atsiusti

siùsti, siuñta, siùto.

1. sirgti pasiutlige: Temperatūra taip žemai nukrito, kad net šunys negalėjo pakelti tokio šalčio ir pradėjo siusti. Iš pradžių buvo taip karšta, kad šunes siuto. Laimė, kad jie nesiunta, nes galėtų aprieti visus gyventojus. Tegu šunys siuntie, ne žmogus. Gerk: nė siusi, nė pusi. Nė siusi, nė pusi dėl to.

2. nerimti, dūkti, ko geidžiant: Tos kiaulės siuñta kuilių. Tokį diedą, kuris tokių jaunų mergų ieško, paemi tik ir užpampini, – nereiktų jam siùst. | Išgėriau aštuntą, jau kraujas siunta. Kas nesiuñta želdamas, tas siuñta žildamas.

3. labai skaudėti: Man dantys siuñta. Ans ėsti norėjo, tas pilvas, i siùto tavie. Popiet visas dantys pradėjo siùst. svaigti: Išgėriau aštuntą, man galvelė siunta. Pilvas išputo, galva nesiùto.

4. šėlstant bėgti, lakstyti: Veršis siuñta po tvartą. Vienas vežimas su siuntančiais arkliais pralenkė net Vilių Karalių. Del šito nėra ko siùst par laukus. labai smarkiai lėkti: Adomas, pašėlusiai būgnindamas kulnimis putotus gyvulio šonus, toliau siuto šuoliais Kraštupėnų link. Traukinys siuto tokiu greitumu.

5. savavaliauti, siautėti: Nu, gerai, suskaldyk duris, tuoj pasodinsme daboklėn – nebesiùsi.

6. niršti įtūžus, labai pykti: Drignių užėdęs jis siuñta. Patėvis jau ir taip ant manęs siunta. Atrodo, kad nėra už ką, o ji jau siuñta. Jam kad tik reikia dirbt, tai ir siuñta. Iš jo žmogaus nėr – siuñta siuñta in bobos, in vaikų. Nežino, ko nora, siuñta i nežino, ką ta kramė sako. Pasakojo, kad vokiečiai dėl partizanų puolimų labai siunta. Parėjo iš miestelio Jonas girtas, tai siùto siùto visą vakarą. Ko čia siuntì, kai drignių priėdęs? Ilgai siuto, kaip devynių velnių apsėstas. | Policijos agentas siuto iš piktumo. šūkauti įpykus, bartis: Nuėjęs Rudikuos siuñta: kam traktorių paėmėt?! Kurių gi čia galų dabar siuntì?! Nesiusk be kunigo. Nesiusk be laiko. Siùsk tu nesiùtęs!

7. išdykauti, šėlioti, dūkti: Palik vienus [vaikus],
tai ir siuñta. Gerai būtų, kad jau pamestut siùst. Vaikai, kada liaustės siùsti?! Kaip anie pradėjo ūbauti ten, siùsti po tą mišką! Nu tu ir įmeigi siùsti su tais vaikais! Bijo mūšio, nesiuñta. Del manę galiata siùst i kūlį verst. Aš pats nesiuntù, tai ir kitų siuñtant nekenčiu. Oi siutom šiąnakt vakarėly! Vis jau par nubengtuves siùsma. Daba vaikai siuñta naktimis, o mums reikėjo su prakaitu vargti. Jūs, Vizgūnai, siùskit, siùskit (linksmai vakaruokit), o Svydeniai bulbas skuskit. Ko siuntì kaip Šatrijos kalnas?! Siunta kaip priš lytų. Ko siunti, ar veselę junti?. Mūs tėvai išmintingi buvo i mergelkas neleido siùstis. Neatejo, nesisiùto tas velnias.

8. audroti: Tik girdėt, kaip siunta pūga ir skaudžiai plaka širdis krūtinėje. Audra pakilo, tik vėlaus vakaro sulaukus, ir siuto visą naktį. Vėjas siusdamas kaukė. Ale [pūga] visa dienelė siuñta ir siuñta!

9. imti smarkiai ką daryti: Siùto siùto skaudėti [paširdžiai],
negaliu.
nė̃ siùtęs jokiu būdu, niekaip: Kokių aš žodžių girdėjau, kur neatmysi nė̃ siùtęs.
siùtusio káilio piktas, pašėlęs: Jis siùtusio káilio.
apsiùsti.

1. apsirgti pasiutimo liga: Šuva apsiùto.

2. įdūkti, įšėlti: Oi ans yra apsiùtęs! Jau tikrai mano vyras apsiùto. Visi vaikai kap apsiùto – neleidžia tėvui ženyties! Bet anys apsiuto ir kalbėjo terp savęs, ką Jėzui turėtų padaryt.
kaĩp apsiùtęs labai smarkiai (ką daro): Skraido bobos kàb apsiùtę.
atsiùsti. atsišėlti: Nesiutęs apželdamas, gavo atsiusti žildamas.
įsiùsti.

1. įniršti, įdūkti: Įsiunta arkliai. Žvėris baisiai įsiuto. Girtas įsiùto ir pradėjo sūdus daužyti. Kažin ko įsiùtęs vyras parejo namo ir ėmė šėliotis. Parėjo įdūkęs, įsiùtęs. Jisai an Jono įsiùto ir norė [jo] paduot darbam. Žmonys insiùtę, užpykę buvo. Įsisiùto: ka galėtų, šaukšte [v] andens prigirdytų!

2. išdykaujant įsišėlti: Įsisiùto [vaikas],
nebužmiegta. Kai įsisiùto – daikto nebėr! Tą dieną vaikai buvo be proto įsisiùtę.

3. įnikti, imti smarkiai ką daryti: Įsiùto veršiai laigyti, paleidau [iš aptvaro]. Dabar jis kad įsiùto gert.
išsiùsti. pasiusti:

1. Aniemet buvo lapių išsiùtusių. Išsiùtęs vilkas skykt par tvorą i sudraskė bobą smertin. Boba girta tai blogiau negu katė išsiutus.

2. Kai kokios [naminės degtinės] prigersi, tai gali išsiùst.

3. Dabar marčios išsiust [ų],
kad reiktų mošom duot pasoga.

4. užtektinai prisidūkti, prisišėlti: Išsisiunta, perdega, o kai sukuria šeimos židinį, iš lėto žėruoja tartum žarijos.
kaĩp išsiùtęs labai smarkiai, greitai (ką daro): Laksto kàp išsiùtus. Tupi kampe paspūtęs, lekia par laukus kaĩp išsiùtęs.
nusiùsti

1. pasiusti
2. Išminsi, pask eisi pri kito – nusisiùsi nemiegojęs par naktis!

2. labai greitai, smarkiai nulėkti: Traukinys nusiuto geležinkeliu ir pranyko.

3. padvėsti: Turėjau tris paršelius, vienas nusiùto.

4. šėlstant, ūžiant praleisti, iššvaistyti: Visą butą (ūkį) su mergoms nusiùto. Siutau ir nusisiutáu amžinai.
pasiùsti.

1. susirgti pasiutimo liga: Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija. Kadai šunys lakstė pasiùtę. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto. Pasiùtęs vilkas apriejo daug žmonių. Nemušk kaip į pasiutusį šunį. Pasiùtusiam šuniui nelinkėčiau tokio gyvenimo, kaip savo. Tie drobuželiai – šuo pasiùtęs neparkanda (labai stori) . Izraelas bėga nei pasiutusi karvė.

2. išeiti iš proto, išprotėti: Ka ne tas Žemalės daktaras, būčiu pasiutusi su visu: jau velniai po tą kramę jug maišės. Sako, mūsų ponas beveik nepasiutęs, gavęs žiedą atgal prisiimti, nes panikė jauna, graži. O kasg yra teip pasiutęs, idant turėtų turėt nopykantoje tikrus savus sąnarius. | Galėjai pasiùst iš juoko. Mažne gaspadorius pasiùto iš piktumo. Štai regit, jog tas žmogus yra pasiutęs, kodėl atvedėt jį manęsp. Kaip pasiùtęs vaikščiojau kokį mėnesį.

3. įniršti, įdūkti, pašėlti: Bematant mano arklys pasiuto – pajuto mešką. Tiek y [ra] pasiùtusi ant munęs, ka ugnia spjauna. Menka kiek papykdai – pasiuñta: langai sutrupės! Išnervavojo vaikį – kaži ko buvo pasiùtęs. I, matytumi, tas ponas ka pasiùto ant munęs! Musėt iš proto išejai, kad taip pasiutái. Parlėkė ragana namon ir nerado saulės dukters namieje, dideliai pasiuto. Pasiuto kaip vokytis po pietų. Nepasiùsi – ne meška! Pasiuto boba, prišiko trobą, atneškiat bliūdą, išneškiat šūdą. smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: Mažutis, ale pasiùtęs. Jau jie yr seniai pasiùtę. Nebūk pasiùtęs, atiduok kepurę! Pasiutusių miltų pasiutus ir košė. Užeit pasiùtęs nerimstantį. Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka. Stovi kampe paspūtus, lekia lauku pasiutus. Išdubusi boba pasiutusius vaikus veda.

4. tam tikrą laiką niršti, pykti: Pasiùs kiek ir nurims.

5. paišdykauti, pasišėlioti: Leisk biškį vaikams pasiùsti. Gana, pasiùtot jau lig sotės! Jaunims reik pasiùsti, padurniuoti. Einam pasisiùsti su piemeniu. Vakare vaikai taip pasisiuñta, kad oi!

6. imti audroti, siautėti: Ui, kad pasiùto oras – naktis kokia bjauri pasidarė! Vėjas pasiùto – kelinta diena pučia.

7. pasiautėti: Vėjas, kiek pasiutęs, aprimo.

8. imti, įnikti smarkiai ką daryti: Užejo toks tamsus debesis – i ka pasiùs lyti! Pasiùto kirsti lytus. Niaukstos, niaukstos – pasiùs pilti! Svirplys kad pasiuñta grajyt, tai iš namų reikia bėgt. Kiaulės pasiùto sirgti. Veršis pasiùto narstytis ant lenciūgo. Kad anie ten pasiùto barties dėl tos vištos! Kaip kadagį pakišo, pasiùto šaukti! Ka mas pasiùtom krokti! Ka pasiutáu šaukti, išejusi į padvariją! Sako, ka pasiùto gerti: kiek buvo to [je] butelko [je],
tiek ir išmovė. Pasiùto muno žmogus girtauti! Antanas pasiùto vėl rūkyt. Pasiùto gerti ir pragėrė gyvenimą. Ka pasiùto šviesties! Ka pasiuñta skaudėti, nebžinai ką i daryti. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti. Baugios bulbės, lytaus negavusios: palys – pasiùs pūti.

9. O, pasiùto, krapų neįsinešėm: sulis – raugt nebegerai. Nu i dėl ko nesižanijot visi trys, a pasiùtot? A pasiutái – kur puoli, kaip akis išdegęs? A pasiùto – su saule lyja! Kol pareisiu, bus penkios valandos – pasiùto! Pasiùto visai – pelė ant aruodo padvės. Tai gyvenimėlis – kepti karveliai į burną lekia, a nepasiùto?! Šlapia nueit, moliai tokie pasiùtę. Pavasarį atiduosiam už tą trobą, laimė jau pasiùtusi!

10. patekti į sunkią, be išeities, varginančią, įniršį keliančią būklę: Dėl vienos butelkos nepasiùsma mas nė vienas (nieko pikta neatsitiks) . Gerk, nepasiùsi nuo vienos taurelės! Nepasiùs ir ta Stasė, jei dar palauks. Paslėpė raktus, gali pasiùsti beieškodamas. O naktys ilgiausios, reikėjo po dvi pakuras išminti – galėjom pasiùsti. Kol tą rąstą užkelsi an ožių, pasiùsti reiks. Ka reiks iš tos kapeikos gyventi – i pasiùsi. Nėr kur pinigo pasidaryt, pasiùsk! Padeda, kur niekas nededa – pasiùsk, čia nerasi!

11. Pasiusk (žinokis) su savo karvėmis! Nebekasiu, tepasiuñtie tas galiukas [vagos] – sutems visai. Tepasiunta, apsieis ir be manęs. Sako, ka gyvenai be rūpesnio, i pasiùskis, gyvenk! Toki ir tvarka, tegu pasiuñtas! Pasiùskitės jau, su tum tai aš neužsiemu!
kad tù pasiùstum [ei] . Kad tu pasiustum su savo tokia kalba! Ka tù pasiùstum, kaip nesiseka šiandie malkos skaldyt! Ka tù pasiùstumei, ka tavę nė perkūnas nemuša!
kaĩp pasiùtęs labai smarkiai (ką daro): Liūb naktimis dirbs kaĩp pasiùtę. Vėjas pučia kaĩp pasiùtęs – žmogų atatupstą verčia. Tas vaikas nevaikščio [ja] ir iš lopišio neišlipa, rėk i rėk kaĩp pasiùtęs. O musys kanda kaĩp pasiùtusios. Vaiką pasimesi į peludę, kulsi kaĩp pasiùtęs. Dirbi kaĩp pasiùtęs, a susidėsi [į karstą] tus pinigus?! Pūna ruputės kaĩp pasiùtusios.
nė̃ pasiùtęs [is] jokiu būdu, niekaip: Neturiu laiko nė̃ pasiùtęs [is],
neapsijemu klumpių padirbti.
nórs (nóts, kòc) pasiùsk. Sveikiem vyram be darbo bindzinėti po lagerį, – nėr kas veikti, nors pasiusk. Noriam valgyt, nóts pasiùsk (labai) . Nei į Veliuoną, nei į Stakius – nóts ėmęs i pasiùsk. Niekur nebėra karvės, kòc tu pasiùsk. Nieko negaliu padaryti [jai],
kòc tu pasiùsk, ubage, ant kryžkelės!
pérsiusti. persiùsti. parsiusti.

1. apimti pasiutligei: Ir persiutęs šuva ne kaimynas.

2. perpykus įniršti: Ans, ka pársiunta, nėko nebįdauža: nagų tų nebnuvaldo. Pársiutau, nenoru su tokia i šnekėti. Boba siuto ir pérsiuto, mane pamačius. Visi pikti, pérsiutę.

3. kurį laiką siusti, baigti siusti: Pársiuto, daba toks vaikščio [ja] pamėlinavęs.

4. užtektinai išdykauti, liautis siusti. . Siuto [vaikai],
davės, kol pársisiuto.
prasiùsti. siuntant, pykstant praleisti: Kaip užpyko, tai prasiùto visą dieną.
prisiùsti

1. gana ilgai siusti, būti įsiutusiam, įtūžusiam.

2. užtektinai prisidūkti, prisišėlioti: Tura laiko [vaikai],
galia prisisiùsti. Ko čia. dar siunti, galėjai i lauke prisisiùsti. Jaunysto [je] prisiuñtas, to proto nėra.

3. išdykavimu įsitaisyti, susilaukti: Siuto [mergina],
kol prisisiùto vaiką, ir aprimo.
razsiùsti. išsiusti 3: Uršuliotė razsiùto, kam in ją atavežė sergančią seserį. Razsiùto veršis, tai razpylė visas tvoras.
susiùsti.

1. susirgti pasiutlige: Mūsų šuva buvo susiùtęs, aš pakavojau.

2. užpykti, įdūkti: Susiùto jis, t. y. supyko. Taip susiùto, kad nebesusivaldo. Susiùtę buvo vyrai ant kunigų. Susiùto [marti] i nebduoda nėko. Susiuñta kartais, ka i geras vyras. Buvo susiùtę, bet susigadijom. Kaip toktai buvo kalbėjęs, susiuto ir kiti prieš Judą ir užkurstė Demetrių prieš jį. Susitarė prieš jį … susiutusi gauja Koro. | Antijochas, kad dasižinojo, jog vadai jo nu Judo Machabeušo pargalėti yra, susiuto iš piktumo.
užsiùsti.

1. smarkiai supykti, įšėlti: Aš jį paprašiau kaip žmogų, o jis kad užusiùto! Užsiùto, pradėjo šaukti. Buvau smarkiai ant tavęs užsiùtęs, rodos, tik dėk į dantis. Ben kiek neįtiks, tuoj ažusiuñta. Pusę žodžio pasakė, veizėk – jau i užsiùto. įpykus pulti ką daryti: Kad retai kada išsipagiriodamas nekaip ir bemokė, tai valsčius, žiemai atėjus, užsiuto nebeduoti nė spago medžių kurui.

2. pasiusti 8: Nesupratęs, ko tie žmonės taip užsiuto skaityti, paėmiau pats vieną „Nuodėmių gatvės“ egzempliorių.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsiusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>siùsti, </b>siuñta, siùto. <br/>1. <span class="explanation">sirgti pasiutlige: </span> Temperatūra taip žemai nukrito, kad net šunys negalėjo pakelti tokio šalčio ir pradėjo siusti. Iš pradžių buvo taip karšta, kad šunes siuto. Laimė, kad jie nesiunta, nes galėtų aprieti visus gyventojus. Tegu šunys siuntie, ne žmogus. Gerk: nė siusi, nė pusi. Nė siusi, nė pusi dėl to. <br/>2. <span class="explanation">nerimti, dūkti, ko geidžiant: </span> Tos kiaulės siuñta kuilių. Tokį diedą, kuris tokių jaunų mergų ieško, paemi tik ir užpampini, – nereiktų jam siùst. \| Išgėriau aštuntą, jau kraujas siunta. Kas nesiuñta želdamas, tas siuñta žildamas. <br/>3. <span class="explanation">labai skaudėti: </span> Man dantys siuñta. Ans ėsti norėjo, tas pilvas, i siùto tavie. Popiet visas dantys pradėjo siùst. <span class="explanation">svaigti: </span> Išgėriau aštuntą, man galvelė siunta. Pilvas išputo, galva nesiùto. <br/>4. <span class="explanation">šėlstant bėgti, lakstyti: </span> Veršis siuñta po tvartą. Vienas vežimas su siuntančiais arkliais pralenkė net Vilių Karalių. Del šito nėra ko siùst par laukus. <span class="explanation">labai smarkiai lėkti: </span> Adomas, pašėlusiai būgnindamas kulnimis putotus gyvulio šonus, toliau siuto šuoliais Kraštupėnų link. Traukinys siuto tokiu greitumu. <br/>5. <span class="explanation">savavaliauti, siautėti: </span> Nu, gerai, suskaldyk duris, tuoj pasodinsme daboklėn – nebesiùsi. <br/>6. <span class="explanation">niršti įtūžus, labai pykti: </span> Drignių užėdęs jis siuñta. Patėvis jau ir taip ant manęs siunta. Atrodo, kad nėra už ką, o ji jau siuñta. Jam kad tik reikia dirbt, tai ir siuñta. Iš jo žmogaus nėr – siuñta siuñta in bobos, in vaikų. Nežino, ko nora, siuñta i nežino, ką ta kramė sako. Pasakojo, kad vokiečiai dėl partizanų puolimų labai siunta. Parėjo iš miestelio Jonas girtas, tai siùto siùto visą vakarą. Ko čia siuntì, kai drignių priėdęs? Ilgai siuto, kaip devynių velnių apsėstas. \| Policijos agentas siuto iš piktumo. <span class="explanation">šūkauti įpykus, bartis: </span> Nuėjęs Rudikuos siuñta: kam traktorių paėmėt?! Kurių gi čia galų dabar siuntì?! Nesiusk be kunigo. Nesiusk be laiko. Siùsk tu nesiùtęs! <br/>7. <span class="explanation">išdykauti, šėlioti, dūkti: </span> Palik vienus [vaikus], tai ir siuñta. Gerai būtų, kad jau pamestut siùst. Vaikai, kada liaustės siùsti?! Kaip anie pradėjo ūbauti ten, siùsti po tą mišką! Nu tu ir įmeigi siùsti su tais vaikais! Bijo mūšio, nesiuñta. Del manę galiata siùst i kūlį verst. Aš pats nesiuntù, tai ir kitų siuñtant nekenčiu. Oi siutom šiąnakt vakarėly! Vis jau par nubengtuves siùsma. Daba vaikai siuñta naktimis, o mums reikėjo su prakaitu vargti. Jūs, Vizgūnai, siùskit, siùskit <span class="explanation"> (linksmai vakaruokit), </span> o Svydeniai bulbas skuskit. Ko siuntì kaip Šatrijos kalnas?! Siunta kaip priš lytų. Ko siunti, ar veselę junti?. Mūs tėvai išmintingi buvo i mergelkas neleido siùstis. Neatejo, nesisiùto tas velnias. <br/>8. <span class="explanation">audroti: </span> Tik girdėt, kaip siunta pūga ir skaudžiai plaka širdis krūtinėje. Audra pakilo, tik vėlaus vakaro sulaukus, ir siuto visą naktį. Vėjas siusdamas kaukė. Ale [pūga] visa dienelė siuñta ir siuñta! <br/>9. <span class="explanation">imti smarkiai ką daryti: </span> Siùto siùto skaudėti [paširdžiai], negaliu. <br/><b> nė̃ siùtęs</b> <span class="explanation">jokiu būdu, niekaip: </span> </span> Kokių aš žodžių girdėjau, kur neatmysi nė̃ siùtęs. <br/><b>siùtusio káilio</b> <span class="explanation">piktas, pašėlęs: </span> Jis siùtusio káilio. <br/><b>apsiùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsirgti pasiutimo liga: </span> Šuva apsiùto. <br/>2. <span class="explanation">įdūkti, įšėlti: </span> Oi ans yra apsiùtęs! Jau tikrai mano vyras apsiùto. Visi vaikai kap apsiùto – neleidžia tėvui ženyties! Bet anys apsiuto ir kalbėjo terp savęs, ką Jėzui turėtų padaryt. <br/><b> kaĩp apsiùtęs</b> <span class="explanation">labai smarkiai (ką daro): </span> </span> Skraido bobos kàb apsiùtę. <br/><b>atsiùsti</b>. <span class="explanation">atsišėlti: </span> Nesiutęs apželdamas, gavo atsiusti žildamas. <br/><b>įsiùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įniršti, įdūkti: </span> Įsiunta arkliai. Žvėris baisiai įsiuto. Girtas įsiùto ir pradėjo sūdus daužyti. Kažin ko įsiùtęs vyras parejo namo ir ėmė šėliotis. Parėjo įdūkęs, įsiùtęs. Jisai an Jono įsiùto ir norė [jo] paduot darbam. Žmonys insiùtę, užpykę buvo. Įsisiùto: ka galėtų, šaukšte [v] andens prigirdytų! <br/>2. <span class="explanation">išdykaujant įsišėlti: </span> Įsisiùto [vaikas], nebužmiegta. Kai įsisiùto – daikto nebėr! Tą dieną vaikai buvo be proto įsisiùtę. <br/>3. <span class="explanation">įnikti, imti smarkiai ką daryti: </span> Įsiùto veršiai laigyti, paleidau [iš aptvaro]. Dabar jis kad įsiùto gert. <br/><b>išsiùsti</b>. pasiusti: <br/>1. Aniemet buvo lapių išsiùtusių. Išsiùtęs vilkas skykt par tvorą i sudraskė bobą smertin. Boba girta tai blogiau negu katė išsiutus. <br/>2. Kai kokios [naminės degtinės] prigersi, tai gali išsiùst. <br/>3. Dabar marčios išsiust [ų], kad reiktų mošom duot pasoga. <br/>4. <span class="explanation">užtektinai prisidūkti, prisišėlti: </span> Išsisiunta, perdega, o kai sukuria šeimos židinį, iš lėto žėruoja tartum žarijos. <br/><b> kaĩp išsiùtęs</b> <span class="explanation">labai smarkiai, greitai (ką daro): </span> Laksto kàp išsiùtus. Tupi kampe paspūtęs, lekia par laukus kaĩp išsiùtęs. <br/><b>nusiùsti</b><br/>1. pasiusti 2. Išminsi, pask eisi pri kito – nusisiùsi nemiegojęs par naktis! <br/>2. <span class="explanation">labai greitai, smarkiai nulėkti: </span> Traukinys nusiuto geležinkeliu ir pranyko. <br/>3. <span class="explanation">padvėsti: </span> Turėjau tris paršelius, vienas nusiùto. <br/>4. <span class="explanation">šėlstant, ūžiant praleisti, iššvaistyti: </span> Visą butą <span class="explanation"> (ūkį) </span> su mergoms nusiùto. Siutau ir nusisiutáu amžinai. <br/><b>pasiùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susirgti pasiutimo liga: </span> Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija. Kadai šunys lakstė pasiùtę. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto. Pasiùtęs vilkas apriejo daug žmonių. Nemušk kaip į pasiutusį šunį. Pasiùtusiam šuniui nelinkėčiau tokio gyvenimo, kaip savo. Tie drobuželiai – šuo pasiùtęs neparkanda <span class="explanation"> (labai stori) </span>. Izraelas bėga nei pasiutusi karvė. <br/>2. <span class="explanation">išeiti iš proto, išprotėti: </span> Ka ne tas Žemalės daktaras, būčiu pasiutusi su visu: jau velniai po tą kramę jug maišės. Sako, mūsų ponas beveik nepasiutęs, gavęs žiedą atgal prisiimti, nes panikė jauna, graži. O kasg yra teip pasiutęs, idant turėtų turėt nopykantoje tikrus savus sąnarius. \| Galėjai pasiùst iš juoko. Mažne gaspadorius pasiùto iš piktumo. Štai regit, jog tas žmogus yra pasiutęs, kodėl atvedėt jį manęsp. Kaip pasiùtęs vaikščiojau kokį mėnesį. <br/>3. <span class="explanation">įniršti, įdūkti, pašėlti: </span> Bematant mano arklys pasiuto – pajuto mešką. Tiek y [ra] pasiùtusi ant munęs, ka ugnia spjauna. Menka kiek papykdai – pasiuñta: langai sutrupės! Išnervavojo vaikį – kaži ko buvo pasiùtęs. I, matytumi, tas ponas ka pasiùto ant munęs! Musėt iš proto išejai, kad taip pasiutái. Parlėkė ragana namon ir nerado saulės dukters namieje, dideliai pasiuto. Pasiuto kaip vokytis po pietų. Nepasiùsi – ne meška! Pasiuto boba, prišiko trobą, atneškiat bliūdą, išneškiat šūdą. <span class="explanation">smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: </span> Mažutis, ale pasiùtęs. Jau jie yr seniai pasiùtę. Nebūk pasiùtęs, atiduok kepurę! Pasiutusių miltų pasiutus ir košė. Užeit pasiùtęs nerimstantį. Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka. Stovi kampe paspūtus, lekia lauku pasiutus. Išdubusi boba pasiutusius vaikus veda. <br/>4. <span class="explanation">tam tikrą laiką niršti, pykti: </span> Pasiùs kiek ir nurims. <br/>5. <span class="explanation">paišdykauti, pasišėlioti: </span> Leisk biškį vaikams pasiùsti. Gana, pasiùtot jau lig sotės! Jaunims reik pasiùsti, padurniuoti. Einam pasisiùsti su piemeniu. Vakare vaikai taip pasisiuñta, kad oi! <br/>6. <span class="explanation">imti audroti, siautėti: </span> Ui, kad pasiùto oras – naktis kokia bjauri pasidarė! Vėjas pasiùto – kelinta diena pučia. <br/>7. <span class="explanation">pasiautėti: </span> Vėjas, kiek pasiutęs, aprimo. <br/>8. <span class="explanation">imti, įnikti smarkiai ką daryti: </span> Užejo toks tamsus debesis – i ka pasiùs lyti! Pasiùto kirsti lytus. Niaukstos, niaukstos – pasiùs pilti! Svirplys kad pasiuñta grajyt, tai iš namų reikia bėgt. Kiaulės pasiùto sirgti. Veršis pasiùto narstytis ant lenciūgo. Kad anie ten pasiùto barties dėl tos vištos! Kaip kadagį pakišo, pasiùto šaukti! Ka mas pasiùtom krokti! Ka pasiutáu šaukti, išejusi į padvariją! Sako, ka pasiùto gerti: kiek buvo to [je] butelko [je], tiek ir išmovė. Pasiùto muno žmogus girtauti! Antanas pasiùto vėl rūkyt. Pasiùto gerti ir pragėrė gyvenimą. Ka pasiùto šviesties! Ka pasiuñta skaudėti, nebžinai ką i daryti. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti. Baugios bulbės, lytaus negavusios: palys – pasiùs pūti. <br/>9. O, pasiùto, krapų neįsinešėm: sulis – raugt nebegerai. Nu i dėl ko nesižanijot visi trys, a pasiùtot? A pasiutái – kur puoli, kaip akis išdegęs? A pasiùto – su saule lyja! Kol pareisiu, bus penkios valandos – pasiùto! Pasiùto visai – pelė ant aruodo padvės. Tai gyvenimėlis – kepti karveliai į burną lekia, a nepasiùto?! Šlapia nueit, moliai tokie pasiùtę. Pavasarį atiduosiam už tą trobą, laimė jau pasiùtusi! <br/>10. <span class="explanation">patekti į sunkią, be išeities, varginančią, įniršį keliančią būklę: </span> Dėl vienos butelkos nepasiùsma mas nė vienas <span class="explanation"> (nieko pikta neatsitiks) </span>. Gerk, nepasiùsi nuo vienos taurelės! Nepasiùs ir ta Stasė, jei dar palauks. Paslėpė raktus, gali pasiùsti beieškodamas. O naktys ilgiausios, reikėjo po dvi pakuras išminti – galėjom pasiùsti. Kol tą rąstą užkelsi an ožių, pasiùsti reiks. Ka reiks iš tos kapeikos gyventi – i pasiùsi. Nėr kur pinigo pasidaryt, pasiùsk! Padeda, kur niekas nededa – pasiùsk, čia nerasi! <br/>11. Pasiusk <span class="explanation"> (žinokis) </span> su savo karvėmis! Nebekasiu, tepasiuñtie tas galiukas [vagos] – sutems visai. Tepasiunta, apsieis ir be manęs. Sako, ka gyvenai be rūpesnio, i pasiùskis, gyvenk! Toki ir tvarka, tegu pasiuñtas! Pasiùskitės jau, su tum tai aš neužsiemu! <br/><b> kad tù pasiùstum [ei] </b>. Kad tu pasiustum su savo tokia kalba! Ka tù pasiùstum, kaip nesiseka šiandie malkos skaldyt! Ka tù pasiùstumei, ka tavę nė perkūnas nemuša! <br/><b>kaĩp pasiùtęs</b> <span class="explanation">labai smarkiai (ką daro): </span> </span> Liūb naktimis dirbs kaĩp pasiùtę. Vėjas pučia kaĩp pasiùtęs – žmogų atatupstą verčia. Tas vaikas nevaikščio [ja] ir iš lopišio neišlipa, rėk i rėk kaĩp pasiùtęs. O musys kanda kaĩp pasiùtusios. Vaiką pasimesi į peludę, kulsi kaĩp pasiùtęs. Dirbi kaĩp pasiùtęs, a susidėsi [į karstą] tus pinigus?! Pūna ruputės kaĩp pasiùtusios. <br/><b>nė̃ pasiùtęs [is] </b> <span class="explanation">jokiu būdu, niekaip: </span> </span> Neturiu laiko nė̃ pasiùtęs [is], neapsijemu klumpių padirbti. <br/><b>nórs (nóts, kòc) pasiùsk</b>. Sveikiem vyram be darbo bindzinėti po lagerį, – nėr kas veikti, nors pasiusk. Noriam valgyt, nóts pasiùsk <span class="explanation"> (labai) </span>. Nei į Veliuoną, nei į Stakius – nóts ėmęs i pasiùsk. Niekur nebėra karvės, kòc tu pasiùsk. Nieko negaliu padaryti [jai], kòc tu pasiùsk, ubage, ant kryžkelės! <br/><b>pérsiusti</b>. persiùsti. parsiusti. <br/>1. <span class="explanation">apimti pasiutligei: </span> Ir persiutęs šuva ne kaimynas. <br/>2. <span class="explanation">perpykus įniršti: </span> Ans, ka pársiunta, nėko nebįdauža: nagų tų nebnuvaldo. Pársiutau, nenoru su tokia i šnekėti. Boba siuto ir pérsiuto, mane pamačius. Visi pikti, pérsiutę. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką siusti, baigti siusti: </span> Pársiuto, daba toks vaikščio [ja] pamėlinavęs. <br/>4. <span class="explanation">užtektinai išdykauti, liautis siusti. </span>. Siuto [vaikai], davės, kol pársisiuto. <br/><b>prasiùsti</b>. <span class="explanation">siuntant, pykstant praleisti: </span> Kaip užpyko, tai prasiùto visą dieną. <br/><b>prisiùsti</b><br/>1. <span class="explanation">gana ilgai siusti, būti įsiutusiam, įtūžusiam. </span> <br/>2. <span class="explanation">užtektinai prisidūkti, prisišėlioti: </span> Tura laiko [vaikai], galia prisisiùsti. Ko čia. dar siunti, galėjai i lauke prisisiùsti. Jaunysto [je] prisiuñtas, to proto nėra. <br/>3. <span class="explanation">išdykavimu įsitaisyti, susilaukti: </span> Siuto [mergina], kol prisisiùto vaiką, ir aprimo. <br/><b>razsiùsti</b>. išsiusti 3: Uršuliotė razsiùto, kam in ją atavežė sergančią seserį. Razsiùto veršis, tai razpylė visas tvoras. <br/><b>susiùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susirgti pasiutlige: </span> Mūsų šuva buvo susiùtęs, aš pakavojau. <br/>2. <span class="explanation">užpykti, įdūkti: </span> Susiùto jis, t. y. supyko. Taip susiùto, kad nebesusivaldo. Susiùtę buvo vyrai ant kunigų. Susiùto [marti] i nebduoda nėko. Susiuñta kartais, ka i geras vyras. Buvo susiùtę, bet susigadijom. Kaip toktai buvo kalbėjęs, susiuto ir kiti prieš Judą ir užkurstė Demetrių prieš jį. Susitarė prieš jį … susiutusi gauja Koro. \| Antijochas, kad dasižinojo, jog vadai jo nu Judo Machabeušo pargalėti yra, susiuto iš piktumo. <br/><b>užsiùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai supykti, įšėlti: </span> Aš jį paprašiau kaip žmogų, o jis kad užusiùto! Užsiùto, pradėjo šaukti. Buvau smarkiai ant tavęs užsiùtęs, rodos, tik dėk į dantis. Ben kiek neįtiks, tuoj ažusiuñta. Pusę žodžio pasakė, veizėk – jau i užsiùto. <span class="explanation">įpykus pulti ką daryti: </span> Kad retai kada išsipagiriodamas nekaip ir bemokė, tai valsčius, žiemai atėjus, užsiuto nebeduoti nė spago medžių kurui. <br/>2. pasiusti 8: Nesupratęs, ko tie žmonės taip užsiuto skaityti, paėmiau pats vieną „Nuodėmių gatvės“ egzempliorių.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atsiusti

#