: Iš pirmų dienų pràst, kad nemeilus bernelis. Kad aš jau prantù, kad čia kas yr. Velniai ateina, ale neprasì, kas nežino. Žinot nepažino, prast nesuprato. Jei ugnelėj sudeginai, būtų prastie an dūmelių. Kas kiaulę turi, tas nedėlią prañta (pajunta) .

5. mokėti, sugebėti, išmanyti: Daryk, kap sau pranti ir pažįsti. Tu didžiūnas, kad per tą Velniapelkę prantì išvažiuoti. Aš prantù jau. Jis pranta ir an knygų paskaityt. Nebijok, pranta atsikirsdinėt su tėvu! Nei litaro nèpranta, nejunkytas. Neprantu giros daryti, nežinau alaus pradžios. Daug pranta, bet maža išmano. Prantì kap kiaulė debesį.

6. būti pastebimam, matomam: Nei tos eketės pràst, nei nieko. Jis serga, bet ant jo nieko nepràst. Pėdų nepràst. Nepràst, ar nuganyta. Nei nepràst, kur sumušta.
apipràsti. pradėti kitoje padėtyje pakenčiamai ar normaliai jaustis, prisitaikyti: Baika, vaikeli, apiprasi. Ir vėl kolei apipranti, kolei pradedi gyvent. Bet ir naujojoj vietoj Joniukas iš palengvo apsiprato. Aš dabar apsprataũ, gydytojai sakė – suvis negirdėsi. Visur reikia apsipràst, ė apsipranti, ir gerai. Kap apsiprantù, tai nekanda [bitės]. Jaunikliai greitai apsipranta su nelaisve. Apsiprañta su danties skaudėjimu. Mankštinosi ore, bėgiojo ir taip apsiprato su šalčiais. Su musėmis visi apsipratę. Apsiprato mūsų galvijai tarpusavy, nustojo badytis. Šuo apsipranta ir neblo [ja] ant numiškių. Savo nelaimės neapsiprañta. Paskui jie tum beldimu apsiprãto. Apsiprato kaip kiaulė bulvėse. | Apsipranta žemė, ir nebauga bulvės, dobilai. Apsiprasi ir laimę surasi. Džiaugiasi, kaip su bėda apsipratus. Rėkia, kol iki pusei nulupa, paskiau apsiprañta.
atpràsti

1. atgusti, atjunkti: Delto jau ir nuo darbo atprataũ. Po kruopelei atpràsme nuo senybos ūturkos. Aš atprataũ nuo jųjų, t. y. atbudau. Dabar atprãto žmonės nuo bažnyčios. Atprãto pirštai, ir aš normos dabar neišdirbu. Jau atàprasta, ažumiršta tokie žodžiai. Dabar nedarom jau gilių kavos, atprãtom. Ne taip lengva atpràst, kaip priprast.

2. atsiminti, atsigodoti.

3. suprasti, atskirti: Neatprasì, ar žolė, ar jis. ar bulbuoniai.
dapràsti. suprasti, suvokti: Da neprisėlino prie Algimanto, o jau tie kirsniškiai ir daprato, kas jis do per paukštis. Testa pats dasprañta. Kad būtum pìrma dasprãtę tep padaryt!
įpràsti.

1. įgyti įprotį, įgusti, įjunkti: Pataisyk gūžtą, padėk padėlį ir matysi, kaip visos vištos įpras tę dėt. Bet lėkti jiems nekaip sekėsi, nes abu gužai maža dar buvo įpratę skraidyti. Įprato paršas į žirnius lįsti. Inprãto telyčia obuolius ėst. Sūnus įprãto ten vaikščioti. Įprãto, įprãto prie gėrimo, i gatava. Keliu ar taku – visur buvo inpratęs [su dviračiu važinėti]. Jis yra gerai įpratęs į tą nelengvą darbą. Karvės iš pavasario įprãto į gerą žolę, tai dabar ir neėda prastoj. Neįpratę į tokią ilgą kelionę jūrininkai nuliūdo. Įprãto kaip kiaulė į bulves. Įprato kai šeškas į kiaušinius. Į ką mažas įprasi, tą ir užaugęs teberasi. Ką jauns įpràsi, tą sens rasi. Įsiprato su jaučiais arti, ekėti.

2. apsibuvus pritapti, įsigyventi: Kur inprãtęs žmogus, te ramu. Ir pekloj nebloga, tik inpràst reikia.
išpràsti

1. įprasti 1: Tos vištos kaip išprato daržan, tai nors tu jas ažmušk – nieko nepadarau! Išprãto tas arklys in dobilus, nė rodos negalima gautie. Kiaulės labai išprãtusios, sunku išganyt. Mažėlis teip išprãto rėkt, kad niekas su juom nebesidaro. Karvė išprãto ir lekia par krūmus. Išprãto [vaikas] nusmaut kelnes. Išprãtęs tik stovėtie. Dabar po karo išprãto viską vežt parduot. Mes teip jau nuo seniai išprãtę. Išprato (įgavo patyrimo, išgudrėjo) žmonys, moka slėpti arklius nu kareivių.

2. pagauti prasmę, permanyti, suprasti: Šneka vaikas, ale dar mažai išpràst. Senovės raštas, tai jos neišprañta gerai. Mumi sunku išpràst tokius žodžius. Jų kalba možna išpràst. Jis negerai išprãto pavardės (negerai perskaitė pavardę) .

3. žinoti, išmanyti, suprasti: Niekas neišprãto, koki pinigai. Daktaras vaiko ligos neišprãto (nenustatė) . Negali išpràst vėžio. Sūnus neišprãto, kaip te išeina kas. Vieną žodį pasakei, aš jau išprantù toliau. Matos, kad žmogus kartais neišprañta. Vis tiek išprañta žmones. Aš jo nekenčiau, nuo savęs variau, jis neišprato – sarmatą dariau. Kap per mišką važiuoji, tai neišpràst [, ar toli, ar arti].

4. pastebėti, pajusti, pažinti: Nesunku buvo išprasti, kad josios miegota. Neišpràst, ar jy durna, ar jy insidėjus. Mus labai išpras, kai bėgsime dviese iš nelaisvės – geriau po vieną.

5. gerai pažinti, perprasti: Aš tą žmogų seniai esu išprãtęs.
nupràsti

1. atprasti, atjunkti: Nupratáu rūkyti darbe. Aš jau seniai nebegeriu, nuprataũ, ir gerai dabar. Rankos nupranta siūti, jei žemės darbus dirbsi. Jei nū darbo svietas nūpràs, būs blogai. Aš nuprataũ niūkt lietuviškai. Nuo valgymo nenupranti. Mes nuprãtę nuo pečiaus (nebelipam pasišildyti) . Dabar aš jau nu laukų buvau visai nuprãtęs. Tei [p] mes nuprãtę nuo to lytaus, ka, rodos, i gerai, ka tei [p] sausa. Aš seniai jau nū vaikų nūpratáu. Prie ko jaunas priprasi, ir senas nenuprasi. Nuprantas nu lašinių mieste bebūnant. Kol nusipràsme su mėsa valgyt, sunku bus.

2. ilgai neminint pamiršti: Jau nuprãto jį, niekad apie jį nekalba. Aš tų pasakų daugybę žinojau, bet dabar jau nuprataũ. Vilniaus vardas jau buvo nùprastas. Paragavę kiek mokslo, nupratę sodžiaus duoną ir darbą, jie tampa nelaimingiausi žmonės.

3. suprasti 1: Sunku ir nupràst, ką anas ūtarija. Koc mažas, ale nepaskavosi su ūtarka nuog jo – visa nuprañta. Jis lenkiškai nuprañta. Nenuprãtom, ką čia sakė [radijas].

4. numanyti, nujausti, suvokti, žinoti: Pats gali nupràst, kam tave pašaukiau. Ligonis nuprañta, kad serga vėžiu. Aš po akim tave nuprantù, kad tu man blogai misliji. Jis čia nieko nenuprañta. Teip iš šono žmonės nuprañta. Ar jūs neregit, ar jūs nenuprañtat? Matyt nematė, mislia nuprato, in kojelių pažino. Aš nuprataũ, mergužėle, an ta [vo] vainikėlio, kad nevierna būsi.

5. patirti, pajusti: Dukrele mano, rūtele mano, tu, pas mane būdama, vargelio nenuprataĩ. Nupratau, jaunas būdamas, visokių adynų.
papràsti.

1. prisitaikyti prie tam tikrų aplinkybių, susigyventi: Inleiskit šitą šuniuką in tvartą, tai jis rasi pas mus papras. Nu mat vis va paprãtęs savo namie, daug geriau, daug drąsiau. Kaip paprantì žmogus, teip ir reikia (atrodo, kad taip ir turi būti) . Čia tu verksi, kol tu čia paprasi, anytužę, ne mamužę rasi. Kaip aš dabar būsiu, kaip aš dabar paprasiu be savo motynėlės. Kur paprãtęs, i šaltį pakeli, i viską. Ant šviežios vietos tu paprataĩ būti ir aš prantù. Aš paprãtusi ganc (visai) viena. Šuo ir kariamas papranta, o aš – barama nepaprasiu! Pavasarį karvės bados, o kai paprañta, tai ir nebados. Papratus prie ankštų savo kiemelių, šis nė nesirodė kiemas, tik atviras be tvorų laukas. Vai kai paprasi anytėlės žodelių. Anie žmonės bet yra taip aną orą papratę, kad menkai rėdyti trivoja. | Stiklinė nepliš, paprãtus (jau vartota, piltas karštas vanduo) . Paprasi, kai geriau nerasi. Kai paprasi, ir pekloj bus gera. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas. Šuo ir kariamas papranta. Paprãtos, i gerai.

2. įgyti įprotį, prigusti, prijunkti: Jis ėjo kaip papratęs. O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių. Ana teip paprãtus, ir nieko nepadarysi. O minės vėl susirinko jop, ir ans mokė jas vėl, kaipo paprato. Viešpaties. užgimimą dėl dviejų priežastų bažnyčia paprato švęst. In degtinę nepaprataũ, rūkyt nerūkau. Ale sykį paprato pas tą Apolioniją jaunikis. Paprãto kita boba in sūnų. Ir paprato tuosna kopūstuosna kiškis. Kai papràs daržan [avelės],
tai jau visą išės. Tu, sako, paprãtęs su klumpiais vaikščioti, pareisi. Tep paprãtus grybaut. Aš papratęs su tavimi eiti, aš papratęs kelužį keliauti. Šuva kariamas papranta, o tu darbų nepaprasi! Darbo papratęs. Šovimo papratęs esmi. Kurie tokio gaišinimo ir piktybių iž jaunų vasarų savo papratę. Papratęs naštoms. Šūdvabalis. po tam paprãtusį ėdesį kramtė. Paprato kaip kiaulė in bulves. Rasi, kai dirbt paprasi. Ką jaunas paprasi, tą senas tebrasi. Kaip jaunas papratęs, teip senas darysi. Kaip jaunas papràsi, ir senas norėsi. Pasiprañta tinginiaut, ir gerai. Pasiprantì i keiki.
nereĩks (nereĩkia) papràsti

1. nė nemanyk, visai ne: Mamute, leisit mane an vakarėlio? – Nereĩks papràst! Mama, ar galiu eit į mišką? – Nereĩks papràsti!

2. Visam kieme tik Marijona kaukšėjo klumpėmis. Pati pasiėmė. O šeimininkui murmant, riktelėjo: – Nereikia paprasti!
pérprasti

1. gerai žinoti, suvokti dalyko esmę: Ten aš susipažinau su vienu daktaru, matyti, kiaurai perpratusiu valdymo sistemą ir jos prigimtį. Pérprasti svetimos minties gelmes kartais labai sunku. Jis perprato žmogaus silpnybės ir stiprybės versmes. Iš karto da neišejo [pjauti],
mat Petras neperprãto, kaip nustatyt. Senelis pérpratęs ir bites, ir sodą. Vaineikis párprantąs buvo daktaras. Ar tu da ką pérpranti čia, ar nieko? O dartės viską pérpratom, visa dabar žinom gerai. Palauk, vaikas párpras ir pradės skaityti. Paaiškini [vaikams],
tai pérpranta greitai. Aš neparprantu ano nesveikatos.

2. suvokti prasmę: Ans tą žodį negalia párprasti, t. y. parmanyti. Ne visus žodžius párprantu, labai lietuviškai (bendrine kalba) surašo. Tokie raštai. dėl savo turinio esą sunkiai perprantami. Visą tą ano kalbą párpratau.

3. suprasti, pastebėti, pajusti: Gal perprato, kad jo čia nelabai užmėgia.

4. per tam tikrą laiką gerai pažinti, koks kas yra: Kol mes jį perpratom, sunku buvo gyventi, dabar jau nieko. Rasi šešurą neperprašomą, o jauną bernelį neperprantamą. Aš tą žmogų seniai esu pérpratęs. Žmogus ne taip greitai perprantamas. Jau vyras mano skonį pérprato (žino, kas man patinka) .

5. išmokti, įprasti: Aš jau neparprasiu kitaip kalbėt. Mūs Jonukas greit pérpras ūkinykaut. Buvom parpratę po dvarus tarnauti.
piepràsti. priprasti:

1. Paskuo pypratáu – žmogus pyprantì. Mes nesam pyprãtę py barkščių.

2. Pyprãtę py visokio darbo.
pripràsti.

1. pritaikyti prie tam tikrų aplinkybių, susigyventi: Jau priprãtus buvau Vilniuj, tai i nuobodoka grįžus. Kur esi priprãtęs žmogus, čia i gerai. Priprãto jis prie mumi, mes prie jo priprãtom. Antys taip pripratusios prie žmonių, jog ramiai vaikštinėja paežerės gatvėmis ir šaligatviais. [Liūtas] kartais ir ant žmogų priprañta. Šiokį metą žmonys, pripratę prie purvyno, braidė, taškė po miestelį. Jau priprataũ in bitukes, tai ir negaliu gyvent be jų. Gaidys priprato kačių kabinėjimos ant savo sprando, nebebijojo. Žemelė nėra dar pripratusi šilimos. Esu priprãtusi to virtimo. Akys mato, bet dantys dar nepriprato. Senas šuo negalia priprasti pri lenciūgo. Šuva ir kariamas priprañta. Lig nepripratęs, netark šalta.
pripratỹn. Einu pripratỹn. Kol pripràsias pri naujų piningų, būs keistai. Pri visako priprañtas. Nebnoria į tus Rūdaičius, ten jau prisiprãto. Prisipranta (nusibosta) pienas – nusiplauna širdis.

2. įgyti įprotį, prigusti, prijunkti: Mes priprãtę vargą vargt. Priprãtę anksti keltis. Priprãtęs esu jau krutėtie, dirbtie, tai sunku tep gulėtie. Iš mažų metų priprataũ rūkyt. Kaip priprasiù [prie rūkymo],
kad ant širdies negera! Pas juos yra priprasta laikyti gyvulius be jokios pertvaros po tuo pačiu stogu, po kuriuo patys gyvena. Anos gi su svietu priprãtę. Visas sodžius priprato į ją žiūrėti kaip į savą. Kitokių [valgių] esate pripratę namie, pas jūsų viešpatį. Kad priprato – te gula, te kelias! Vyras, vienas pasilikęs, pripràs prie kitų (ims pas kitas lankytis) . Anas priprãto in našlę (pas ją užeidinėja, būna) . Darbui priprastas (pripratęs) . Tavo karalius ateis, jodamas ant. darbamus pripratusios aslyčios. Kurie top darbop nepriprato. Šuva priprãto girną laižyt – ir laižys. Prysipratáu duris i dieną užsišauti.

3. patirti: Iš pavaizdo panos Marijos. kožnas. daug gerų pamokslų gal priprasti. Pas anytą palikau, sunkus darbus pripratau.
supràsti

1. pagauti, suvokti prasmę: Anies sùpranta lietuviškai. Ana suprañta i lietuviškai, ale nekalba. Čia mūs šalis sùpranta ir lenkiškai, ir gudiškai. Ak, žiūrėk, ir tamsta jau besuprantąs lietuviškai. Gal ana suprañta viską, tik kalbėt negalia. Aš visa suprantù, tik kalbėt gerai nemoku. Ana švaba, negalia supràsti. Lapės žodžių nė praste nesuprato. Ilgai nekalbėk – trumpi žodžiai suprantamesni. Painu giedoti, kad yra žodžiai nesuprantami. To prilyginimo nesuprantate? O kaip kitus prilyginimus suprasite? Gryna lietuviška kalba ir lipšnesnė, ir suprastinesnė mūsų žmonėms. Ne stebuklas, jog nū nesuprãto apaštalai, ką jiemus kadang. bylojo.
suprañtamai. Kalbi nesuprañtamai. Suprañtamai išaiškinti, šnekėti, pasakyti, atsiliepti. Suprantamai perteikia pažintinę medžiagą.
suprañtančiai. Pasakė visiem suprañtančiai.
suprastinaĩ. Išplėčiau ausis, kad vislab suprastinai galėčiau girdėti. Suprastinai rašyk, adant kiekvienas žmogus skaityt ir išmanyt galėtų tas knygas.
suprastesniai. Kaip suprastesniai apie tą gal kas kitsai pasakyti? susikalbėti: Buvo be galo sunku su tuo Prūsų lietuviu dėl jo tarmės susiprasti. Aš su jais teturiu gešefto reikalus, tai man vis tasia, kaip (kuria kalba) su jais susiprasti. Su laikraščiais dabar sunku susiprasti (rasti bendrą kalbą): nieko neparašo, ko nori arba ko skaitytojai norėtų.

2. suvokti, žinoti, išmanyti: Žmogus supranta savo padėtį, bet neišmano, kaip iš jos išeiti. Kolūkiečiai suprato, jog jų gerovės pagrindas yra stiprus visuomeninis ūkis. Geras daiktas, kas suprañta. Žmonės gali valdyti tik suprantamus gamtos reiškinius. Tai suprastinas dalykas. Iš pradžių nesuprato, kur jis, ką daro, kas čia atsitiko. Jei nori suprasti kultūrą, pats turi būti kultūringas. Nebėra suprastiniau, kad tie upeliai tokio didelio klonio negalėjo padaryti. Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats suprañta, kas reikia daryt. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas. Apautas, aptaisytas, apmautas [sūnus] – nieko jis nesuprañta apie gyvenimą. Visi suprañta: kožnas del savę. Supraskitėg ižg to, kad aš esmi anas, kurio tokį atejimą pranašai ižg senų amžių apsakė. Ka i kai būt, būsiu (apsimesiu) nesuprañtąs. I velnias te jų nesupràs! Visi jį laikė labai nesuprantamu ir keistu žmogum. Suprañtąs vaikas jau buvo, mirė. Tokios mokslios, viską suprantančios ir viską apimančios mokinės ji dar nesanti turėjusi. Labai suprañtamas (suprantantis) senis buvo jo tėvas. Paskui pasiklausiau ir vieną suprantamesnį žmogų, bet ir tas nieko mums nepadėjo. Aš grybų nesuprantù, ale baravyką radus nemesčiau. Kančia Viešpaties yra žmogaus išmonei labai nesuprastina dėl gilybės paslapčių. Ka langai atdari, labai pečius suprañta (nebetraukia) . Blogo nematęs, gero nesuprasi. Senas daug žino, bet mažai supranta. Esi daug matęs, bet mažai tesupratęs. Sveikas ronos nesupranta. Durnas nesupràs, protingas nieko nesakys. Suprantu, kas po krantu. suvokti, pajausti kieno būseną, mintis, veiksmus: Ko širdelė plasta, kas gi ją supras? Kas supras sielos troškimą, kas jausmus atspės? Ji gera moteris, tik reikia ją mokėti suprasti. atjausti: Jie geri žmonės, jie supranta kitą. Anas, suprantì, nori nusukt.

3. pastebėti, pajusti: Tuojau suprãto brolį bėdo [je] beėsant. Visi suprato jį bėgus iš ten. Ir ji supratusi, jog nėščia buvo. Aš supratau, kad būs lytaus. Jau dabar naktis ilgesnė, jau suprantì. Žmonys laiką suprasdavo tai iš žvaigždžių, tai iš gaidžio. Aš motiną ant kalbos suprataũ (pažinau) . Mergaitė, supratus balsą savo piemenėlio, įleisdavo pas save. Beprotis nėr, bet jau supràstinas. Kad dukrelė į jaunimą ėjo, motynėlė nieko nežinojo, sengalvėlė nieko nesuprato. Matyt nematė, prast nesuprato, ant (= iš) rūtelių pažino. Ir kaip anos buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo. Jau vakar vakare būt sùprasta [, kad veršiuosis]. Kad būtų sùprasta, ka teip padarys, būt nesirašyta. Kurie prie kekšių kabinasi, išdyksta ir sudžiūst kitiems ant suprastino paveikslo.
suprastinaĩ. Suprastinaĩ buvo, kad jau lys, bet kol parvažiavau, nelijo. Ant anos nesuprastinaĩ, a čia tvora, a čia tei [p] tinklas. Man pikta buvo te jų klausyt, tai išejau nesuprastinaĩ – lygiai in darbą. Ir jie supratosi nuogi esą. Susipranta apjuokiama.

4. susiprotėti, atsigodėti: Manęs niekas susimilt nesuprañta. Kap suslaukė vaikų, tada suprãto (panoro) žemės. Susiprato visi negerai dariusys par neišmintį savo. Jug nėkas nesako, ka eik numie, – pats turi susipràsti. Susiprãto, ka negerai daro, nėrės lauku. Ben susipraskis. Augustinas. po tam supratos veikiai. Eikit, vyrai, susipraskit, svočią atgal atveskit, sodykit už stalo. Nu, svečiai, suspratot ateit, suspraskit ir išeit. Uošvienė norėjo žinoti, ar stropi ir susiprantanti jos martelė. Atminkit, kad „bandinių vakaras“, – liuob sakys susiprantantì gaspadinė ir vaišins piemenis. Vėlai susiprasi, bet laiko nebrasi. Susipranta katė pieną paliejus. Dukterį bara – marti susiprask.

5. laikyti esme: Visuomeninę būtį marksizmas-leninizmas supranta kaip visuomenės materialinio gyvenimo sąlygas, materialinių gėrybių gamybos būdą. Sakykite, ar ji buvo laiminga? Kaip ji suprato gyvenimą? Pirmykštis žmogus mirtį suprato kaip dvasios, tai yra iškvėpto oro, atsiskyrimą nuo kūno.

6. pasidaryti sąmoningam, sąmoningai aktyviam: Praėjęs streikas aiškiai rodo, kad Kauno darbininkai jau galutinai susiprato ir drąsiai žengia tuo keliu. Žmogus susipranta, kai pradeda nusimanyti apie savo padėtį.

7. mokėti, nusimanyti: Vienas žmogus visa ko negali žinoti, bet kiekvienas turi ką nors gerai suprasti. Kap suprañtam, tep dudenam.
suprañtančiai. Ponas atsakė: – Nėr už ką pykti, nes viskas suprantančiai padaryta.

8. susidraugauti, susigyventi, sutikti, sutarti: Susiedų vaikai suprãtę kaip vienų tėvų. Suprãtę iš mažumės, su Alyzu vis sueina. Kai mes suprãtę, tai mum i geriau abiem rozam krutėt. Vedvi buvov suprãtusi, suprãtom viena kitą. Suprãtę esam, nepykstamos. Anys suprãtę – žino vienas kito būdą. Kai supratáu su žmonimis, galiu gyventi. Kaip suprantì su kum, gailu skirties. Sunku bus skirtis – taip jau buvom suprãtę. Karvės buvo suprãtusios, negalėjo párskirti. Iš karto bais gaidžiai kapojos, paskui suprãto. Kol gyvoliai suprañta, eina vaikai [kerdžiui] padėti ganyti. Kinkykim šituodu arklius – geriau suprãtę. Supratę arkliai sutara eiti. Suprãtę kumelės – traukia gerai. Žmogus ir šuo susiprato, draugai tapo. nebelaikyti neįprastu, prisitaikyti, apsiprasti: Olė susiprato su ta mintimi, žinojo, kad yra neatmainomas laimės skyrimas. Su jo šiurkštumu buvo susipratę, ko jis vertas – gerai žinojo. Žmogus susipranta didžioj bėdoj esąs.

9. įprasti, prigusti: Visi buvo suprãtę draugėj gyventi. Teliukas su avim suprãto daikte būti. Mudu suprãtom šnekėti, nebebijosiu. Kad rankos supranta, lengva y [ra] roną pjauti. Tie arkliai suprato kartu traukti.
suprañtamas dáiktas (dalỹkas; .
) . natūralu, žinoma, aišku: Suprantamas daiktas, kad knygų tikrinimo komisija negalėjo tos knygos leisti į mokyklų bibliotekas. Kad žmogaus bijo, tai suprantamas daiktas.
pérsuprasti. gerai perprasti, suprasti: Negal pársuprasti ano kalbos.
užpràsti. atprasti: Užprataũ valgyt mėsą. Pirštas užprañta ir nešokinėja [stygomis]. Užpratę šalčio. Buvo negera darbas pradėti po tiek laiko, nuo jo užprãtus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atprasti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pràsti, </b>prañta, prãto<br/>1. <span class="explanation">gusti, junkti (ką daryti): </span> Bet nepratęs prie tokio darbo, greit vietos nustodavo. Aš pratęs, kad manęs klausytų, ir pats klausau kitų. Nelabai buvau prãtęs į dainas. Tas i y [ra], ka nėr prãtęs mušties. Šį rytą Einiukas vėl, kaip pratęs, stovi ant savo kėdės prie pusryčių stalo. Savo gyvenime nebuvau pratusi dėl ko nors, kam nors arba kur nors skųstis. Neprãtus šoks – kad koją neišsinarytų! Tu, gegute, nekukuok, nebaidyki žirgelio, bo nepratęs žirgelis per girelę jojamas. Aš kitai [p] neprãtęs, kai an žemės. Jis nepratęs po kalnus važiuoti. Tiek daug saulės neprãtę buvom turėt. Nepratęs darbų. Aš nepratęs vargelio vargti, aš nepratęs purvelio bristi. Neprato seniau nei itokių maitkų nešiot, nei čeravykų. Skamba gaudžia lietuviškos kanklys rankose gabaus ir pratusio vyro. Pratusiam medžiokliui ir akmeninis ginklas yra didis daiktas. <br/><b>prãtusiai</b>. Mergina, pirma kitų įėjusi į vidų, pratusiai įskėlė ugnį ir užpūtė žiburį. <br/>2. <span class="explanation">nebelaikyti svetimu, susigyventi, prisitaikyti: </span> Peliutė vis labiau ir labiau prato prie savo naujosios gyvatos. Liliputai vis labiau prie manęs prato. <br/>3. <span class="explanation">pagauti prasmę, suprasti (kalbą): </span> Anys pràst prañta lietuviškai, ale nemoka niūkt. Ana žino, visa prañta, tik neūtarina. Daug yra žodžių, ką mes neprañtam. Visi Kargaudai lietuviškai prañta. Ne ką prantu vokiškai, bet numanau, kad prašo kiaušių ir sviesto. Neprasì, ką šneka. Ji prato kalbą ir žvėrių, ir paukščių. Ana juokias, neprañta, durnelė tokia. <br/>4. <span class="explanation">nujausti, numanyti, suvokti, suprasti: </span> Iš pirmų dienų pràst, kad nemeilus bernelis. Kad aš jau prantù, kad čia kas yr. Velniai ateina, ale neprasì, kas nežino. Žinot nepažino, prast nesuprato. Jei ugnelėj sudeginai, būtų prastie an dūmelių. Kas kiaulę turi, tas nedėlią prañta <span class="explanation"> (pajunta) </span>. <br/>5. <span class="explanation">mokėti, sugebėti, išmanyti: </span> Daryk, kap sau pranti ir pažįsti. Tu didžiūnas, kad per tą Velniapelkę prantì išvažiuoti. Aš prantù jau. Jis pranta ir an knygų paskaityt. Nebijok, pranta atsikirsdinėt su tėvu! Nei litaro nèpranta, nejunkytas. Neprantu giros daryti, nežinau alaus pradžios. Daug pranta, bet maža išmano. Prantì kap kiaulė debesį. <br/>6. <span class="explanation">būti pastebimam, matomam: </span> Nei tos eketės pràst, nei nieko. Jis serga, bet ant jo nieko nepràst. Pėdų nepràst. Nepràst, ar nuganyta. Nei nepràst, kur sumušta. <br/><b>apipràsti</b>. <span class="explanation">pradėti kitoje padėtyje pakenčiamai ar normaliai jaustis, prisitaikyti: </span> Baika, vaikeli, apiprasi. Ir vėl kolei apipranti, kolei pradedi gyvent. Bet ir naujojoj vietoj Joniukas iš palengvo apsiprato. Aš dabar apsprataũ, gydytojai sakė – suvis negirdėsi. Visur reikia apsipràst, ė apsipranti, ir gerai. Kap apsiprantù, tai nekanda [bitės]. Jaunikliai greitai apsipranta su nelaisve. Apsiprañta su danties skaudėjimu. Mankštinosi ore, bėgiojo ir taip apsiprato su šalčiais. Su musėmis visi apsipratę. Apsiprato mūsų galvijai tarpusavy, nustojo badytis. Šuo apsipranta ir neblo [ja] ant numiškių. Savo nelaimės neapsiprañta. Paskui jie tum beldimu apsiprãto. Apsiprato kaip kiaulė bulvėse. \| Apsipranta žemė, ir nebauga bulvės, dobilai. Apsiprasi ir laimę surasi. Džiaugiasi, kaip su bėda apsipratus. Rėkia, kol iki pusei nulupa, paskiau apsiprañta. <br/><b>atpràsti</b><br/>1. <span class="explanation">atgusti, atjunkti: </span> Delto jau ir nuo darbo atprataũ. Po kruopelei atpràsme nuo senybos ūturkos. Aš atprataũ nuo jųjų, t. y. atbudau. Dabar atprãto žmonės nuo bažnyčios. Atprãto pirštai, ir aš normos dabar neišdirbu. Jau atàprasta, ažumiršta tokie žodžiai. Dabar nedarom jau gilių kavos, atprãtom. Ne taip lengva atpràst, kaip priprast. <br/>2. <span class="explanation">atsiminti, atsigodoti. </span> <br/>3. <span class="explanation">suprasti, atskirti: </span> Neatprasì, ar žolė, ar jis. ar bulbuoniai. <br/><b>dapràsti</b>. <span class="explanation">suprasti, suvokti: </span> Da neprisėlino prie Algimanto, o jau tie kirsniškiai ir daprato, kas jis do per paukštis. Testa pats dasprañta. Kad būtum pìrma dasprãtę tep padaryt! <br/><b>įpràsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įgyti įprotį, įgusti, įjunkti: </span> Pataisyk gūžtą, padėk padėlį ir matysi, kaip visos vištos įpras tę dėt. Bet lėkti jiems nekaip sekėsi, nes abu gužai maža dar buvo įpratę skraidyti. Įprato paršas į žirnius lįsti. Inprãto telyčia obuolius ėst. Sūnus įprãto ten vaikščioti. Įprãto, įprãto prie gėrimo, i gatava. Keliu ar taku – visur buvo inpratęs [su dviračiu važinėti]. Jis yra gerai įpratęs į tą nelengvą darbą. Karvės iš pavasario įprãto į gerą žolę, tai dabar ir neėda prastoj. Neįpratę į tokią ilgą kelionę jūrininkai nuliūdo. Įprãto kaip kiaulė į bulves. Įprato kai šeškas į kiaušinius. Į ką mažas įprasi, tą ir užaugęs teberasi. Ką jauns įpràsi, tą sens rasi. Įsiprato su jaučiais arti, ekėti. <br/>2. <span class="explanation">apsibuvus pritapti, įsigyventi: </span> Kur inprãtęs žmogus, te ramu. Ir pekloj nebloga, tik inpràst reikia. <br/><b>išpràsti</b><br/>1. įprasti 1: Tos vištos kaip išprato daržan, tai nors tu jas ažmušk – nieko nepadarau! Išprãto tas arklys in dobilus, nė rodos negalima gautie. Kiaulės labai išprãtusios, sunku išganyt. Mažėlis teip išprãto rėkt, kad niekas su juom nebesidaro. Karvė išprãto ir lekia par krūmus. Išprãto [vaikas] nusmaut kelnes. Išprãtęs tik stovėtie. Dabar po karo išprãto viską vežt parduot. Mes teip jau nuo seniai išprãtę. Išprato <span class="explanation"> (įgavo patyrimo, išgudrėjo) </span> žmonys, moka slėpti arklius nu kareivių. <br/>2. <span class="explanation">pagauti prasmę, permanyti, suprasti: </span> Šneka vaikas, ale dar mažai išpràst. Senovės raštas, tai jos neišprañta gerai. Mumi sunku išpràst tokius žodžius. Jų kalba možna išpràst. Jis negerai išprãto pavardės <span class="explanation"> (negerai perskaitė pavardę) </span>. <br/>3. <span class="explanation">žinoti, išmanyti, suprasti: </span> Niekas neišprãto, koki pinigai. Daktaras vaiko ligos neišprãto <span class="explanation"> (nenustatė) </span>. Negali išpràst vėžio. Sūnus neišprãto, kaip te išeina kas. Vieną žodį pasakei, aš jau išprantù toliau. Matos, kad žmogus kartais neišprañta. Vis tiek išprañta žmones. Aš jo nekenčiau, nuo savęs variau, jis neišprato – sarmatą dariau. Kap per mišką važiuoji, tai neišpràst [, ar toli, ar arti]. <br/>4. <span class="explanation">pastebėti, pajusti, pažinti: </span> Nesunku buvo išprasti, kad josios miegota. Neišpràst, ar jy durna, ar jy insidėjus. Mus labai išpras, kai bėgsime dviese iš nelaisvės – geriau po vieną. <br/>5. <span class="explanation">gerai pažinti, perprasti: </span> Aš tą žmogų seniai esu išprãtęs. <br/><b>nupràsti</b><br/>1. <span class="explanation">atprasti, atjunkti: </span> Nupratáu rūkyti darbe. Aš jau seniai nebegeriu, nuprataũ, ir gerai dabar. Rankos nupranta siūti, jei žemės darbus dirbsi. Jei nū darbo svietas nūpràs, būs blogai. Aš nuprataũ niūkt lietuviškai. Nuo valgymo nenupranti. Mes nuprãtę nuo pečiaus <span class="explanation"> (nebelipam pasišildyti) </span>. Dabar aš jau nu laukų buvau visai nuprãtęs. Tei [p] mes nuprãtę nuo to lytaus, ka, rodos, i gerai, ka tei [p] sausa. Aš seniai jau nū vaikų nūpratáu. Prie ko jaunas priprasi, ir senas nenuprasi. Nuprantas nu lašinių mieste bebūnant. Kol nusipràsme su mėsa valgyt, sunku bus. <br/>2. <span class="explanation">ilgai neminint pamiršti: </span> Jau nuprãto jį, niekad apie jį nekalba. Aš tų pasakų daugybę žinojau, bet dabar jau nuprataũ. Vilniaus vardas jau buvo nùprastas. Paragavę kiek mokslo, nupratę sodžiaus duoną ir darbą, jie tampa nelaimingiausi žmonės. <br/>3. suprasti 1: Sunku ir nupràst, ką anas ūtarija. Koc mažas, ale nepaskavosi su ūtarka nuog jo – visa nuprañta. Jis lenkiškai nuprañta. Nenuprãtom, ką čia sakė [radijas]. <br/>4. <span class="explanation">numanyti, nujausti, suvokti, žinoti: </span> Pats gali nupràst, kam tave pašaukiau. Ligonis nuprañta, kad serga vėžiu. Aš po akim tave nuprantù, kad tu man blogai misliji. Jis čia nieko nenuprañta. Teip iš šono žmonės nuprañta. Ar jūs neregit, ar jūs nenuprañtat? Matyt nematė, mislia nuprato, in kojelių pažino. Aš nuprataũ, mergužėle, an ta [vo] vainikėlio, kad nevierna būsi. <br/>5. <span class="explanation">patirti, pajusti: </span> Dukrele mano, rūtele mano, tu, pas mane būdama, vargelio nenuprataĩ. Nupratau, jaunas būdamas, visokių adynų. <br/><b>papràsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prisitaikyti prie tam tikrų aplinkybių, susigyventi: </span> Inleiskit šitą šuniuką in tvartą, tai jis rasi pas mus papras. Nu mat vis va paprãtęs savo namie, daug geriau, daug drąsiau. Kaip paprantì žmogus, teip ir reikia <span class="explanation"> (atrodo, kad taip ir turi būti) </span>. Čia tu verksi, kol tu čia paprasi, anytužę, ne mamužę rasi. Kaip aš dabar būsiu, kaip aš dabar paprasiu be savo motynėlės. Kur paprãtęs, i šaltį pakeli, i viską. Ant šviežios vietos tu paprataĩ būti ir aš prantù. Aš paprãtusi ganc <span class="explanation"> (visai) </span> viena. Šuo ir kariamas papranta, o aš – barama nepaprasiu! Pavasarį karvės bados, o kai paprañta, tai ir nebados. Papratus prie ankštų savo kiemelių, šis nė nesirodė kiemas, tik atviras be tvorų laukas. Vai kai paprasi anytėlės žodelių. Anie žmonės bet yra taip aną orą papratę, kad menkai rėdyti trivoja. \| Stiklinė nepliš, paprãtus <span class="explanation"> (jau vartota, piltas karštas vanduo) </span>. Paprasi, kai geriau nerasi. Kai paprasi, ir pekloj bus gera. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas. Šuo ir kariamas papranta. Paprãtos, i gerai. <br/>2. <span class="explanation">įgyti įprotį, prigusti, prijunkti: </span> </span> Jis ėjo kaip papratęs. O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių. Ana teip paprãtus, ir nieko nepadarysi. O minės vėl susirinko jop, ir ans mokė jas vėl, kaipo paprato. Viešpaties. užgimimą dėl dviejų priežastų bažnyčia paprato švęst. In degtinę nepaprataũ, rūkyt nerūkau. Ale sykį paprato pas tą Apolioniją jaunikis. Paprãto kita boba in sūnų. Ir paprato tuosna kopūstuosna kiškis. Kai papràs daržan [avelės], tai jau visą išės. Tu, sako, paprãtęs su klumpiais vaikščioti, pareisi. Tep paprãtus grybaut. Aš papratęs su tavimi eiti, aš papratęs kelužį keliauti. Šuva kariamas papranta, o tu darbų nepaprasi! Darbo papratęs. Šovimo papratęs esmi. Kurie tokio gaišinimo ir piktybių iž jaunų vasarų savo papratę. Papratęs naštoms. Šūdvabalis. po tam paprãtusį ėdesį kramtė. Paprato kaip kiaulė in bulves. Rasi, kai dirbt paprasi. Ką jaunas paprasi, tą senas tebrasi. Kaip jaunas papratęs, teip senas darysi. Kaip jaunas papràsi, ir senas norėsi. Pasiprañta tinginiaut, ir gerai. Pasiprantì i keiki. <br/><b> nereĩks (nereĩkia) papràsti</b><br/>1. <span class="explanation">nė nemanyk, visai ne: </span> Mamute, leisit mane an vakarėlio? – Nereĩks papràst! Mama, ar galiu eit į mišką? – Nereĩks papràsti! <br/>2. Visam kieme tik Marijona kaukšėjo klumpėmis. Pati pasiėmė. O šeimininkui murmant, riktelėjo: – Nereikia paprasti! <br/><b>pérprasti</b><br/>1. <span class="explanation">gerai žinoti, suvokti dalyko esmę: </span> Ten aš susipažinau su vienu daktaru, matyti, kiaurai perpratusiu valdymo sistemą ir jos prigimtį. Pérprasti svetimos minties gelmes kartais labai sunku. Jis perprato žmogaus silpnybės ir stiprybės versmes. Iš karto da neišejo [pjauti], mat Petras neperprãto, kaip nustatyt. Senelis pérpratęs ir bites, ir sodą. Vaineikis párprantąs buvo daktaras. Ar tu da ką pérpranti čia, ar nieko? O dartės viską pérpratom, visa dabar žinom gerai. Palauk, vaikas párpras ir pradės skaityti. Paaiškini [vaikams], tai pérpranta greitai. Aš neparprantu ano nesveikatos. <br/>2. <span class="explanation">suvokti prasmę: </span> Ans tą žodį negalia párprasti, t. y. parmanyti. Ne visus žodžius párprantu, labai lietuviškai <span class="explanation"> (bendrine kalba) </span> surašo. Tokie raštai. dėl savo turinio esą sunkiai perprantami. Visą tą ano kalbą párpratau. <br/>3. <span class="explanation">suprasti, pastebėti, pajusti: </span> Gal perprato, kad jo čia nelabai užmėgia. <br/>4. <span class="explanation">per tam tikrą laiką gerai pažinti, koks kas yra: </span> Kol mes jį perpratom, sunku buvo gyventi, dabar jau nieko. Rasi šešurą neperprašomą, o jauną bernelį neperprantamą. Aš tą žmogų seniai esu pérpratęs. Žmogus ne taip greitai perprantamas. Jau vyras mano skonį pérprato <span class="explanation"> (žino, kas man patinka) </span>. <br/>5. <span class="explanation">išmokti, įprasti: </span> Aš jau neparprasiu kitaip kalbėt. Mūs Jonukas greit pérpras ūkinykaut. Buvom parpratę po dvarus tarnauti. <br/><b>piepràsti</b>. priprasti: <br/>1. Paskuo pypratáu – žmogus pyprantì. Mes nesam pyprãtę py barkščių. <br/>2. Pyprãtę py visokio darbo. <br/><b>pripràsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pritaikyti prie tam tikrų aplinkybių, susigyventi: </span> Jau priprãtus buvau Vilniuj, tai i nuobodoka grįžus. Kur esi priprãtęs žmogus, čia i gerai. Priprãto jis prie mumi, mes prie jo priprãtom. Antys taip pripratusios prie žmonių, jog ramiai vaikštinėja paežerės gatvėmis ir šaligatviais. [Liūtas] kartais ir ant žmogų priprañta. Šiokį metą žmonys, pripratę prie purvyno, braidė, taškė po miestelį. Jau priprataũ in bitukes, tai ir negaliu gyvent be jų. Gaidys priprato kačių kabinėjimos ant savo sprando, nebebijojo. Žemelė nėra dar pripratusi šilimos. Esu priprãtusi to virtimo. Akys mato, bet dantys dar nepriprato. Senas šuo negalia priprasti pri lenciūgo. Šuva ir kariamas priprañta. Lig nepripratęs, netark šalta. <br/><b>pripratỹn</b>. Einu pripratỹn. Kol pripràsias pri naujų piningų, būs keistai. Pri visako priprañtas. Nebnoria į tus Rūdaičius, ten jau prisiprãto. Prisipranta <span class="explanation"> (nusibosta) </span> pienas – nusiplauna širdis. <br/>2. <span class="explanation">įgyti įprotį, prigusti, prijunkti: </span> </span> Mes priprãtę vargą vargt. Priprãtę anksti keltis. Priprãtęs esu jau krutėtie, dirbtie, tai sunku tep gulėtie. Iš mažų metų priprataũ rūkyt. Kaip priprasiù [prie rūkymo], kad ant širdies negera! Pas juos yra priprasta laikyti gyvulius be jokios pertvaros po tuo pačiu stogu, po kuriuo patys gyvena. Anos gi su svietu priprãtę. Visas sodžius priprato į ją žiūrėti kaip į savą. Kitokių [valgių] esate pripratę namie, pas jūsų viešpatį. Kad priprato – te gula, te kelias! Vyras, vienas pasilikęs, pripràs prie kitų <span class="explanation"> (ims pas kitas lankytis) </span>. Anas priprãto in našlę <span class="explanation"> (pas ją užeidinėja, būna) </span>. Darbui priprastas <span class="explanation"> (pripratęs) </span>. Tavo karalius ateis, jodamas ant. darbamus pripratusios aslyčios. Kurie top darbop nepriprato. Šuva priprãto girną laižyt – ir laižys. Prysipratáu duris i dieną užsišauti. <br/>3. <span class="explanation">patirti: </span> Iš pavaizdo panos Marijos. kožnas. daug gerų pamokslų gal priprasti. Pas anytą palikau, sunkus darbus pripratau. <br/><b>supràsti</b><br/>1. <span class="explanation">pagauti, suvokti prasmę: </span> Anies sùpranta lietuviškai. Ana suprañta i lietuviškai, ale nekalba. Čia mūs šalis sùpranta ir lenkiškai, ir gudiškai. Ak, žiūrėk, ir tamsta jau besuprantąs lietuviškai. Gal ana suprañta viską, tik kalbėt negalia. Aš visa suprantù, tik kalbėt gerai nemoku. Ana švaba, negalia supràsti. Lapės žodžių nė praste nesuprato. Ilgai nekalbėk – trumpi žodžiai suprantamesni. Painu giedoti, kad yra žodžiai nesuprantami. To prilyginimo nesuprantate? O kaip kitus prilyginimus suprasite? Gryna lietuviška kalba ir lipšnesnė, ir suprastinesnė mūsų žmonėms. Ne stebuklas, jog nū nesuprãto apaštalai, ką jiemus kadang. bylojo. <br/><b>suprañtamai</b>. Kalbi nesuprañtamai. Suprañtamai išaiškinti, šnekėti, pasakyti, atsiliepti. Suprantamai perteikia pažintinę medžiagą. <br/><b>suprañtančiai</b></b>. Pasakė visiem suprañtančiai. <br/><b>suprastinaĩ</b></b>. Išplėčiau ausis, kad vislab suprastinai galėčiau girdėti. Suprastinai rašyk, adant kiekvienas žmogus skaityt ir išmanyt galėtų tas knygas. <br/><b>suprastesniai</b>. Kaip suprastesniai apie tą gal kas kitsai pasakyti? <span class="explanation">susikalbėti: </span> Buvo be galo sunku su tuo Prūsų lietuviu dėl jo tarmės susiprasti. Aš su jais teturiu gešefto reikalus, tai man vis tasia, kaip <span class="explanation"> (kuria kalba) </span> su jais susiprasti. Su laikraščiais dabar sunku susiprasti <span class="explanation"> (rasti bendrą kalbą): </span> nieko neparašo, ko nori arba ko skaitytojai norėtų. <br/>2. <span class="explanation">suvokti, žinoti, išmanyti: </span> Žmogus supranta savo padėtį, bet neišmano, kaip iš jos išeiti. Kolūkiečiai suprato, jog jų gerovės pagrindas yra stiprus visuomeninis ūkis. Geras daiktas, kas suprañta. Žmonės gali valdyti tik suprantamus gamtos reiškinius. Tai suprastinas dalykas. Iš pradžių nesuprato, kur jis, ką daro, kas čia atsitiko. Jei nori suprasti kultūrą, pats turi būti kultūringas. Nebėra suprastiniau, kad tie upeliai tokio didelio klonio negalėjo padaryti. Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats suprañta, kas reikia daryt. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas. Apautas, aptaisytas, apmautas [sūnus] – nieko jis nesuprañta apie gyvenimą. Visi suprañta: kožnas del savę. Supraskitėg ižg to, kad aš esmi anas, kurio tokį atejimą pranašai ižg senų amžių apsakė. Ka i kai būt, būsiu <span class="explanation"> (apsimesiu) </span> nesuprañtąs. I velnias te jų nesupràs! Visi jį laikė labai nesuprantamu ir keistu žmogum. Suprañtąs vaikas jau buvo, mirė. Tokios mokslios, viską suprantančios ir viską apimančios mokinės ji dar nesanti turėjusi. Labai suprañtamas <span class="explanation"> (suprantantis) </span> senis buvo jo tėvas. Paskui pasiklausiau ir vieną suprantamesnį žmogų, bet ir tas nieko mums nepadėjo. Aš grybų nesuprantù, ale baravyką radus nemesčiau. Kančia Viešpaties yra žmogaus išmonei labai nesuprastina dėl gilybės paslapčių. Ka langai atdari, labai pečius suprañta <span class="explanation"> (nebetraukia) </span>. Blogo nematęs, gero nesuprasi. Senas daug žino, bet mažai supranta. Esi daug matęs, bet mažai tesupratęs. Sveikas ronos nesupranta. Durnas nesupràs, protingas nieko nesakys. Suprantu, kas po krantu. <span class="explanation">suvokti, pajausti kieno būseną, mintis, veiksmus: </span> Ko širdelė plasta, kas gi ją supras? Kas supras sielos troškimą, kas jausmus atspės? Ji gera moteris, tik reikia ją mokėti suprasti. <span class="explanation">atjausti: </span> Jie geri žmonės, jie supranta kitą. Anas, suprantì, nori nusukt. <br/>3. <span class="explanation">pastebėti, pajusti: </span> Tuojau suprãto brolį bėdo [je] beėsant. Visi suprato jį bėgus iš ten. Ir ji supratusi, jog nėščia buvo. Aš supratau, kad būs lytaus. Jau dabar naktis ilgesnė, jau suprantì. Žmonys laiką suprasdavo tai iš žvaigždžių, tai iš gaidžio. Aš motiną ant kalbos suprataũ <span class="explanation"> (pažinau) </span>. Mergaitė, supratus balsą savo piemenėlio, įleisdavo pas save. Beprotis nėr, bet jau supràstinas. Kad dukrelė į jaunimą ėjo, motynėlė nieko nežinojo, sengalvėlė nieko nesuprato. Matyt nematė, prast nesuprato, ant (= iš) rūtelių pažino. Ir kaip anos buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo. Jau vakar vakare būt sùprasta [, kad veršiuosis]. Kad būtų sùprasta, ka teip padarys, būt nesirašyta. Kurie prie kekšių kabinasi, išdyksta ir sudžiūst kitiems ant suprastino paveikslo. <br/><b>suprastinaĩ</b></b>. Suprastinaĩ buvo, kad jau lys, bet kol parvažiavau, nelijo. Ant anos nesuprastinaĩ, a čia tvora, a čia tei [p] tinklas. Man pikta buvo te jų klausyt, tai išejau nesuprastinaĩ – lygiai in darbą. Ir jie supratosi nuogi esą. Susipranta apjuokiama. <br/>4. <span class="explanation">susiprotėti, atsigodėti: </span> Manęs niekas susimilt nesuprañta. Kap suslaukė vaikų, tada suprãto <span class="explanation"> (panoro) </span> žemės. Susiprato visi negerai dariusys par neišmintį savo. Jug nėkas nesako, ka eik numie, – pats turi susipràsti. Susiprãto, ka negerai daro, nėrės lauku. Ben susipraskis. Augustinas. po tam supratos veikiai. Eikit, vyrai, susipraskit, svočią atgal atveskit, sodykit už stalo. Nu, svečiai, suspratot ateit, suspraskit ir išeit. Uošvienė norėjo žinoti, ar stropi ir susiprantanti jos martelė. Atminkit, kad „bandinių vakaras“, – liuob sakys susiprantantì gaspadinė ir vaišins piemenis. Vėlai susiprasi, bet laiko nebrasi. Susipranta katė pieną paliejus. Dukterį bara – marti susiprask. <br/>5. <span class="explanation">laikyti esme: </span> Visuomeninę būtį marksizmas-leninizmas supranta kaip visuomenės materialinio gyvenimo sąlygas, materialinių gėrybių gamybos būdą. Sakykite, ar ji buvo laiminga? Kaip ji suprato gyvenimą? Pirmykštis žmogus mirtį suprato kaip dvasios, tai yra iškvėpto oro, atsiskyrimą nuo kūno. <br/>6. <span class="explanation">pasidaryti sąmoningam, sąmoningai aktyviam: </span> Praėjęs streikas aiškiai rodo, kad Kauno darbininkai jau galutinai susiprato ir drąsiai žengia tuo keliu. Žmogus susipranta, kai pradeda nusimanyti apie savo padėtį. <br/>7. <span class="explanation">mokėti, nusimanyti: </span> Vienas žmogus visa ko negali žinoti, bet kiekvienas turi ką nors gerai suprasti. Kap suprañtam, tep dudenam. <br/><b>suprañtančiai</b></b>. Ponas atsakė: – Nėr už ką pykti, nes viskas suprantančiai padaryta. <br/>8. <span class="explanation">susidraugauti, susigyventi, sutikti, sutarti: </span> Susiedų vaikai suprãtę kaip vienų tėvų. Suprãtę iš mažumės, su Alyzu vis sueina. Kai mes suprãtę, tai mum i geriau abiem rozam krutėt. Vedvi buvov suprãtusi, suprãtom viena kitą. Suprãtę esam, nepykstamos. Anys suprãtę – žino vienas kito būdą. Kai supratáu su žmonimis, galiu gyventi. Kaip suprantì su kum, gailu skirties. Sunku bus skirtis – taip jau buvom suprãtę. Karvės buvo suprãtusios, negalėjo párskirti. Iš karto bais gaidžiai kapojos, paskui suprãto. Kol gyvoliai suprañta, eina vaikai [kerdžiui] padėti ganyti. Kinkykim šituodu arklius – geriau suprãtę. Supratę arkliai sutara eiti. Suprãtę kumelės – traukia gerai. Žmogus ir šuo susiprato, draugai tapo. <span class="explanation">nebelaikyti neįprastu, prisitaikyti, apsiprasti: </span> Olė susiprato su ta mintimi, žinojo, kad yra neatmainomas laimės skyrimas. Su jo šiurkštumu buvo susipratę, ko jis vertas – gerai žinojo. Žmogus susipranta didžioj bėdoj esąs. <br/>9. <span class="explanation">įprasti, prigusti: </span> Visi buvo suprãtę draugėj gyventi. Teliukas su avim suprãto daikte būti. Mudu suprãtom šnekėti, nebebijosiu. Kad rankos supranta, lengva y [ra] roną pjauti. Tie arkliai suprato kartu traukti. <br/><b> suprañtamas dáiktas (dalỹkas; </b>. <br/><b>) </b>. <span class="explanation">natūralu, žinoma, aišku: </span> Suprantamas daiktas, kad knygų tikrinimo komisija negalėjo tos knygos leisti į mokyklų bibliotekas. Kad žmogaus bijo, tai suprantamas daiktas. <br/><b>pérsuprasti</b>. <span class="explanation">gerai perprasti, suprasti: </span> Negal pársuprasti ano kalbos. <br/><b>užpràsti</b>. <span class="explanation">atprasti: </span> Užprataũ valgyt mėsą. Pirštas užprañta ir nešokinėja [stygomis]. Užpratę šalčio. Buvo negera darbas pradėti po tiek laiko, nuo jo užprãtus.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atprasti

#