atšnekėti

šnekė́ti, šnẽka, -ė́jo.

1. naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti: Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina. Ant kozelnyčios jis gerai kalba, bet gerai šnekėti negal. Tę lenkiškai nešnekė́jo seniau, o čianai tai šnekė́jo visa kap. Vienas vienop seni šnekė́j [o] lietuviškai. Tas ponas turėjo sakalą tokį, kad buvo išmokytais šnekėt ir gerai medžiot. Imu [pavyzdžius] iš šnekamosios ir rašomosios mūsų kalbos. Marių panos, šilkų kasos, vokiškai šneka. Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėt moka. sugebėti, mokėti reikšti mintis žodžiais: Vaikas jau šnẽka. Jei nešnekė̃s, ot bus nelaiminga vaikas! Jeigu vaikui veidrodį rodysi, tai nešnekė̃s ilgai. tarti žodžius tam tikru būdu: Anie šnẽka po gramatikos. Sutikau tą Marutę, kur į nosis (per nosis) šnẽka. Par nosį šnẽka. Kadais šnekė́davau ne tei kai daba – daba dantų neturiu. reikšti mintis naudojantis tarme: Važiuok į Plungę – dar kiteip šnẽka žmonys, Alsėdžiūse kiteip šnẽka. Jos motina šneka tep kap ir mes (tokia pat tarme) . Suvalkiečiai teip gražiai šnẽka, būdavo sarmata net šnekė́t su jais. Da mas seniejai šnẽkam daugiau po senovės (tarmiškai) .

2. kalbėti, sakyti ką kam: Tremk, kad daug nešnekė́tų. Ans apsikniaukęs nieko nèšneka. Linksmai šnekė́ti. Niekus šnekė́ti. Šnekėk nešnekėjęs! Kaip visada šnekì, teip šnekė́k – ko čia liežiuvėlį vartai! Ana daug šnekantì. Jūs mokat šnekė́ti – būto nebūto išprašot. Aš negaliu klausytis, kai ma [n] šnẽka priešais. Nuvažiavo tas žmuoj kunigop ir šnẽka kunigu [i]. Į pagirį gyvena toks šneką̃s (šnekus) žmogus. Šnekėti nereik, tik dirbti. Juk svetimos burnos neužkiši – tegul šneka. Šneka nei šį, nei tą – kur koja, kur ranka. Ka pradeda šnekė́t, liežuvis kai mintuvai eina. Ko čia burzduliuoji kaip kiurkinas, ar žmoniškai šnekė́t nebemoki? Čia tik papyko, apsigręžęs ir vėl gražiuoju šnẽka. Drūčiai piktai šnekė́jo. Kaip užvyda, kaip ko – par pusę lūpų šnẽka. Šnẽka iš tankiųjų. Dar̃ man tep švẽpla šnekė́t – dantų nėr. Nešnekė́k dykos kalbos. Tykiai tykiai Nemunėlis teka, o da tykiau mūs močiutė šnẽka. Jis lydėdamas, anan kalbėdamas, sesutę šnekė́damas: – Pasilik sveika, jauna sesele, ramyk savo širdelę. O ėmus pradėjo šnekėt (murmėti) prieš Viešpatį namų. Siautė, rėkė, be rėdo šnekėjo. | Dvylika jau – šnẽka radija. Par radiją ką šnẽka, reik pasiklausyt. Septynios buvo, jau žinias pradėjo šnekė́t, tai išvažiavo. Rodos, žemė šnẽka, tep baisu (smarkiai šaudo) . Tėvas liepia pridėt ausį in žemę, paklausyt, ką šneka rugiai. Jis suprato, ką šnekėjo žolės ir medžiai. Paklausykim, kaip paslaptingai ežero bangos šneka, kaip medžiai ošia. Nuo mėnulio pasislėpus miega slėnyse naktis: nuo kalnų, senų senelių, šneka amžių praeitis! Juostose būna tulpės, kvietkai kap gyvi, kap šnẽka. Liūb grajys puikiai muzikantai, kaip šnekė́te šnekė́s muzika. Šnekėdamas trobos nepastatysi. Viena akia mato – visa burna šnẽka (perdeda) . Kas saldžiai šnẽka, tas karčiai kepa. Jam šnekė́t – kap šun lot (sekasi) . Ka pradeda šnekė́t, tai varlė an liežuvio iškeptų (labai greitai) . Nei šuva tokio liežuvuko neturės kap tas svotas: rodos, jam tę rašo, kap šnẽka (sklandžiai) . Kaip šnẽka – šešiais važiuoja (trankiai kalba), ir gana. Eina par sodą (sodžių) šnekėdama kaip višta, dėti norėdama. Aš tavę nesuprantu: gal mes vienas šnẽkam Joną, o kitas baroną. Kam šnekė́t, o tau tylėt. Šnẽka, kaip šlapias nedega. Šnẽka kap žirnius berdamas. Ką čia šnekì kai nemunių puodas? Šnekù – kaip vėją su maišu gaudau (niekas nesiklauso) . Kas šneka, tegul šneka, o mudu, boba, važiuokiam. Ar tu šneki, ar tavo ožiai barška. Šneka kai nuo tilto į vandenį: pliu pliu pliu. Šneka kai par tvorą su pagaliu. Šneka kaip pupų prilesęs (priėdęs). Kaip zovada lėkdamas šneka. Šneka nei rytą, nei vakarą. Šneki kai miške augęs. Vyža nevežamas, o kai šneka – medžiai džiūsta. Šnẽka kaip su rietais. Šnẽka kai su nugara (niekus kalba) . Ko tu čia šneki, vaikeli, kaip su terba. Šnẽka kaip į stebulę. Šnẽka kai pasiskolinęs. Kad šneki, tai šnekėk pasimislijęs. Kas šnekėta, tai šnekėta. Aš jau nėra ko šnekė́t metų (labai sena) . Ma [n] šnẽka nèšneka – aš nieko negirdžiu. Anuodu prieš kits kitą šnekasi, t. y. stygavojas. Užsikniaubę ant tvoros anuodu šnekasi. Ėmėm visada ir visur lietuviškai tešnekėties. Ant ausų šnekė́jomės (tyliai) už stalo prie giesmių. Šnekėjos apie kasdieninius rūpesčius. Ir pradėjo jiedu su tėvu šnekėtis – pasakotis apie praeitus laikus, jaunas dienas. Šnẽkantis kelionė daug trumpesnė. Pats sau vienas šnekė́josi. Anas kai šnẽkas, nieko nepaspėji susgaudyt. Jiedu šnekasi terp savęs. Šneką̃si visi sustoję. Ką tiktai jie trys ten šnekąsis – ir vėl išgirdę: beldžia į duris. Ramybė ryto, tyluma – nors su savo sąžine šnekėkis. Dvidešimt brolių galvas suglaudę šnekas. Šnekė́kis su subine – pats subinė paliksi. vartoti kalbant: Tas žodis pas mus nešnekamas. Maži vaikeliai da nemoka poterių, o jau keiksmus gali šnekėt. skelbti, dėstyti mintis raštu: Savo raštuose jis šneka apie… atgaivinimą lietuviškos rašliavos. Ta knyga šneka apie žmogaus sveikatą. dalyvauti pokalbyje, kalbėtis, šnekučiuoti: Dėku, ka tamstos su tokia sena bobute šnekė́t norit. Čia su jum baisu ir šnekė́t. Mano aukseliai, tep noriu šnekė́t su kuoj! Girdėjau, ka dvijūse ejo šnekė́damu – ne krust nekušu. Dešim penkiolika senių an tvoros susėdę ir šnẽka. Jau užtenka bešnekė́ti, noriu eiti numie. Kada šnẽka, tai duobes išstovia bešnekė́damos. Suprasi tuokart, su kuo šnekantì. Mano mergužėlė su rūtelėm šnẽka. Jo šnekamosios valandos esančios po pietų. Šneka kaip kiaulė su žąsia. Šnekėk ir akmenį (pagalį) rankoj turėk. Bepigu su gauruotu nepeštis, o su išmintingu nešnekėti. būti supykusiam ar išdidžiam, nesileisti į kalbas: Lietuvos bajoras, nemislyk, nėra tai paprastas paukštis: jis pučia per storas lūpas ir nelabai šneka su mūsiškiais. Stasytė nèšneka su mumis. Jis nèšnekas su mumis. tartis: Del duonos reikia šnekė́t. Sakiau: apkalkiam tą savo gryčelę – nesileidžia nė šnekė́t. Vieną kartą – mergaitė jau buvo dvylikos metų – ėmė šnekėtis dvariškiai. Bernardinai, iš visų pusių į miestą Mediolaną suvažiavusys, ilgai šnekėjos apei reikalus savo zokano.

3. reikšti kokią nuomonę apie ką: Ka jis tep darytų, kap šnẽka, tai kaži kas būtų. Kas ką šnẽka iš šono, aš nebijau, ma [n] neskauda. Tegul šnẽka del manę, ką nori. Jisai žino, ką aplink jį šneka. Žmonės šnẽka, ka čia buvę dideli miškai. Maro metai [buvę],
liuob sakys, iš senovės teip šnekė́s. Buvo šnekė́ję, kad statis naują kūtę, ale teip ir neprisitaisė. Sako, ka šneką̃, ka i vėžį tos žolelės išgydo. Ar teisybę šnẽka, ar plepalai? Nė tei buvo, nė tei ką! niekus šnẽka, i gana. Kai noria, tei [p] tešnekiẽ, ale mamelė tei [p] nebūt padariusi. Popiete Motiejus pavėžino seniūną į namus. Ir, šnekėjo, ne tuščiom – kviečių maišą pasisėdęs. Apie savę niekas blogo nenori šnekėti. Jau visi pilna burna šnekė́jo, kad jų Ona ne viena. Kad galėčiau kalbėti, daug turėčiau šnekė́ti. Visi šneka, kaip ing būgnus muša. Rublis šneka, rublis tyli. minėti kalbantis: Kas valgyt nori, apie duoną šneka. Vilką šnekam – vilkas čia. sakyti, reikšti: Vardo jy čia nė nèšneka. įtariamas raganaujant, buriant: Bijau aš tę eit: motka ir duktė šnekamos, dar gali apčėravot. Ji buvo šnekamà moteriškė.

4. čiulbėti, švilpauti, krykšti ir pan. . Kregždė žaidžia, šnẽka. Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka. Paklausau miške, kap paukščiai čilba, kap strazdelis šnẽka. Strazdas šnẽka. Jau pas mus pavasaris – paukšteliai kitaip šnẽka. Aplink sodą upė teka, viduj sodo paukščiai šnẽka. Šakoj šnekėjosi maži paukščiai. girgsėti, karkti, kriuksėti, dūgzti ir pan.: Žąsys šnẽka, o žmonės kalba. Štiš liauk nešnekė́jus! Jeigu paršai šnẽka vežant į turgų, bus geras turgus. Šneka varlikės be natos. Šeimyna valgo, o stalas šneka.

5. pukšėti, burbuliuoti, spragėti ir pan.: Tiktai minkyk, kol pradeda šnekė́ti duona. Jei duona šnẽka, y [ra] gerai iškepusi. Išakiję, tik šnẽka (purūs, geri) tie blyniukai. Kliuka, šnẽka pilvas. Upė [akmenuota] šnekė́jo (gurgėjo) teip. Ąžuoliniuose kubiluose alutis vaikšto, šneka. Keptuvėlė su gyvai šokinėjančiais ir šnekančiais lašiniais atsirado ant kamiengalio ties langeliu.
čià šnẽkant, čià liẽkant. Čià šnẽkant, čià liẽkant visi vaikai jos nelaimingi.
su anuõ (kitù) pasáuliu (svíetu) šnekė́ti.

1. A, kad jis su anuõ pasáuliu šnẽka. Su kitù svíetu šnẽka.

2. imti klejoti: Atsiminu, sakė – niekai, jau su kitù svíetu šnẽka.
apšnekė́ti, àpšneka, -ė́jo

1. aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekė́jom, i vakaras atėjo. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati. Jaunuomenė … apšneka savo padėjimą. šnekant iš eilės pakalbėti apie ką: Anys kai susėda, visą miestelį apìšneka. Visus apšnekė́jova, daugiau neturiva ko nusitvert. Vergaitis kalinyje turėjo sėdėti du metu – laiko užtektinai, galima apie viską apšnekėti.

2. nugalėti šnekant, įveikti šnekumu: Tokią ana tura galvą gerą, nu jau niekas anos neapšnekė́tum! Apšnekė́jo visus mokytus – visi nutilo. Žmonys daba visi su liežuviais, nė vieno neapšnekė́si. Iškalbikę gerą tura, neapšnekė́si! Nu, katras katrą apšnekė́sim? Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė… jos liežuvis ne juokams. Nemislyk stipresnį numušti, bagotesnį apšnekėti. Jos neapšnekė̃s nė devyni šunes.

3. pasakyti ką nors bloga apie kitą, apkalbėti, apjuodinti: Apšnekė́jo mane labai jisai. Visi randa lazdą mušt, a tep, a tep – vis tiek àpšneka. Kas mane àpšneka, kad mano veidas kaista? Pūslė iškilo ant liežuvio – tave apšnekės. Jis neàpšnekamas nė su viena, nė nieko, geras toks, nepiktas. Jau čia bus negerai – jis mus apšnekės, kad mes su juom gulėjom. Mirk – būsi apgailėtas; žanykias – būsi apšnekė́tas. Nors ir šneka, bet neapšneka. Apsìšneka ir susipyksta.

4. šnekantis užgaišti, užsikalbėti: Valandikę apsìšnekėjai – turi taip skubti, kad nu! Apsìšneki su žmogum, i gerai.

5. išsitarti: Kitąsyk apsišneka (kas nors pasakoma bloga lemiančią valandą), ir pasidaro kas.

6. užkalbėti: Būdavo kai kas iš tolia atvažiuoja nuo gyvatės įkirtimo apšnekė́t.

7. čiulbant aptikti: Tavi turbūt kregždė šįryt apšnekė̃s (krykšdama užklups bemiegantį), apgiedos.
atšnekė́ti, àtšneka, -ė́jo

1. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo [je]. Atsišneką̃s buvo piršlys. Tas piršlys turėdavo mokėti atsišnekėti, o didžiai jį ten koliodavo, kol įleisdavo į trobą. pačiam savo šneką paremti, patvirtinti: Ans pats šneka ir àtšneka. Pats šneki, pats àtšneki.

2. pašnekėti už visus: Aš šnekus: aš už visus àtšneku. Parėjo šeimininkas, labai rimtas ir tylus… šeimininkė atšnekėjo už visus.

3. iki valios, pakankamai šnekėtis, baigti šnekas: Ar jūs tenai atsišnekė́sit kada? Sueis, tai negalia atsišnekė́t. Sunku atsišnekė́t, kai seniai matėms. Bobos, atsišnekė́kiat greičiau, bo darbas lauka.

4. ateiti, artintis šnekant: Girdžiu, čia kas àtšneka. Būrys uogautojų atšnekė́jo ir nušnekėjo. Jie ant šę àtšneka. Užgirstam – àtšneka žmonės, tais mes pirma jų lekiam. Šviesi upė ažtekėjo, bernaitelių atšnekė́jo. atgrumenti: Va griaustinis jau atàšneka.

5. šnekant praleisti laiką: Iš Panevėžio atšnekė́jom visą kelią lig Karsakiškiui.

6. atkalbėti ko nedaryti: Šnekėjom šnekėjom ir atšnekė́jom, kad neitų tokiu oru. Atšnekė́jau nuo to nevykėlio – netekėjo. Kad ką užsimeta daryt, jo neatšnekėsi! Tėvas šiaip, tėvas taip šnekėti – kur tu atšnekėsi!

7. pakenkti šnekėjimu: Tegu sau šneka – rankos kojos neatšnekė̃s.

8. nepabaigiamai šnekėti, grįžti vis į tą pačią šneką: Šneka ir vėl àtšneka ir niekai [p] nepabaigia šnekėt.

9. atkirsti, atšauti, nesutikti, priešgyniauti: Tas vaikas tokis dar mažas, o tėvu [i] jau kiekvieną žodį àtšneka. Su visais reik atšnekė́ti, visims atsakyti. Nelabai kas jį nuperka (paveikia) – moka atsišnekė́t. Baisiai nekenčiu, kai kas atsìšneka. Kap tu gali atsišnekė́t vyresniam! Su mokytojais atsìšnekas kaip su sau lygiais. Mirsi – čia neatsišnekė́si, ka negali. Atsišnekė́ti miręs negalia – pakaltinti lengvu.

10. šnekant atsiginti, atsikratyti, išsiteisinti: Džiaugiaus šiaip taip nuo jų atsišnekėjęs. Tep prašė, kad negali žmogus atsišnekė́t. Jau nė atsiprašysi, nė atsišnekė́si. Atsišnekė̃tų ir nieko neduotų.
dasišnekė́ti, dasìšneka, -ė́jo. susitarti, susikalbėti: Kol dasìšneki su jais, bėda.
įšnekė́ti, į̃šneka, -ė́jo

1. sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti: Šnekėk tu: tu geriau į̃šneki, liežiuvį turi gerą. Jis gerai į̃šneka ir gerai įmeluoja. Mūs kaimynė daug į̃šneka – ji šneka ir šneka.

2. įkalbėti ką daryti, įteigti, įtikinti: Įšneku kam ką. Kitas tai nemokėtų, o kai jis tai visaip į̃šneka, ir sutinki žmogus. Motina sūnui įšnekė́jo, kad neitų. Vaikuo reik įšnekė́ti, ka nesiustų. Mun jau neįšnekė́s, ka peilis (operacija) – sveikata. Nenorėjau už Jonio eiti, ale visi šnekėjo ir įšnekė́jo. Tai senas įkalbėk, tai senas įšnekėk, kad ant manęs rankelės nekeltų. Ot inšnekė́jo sveikam ligą (privertė patikėti nesamu dalyku) ! įtikinti save ką tikrai esant, įsikalbėti: Jo liga įsišnekė́ta. Įsišnekėtos bėdos.

3. įsileisti šnekėti: Kai tylėjo boba – tylėjo, o kai įsišnekė́jo, tai ir galo nebėra jos šnekai. Kad insišnekė̃s ką, tai šneka ir šneka, net nusbosta. Gali šnekėt įsišnekė́jęs. Lietuva tiek insišnekė́jus svetimom kalbom (nemaža sulenkėjusių, sugudėjusių) . įsitraukti į pokalbį: Mes įsišnekė́jom apie ką. Su patikimais žmonėmis įsišneku. Įsišnekė́jov vedu pro baidykles. Su juoj mes greit insišnekė́jom. Nepyk tamista, jog teip dideliai įsišnekėjau: toksai mano būdas, o rasit ir papratimas.
iššnekė́ti, ìššneka, -ė́jo

1. ilgą laiką šnekėti: Kiek jis iššnekė́davo, tai nei šuva tiek neišlot. Kiek, būdavo, ìššneka [derėdamiesi],
kol nuperka!

2. iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: Išmalavau, iššnekė́jau viską, nėko nebžinau. Į amžiaus galą žmogus nora iššnekė́ti, prisiminti. Ji tokia nešneki: ką žino, tai neìššneka. Palauk, ką ans ìššneka, – ausės linksta klausanties. Kalbos irgi nėra – viskas iššnekėta, iškalbėta. Gamta jį vertė bent iššokti, išdainuoti, išgroti ar iššnekėti visą tą perteklių, kurio kitaip neišeikvojo. Ìššneka gerai – galvą turi. Eitant iššnekė́jo (pasisakė), kas toks. Išsišnekė́jom visus Kazliškius, Minykius (apie visus šių kaimų pažįstamus) . iki valios, pakankamai pašnekėti: Leisk žmogui išsišnekė́ti. Su boba prasidėt – tai pupų rėtį pasidėt: iki tas pupas suėsi, tai išsišnekė́si. įsitraukti į pokalbį: Atejo toki motriška pas muni, kaži kaip išsišnekė́jov. Ateis pri munęs, išsišnekėsma. Išsišnekėjęs su juo, neapsakomai stebėjosi to jaunikaičio galva ir jo karštu noru mokytis. Seniai išsišnekėjo apie savo jaunystės dienas. šnekant išsiaiškinti: Mes išsišnekė́jom, kad esam giminės.

3. pajėgti, įstengti šnekėti, tarti žodžius: Serga gerkle, neìššneka. Vienas vaikelis nebylelis, kita mergelė tokia neiššnekantì. Aš negaliu iššnekė́t (užkimau) . Jis tik meketuoja, neìššneka.

4. pakalbėti: Sẽniai ìššneka senoviškai. Tie vaikeliai ìššneka visaip. Nemokytas teip neiššnekė̃s, kad ir kaip gerą liežiuvį turėtų. Kurie čėsai – [viską] užmiršau, iššnekė́ti dar ìššneku.

5. prikalbėti: Kokių bjaurybių ìššneka tokie pasileidėliai! Prašmatni [žento] motyna, ji galia daug iššnekė́ti.

6. išsakyti, išplepėti: Skundeklė velniukas – viską ìššneka. Tu nū atdengi burną ir ìššneki [namų paslaptis]. Jis, ką manė, ir išsišnekė́jo. Kai ką sužinojau iš vežėjo Pranciškaus, o kai ką ir pats prievaizdas Pšemickis išsišnekėjo.

7. išreikšti žodžiais nepasitenkinimą, priekaištauti: Jy vis dar man ìššneka tuos pinigus.

8. išsiteisinti: Šįkart, brolyt, taip greit neišsišnekėsi.

9. šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Žmonės, žiūrėk, šneka šneka ir ìššneka. Kaip šnekėjo visos miestelio bobos, taip ir iššnekė́jo: Marė klėbį ir įsitaisė (susilaukė kūdikio) . Šnekėjo šnekėjo žmonės, šit ir iššnekėjo tokias baisybes karo. Tai įvyks, be abejo, nes, ką žmonės šneka, tą iššneka. Išsìšnekas žmonys nelaimes an savo galvos, oi išsìšnekas! Išsišnekė́jo an savo galvos girtūklį žentą.

10. šnekomis laimėti, pasiekti: Gana, einu numie – ką čia mas iššnekė́sma!
nušnekė́ti, nùšneka, -ė́jo.

1. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs. Žmonės nùšneka, kad tu sergi. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad karas bus. Nušnekėjo ir apie valdžią, ir apie mūsų bėdas. Apie viską papasakojo. Kad ant jos žmones visap nùšneka. Motyna nušnekė́jo šiai ir tei. Ne toks velnias baisus, kaip nušnekamas. Nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaikas jau tiek metų, o nevaikščioja, nė nešneka. šnekantis paminėti, apsvarstyti, aptarti: Mes tik apie tave nušnekė́jom, ir atejai. Nu, ką gero nušnekė́jot su uošviene? Nušnekėjom nuo šunų dėdžių (apie viską šnekėjom) . Susiėjom, gražiai nusišnekė́jom ir apie tave. Nusišnekėjo su malūninyku apie tą miestą.

2. išsikalbėti, išsakyti kitam savo mintis: Nušneki, nusjuoki – ir geriau. Sueini žmogų, nusìšneki, tai ir tą bėdą pamiršti, o tep tai iš galvos išeitai. Kad nors tėvai būtų arčiau – nueitau, gal nors nusišnekė́tau (pasiguosčiau) . Da kai suseinu su kuo, nusìšneku – rodos, užmirštu rūpestį.

3. mokėti, sugebėti šnekėti, reikšti mintis: Ar jis toks girtas, ar kvailas, kad visai nenùšneka? Tas vaikas gal būt geras žmogus, ka jis teip nùšneka. Tu moki gerai nušnekė́ti. Yr tokių žmonių nušnekančių̃. Skundės, kad jos motinėlė jau visai menka – nenùšneka.

4. įtikinti ko nedaryti, atkalbėti: Jau tėvas jam nùšneka: ak, sūnel, čia ne tau kariaut. Jis jam nušnekė́jo, i tas nedavės. Kaip tu nūšnekė́jai [mesti rūkyti],
taip aš ir nūmečiau.

5. įveikti, nugalėti šneka: Turi gerą liežiuvį – jo nenušnekė́si. Merga sako, kad katras mañ nušnekė̃s, až to ir tekėsiu.

6. nuraminti šnekant, nušnekinti: Nušnekė́jo jį, ir vė gerai. Kai papyksta, tai jį labai sunku nušnekė́t.

7. baigti šneką: Šnekėk šnekėk, nušnekė́k – jis tą pačią kalbą vėl iš pradžios! Taip liūdniai nušnekė́jom – aple smertį.

8. nueiti, nutolti šnekant. nueiti iki kurios nors vietos šnekant: Susitikom prie kryžkelei, tai ir nušnekė́jom lig Karsakiškei.

9. įsileisti į šneką: Ans nusišnekė́jo, t. y. užsikalbėjo, užsišnekėjo.

10. nukrypti nuo pradėtos šnekos: Nušnekėjome visai į kitą pusę.

11. neprotingai, neapgalvojus ką pasakyti: Žmogus senas nùšneki, nesuvedi. Pradžio [je] nieko, pasku nū̃šneka jau. Nei iš šio, nei iš to ėmė ir nušnekė́jo šonan. Iš pažiūros gudrus vyras, bet kai tik pradeda šnekėt, ir nùšneka niekus. Nùšneka nei žiema, nei vasara. Ėmė ir nušnekėjo į pakluones. Kad jau nušnekėjo – nė į ratą, nė į batą. Nùšnekat jau kaip su muzika. Nùšneki kaip virtęs an galvos. Kai pradedate šnekėt, tai nùšnekate kaip su nugara. Čia jau tu nusišnekė́jai: nė buvo teip, nė ką. Šneka šneka, jau visai nusìšneka – didelis ligonis yra.

12. apjuodinti, apkalbėti: Ji visų nušnekė́ta mergaitė.

13. šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Nušnekė́jau, ka sirgsu, i sergu.
pašnekė́ti, pàšneka, -ė́jo

1. kiek pakalbėti: Jis moka gražiai pašnekė́ti. Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka. Reikia eiti su žmonėmis pašnekė́ti. Aš atkuntu, kai gaunu pašnekė́t. Pàšneka pàšneka – párejo ta bėda, i vėl gerai. Ne kartą ir aštriai pašnekėdavo. Ale kunigelis jau pašnekė́jo ne po žmonims, ale po ponais. Pašnekėjo kaip iš rašto. Eik eik, pašnekė́jai kaip su nugara! Pašneka kaip su rietais (nei šį, nei tą) – kame gaus [dažų siūlams] ! Pašnekė́jo kaip pabezdėjo (nerimtai pasakė) . Pašnekė́jai – nė rytojui nepalikai. pavartoti kalbant: Tik apie Skirsnemunę gal pašnekė́t tokį žodį. pasikalbėti, pasišnekučiuoti: Kai dabar jau įsipažino žmonės, tai jau pàšneka. Ligi pàšnekam, i valgyt išverda. Su kitu teip kimba roda, pašnekė́si i tą, i tą. Pašnekėt reiks su tėvu, tai pasakysiu, ar važiuosi Alytun. Na, vyrai, gera pašnekėti, bet reikia ir paskubėti. Pašnekėti galim – pinigo nekainuoja. Su išgveraburniu gerai nepašnekė́si. Pasilgę, seniai besimatę, pasišnekė́jome maloniai. Ir bėgo abudu pasišnekė́damu iki tilto. Jei kada ir ateidavo pasišnekėti, tai būdavo lyg gudresnis. Kai su žmogum pasìšneki, i nuslenka viskas (nusiramini) . Kiek suvažiuodavai [į atlaidus] tolimiausių žmonių – i su tais susieidavai, pasišnekė́davai. Tarp sevęs pasišnekė́ties. Išejo da ant šlajukų, ilgai pasišnekė́jos i sušalė. Eidamas da gali pasišnekė́t, o važiuodamas jau nepasišnekė́si. Aš su juomi kasdien susieimi, valgau ir pasišneku. Pasišnekam kaip kiaulė su žąsinu. Pasišnekė́jo kai žuvis su kiaule.

2. sugebėti, mėgti šnekėti: Suaugęs taip nepašnekė́si, o ana. geba. Eikiat ten, ans pašneką̃s žmogus yr. Pašnekantì bobikė, liežuvis laksto. Pašnekañčios bobos, nėra ko sakyti! Sulig dabarykščiu galiu pašnekė́t. Ji pàšneka kai advokatas.

3. įstengti, išgalėti šnekėti, ištarti žodžius: Teip užkimo gerklė, kad viškum nebepàšneka. Parbėgau numie – nė žodžio nepàšneku. I ans mažai bepàšneka.

4. pareikšti kokią nuomonę apie ką: Ar suvaikysi, ką žmonės apie mane pàšneka. Į pradžią mislyjom, ka teip tik pašnekė̃s pašnekė̃s, ir viskas – nieko čia nebus. Teip pašnekėjęs tėvas vieną rytą pakinkino arklius, pasvadino į vežimą vaiką ir vežė į Klaipėdą. Teisybę pašnekė́t, argi ne teip buvo? Žioplesnis [už žmoną] yr, teisybę pàšnekant. Žmonės bėgo žiūrėti, argi duosis suskaldyti toks pašnekamasis (apie kurį plačiai kalbama, garsus) akmuo. apkalbėti: Tu Oną pàšneki, kad negera, ale tu blogesnė ir už Oną.

5. pasitarti: Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turim daryti. Pašnekė́sime dabar apie rytojaus darbus. Ka jin buvo, pasìšnekam, ką nupirkai, ką pirksime – daba viena kai pirštas likau. Karalius išsimanė suvesti abi šali, kad, dailiai pasišnekėjusios, liautumias kerštauti.

6. pašnekinti: Nor pašnekė́ti tavi, ar eisi (tekėsi) .
čià pašnekė́kim, čià palìkim. Čià pašnekė́kiam, čià palìkiam.
eĩti su Dievù pasišnekė́ti mirti: Nieko nebūs – eĩsu su Dievù pasišnekė́ti.
su žuvẽlėmis pašnekė́ti nuskęsti: Mariose važinėjys, gali priseiti ir su žuvelėms pašnekėti.
paršnekė́ti, par̃šneka, -ė́jo

1. šnekant pareiti: Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys.

2. nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant: Ji parsišnekė́jus savo vaikais. Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su savo brička!
péršnekėti

1. aptarti, išnagrinėti: Dvi nakti išnakojo, páršnekėjom visą gyvenimą. Peršnekėjom turbūt pusę Lietuvos.

2. kurį laiką šnekėtis: Abudu péršneka kelias naktis ir dienas. Visą dieną pársišnekėjo.

3. pakalbėti ką prisimenant, aptariant, pasvarstant: Aš dažnai péršneku: mažai tokių gerų motinų. I dabar páršneku: kaip galėdavo tie vaikai išlaikyt [piemenavimą] ? O kiti páršneka, jog juos gandino pas tą kalną. paminėti, prisiminti kalbantis su kuo: Tik ką mes apie tave péršnekėjom. Péršnekėjom anądien judu, o štai judu ir čia. Dar šiandien jį péršnekėjom, o čia duoda žinią – jau numiręs. Liuobam kartais i teip páršnekėsma: nu žanysias, žanysias.

4. apsvarstyti, padiskutuoti.

5. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Su moterim neprasidėk – moterų nepéršnekėsi. Kai užsističys, tai tu jo nepáršnekėsi. Kas jau tave peršnekės: tai malūnas, ne liežuvis. Kas ją. péršnekės, tas ją paims už pačią. Ir nė vienas jaunikaitis… jos neparšnekėdavo.

6. įtikinti, įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Ką jis sumanė daryt, tu jį nepéršnekėsi. Kas jį velnias péršnekės, tokį glušą! Žinai, senas velnias, užsispyręs, nepáršnekamas. Į akmenį vanduo kris – ir tai duobikė atsiranda, o motrišką páršnekėt niekas nėra. Jis paršneka pačią, kad čia paliktų.

7. užsikalbėti: Jau matau, kad truputėlį pérsišnekėjau.

8. išversti iš kitos kalbos: Kas tam vokiečiui péršneka?
prašnekė́ti, pràšneka, -ė́jo
1.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsneketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šnekė́ti, </b>šnẽka, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti: </span> Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina. Ant kozelnyčios jis gerai kalba, bet gerai šnekėti negal. Tę lenkiškai nešnekė́jo seniau, o čianai tai šnekė́jo visa kap. Vienas vienop seni šnekė́j [o] lietuviškai. Tas ponas turėjo sakalą tokį, kad buvo išmokytais šnekėt ir gerai medžiot. Imu [pavyzdžius] iš šnekamosios ir rašomosios mūsų kalbos. Marių panos, šilkų kasos, vokiškai šneka. Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėt moka. <span class="explanation">sugebėti, mokėti reikšti mintis žodžiais: </span> Vaikas jau šnẽka. Jei nešnekė̃s, ot bus nelaiminga vaikas! Jeigu vaikui veidrodį rodysi, tai nešnekė̃s ilgai. <span class="explanation">tarti žodžius tam tikru būdu: </span> Anie šnẽka po gramatikos. Sutikau tą Marutę, kur į nosis (per nosis) šnẽka. Par nosį šnẽka. Kadais šnekė́davau ne tei kai daba – daba dantų neturiu. <span class="explanation">reikšti mintis naudojantis tarme: </span> Važiuok į Plungę – dar kiteip šnẽka žmonys, Alsėdžiūse kiteip šnẽka. Jos motina šneka tep kap ir mes <span class="explanation"> (tokia pat tarme) </span>. Suvalkiečiai teip gražiai šnẽka, būdavo sarmata net šnekė́t su jais. Da mas seniejai šnẽkam daugiau po senovės <span class="explanation"> (tarmiškai) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kalbėti, sakyti ką kam: </span> Tremk, kad daug nešnekė́tų. Ans apsikniaukęs nieko nèšneka. Linksmai šnekė́ti. Niekus šnekė́ti. Šnekėk nešnekėjęs! Kaip visada šnekì, teip šnekė́k – ko čia liežiuvėlį vartai! Ana daug šnekantì. Jūs mokat šnekė́ti – būto nebūto išprašot. Aš negaliu klausytis, kai ma [n] šnẽka priešais. Nuvažiavo tas žmuoj kunigop ir šnẽka kunigu [i]. Į pagirį gyvena toks šneką̃s <span class="explanation"> (šnekus) </span> žmogus. Šnekėti nereik, tik dirbti. Juk svetimos burnos neužkiši – tegul šneka. Šneka nei šį, nei tą – kur koja, kur ranka. Ka pradeda šnekė́t, liežuvis kai mintuvai eina. Ko čia burzduliuoji kaip kiurkinas, ar žmoniškai šnekė́t nebemoki? Čia tik papyko, apsigręžęs ir vėl gražiuoju šnẽka. Drūčiai piktai šnekė́jo. Kaip užvyda, kaip ko – par pusę lūpų šnẽka. Šnẽka iš tankiųjų. Dar̃ man tep švẽpla šnekė́t – dantų nėr. Nešnekė́k dykos kalbos. Tykiai tykiai Nemunėlis teka, o da tykiau mūs močiutė šnẽka. Jis lydėdamas, anan kalbėdamas, sesutę šnekė́damas: – Pasilik sveika, jauna sesele, ramyk savo širdelę. O ėmus pradėjo šnekėt <span class="explanation"> (murmėti) </span> prieš Viešpatį namų. Siautė, rėkė, be rėdo šnekėjo. \| Dvylika jau – šnẽka radija. Par radiją ką šnẽka, reik pasiklausyt. Septynios buvo, jau žinias pradėjo šnekė́t, tai išvažiavo. Rodos, žemė šnẽka, tep baisu <span class="explanation"> (smarkiai šaudo) </span>. Tėvas liepia pridėt ausį in žemę, paklausyt, ką šneka rugiai. Jis suprato, ką šnekėjo žolės ir medžiai. Paklausykim, kaip paslaptingai ežero bangos šneka, kaip medžiai ošia. Nuo mėnulio pasislėpus miega slėnyse naktis: nuo kalnų, senų senelių, šneka amžių praeitis! Juostose būna tulpės, kvietkai kap gyvi, kap šnẽka. Liūb grajys puikiai muzikantai, kaip šnekė́te šnekė́s muzika. Šnekėdamas trobos nepastatysi. Viena akia mato – visa burna šnẽka <span class="explanation"> (perdeda) </span>. Kas saldžiai šnẽka, tas karčiai kepa. Jam šnekė́t – kap šun lot <span class="explanation"> (sekasi) </span>. Ka pradeda šnekė́t, tai varlė an liežuvio iškeptų <span class="explanation"> (labai greitai) </span>. Nei šuva tokio liežuvuko neturės kap tas svotas: rodos, jam tę rašo, kap šnẽka <span class="explanation"> (sklandžiai) </span>. Kaip šnẽka – šešiais važiuoja <span class="explanation"> (trankiai kalba), </span> ir gana. Eina par sodą <span class="explanation"> (sodžių) </span> šnekėdama kaip višta, dėti norėdama. Aš tavę nesuprantu: gal mes vienas šnẽkam Joną, o kitas baroną. Kam šnekė́t, o tau tylėt. Šnẽka, kaip šlapias nedega. Šnẽka kap žirnius berdamas. Ką čia šnekì kai nemunių puodas? Šnekù – kaip vėją su maišu gaudau <span class="explanation"> (niekas nesiklauso) </span>. Kas šneka, tegul šneka, o mudu, boba, važiuokiam. Ar tu šneki, ar tavo ožiai barška. Šneka kai nuo tilto į vandenį: pliu pliu pliu. Šneka kai par tvorą su pagaliu. Šneka kaip pupų prilesęs (priėdęs). Kaip zovada lėkdamas šneka. Šneka nei rytą, nei vakarą. Šneki kai miške augęs. Vyža nevežamas, o kai šneka – medžiai džiūsta. Šnẽka kaip su rietais. Šnẽka kai su nugara <span class="explanation"> (niekus kalba) </span>. Ko tu čia šneki, vaikeli, kaip su terba. Šnẽka kaip į stebulę. Šnẽka kai pasiskolinęs. Kad šneki, tai šnekėk pasimislijęs. Kas šnekėta, tai šnekėta. Aš jau nėra ko šnekė́t metų <span class="explanation"> (labai sena) </span>. Ma [n] šnẽka nèšneka – aš nieko negirdžiu. Anuodu prieš kits kitą šnekasi, t. y. stygavojas. Užsikniaubę ant tvoros anuodu šnekasi. Ėmėm visada ir visur lietuviškai tešnekėties. Ant ausų šnekė́jomės <span class="explanation"> (tyliai) </span> už stalo prie giesmių. Šnekėjos apie kasdieninius rūpesčius. Ir pradėjo jiedu su tėvu šnekėtis – pasakotis apie praeitus laikus, jaunas dienas. Šnẽkantis kelionė daug trumpesnė. Pats sau vienas šnekė́josi. Anas kai šnẽkas, nieko nepaspėji susgaudyt. Jiedu šnekasi terp savęs. Šneką̃si visi sustoję. Ką tiktai jie trys ten šnekąsis – ir vėl išgirdę: beldžia į duris. Ramybė ryto, tyluma – nors su savo sąžine šnekėkis. Dvidešimt brolių galvas suglaudę šnekas. Šnekė́kis su subine – pats subinė paliksi. <span class="explanation">vartoti kalbant: </span> Tas žodis pas mus nešnekamas. Maži vaikeliai da nemoka poterių, o jau keiksmus gali šnekėt. <span class="explanation">skelbti, dėstyti mintis raštu: </span> Savo raštuose jis šneka apie… atgaivinimą lietuviškos rašliavos. Ta knyga šneka apie žmogaus sveikatą. <span class="explanation">dalyvauti pokalbyje, kalbėtis, šnekučiuoti: </span> Dėku, ka tamstos su tokia sena bobute šnekė́t norit. Čia su jum baisu ir šnekė́t. Mano aukseliai, tep noriu šnekė́t su kuoj! Girdėjau, ka dvijūse ejo šnekė́damu – ne krust nekušu. Dešim penkiolika senių an tvoros susėdę ir šnẽka. Jau užtenka bešnekė́ti, noriu eiti numie. Kada šnẽka, tai duobes išstovia bešnekė́damos. Suprasi tuokart, su kuo šnekantì. Mano mergužėlė su rūtelėm šnẽka. Jo šnekamosios valandos esančios po pietų. Šneka kaip kiaulė su žąsia. Šnekėk ir akmenį (pagalį) rankoj turėk. Bepigu su gauruotu nepeštis, o su išmintingu nešnekėti. <span class="explanation">būti supykusiam ar išdidžiam, nesileisti į kalbas: </span> Lietuvos bajoras, nemislyk, nėra tai paprastas paukštis: jis pučia per storas lūpas ir nelabai šneka su mūsiškiais. Stasytė nèšneka su mumis. Jis nèšnekas su mumis. <span class="explanation">tartis: </span> Del duonos reikia šnekė́t. Sakiau: apkalkiam tą savo gryčelę – nesileidžia nė šnekė́t. Vieną kartą – mergaitė jau buvo dvylikos metų – ėmė šnekėtis dvariškiai. Bernardinai, iš visų pusių į miestą Mediolaną suvažiavusys, ilgai šnekėjos apei reikalus savo zokano. <br/>3. <span class="explanation">reikšti kokią nuomonę apie ką: </span> Ka jis tep darytų, kap šnẽka, tai kaži kas būtų. Kas ką šnẽka iš šono, aš nebijau, ma [n] neskauda. Tegul šnẽka del manę, ką nori. Jisai žino, ką aplink jį šneka. Žmonės šnẽka, ka čia buvę dideli miškai. Maro metai [buvę], liuob sakys, iš senovės teip šnekė́s. Buvo šnekė́ję, kad statis naują kūtę, ale teip ir neprisitaisė. Sako, ka šneką̃, ka i vėžį tos žolelės išgydo. Ar teisybę šnẽka, ar plepalai? Nė tei buvo, nė tei ką! niekus šnẽka, i gana. Kai noria, tei [p] tešnekiẽ, ale mamelė tei [p] nebūt padariusi. Popiete Motiejus pavėžino seniūną į namus. Ir, šnekėjo, ne tuščiom – kviečių maišą pasisėdęs. Apie savę niekas blogo nenori šnekėti. Jau visi pilna burna šnekė́jo, kad jų Ona ne viena. Kad galėčiau kalbėti, daug turėčiau šnekė́ti. Visi šneka, kaip ing būgnus muša. Rublis šneka, rublis tyli. <span class="explanation">minėti kalbantis: </span> Kas valgyt nori, apie duoną šneka. Vilką šnekam – vilkas čia. <span class="explanation">sakyti, reikšti: </span> Vardo jy čia nė nèšneka. <span class="explanation">įtariamas raganaujant, buriant: </span> Bijau aš tę eit: motka ir duktė šnekamos, dar gali apčėravot. Ji buvo šnekamà moteriškė. <br/>4. <span class="explanation">čiulbėti, švilpauti, krykšti ir pan. </span>. Kregždė žaidžia, šnẽka. Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka. Paklausau miške, kap paukščiai čilba, kap strazdelis šnẽka. Strazdas šnẽka. Jau pas mus pavasaris – paukšteliai kitaip šnẽka. Aplink sodą upė teka, viduj sodo paukščiai šnẽka. Šakoj šnekėjosi maži paukščiai. <span class="explanation">girgsėti, karkti, kriuksėti, dūgzti ir pan.: </span> Žąsys šnẽka, o žmonės kalba. Štiš liauk nešnekė́jus! Jeigu paršai šnẽka vežant į turgų, bus geras turgus. Šneka varlikės be natos. Šeimyna valgo, o stalas šneka. <br/>5. <span class="explanation">pukšėti, burbuliuoti, spragėti ir pan.: </span> Tiktai minkyk, kol pradeda šnekė́ti duona. Jei duona šnẽka, y [ra] gerai iškepusi. Išakiję, tik šnẽka <span class="explanation"> (purūs, geri) </span> tie blyniukai. Kliuka, šnẽka pilvas. Upė [akmenuota] šnekė́jo <span class="explanation"> (gurgėjo) </span> teip. Ąžuoliniuose kubiluose alutis vaikšto, šneka. Keptuvėlė su gyvai šokinėjančiais ir šnekančiais lašiniais atsirado ant kamiengalio ties langeliu. <br/><b> čià šnẽkant, čià liẽkant</b>. Čià šnẽkant, čià liẽkant visi vaikai jos nelaimingi. <br/><b>su anuõ (kitù) pasáuliu (svíetu) šnekė́ti</b>. <br/>1. A, kad jis su anuõ pasáuliu šnẽka. Su kitù svíetu šnẽka. <br/>2. <span class="explanation">imti klejoti: </span> Atsiminu, sakė – niekai, jau su kitù svíetu šnẽka. <br/><b>apšnekė́ti, </b>àpšneka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">aptarti, apsvarstyti: </span> Kol visus reikalus aptarėm, apšnekė́jom, i vakaras atėjo. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati. Jaunuomenė … apšneka savo padėjimą. <span class="explanation">šnekant iš eilės pakalbėti apie ką: </span> Anys kai susėda, visą miestelį apìšneka. Visus apšnekė́jova, daugiau neturiva ko nusitvert. Vergaitis kalinyje turėjo sėdėti du metu – laiko užtektinai, galima apie viską apšnekėti. <br/>2. <span class="explanation">nugalėti šnekant, įveikti šnekumu: </span> Tokią ana tura galvą gerą, nu jau niekas anos neapšnekė́tum! Apšnekė́jo visus mokytus – visi nutilo. Žmonys daba visi su liežuviais, nė vieno neapšnekė́si. Iškalbikę gerą tura, neapšnekė́si! Nu, katras katrą apšnekė́sim? Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė… jos liežuvis ne juokams. Nemislyk stipresnį numušti, bagotesnį apšnekėti. Jos neapšnekė̃s nė devyni šunes. <br/>3. <span class="explanation">pasakyti ką nors bloga apie kitą, apkalbėti, apjuodinti: </span> Apšnekė́jo mane labai jisai. Visi randa lazdą mušt, a tep, a tep – vis tiek àpšneka. Kas mane àpšneka, kad mano veidas kaista? Pūslė iškilo ant liežuvio – tave apšnekės. Jis neàpšnekamas nė su viena, nė nieko, geras toks, nepiktas. Jau čia bus negerai – jis mus apšnekės, kad mes su juom gulėjom. Mirk – būsi apgailėtas; žanykias – būsi apšnekė́tas. Nors ir šneka, bet neapšneka. Apsìšneka ir susipyksta. <br/>4. <span class="explanation">šnekantis užgaišti, užsikalbėti: </span> Valandikę apsìšnekėjai – turi taip skubti, kad nu! Apsìšneki su žmogum, i gerai. <br/>5. <span class="explanation">išsitarti: </span> Kitąsyk apsišneka <span class="explanation"> (kas nors pasakoma bloga lemiančią valandą), </span> ir pasidaro kas. <br/>6. <span class="explanation">užkalbėti: </span> Būdavo kai kas iš tolia atvažiuoja nuo gyvatės įkirtimo apšnekė́t. <br/>7. <span class="explanation">čiulbant aptikti: </span> Tavi turbūt kregždė šįryt apšnekė̃s <span class="explanation"> (krykšdama užklups bemiegantį), </span> apgiedos. <br/><b>atšnekė́ti, </b>àtšneka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: </span> Àtšneka kaip koks senis. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo [je]. Atsišneką̃s buvo piršlys. Tas piršlys turėdavo mokėti atsišnekėti, o didžiai jį ten koliodavo, kol įleisdavo į trobą. <span class="explanation">pačiam savo šneką paremti, patvirtinti: </span> Ans pats šneka ir àtšneka. Pats šneki, pats àtšneki. <br/>2. <span class="explanation">pašnekėti už visus: </span> Aš šnekus: aš už visus àtšneku. Parėjo šeimininkas, labai rimtas ir tylus… šeimininkė atšnekėjo už visus. <br/>3. <span class="explanation">iki valios, pakankamai šnekėtis, baigti šnekas: </span> Ar jūs tenai atsišnekė́sit kada? Sueis, tai negalia atsišnekė́t. Sunku atsišnekė́t, kai seniai matėms. Bobos, atsišnekė́kiat greičiau, bo darbas lauka. <br/>4. <span class="explanation">ateiti, artintis šnekant: </span> Girdžiu, čia kas àtšneka. Būrys uogautojų atšnekė́jo ir nušnekėjo. Jie ant šę àtšneka. Užgirstam – àtšneka žmonės, tais mes pirma jų lekiam. Šviesi upė ažtekėjo, bernaitelių atšnekė́jo. <span class="explanation">atgrumenti: </span> Va griaustinis jau atàšneka. <br/>5. <span class="explanation">šnekant praleisti laiką: </span> Iš Panevėžio atšnekė́jom visą kelią lig Karsakiškiui. <br/>6. <span class="explanation">atkalbėti ko nedaryti: </span> Šnekėjom šnekėjom ir atšnekė́jom, kad neitų tokiu oru. Atšnekė́jau nuo to nevykėlio – netekėjo. Kad ką užsimeta daryt, jo neatšnekėsi! Tėvas šiaip, tėvas taip šnekėti – kur tu atšnekėsi! <br/>7. <span class="explanation">pakenkti šnekėjimu: </span> Tegu sau šneka – rankos kojos neatšnekė̃s. <br/>8. <span class="explanation">nepabaigiamai šnekėti, grįžti vis į tą pačią šneką: </span> Šneka ir vėl àtšneka ir niekai [p] nepabaigia šnekėt. <br/>9. <span class="explanation">atkirsti, atšauti, nesutikti, priešgyniauti: </span> Tas vaikas tokis dar mažas, o tėvu [i] jau kiekvieną žodį àtšneka. Su visais reik atšnekė́ti, visims atsakyti. Nelabai kas jį nuperka <span class="explanation"> (paveikia) – </span> moka atsišnekė́t. Baisiai nekenčiu, kai kas atsìšneka. Kap tu gali atsišnekė́t vyresniam! Su mokytojais atsìšnekas kaip su sau lygiais. Mirsi – čia neatsišnekė́si, ka negali. Atsišnekė́ti miręs negalia – pakaltinti lengvu. <br/>10. <span class="explanation">šnekant atsiginti, atsikratyti, išsiteisinti: </span> Džiaugiaus šiaip taip nuo jų atsišnekėjęs. Tep prašė, kad negali žmogus atsišnekė́t. Jau nė atsiprašysi, nė atsišnekė́si. Atsišnekė̃tų ir nieko neduotų. <br/><b>dasišnekė́ti, </b>dasìšneka, -ė́jo. <span class="explanation">susitarti, susikalbėti: </span> Kol dasìšneki su jais, bėda. <br/><b>įšnekė́ti, </b>į̃šneka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti: </span> Šnekėk tu: tu geriau į̃šneki, liežiuvį turi gerą. Jis gerai į̃šneka ir gerai įmeluoja. Mūs kaimynė daug į̃šneka – ji šneka ir šneka. <br/>2. <span class="explanation">įkalbėti ką daryti, įteigti, įtikinti: </span> Įšneku kam ką. Kitas tai nemokėtų, o kai jis tai visaip į̃šneka, ir sutinki žmogus. Motina sūnui įšnekė́jo, kad neitų. Vaikuo reik įšnekė́ti, ka nesiustų. Mun jau neįšnekė́s, ka peilis <span class="explanation"> (operacija) – </span> sveikata. Nenorėjau už Jonio eiti, ale visi šnekėjo ir įšnekė́jo. Tai senas įkalbėk, tai senas įšnekėk, kad ant manęs rankelės nekeltų. Ot inšnekė́jo sveikam ligą <span class="explanation"> (privertė patikėti nesamu dalyku) </span> ! <span class="explanation">įtikinti save ką tikrai esant, įsikalbėti: </span> Jo liga įsišnekė́ta. Įsišnekėtos bėdos. <br/>3. <span class="explanation">įsileisti šnekėti: </span> Kai tylėjo boba – tylėjo, o kai įsišnekė́jo, tai ir galo nebėra jos šnekai. Kad insišnekė̃s ką, tai šneka ir šneka, net nusbosta. Gali šnekėt įsišnekė́jęs. Lietuva tiek insišnekė́jus svetimom kalbom <span class="explanation"> (nemaža sulenkėjusių, sugudėjusių) </span>. <span class="explanation">įsitraukti į pokalbį: </span> </span> Mes įsišnekė́jom apie ką. Su patikimais žmonėmis įsišneku. Įsišnekė́jov vedu pro baidykles. Su juoj mes greit insišnekė́jom. Nepyk tamista, jog teip dideliai įsišnekėjau: toksai mano būdas, o rasit ir papratimas. <br/><b>iššnekė́ti, </b>ìššneka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">ilgą laiką šnekėti: </span> Kiek jis iššnekė́davo, tai nei šuva tiek neišlot. Kiek, būdavo, ìššneka [derėdamiesi], kol nuperka! <br/>2. <span class="explanation">iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: </span> Išmalavau, iššnekė́jau viską, nėko nebžinau. Į amžiaus galą žmogus nora iššnekė́ti, prisiminti. Ji tokia nešneki: ką žino, tai neìššneka. Palauk, ką ans ìššneka, – ausės linksta klausanties. Kalbos irgi nėra – viskas iššnekėta, iškalbėta. Gamta jį vertė bent iššokti, išdainuoti, išgroti ar iššnekėti visą tą perteklių, kurio kitaip neišeikvojo. Ìššneka gerai – galvą turi. Eitant iššnekė́jo <span class="explanation"> (pasisakė), </span> kas toks. Išsišnekė́jom visus Kazliškius, Minykius <span class="explanation"> (apie visus šių kaimų pažįstamus) </span>. <span class="explanation">iki valios, pakankamai pašnekėti: </span> Leisk žmogui išsišnekė́ti. Su boba prasidėt – tai pupų rėtį pasidėt: iki tas pupas suėsi, tai išsišnekė́si. <span class="explanation">įsitraukti į pokalbį: </span> </span> Atejo toki motriška pas muni, kaži kaip išsišnekė́jov. Ateis pri munęs, išsišnekėsma. Išsišnekėjęs su juo, neapsakomai stebėjosi to jaunikaičio galva ir jo karštu noru mokytis. Seniai išsišnekėjo apie savo jaunystės dienas. <span class="explanation">šnekant išsiaiškinti: </span> Mes išsišnekė́jom, kad esam giminės. <br/>3. <span class="explanation">pajėgti, įstengti šnekėti, tarti žodžius: </span> Serga gerkle, neìššneka. Vienas vaikelis nebylelis, kita mergelė tokia neiššnekantì. Aš negaliu iššnekė́t <span class="explanation"> (užkimau) </span>. Jis tik meketuoja, neìššneka. <br/>4. <span class="explanation">pakalbėti: </span> Sẽniai ìššneka senoviškai. Tie vaikeliai ìššneka visaip. Nemokytas teip neiššnekė̃s, kad ir kaip gerą liežiuvį turėtų. Kurie čėsai – [viską] užmiršau, iššnekė́ti dar ìššneku. <br/>5. <span class="explanation">prikalbėti: </span> Kokių bjaurybių ìššneka tokie pasileidėliai! Prašmatni [žento] motyna, ji galia daug iššnekė́ti. <br/>6. <span class="explanation">išsakyti, išplepėti: </span> Skundeklė velniukas – viską ìššneka. Tu nū atdengi burną ir ìššneki [namų paslaptis]. Jis, ką manė, ir išsišnekė́jo. Kai ką sužinojau iš vežėjo Pranciškaus, o kai ką ir pats prievaizdas Pšemickis išsišnekėjo. <br/>7. <span class="explanation">išreikšti žodžiais nepasitenkinimą, priekaištauti: </span> Jy vis dar man ìššneka tuos pinigus. <br/>8. <span class="explanation">išsiteisinti: </span> Šįkart, brolyt, taip greit neišsišnekėsi. <br/>9. <span class="explanation">šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: </span> </span> Žmonės, žiūrėk, šneka šneka ir ìššneka. Kaip šnekėjo visos miestelio bobos, taip ir iššnekė́jo: Marė klėbį ir įsitaisė <span class="explanation"> (susilaukė kūdikio) </span>. Šnekėjo šnekėjo žmonės, šit ir iššnekėjo tokias baisybes karo. Tai įvyks, be abejo, nes, ką žmonės šneka, tą iššneka. Išsìšnekas žmonys nelaimes an savo galvos, oi išsìšnekas! Išsišnekė́jo an savo galvos girtūklį žentą. <br/>10. <span class="explanation">šnekomis laimėti, pasiekti: </span> Gana, einu numie – ką čia mas iššnekė́sma! <br/><b>nušnekė́ti, </b>nùšneka, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pakalbėti, nupasakoti: </span> Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs. Žmonės nùšneka, kad tu sergi. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad karas bus. Nušnekėjo ir apie valdžią, ir apie mūsų bėdas. Apie viską papasakojo. Kad ant jos žmones visap nùšneka. Motyna nušnekė́jo šiai ir tei. Ne toks velnias baisus, kaip nušnekamas. Nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaikas jau tiek metų, o nevaikščioja, nė nešneka. <span class="explanation">šnekantis paminėti, apsvarstyti, aptarti: </span> Mes tik apie tave nušnekė́jom, ir atejai. Nu, ką gero nušnekė́jot su uošviene? Nušnekėjom nuo šunų dėdžių <span class="explanation"> (apie viską šnekėjom) </span>. Susiėjom, gražiai nusišnekė́jom ir apie tave. Nusišnekėjo su malūninyku apie tą miestą. <br/>2. <span class="explanation">išsikalbėti, išsakyti kitam savo mintis: </span> Nušneki, nusjuoki – ir geriau. Sueini žmogų, nusìšneki, tai ir tą bėdą pamiršti, o tep tai iš galvos išeitai. Kad nors tėvai būtų arčiau – nueitau, gal nors nusišnekė́tau <span class="explanation"> (pasiguosčiau) </span>. Da kai suseinu su kuo, nusìšneku – rodos, užmirštu rūpestį. <br/>3. <span class="explanation">mokėti, sugebėti šnekėti, reikšti mintis: </span> Ar jis toks girtas, ar kvailas, kad visai nenùšneka? Tas vaikas gal būt geras žmogus, ka jis teip nùšneka. Tu moki gerai nušnekė́ti. Yr tokių žmonių nušnekančių̃. Skundės, kad jos motinėlė jau visai menka – nenùšneka. <br/>4. <span class="explanation">įtikinti ko nedaryti, atkalbėti: </span> Jau tėvas jam nùšneka: ak, sūnel, čia ne tau kariaut. Jis jam nušnekė́jo, i tas nedavės. Kaip tu nūšnekė́jai [mesti rūkyti], taip aš ir nūmečiau. <br/>5. <span class="explanation">įveikti, nugalėti šneka: </span> Turi gerą liežiuvį – jo nenušnekė́si. Merga sako, kad katras mañ nušnekė̃s, až to ir tekėsiu. <br/>6. <span class="explanation">nuraminti šnekant, nušnekinti: </span> Nušnekė́jo jį, ir vė gerai. Kai papyksta, tai jį labai sunku nušnekė́t. <br/>7. <span class="explanation">baigti šneką: </span> Šnekėk šnekėk, nušnekė́k – jis tą pačią kalbą vėl iš pradžios! Taip liūdniai nušnekė́jom – aple smertį. <br/>8. <span class="explanation">nueiti, nutolti šnekant. </span> <span class="explanation">nueiti iki kurios nors vietos šnekant: </span> Susitikom prie kryžkelei, tai ir nušnekė́jom lig Karsakiškei. <br/>9. <span class="explanation">įsileisti į šneką: </span> Ans nusišnekė́jo, t. y. užsikalbėjo, užsišnekėjo. <br/>10. <span class="explanation">nukrypti nuo pradėtos šnekos: </span> Nušnekėjome visai į kitą pusę. <br/>11. <span class="explanation">neprotingai, neapgalvojus ką pasakyti: </span> Žmogus senas nùšneki, nesuvedi. Pradžio [je] nieko, pasku nū̃šneka jau. Nei iš šio, nei iš to ėmė ir nušnekė́jo šonan. Iš pažiūros gudrus vyras, bet kai tik pradeda šnekėt, ir nùšneka niekus. Nùšneka nei žiema, nei vasara. Ėmė ir nušnekėjo į pakluones. Kad jau nušnekėjo – nė į ratą, nė į batą. Nùšnekat jau kaip su muzika. Nùšneki kaip virtęs an galvos. Kai pradedate šnekėt, tai nùšnekate kaip su nugara. Čia jau tu nusišnekė́jai: nė buvo teip, nė ką. Šneka šneka, jau visai nusìšneka – didelis ligonis yra. <br/>12. <span class="explanation">apjuodinti, apkalbėti: </span> Ji visų nušnekė́ta mergaitė. <br/>13. <span class="explanation">šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: </span> </span> Nušnekė́jau, ka sirgsu, i sergu. <br/><b>pašnekė́ti, </b>pàšneka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kiek pakalbėti: </span> Jis moka gražiai pašnekė́ti. Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka. Reikia eiti su žmonėmis pašnekė́ti. Aš atkuntu, kai gaunu pašnekė́t. Pàšneka pàšneka – párejo ta bėda, i vėl gerai. Ne kartą ir aštriai pašnekėdavo. Ale kunigelis jau pašnekė́jo ne po žmonims, ale po ponais. Pašnekėjo kaip iš rašto. Eik eik, pašnekė́jai kaip su nugara! Pašneka kaip su rietais <span class="explanation"> (nei šį, nei tą) – </span> kame gaus [dažų siūlams] ! Pašnekė́jo kaip pabezdėjo <span class="explanation"> (nerimtai pasakė) </span>. Pašnekė́jai – nė rytojui nepalikai. <span class="explanation">pavartoti kalbant: </span> Tik apie Skirsnemunę gal pašnekė́t tokį žodį. <span class="explanation">pasikalbėti, pasišnekučiuoti: </span> Kai dabar jau įsipažino žmonės, tai jau pàšneka. Ligi pàšnekam, i valgyt išverda. Su kitu teip kimba roda, pašnekė́si i tą, i tą. Pašnekėt reiks su tėvu, tai pasakysiu, ar važiuosi Alytun. Na, vyrai, gera pašnekėti, bet reikia ir paskubėti. Pašnekėti galim – pinigo nekainuoja. Su išgveraburniu gerai nepašnekė́si. Pasilgę, seniai besimatę, pasišnekė́jome maloniai. Ir bėgo abudu pasišnekė́damu iki tilto. Jei kada ir ateidavo pasišnekėti, tai būdavo lyg gudresnis. Kai su žmogum pasìšneki, i nuslenka viskas <span class="explanation"> (nusiramini) </span>. Kiek suvažiuodavai [į atlaidus] tolimiausių žmonių – i su tais susieidavai, pasišnekė́davai. Tarp sevęs pasišnekė́ties. Išejo da ant šlajukų, ilgai pasišnekė́jos i sušalė. Eidamas da gali pasišnekė́t, o važiuodamas jau nepasišnekė́si. Aš su juomi kasdien susieimi, valgau ir pasišneku. Pasišnekam kaip kiaulė su žąsinu. Pasišnekė́jo kai žuvis su kiaule. <br/>2. <span class="explanation">sugebėti, mėgti šnekėti: </span> Suaugęs taip nepašnekė́si, o ana. geba. Eikiat ten, ans pašneką̃s žmogus yr. Pašnekantì bobikė, liežuvis laksto. Pašnekañčios bobos, nėra ko sakyti! Sulig dabarykščiu galiu pašnekė́t. Ji pàšneka kai advokatas. <br/>3. <span class="explanation">įstengti, išgalėti šnekėti, ištarti žodžius: </span> Teip užkimo gerklė, kad viškum nebepàšneka. Parbėgau numie – nė žodžio nepàšneku. I ans mažai bepàšneka. <br/>4. <span class="explanation">pareikšti kokią nuomonę apie ką: </span> Ar suvaikysi, ką žmonės apie mane pàšneka. Į pradžią mislyjom, ka teip tik pašnekė̃s pašnekė̃s, ir viskas – nieko čia nebus. Teip pašnekėjęs tėvas vieną rytą pakinkino arklius, pasvadino į vežimą vaiką ir vežė į Klaipėdą. Teisybę pašnekė́t, argi ne teip buvo? Žioplesnis [už žmoną] yr, teisybę pàšnekant. Žmonės bėgo žiūrėti, argi duosis suskaldyti toks pašnekamasis <span class="explanation"> (apie kurį plačiai kalbama, garsus) </span> akmuo. <span class="explanation">apkalbėti: </span> Tu Oną pàšneki, kad negera, ale tu blogesnė ir už Oną. <br/>5. <span class="explanation">pasitarti: </span> Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turim daryti. Pašnekė́sime dabar apie rytojaus darbus. Ka jin buvo, pasìšnekam, ką nupirkai, ką pirksime – daba viena kai pirštas likau. Karalius išsimanė suvesti abi šali, kad, dailiai pasišnekėjusios, liautumias kerštauti. <br/>6. <span class="explanation">pašnekinti: </span> Nor pašnekė́ti tavi, ar eisi <span class="explanation"> (tekėsi) </span>. <br/><b> čià pašnekė́kim, čià palìkim</b>. Čià pašnekė́kiam, čià palìkiam. <br/><b>eĩti su Dievù pasišnekė́ti</b> <span class="explanation">mirti: </span> Nieko nebūs – eĩsu su Dievù pasišnekė́ti. <br/><b>su žuvẽlėmis pašnekė́ti</b> <span class="explanation">nuskęsti: </span> Mariose važinėjys, gali priseiti ir su žuvelėms pašnekėti. <br/><b>paršnekė́ti, </b>par̃šneka, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šnekant pareiti: </span> Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys. <br/>2. <span class="explanation">nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant: </span> Ji parsišnekė́jus savo vaikais. Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su savo brička! <br/><b>péršnekėti</b><br/>1. <span class="explanation">aptarti, išnagrinėti: </span> Dvi nakti išnakojo, páršnekėjom visą gyvenimą. Peršnekėjom turbūt pusę Lietuvos. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką šnekėtis: </span> Abudu péršneka kelias naktis ir dienas. Visą dieną pársišnekėjo. <br/>3. <span class="explanation">pakalbėti ką prisimenant, aptariant, pasvarstant: </span> Aš dažnai péršneku: mažai tokių gerų motinų. I dabar páršneku: kaip galėdavo tie vaikai išlaikyt [piemenavimą] ? O kiti páršneka, jog juos gandino pas tą kalną. <span class="explanation">paminėti, prisiminti kalbantis su kuo: </span> Tik ką mes apie tave péršnekėjom. Péršnekėjom anądien judu, o štai judu ir čia. Dar šiandien jį péršnekėjom, o čia duoda žinią – jau numiręs. Liuobam kartais i teip páršnekėsma: nu žanysias, žanysias. <br/>4. <span class="explanation">apsvarstyti, padiskutuoti. </span> <br/>5. <span class="explanation">įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: </span> Su moterim neprasidėk – moterų nepéršnekėsi. Kai užsističys, tai tu jo nepáršnekėsi. Kas jau tave peršnekės: tai malūnas, ne liežuvis. Kas ją. péršnekės, tas ją paims už pačią. Ir nė vienas jaunikaitis… jos neparšnekėdavo. <br/>6. <span class="explanation">įtikinti, įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: </span> Ką jis sumanė daryt, tu jį nepéršnekėsi. Kas jį velnias péršnekės, tokį glušą! Žinai, senas velnias, užsispyręs, nepáršnekamas. Į akmenį vanduo kris – ir tai duobikė atsiranda, o motrišką páršnekėt niekas nėra. Jis paršneka pačią, kad čia paliktų. <br/>7. <span class="explanation">užsikalbėti: </span> Jau matau, kad truputėlį pérsišnekėjau. <br/>8. <span class="explanation">išversti iš kitos kalbos: </span> Kas tam vokiečiui péršneka? <br/><b>prašnekė́ti, </b>pràšneka, -ė́jo<br/>1.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atšnekėti

#