.
ràsti, rañda, rãdo.
1. i eškant aptikti, užeiti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Paveizdėk, ir rasì. Dabar eisme pažiūrėt, gal da ràsme. Ilgai anie ieškojo jo ir visa negalėjo ràsti. Kur anlįs, ir ràst negalėsi. Nusigandau, graibaus degtukų – neberandù. Nušluostyk! – Nu, nušluostysiu – nerandu kuoj! Užlipk ant gryčios – gal rasì kokių lašinių. Kad jau radaĩ vieną baravyką, ieškok i daugiau. Greitums kojums plačiai párbėk, vis kur ne ràstum [grybų]. Da rastái kokį grybą. Aš nueitau [grybauti] – laimės nerandù. Žmonys, užsidegę liktarnę, išieškojo visą tvartuką, bet nieko niekur nerado. Nešk į pirtį [mėsą],
sudėk, ka neràstų tik gaspadorius. Anys atejo keturiuos, davė, davė ( smarkiai ieškojo) ir nerãdo. Norėk užsimušęs kur rast kokį akmenėlį ir invaryt karvei kuolą – jokiu būdu niekur nerasì! Arklių nerañda. Paeglynin nueik ir rasì arklius. Kaip nuvažiuostat, i rastàt. Kad paieškočiąs, tai gal da ir ràsčiąs kokią vieną. Daba padedu daiktą i nebrandu. Veizdi, kad rastái paukštukus. Balandžiams nebėr kur randa sėklų ir grūdų. Geriau ant klėties dėti dalgį – kožnas randi. Du beržioku radaũ sausus. Tik už kiek laiko rado baloj jo čebatus. Tu esi rastinys, mas tave rãdom an kelio. Kad i malkagalį ràsčia kokį [gintis nuo užpuolikų]. Sumesi žolėj – vėl neberasì. Antros tokios mažai teràsyt ( * terasi+ti) . Kapeikas rasuot ( * rasuo+ti) . Višta kasa, kad rastų, taip ir žmogus dirbi – nori uždirbt. Po lauką kasė i daskasė – i rãdo cielą vežimą grašių. Ka rūsius kasa žmonys, kaulų rañda. I daba tuose žvyrkalniuose galvų čia rañdag'. Ka jauna buvau, radáu dideliausį puodą, pilną cidabrinių piningų. Biškį brūkšterėjo ir rãdo aukso. Sako, anie rãdę aukso, cidabro. Ir parodė auksinį pinigą, rastą prilipus prie saiko apačios. Randu kai sapne ( netikėtai). Rado dvare lovį, kur mušdavo žmones su dagiliais. Rado pusę maišo obuolių. Kartą važiavo žmogus keliu ir rado kieno išgaišintą avelę. Gerai sodnas, pamatyste, kai rastè ràste obelėlę ( nepastebimai užaugs). Katras mano dukterį rastų, tai tas bus mano žentas. Ragana rãdo šitą vaiką lopšy. Siųsiu savo seserelę ankstie [v] andinelio, bene rasai padkavelę kelė [je] bespindančią. Parein močiutė, parein širdelė, žiedo neradus nei vainikėlio. Ieškokiat ir rasite. Eikiat patys ir rinkiat šiaudus, kur radę, o jūsų darbas nebus pamažintas. Ir anys keliavo tris dienas pūstynėje, vandinio nerasdami. Ir kad jo nerado, sugrįžo Jeruzalėn, ieškodami jo. Kas ieško, tas randa. Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Rãdęs neprasdžiuk, o išgaišenęs neišsigąsk. Kad pasakė – nei ràsti, nei pamesti. Kur radai, ten ir padėk. Geriau su protingu pametus, ne su kvailu rãdus. Su juo rasti – tai geriau pamesti. Su tokiu nei ràsk, nei pamesk ( negalima susitarti, susikalbėti). Su blogu nei rãdę, nei pametę. Su šiuo nė radęs nepasidalysi. Neieškok, ko nerãdęs. Paieškok teip kai duonos, tai rasì. Juokiasi kaip geležėlę rãdęs. Kas šunį karti nori, tas jam ir virvę randa. Raston tarbon žuvys eina. Radai kaip kirvį ažu suolo. Neieškok to, ko rasti nenori. Pinigai rasti – dar ne tavo. Radęs auksiną, nenumesk varioką. Akyse – rastas, už akių – mestas. Aš tave pekloj už devintų durelių rasiu. Gerą i pakavotą randa. By tik daiktą radai, o vagis pats atsiras. Aš tokio kely radęs neimčia. Ant kelio radęs neimčia ( toks prastas). Bėda žmogų pati randa. Daugelis ieško, bet maža randa. Eisma miškan toliau, rasma medžių daugiau. Duok Dieve rasti, bet ne pamesti. Kaip padėjai, taip rasi. Giliau kasi, daugiau rasi. Prasta čia pieva – paleidus utėlę rasi ( labai maža žolės). Būd [av] o, šimtą karvių išvaro – adatą rasì ( nebelieka žolės). Mažu ràsis [dingusi skarelė].
2. i eškant, rūpinantis gauti: O jei ràsu druskos, nusipirksuos. Rãdo daiktą vaikam Lietuvon. Rand' ( rask) gi tu kur [medaus nusipirkti] ! Jis visuomet randa darbo po namus. Tuoj jam rañda darbo. Ka žmogus keršyj [a],
jis rañda ką i šnekėt. Kad ieškočia, rasčià iš giminės ir pasodinčia [nuomininką]. Aš visur nueitau, rastáu [kur gyventi]. Biskį kad dar senesnį žmogų rãdus. Tai ką, tu mane piemenį radai, kad teip su mani kalbi?! Kur čia žmogus geras ràstie? Rado už save durnesnį ir įmainė netinkamą arklį. Jis rañda draugų, su pinigais vaikščiodamas. Septyniolika sutkų ieškojom, kad kur rami vieta ràst. Kožnas [kūlėjas] tur savo vietą ràsti ( žinoti, kur kuriam reikia būti). Kai tamsta randi ką rašyt, tai ir rašai. Ten labai sunku rasti gydytojo pagalba ir vaistai. Ieškojau, idant … kas mane palinksmintų, ir neradau. | Išalkęs. Dienos ilga, o pavakarių prisėsti ne visada randa valandėlę. Būdavo, ir laiko rañdam ( ištaikome). Po puodu pasvožęs, pačios nerasi. Su sava duona visur stalą rasi. Kalbus kalbą, darbštus darbą randa. Šneka šneką rañda. Žodis žodį rañda, kalba kalbą atveda. Viena ranka nūmeti, nė abim nerandi. Girtuosna rasì parėdko ( su girtais negi susikalbėsi). Kas garbės ieško, rasti negali, o kas neieško, ant kelio randa. Susiprasi, bet čėso neberasi ( nebeturėsi). Kad tu nerastai daikto po savim! Iš manęs tu išeik ir eik, kur galą ràsi! Ėjo be razumo ing ugnį ir smertį sau rado. Palėpėse rasis prieglaudą žvirbliai. gauti, pelnyti: Pasodini, randì: žemė gera. Kaimynas gerai rañda medaus skryneliniuose aviliuose. Visko radai [, papjovęs paršą]:
ir lašinio, ir tauko, ir raumens. Insitaisiau bičių, radaũ tėvo da palikta – keturi kelmai buvo. Ką duosi, tą rasi. Ką pirma mesi, tą paskiau rasi. Vasarą dirbęs, žiemą rasi. Ką vasarą mesi, tą žiemą rasi. Rasi, kai dirbt paprasi. Kame ans rãdęs, kame nerãdęs, viską parneša. Gerai darysi – sau ràsi, blogai darysi – sau ràsi. Kaip dirbi, taip randì. Sako, kas taip daro, ràs ant galo. Numirė senelė, rãdo savo. Ką čia uždirbi, tą ten tebrasi. Tebrasi aname sviete viską, kad muni skriaudi. patirti: Nors tarp žmonių neras širdies, bet nemylėt jų nemokės. Nejaugi tiesa, kad jo vėlė neranda ramybės? Su tais gyvoliais prakeikimas, atilsio neràsi. Tada rasti (= rasit) atilsį dūšioms jūsų. Duok man malonės rasti. pagalvojus parinkti, pritaikyti: Ràsti išeitį iš keblios padėties. Poetė randa priemonių herojaus vaizdui sužmoginti. Kokią randì ( atsimeni) giesmę, tą ir giedi. Jaunoji Balsienė graži, ir meili, ir kukli, su žmogum moka apsieiti, kiekvienam tinkamą žodį rasti. Tik ji viena mokėjo suprasti vyrą ir rasti žodžių jam suraminti. Jūs, šviesiausias pone, visados rasdavote priežasčių išsisukti iš jums pavedamų įsakymų. Sutriko Kreivėnas, nerado žodžių. Nagi čia dabar! Radai apie ką kalbėti! Rado iš ko krizenti. Šie duomenys padėjo rasti atsakymą į aktualius auklėjimo klausimus. Sueinam gražiai, o ana rañda kap pasbart. Rãdot iš ko juoktis – iš nesveiko žmogaus! Ir nerado, ką jam turėtų padaryti. Daba nerandù pasakyt. Aš kalbos ràsiu ( turėsiu). Jis su visais kalbą rañda. O mergaitės kitą kalbą rado su seneliu. Prastas vadovas, kuris su žmonėm neranda kalbos. Barvainis jau nemokėjo rasti su žmona bendros kalbos ( vienas kitą suprasti). | Anos. varo punktais i visokių balsų randa ( parenka).
3. užtikti, sutikti, pamatyti, išvysti: Paėjėjo į pakraštį ir rãdo šulinėlį. Vieną lietingą vakarą, vėlai grįžusi namo, gryčiukėje rado Sakalą. Ryte nubudęs rado ant kėdės atlošo išlygintas kelnes, švarius baltinius. Ryto atsikėlė ir išejo až vartų. Te jau rado pulkelį žmonių. Dabar tik seną rasì [namie],
jaunesni tai visi an lauko. Daugiau nieko nerasì, kas moka lietuviškai. Tokie darbininkai reta rasti. Labai retai kur našlį ràsi, daugiau našlės i našlės. Aš jau draugų nerandù. Aš kai atejau, tai jos jau neradaũ. Po keleto metų nerasi jaunuolio, nebaigusio vidurinės mokyklos. Daba mažai ràsi, kas dėv [i] klumpius. Rañd' ( rask) tu tokį dabar biedną! Tokio vyro kaip anas tai reta rast. Vieną viščiuką rãdo bulvėse užmuštą į kuprą. Kai tik raganos nuejo, ana atbėgo padabot savo vaiko ir rado lopšy tik krūvą kaulų. Pula į tą samavorą, bene ràs kokios gyvybės, anglies. Kad apsižanijau, nė bulbių čia neradáu, i vis tiek gerai buvo. Viralo randù, pavalgau. Ogi ką veiktumbim, kad, kuočės peršalę smarkiai, užkakalės šiltos neràstumbim pasislėpti. Kai gyvatę randì, reikia sakyt: negyva, – nekliudis! Rañda šuva [ežį] ir neima. Rãdoma kiškį kilposa gulėdamą ( gulintį). Skubinaus aš joti per lygus laukelius, kad rasčia mergužėlę aukštajam svirnely. Tebrasu tėtušį, tebrasu motušę, tik nebrasu vainikelio ant gelsvųjų kaselių. K. Būgos korespondencijoje prof. J. Endzelynui randame pastabų apie baltų protėvynę. Anas. pats kelią rañda, kai užauga. Išars kelius, užsės rugius – nerasi kelelio pas močiutę. Aš buvau už našlelio, vaikus jau radaũ. Devynių metų [vyro mergaitę] radáu. Užaugęs radaũ žibalą ( žibalas jau buvo pradėtas vartoti). Kiti parvažiuoja – nerañda namų. Tai mat mūsų tėveliai miškų neberadę. Radau radau bajorėlį ganantį žirgelį. Priejau ežerelį, čystą vandenelį, randu, randu bernuželį žirgelius begirdant. Rado juos bemiegančius. Nevažiuokie, seserėle, per aukštus kalnelius, ba tę rasì, lelijėle, didelius vargelius. Tai labai šaunias mošeles radau, tai labai rūsčią anytą gavau. Ne momą rasì nuejęs, nepaglostis. Rado jį bažnyčioj besėdintį viduj daktarų, klausantį ir klausiantį jų. Teip man bus: randąsis mane užmuš mane. Ant galo liežuvio viską rasi. Kas rastų genio vaikus, kad jie neklegėtų. Nerasi tokio šuns, katras lazą bučiuotų. Vienu galu lazdos nerasì. Čia visko rasì, tik tėvo su močia nerasì. Ràs, tai bus rãsta. Neieškok kvailių su žiburiu, rasi it patamsy. Siūlą radus, ir kamuolys nepabėgs. Apie vartus jodinėji ir nerandi vartų. Tegu ji būt atėjus, būt durų nerãdus ( būtų nespėjusi išbėgti pro duris). Srėbk sriubą, žuvį gale rasi. Ar daug radai žuvų be ašakų, mėsos be kaulų, o žmonių be vargų? Gero beieškodamas, piktą rasi. Mokslo galo nerasi. Kas ko ieško, tas to rañda. Kur eini, ten ir vargą randi. Eik skersai išilgai – miltų kalnų nerasi. Nerasi peklos be smalos, o dvaro be šunies. Kur žmogus esi, ten save rasi. Pramušiau ledą – radau sidabrą, pramušiau sidabrą – radau auksą. aptikti kokią būklę, susidurti su kokia būkle: Noriu, kad atvažiuotau ir rastáu, kad tavo pirkia būt graži. Miegojau gal apie devynias valandas, nes atbudęs radau visai šviesu. Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta. Kai perskaičiau gromatėlę, randù mirus motinėlę. Rado sūnų užgimus. Jau radau ir aš išvažiuota. Rado – palaikiai [batai] numesta, naujais apsiauta ir išeita. Naktį būt rãsta negyvà [karvė]. O kai aš jojau per lygius laukus, radau rugelius jau nunokusius. Nerasim geriau, kaip namie. Kaip aš tę rasiu, kaip aš paprasiu. Nemanyk, sesute, kad geriau rasi, kai žalias rūteles nuo galvos mesi. Palieku valgant – rasiù barantis. Kaip rãdom, teip paliksim ( kokia tvarka mums užgimus buvo, tokios ir laikykimės).
4. nustatyti, konstatuoti: Par žemuogę nerandù skanesnės uogos. Rãdo [metų vaikas],
ka barboras ( rabarbaras) rūgštus, i grauža. Jis rãdo, kad man lūžęs kaulas. Kepė jus ( juos) ant anglimis ir valgė vaipydamos, matyti, neskanius rado. Susipažinęs su tuo baldytoju ir radęs jį gana mielą esant žmogelį. O lapė nutvėrė vištą ir radusi, kad jos mėsa gardi, nepatingėjo dar susimedžioti gaidžiuką. Pagaliau jis neiškentė, užsivilko tuos drabužius ir baisiai nustebo radęs, kad jam tinka, lyg pačiam būtų siūti. Visame est teisus rastas. Pilotas, radęs [Kristų] nekaltą, siuntė jį prieg Herodo.
5. kilti, susidaryti: Ir kaip anas radõs – anei sopėjo, anei sopa. Radõs votis. Ans papasako [ja],
kaip tas kalnas y [ra] rãdęsys. Nuo to skiepyjimo vandens ant smegenų rañdase. Visą žiemą an ledo rañdas ir rañdas vanduo. Liga rãdosi iš peršalimo. Pradės jau atšoliai ràsties. Kai saulelė teka, rañdas ir šiltumas. Pradėjo pamažėliu debesys rastis. Žiema randasi. Viesulas rãdos ant marių. Vėjas rãdos. Pradeda aušti – pradeda diena ràsties. Jau saulelė leidosi, vakarėlis radosi, dar mūsų brolelis tėvelio dvarely. Pasilik su mumdviem, nes vakaras jau randasi. Tyla rados danguj apie pusę adynos. Tada stojosi (radosi) didi tamsybė po visą Egiptų žemę. Ugnis rasis ir sugriebs erškėčius ir sudegins. Po vainai radõs koloradas. Šlapime rados kraujas. Kai dideli skrudėlynai, tai te rañdas tokis vaškas geltonas. Daba ir ano jau rañdantys plaukų žilų. Lašinių rañdas an pilvo. Sensta jau: plinka i pilviukas rañdas. Jau merga, jau an rūbų rãdos ( pradėjo sirgti mėnesinėmis). Terandas! – taip pradžioj tarei [, kurdamas visatą]. Tesiranda šviesa! Radosi naujas karalius Egipte. Idant … žinotų šį bernelį … iš tos giminės gimusį ir ant svieto radusįsi. Radose brangumas (badai) žemėje. Iš velino pavydėjimo radosi smertis. Šitai randasi nuog pono, todėlei mes nieko negalim pryš tave kalbėti. Tada radose kalbesys tarp brolių. Skunda buvo ant jo radusys. Rados didis sumišimas ir ermideris. Vaidai ir barnys, želėk Dieve, tankiai gana randasi dėl kitų niekų. Žinau ant tų. daugi sūdžių rasiančiųsi. Kap gaila stojos, ir verkimas radõs. Kap gaila stojos, [raudos] žodžiai radõs. i mti dygti, augti: Uodegikės toms vištikėms ėmė ràsties. Jau jam randasi barzda. Ant dirvų pradeda rastis žolelė. Sėjau ir aš, kur ne kur rãdos dobilas į kelintus metus. In pūdymo jau radusỹs žolės – možna gint karves. Uosio [lapai] paskiausia krenta, paskiausia rañdas. Po lietui ràsis grybai. Baravykai daugiausia pievose po ąžuolais rañdas. [Grybas] radusỹs lapkričio mėnesį. Tada jau grūdas auga, grūdai rañdas. Kap rañdas uogos, tai ji pinigų padaro. pasidaryti, išsirutulioti: Radõs pleiskanų galvoj. Iš tos akelės kirmėlaitė rañdas. Iš tų padaigslių randas plunksnos. Radõs viršuj rožė. Iš tų pūpėlių ( spurgų) lapeliai rañdas. Kitas sako, ka iš tų žiogų tie svirpliai randas. Bei aš tatai įmečiau ugnina, bei iš to radose tas veršis. pasirodyti apyvartoje: Pasku pradėjo ràsties gelžinės [šakės]. Radõs geležiniai plūgai. Man augant, pradėjo mašinos ràsties. Kiek tų kningų rañdas – surašo svietas. Kaip tos skarelės rãdos, ir nusipirkau. pradėti egzistuoti, susikurti, įsisteigti: Paskui jau radõs i mokyklos. Jau dauges kap trys šimtai metų, Zervyna kap radõs.
6. pasitaikyti, būti: Panai Jadvygai seniai laikas tekėti, o kame rasi geresnę partiją už Survilą?. Kokio ana nor, tokis nesrañda. Bernas rãdos, ir nutekėjau. Tėvelis man skyrė tris šimtus, nesirado, kad kas imtų. Rados vienas iš tų trijų prie vainiko plaukti. Būt žmonių radusỹs [bičių spiečiui susemti]. Kupčiai radõs namui pirkt. Kad rastųs kupčius, tai parduotum arklį. Ràstųs koks pamanomas numukas – nupirktųs. Ka jau ir motriškų rañdas gerančių. Jeigu kada nors labai prireiks, na tai tada dėl to rasis ir liudytojai. Tikrai, ar rasis kas toks gyvas, kuris negirtų ir negintų savo gimimo vietos? Rods ir tarp lietuvninkų tūls rañdasi kiaulė. Nesirado nė vienas, kursai atgrįžtų ir duotų Dievui garbę. Rasdavos tokių daug, kurie ižtisas keturias dešimtis dienų gavėdavo. Ant galo rados truputis žemės geros ir terp žydų. Darbas radõs, ir ana stojos darbuit. Durniaus i vagies pirkti nereika – rañdas iš tų pačių [žmonių].
7. gimti: Rãdos vaikas. Pabuvo metus kitus – radõs pačios bernaitis vaikelis. Ten aš radaũs ir augau. Aš tę jau radaũsi. Laimingas, kuris nesirãdo šioj minutėj. Iš kur anas pas mus radusỹs tokis razumnas! Tokis mažiukas veršiukas radõs. Jei laukas arklys rañdas, tai retai jis kada išvirsta [kitokiu]. Kokis vilkas radõs, tokis ir gaiš. veistis: Dabar kai balų mažiau, tai ir gyvačių mažiau rañdas. Lepšės saulės gavo ir genda – kirmėlių rañdas.
8. ateiti, atvykti: Kada radaĩs iš Kauno? Iš kur tamista čia radaĩsi? Tada radosì tokis ponas. Nunešė tą audimą i nerãdos. Ka i pempių vis mažiau rañdas ( atskrenda). grįžti: Po metų laiškas atgal radosi. | Rados [užkritęs] žadas, ir parvežė kunigą.
9. pakliūti, atsidurti: Kur tu čia radaĩs vakaran ( vakare). Kur čia radotė̃s Dainavon?
10. tapti, darytis: Radosi drėgna, šalta. Pradėjo šaltyn ràstis. A jau rãdos karšta? Tokie laikai rãdos – visi lygi. Tokios tamsios dienos pradėjo ràsties. Sunkiaus alsuot man rañdas. Širdie sunkiai rãdos. Silpnesni žmonys pradėjo ràsties: serga labai. Širdis nebgera ràsties ims, valerijonų gers. Jau pradėjo anam baugu ràsties, ka į tokias negeras vietas papuolė. Jau pradėjo tvarka ràsties. Didesnis [vaikas] pradėjo ràsties, i nebgal beužmigdyti. Jis taip panoro miego, net jam silpna radosi. Kaip tavo mergelkos pradės panos ràsties, pradės švarinties, šluoties. Pasėdėjęs ant kūliu, sustipęs rasys. Po kiekvieno stiklo radosi vis gyvesnės, triukšmingesnės kalbos. Rados taip linksma ir lengva, kad norėjau šūkauti ir dainuoti. Be tavęs, berneli, ilgas laikas rados, kad tavęs nematau. Kaip nuejau už bernelio, radaũs juodbruvėlė. Marčios tavę nebekęs, broliai slūžytų varys, rasíes pasenėjus, gailėsies netekėjus. Teip daili dabar rãdos. Kas kartą ta kelionė rados pavojesne. Dideliai mažame aulė [je] bitės randas nedarbios. Jis ir vėl rados sunkus. Tėvas … rãdos linksmesnis. Pikčiausis žmogus, dovanas gavęs, lėtesniu randas.
11. nutikti, atsitikti: Kas berados, kad nelyna? Kas katėms rãdos, ka namo nepareina? Kas rãdos [laikrodžiui],
ka neita? Ė kas anam tatai rãdos, ka pradėjo raišti? Na kas, maželi, rados, kas, kad verki? Klausė matušė, kas tau rados, vaikas mano, ko rėki? Jei kas rasis nelaimelė, nesišauk pri manęs, aš išjosiu į vainelę, nepaginsi manęs. Tu man pasakyk, kas tarp mudviejų rados?
12. atsilyginti, susitarti: Kiek tau mokėt? – A, tai ràsim. Palauk, ryto [j] ràsimės. Dėkui, kad paklauseĩ, rasimės kada nors. Duok viską kartu, o mes patys rasmė̃s ( pasidalysime, atsiskaičiuosime).
13. vešlėti, tvirtėti.
14. sektis: Kaip berañdas?
15. būti (kame): Gaila tik, kad negalima buvo perspausdint čionais ir tas pasakas, kurios Ivinskio kalendoriuose randasi. Žinodamas tada, kur Christus gali rastis, tenai ir ieškok. Dideliame pažeminime randamėsi.
kamè ràsi
1. kur ten bus, visiškai nėra: Musų pas jumis nėra. – Ne, kame rasi: trobo [je] neverdam.
2. kas gali būti geriau: Kame rasi, kaip basam.
kiaũlę ràsti pasigerti: Itas jau kiaũlę rãdo – tep sako, kap ažvysta girtą.
pýpliauogių ràsti. sušalti.
[nė] su balanà neràstum. visiškai nėra.
tiek besiràsti (tesiràsti, teràsti) prastai pabūti: Pamatysiu daugiau besiuvant, mašiną su kirviu sukaposiu, ir tau pačiai tiek berasis. Apsivilkusiam tiek besiranda, o dabar pusnuogis, basas…. Ir žmona dirba, ir anie patys dirba – i tíek terañda ( vos verčiasi). Ilsuos i nepasiilsu – tíek mun terañdas ( tiek to gerumo). Žinai, ligonį turi priveizėti: nepriveizėsi, tíek teràsias ( pablogės). Tíek terañdas ( visaip esti) su devyniais vaikais.
viẽtos (dáikto) neràsti blaškytis sielvartaujant, kankinantis; labai nerimauti: Aš vietos sau nerandu. Aš nujaučiu nelaimę. Uršulytė šaukė ir šaukė [iš skausmo],
neberasdama sau vietos. Kai teip atsitiko, tai ir aš nebegaliu ràsti viẽtos. Aš visas čysta drebu kap apušė ir nerandù niekur dáikto.
apràsti.
1. i eškant užtikti ką paslėptą, pamestą: Kad tu ir aprandi – užkišau net už laktelės. Kas ir uoslę turi, ne visur apras.
2. užeiti, pamatyti: Susdėj [o] silkes atalankan, apradus kūgiamietį, sėdos ir ėda. Aprãdo paršą penint.
3. atrasti
7. Kaip vaikų apsirãdo?
4. apsirinkti: Aš pirmiau mergą apsirasiu.
atràsti.
1. i eškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Atradaũ piningus prapuolusius. Atradaũ išgaišentą laikrodį. Liuob vokyčiai atràs bute grūdus, išpils, išveš. Atràsk keselį, sudėk paršus. Nėra, nėra – ir neatrãdo. Atrastàt, kai reiks. Būdavo, susimali ir išnešęs girnas kur po žemėm pakiši, kad neatrastų̃ [vokiečiai]. Nebeatrãdo tą vaiką. Mažum rasiu, mažum atrasiù rūtelių vainikėlį. Atradau avį muno, kuri buvo pražuvusi. Imkiat… su savimi ir pinigus, kurius viršuj maišuosu atradot. Ir atradę jį, tarė jop: visi tavęs ieško. Kursai pražudo dūšią savo dėl manęs, atras ( atgaus) ją. Ir iššluoja namus ir ieško net ik atrandanti. Atrado kaip aklas adatą. Akių pasiklausk ir atrasi. Ir gulintį ant pečiaus bėda atranda. Nespėru yra nepadėjus atrasti, nebe nu senatvės ligų išsigydyti. Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirãdo mėnuo, sugaišino saulė. Pakratyk savo kešenes, gal atsiràs raktelis. Kretingo [je] užpirkau mišias pri švento Antano – atsirãdo piningai. Man sakė, kad atsras kepurė. Jegu neatsràs, pareisiu ir be kepurės. Ar atsirãdo jūsų šuo? Atsirado vagis, tik neatsirado pavogti arkliai. Buvo pražuvęs, o vėl atsirados. Atsiras – su varnom neišlėkė.
2. i eškant, rūpinantis sutikti, gauti: Ansai jomarke atrastasis jaunikis jos draugę apjuokęs paliko. Ale kas tokį prietelių atras? Prašykiat ir imsit, ieškokiat ir atrasit. O vietą maldai atradau. Atranda svodba rūbus, rabata – grašius ( ko būtinai reikia – gaunama). Bėdoj atrasi draugą ( sužinosi, kas draugas). gauti (atpildą): Tu savo atrasi, nemislyk! Pati miršta, o tu latrauji! Nu, atràs ( susilauks bausmės): ko ieškai, tą atrandì žmogus. Skaitykiat ir skaitinėkiat tas kningas, o atraste dėl savęs peną dangišką. Kurs save užmuš, tas su Judošium pekloje atras algą. Ka gerai darys – gerai atras, ka blogai darys – blogai atras. Ką jaunas pasidėsi, tą senas atrasì. Kaip mažas būdamas priprasi, tai ir užaugęs atrasi. Dabar an senatuvės visa atsiranda jaunystės darbai ( atsiliepia, kad jaunystėje nesisaugota, sunkiai dirbta). sugalvoti: Ot atrãdo žmogus kalbėt: kas gi tau sakė, kad aš te buvau? Motriškai su motriška lengviau yr kalbą atràsti.
3. užeiti, užtikti, pamatyti, išvysti: Tą raštą atrado tarp popierių. Į vieną kaimą, į kitą kaimą jau atràsi kitur po du automobilius. Eidami par mišką, atrãdo jie skruzdėlyną. Eisu ieškoti tos vietos, kaip norintais ben atràsu. Kolumbas, ieškodamas kelio Indijon per Atlantą, atrado Ameriką. Pirmutinis asteroidas buvo atrastas visai nelauktai, panašiai kaip Uranas. Nuėjo klėtin ir atrãdo sėdžiantį nebegyvą. Taip ir atradau aš ją vieną rytą: rankos pakeltos, o pati sėdi, šonan kažkaip nusvirusi. Eina par tą mišką ir atrañda žmogų, raunantį medžius. [Katrė, savo vyro vietoje] atradusi svetimus žmones begyvenant, apsiverkė. Antrą kartą ten pat nulėkęs, [gužas] ir atradęs varlę. Noriu atrasti senovės pėdas, veikiai suprasti, koks buvo rėdas. Ir atrãdom ežerėlį – žirgeliai girdyti. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, argi ana pareitų, matušelę atrastų? Aš, rugelius praskirdama, dobilelius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį. Kaip sutems tamsi naktis, neatràsit kelio. Ant mano tėvelio žaliavo žalioji liepelė, o ant motinėlės užgriuvo šiekštelė – neatrandù. Atmirado motutėlė svirne begulinčią. Ir atrado mane jauną rūtelių daržely. Ir atradom seserelę graudžiai beverkiančią. Ko močeka atrastus vaikus mylės – šeimyna nesamdyta, vaikai negimdyti. Vai, kur tik aš eisiu, vargelį atrasiu. Siauras kelias, kuris veda ing karalystę dangų, ir reti yra, kurie atranda jį. Baltas žvirblis retai atrandamas. Kiaulė purvą atrañda. Atranda kablys kotą. Atras ugnis taukus. Atras vanduo taką. Ir gilus atrand savo dugną, ir platus kraštus. Su siūlu atrasi ir kamūlį. Atradę siūlą, rasime ir kamuolį. Kur eisi, ten save atràsi. Dabar klausyk, o savo kalbą paskui atràsi ( galėsi kalbėti). Kaip aš tau užkursiu pirtį, tai tu neatrasi durių ( lėksi be atodairos). užtikti kokioje būklėje: Rūsį karalius ryte atrado kaip iššluotą. Katilą kaip košiną paliksi, taip ir atràsi.
4. pasitaikyti, būti: Atsiràs kam gaspadinaut, by tik būt an ko. Tokie kaip mokytojai jau atsiràs iš tų pačių žmonių. Atsiras (bus), kas darai. Žiūrėjau, ar jau nė vienas neatsiras pažįstąs mane. Jau inteligentas koks atsiràs [vakarėlyje],
tas jau nešokinėjo, neraitės ratelį, polką. Atsirado tokias vienas ir inplaukė Dunojėlin. Pagaliau atsirado jaunikaitis, kuris susirinkusiai miniai perskaitė: „žmonių laimė“. Iš kur jin ir atsirãdo, toki priešgina. Iš klausytojų atsirãdo nekantrių. Iš jūs. vienas atsiràskit oi oi oi, suieškokit vainikėlį oi oi oi. | Traktorininkai nesimėto, ir jų nepagąsdinsi, jiems darbo visur atsiras.
5. nustatyti, konstatuoti, pripažinti: Atrado lenkai, ką jau kolionijos reikia padaryt. Aš atradau, kad vaistinėj negeras [vaistas]. Parveizėjęs [seminariją] atrado niekam nederančią. Guds parvedęs bajorikę ir atrãdęs cigonikę.
6. kilti, prasidėti, susidaryti: Atsirãdo migla, nebepaeita. Kai tik išeinu par sodą, atsirañda i vėjas. Du tris rytus kulsma, į malką varysma, kaip vė [ja] s atsiràs – vėtysiam. Ant dilginių atsirãdo voratinkliai. Ant sprando parauga atsirãdo. Iš to atsirãdo Užliekniai. O kaip anas atsirãdo, tas ežeras, i nežinau. Atsirasis ir darbas abiem ko dirbti. Atsirañda jovalai verdami, bulbės kasamos – bėk i bėk. Jei nupjautų rugių yra, kūlimas atsirañda. Kad atsiras kulama, arklių nebganė – paleida, skrabalus parišę. Atsirado sumišimas. Dabar ta naujiena atsiranda, prasideda. Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai labai pamažu teatsirado kalba. Iš ko ugnis atsirado, nėra žinoma. Aiškus daiktas, jog pasaulis pats neatsirado. Dirginimui nykstant, žievėje atsiranda slopinimas. Ėjo avelė ir pelenų palaižė, atsirãdo du baroniukai. Tas garsas i atsiradęs iš vietovardžio galūnės. Dūmai be ugnies neatsiranda. i šaugti, išdygti, privisti: Kai pradėjo miškus kirst, tada atsirãdo daug aviečių. Dabar miške jau pradeda atsiràst uogų. Grybių atsiràs iš po šitokio rūko. Grybų, uogų atsirañda – tęsia į turgų bobelės. Skruzdų atsirãdo šitai – būs lytaus, musėk. Daug vapsų atsirado. Kaip tik sodai atsirañda, tai ir vapsvos pasirodo. Jaunu mėnesiu negal nei trobos, nei pečiaus perstatyti: svirplių atsiras. Jei tik yra laužas, gyvačių atsiràs. pasirodyti apyvartoje: Kiek čia seniai atsirãdo tie krominiai [drabužiai]. Da vėliau motorai atsirãdo [malūnuose]. Sukdavom savim mašinas, paki arkliai atsirãdo. Kultuvais kūlėm, paskui gi čia jau mašina atsirãdo. Atsirado žibalas pirma traukinio. Atsirãdo lempikės kaip špygikės – kas buvo džiaugsmo! Mėsos kąsniukas atsirañda šviežias. susikurti, įsisteigti: Nu to meto prasidėjo jau mokyklos atsiràsti. Metūse 1618 pirmą kartą atsirado bažnyčios Grinkiškė [je] ir Tverūse.
7. gimti: A sūnus, a duktė atsirãdo? Jam dukrytė vakar atsirado. Jos vis kasmet po vaiką atsirañda. Da vaikas neatsirãdo, o jau nešiotę susiderėjo. Tu gi vaikas mano, ant mano rankų atsiradaĩ. Paskutinė duktė atsirãdo tokiam sunkiam laike, norėjau, kad mirtų. Buvo vestuvės, atsirãdo trečias. Antrais ( 1902 metais) aš atsirãdęs. | Jau atsirãdo veršiukas, tuoj atsiràs ir ėrukų. Atsirãdo avelės du baroniukai. Kap kumelukas tik atsiranda, tai jam an kaklo reikia užrišt raudonas siūliukas, tai nebijos piktų akių. Jei gyvulys atsiradęs turi baltus dantis, tai jisai geras yr auginti an veislės.
8. pasirodyti akivaizdoje: Iš kur jis čia atsirado? Kaip čia drįsai atsirasti?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.