kvė́pterėti, -ėja (-i, -ia), -ėjo kvė̃pterėti; kvėptelėti:
1. Ji nedrįso kvėpterėti, ne tik ko klausti senelį. Kvėpterėjau gaiviu oru.
2. Jei man tik kiek kvė́pteria negeras dūkas (oras), tai suima galvą sopėt.
atsikvė́pterėti, atsikvė̃pterėti. atsikvėpti, įtraukti oro: Vos atsikvėpterėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.