atstipti

stìpti, stim̃pa [-sta. stem̃pa. stim̃psta, stypsta],
-o.

1. nustoti gyventi. dvėsti, gaišti: Jaučiai badu kone stimpa. Jau karvė stem̃pa. Stem̃pa stem̃pa paršelis, nunešu ėst – i vė gyvas. Pradėjo stìpt mūsų viščiokai. Paims, kaklą prakąs, višta i stim̃psta. Arklys ir stipdamas žmogų gali užmušt. Ne must, tikrai stips veikiai. Žvėrys dar ilgai maru stipo kaip stipę. Pačios nevalgom stìpusios mėsos ir kitiem neduodam. [Veterinaras] stim̃pančią karvę atgauna. Nuo mùsiamirių musios stim̃pa. Kai esti stim̃pama, nieko nepadarysi. Šuva stips. A šuo stìps, ka jau nė šnapselio negeri? Lauk, šunie, kol kumelė stìps. Nelauk, varna, kol bėris stips. Padla ir stìpdamas da spiria. Tiesą sako žmonės, kad jei laukas arklys rados, tai jis ir stips laukas.

2. mirti: Čia gimiau, čia gyvenau, čia i stìpsiu. Tik dabok, kas bus, kad stìpdams rasi rokundą. Aš tuoj stipsiù – sakydavo diedukas. Skradžiai smertis lenda akysan, gal jau reiks stìpt. Ir nestim̃pa tas nevidonas! | Jug vyrai be motriškos stim̃pa žemėn. Išdirbk gerai kailį – stìps ir atsimins. Nors ir stìpsi, visiems neįtiksi. Be nagų nestipsi, be akių aklas liksi.

3. kęsti alkį, alkti: Badu paukščiai dvėsė, stipo. Aš, kad ir badu stìpsiu, ožkos nelaikysiu. Tu pijokauni, o karvės stem̃pa neėdę. Jų visi gyvuliai iš bado stem̃pa. O tie vargšai biedniejai papratę badu stìpti. Anie vaikus stapina ir patys badu stimpa. O jaučiai, badu kone stipdami ir svyrinėdami, vos rėžo dirvą. Todėl Petronelė stipo pusbadžiu ir stapino vaiką savo. Nestips pelė badu ant aruodo. Nebūk išvipęs – nebūsi stipęs!

4. kęsti šaltį, šalti: Dabar kaip šuva stìpk an oro. Tai šalta – aš jau baigiu stìpt. Stim̃pam išlėkę pašalėj. Žiūrėk, vaikai stim̃pa ore, eik – greičiau invarysi gryčion. Išeina pusnuogiai [vaikai] laukan ir stem̃pa. A jau teip stimpì žemėn, ka puli pri pečiaus. Sargui žiemą blogai, stim̃pa kaip šuva ant šalčio. Nu šalčio rankos pradėjo stìpti.

5. stirti, kietėti: Stimpu, kietu tampu. Kūnas sušalęs stim̃pa. Sprandas stimpa, galva stimpa. stingti.

6. šėlti, išdykauti: Vaikai stim̃pa par dienas, nėra su anais ramybės. Stìpo par visą dieną kaip čemeryčių užvalgęs. Ko čia stimpì, bene gausi su diržu?

7. smarkiai valgyti, ryti: Stìpkiatav putrą, kad nėr erbetos.
(kieno)
blùsos stim̃pa labai bijo: Jau mano blùsos stim̃pa.
juokù (juokaĩs, iš juõko) stìpti labai juoktis: Jie jau juokaĩs stim̃pa. Stìpk juokù – vieni šposai iš jų dūkimo. Mažne stìpo juokaĩs. Galima stipti iš juoko, matant, kaip spokso į mane Nijolė.
apstìpti.

1. apstingti, apdžiūti: Pašolio nėr, bet žemė apstipusi. Duona apstìpusi, reiks kitos atpjauti.

2. nustėrti, apmirti: Apstipo tėvas ant tos sūnaus kalbos.
atstìpti.

1. numirti: Ka tu tep miegotum atstipus!

2. atšalti.

3. atkerti, atšokti: Pavažas prikala pri ančkalo, kad neatstìptų.
įstìpti.

1. pradėti dvėsti, sulysti: Jau arklys pusiau įstìpęs, tuoj visai pastips.

2. įšalti: Ilgai šaltyje laukdamas, gerokai įstipaũ.
išstìpti.

1. daugeliui nudvėsti, išgaišti: Visi jo gyvoliai išstìpo, t. y. išdvėsė. Išstìpo [viščiukai] vienas per kitą – liko tik keturi. Kiaulės liaukom apsergsta, numėlynuoja i išstem̃pa. Vėžių daug išstìpo, net smirdėjo [v] anduo. Likusios be namų ir be maitnastės [skruzdys] išgaišta ir badu išstimpa.

2. nudvėsti: Kiek nuostolio – išstìpo pusmetis paršelis. Išstìpo karvė. Viena višta išstìpo, kita. Kluonan inlįsta i ìšstipta [katės]. Septyni užaugo, o trys išstìpo [paršai]. Jų šiemet jau antra kiaulė išstìpo. Jei tik pereina par kelią kurmis, tai tuoj ir išstempa.

3. numirti: Ana nori, kad aš greičiau išstipč. Kaip ana manęs neišvadino: tu dvėselyna, tu tuoj išstipsì! Kad jis išstìpęs, ką mane prigavo! Kad tinginys pasdirbtų, tai smaguris išstiptų (nebūtų talkų) .

4. visiems numirti: Tai anies. išstìpo kaleime (kalėjime) . Kad jūs visos išstiptūt kitąmet! Kad bobos išstìptų, jaunikiai atliktų.

5. išalkti: Kaip išstipáu valgyti! Aš vakar buvau baisiai išstìpęs. Išstipáu kaip šuo valgyti. Kad išstìpsi, būs skani ir vakarykštė bulbynė. Pareita pylės išstìpusios. Aš geriaus po gires ir po miškus betrasiojęs, išstipęs ir partrūkęs, nekaip priėdęs pririštas būti. Kas neišvipęs, tas neišstipęs. Nebūk išvepęs (atvipęs), nebūsi išstìpęs.

6. suliesėti: Tai kad anas nevalgo – išstìpęs toks, ir visa. Išstìpęs kumeliokas vaikščioja.
juokaĩs išstìpti imti labai juoktis: Visi išstìpom juokaĩs.
nustìpti.

1. nudvėsti: Anądien paršiokas nustìpo. Ožka nustìpo, tai i ažukasėm po girnom. Ka tik katinas kame nustìps, i neša į tą alksnyną. Ugi lapė perkandusi areliui krūtinę, ir šis, kritęs ant žemės, nustipo. Žvirblis, tame lizde bebūdamas, ko tiktai badu nenustipęs. Šuo iš bado nustìpo.

2. numirti: Jei tu kentėtum tai, ką aš turiu kentėti, aiškiai jau būtum du kartu nustipęs. Kaliniai badu nustipo. Kad tu, padla, nustiptum̃ ką šitas vaikas!

3. sulysti: Ji vis tokia nustìpus būdavo, o dabar gražiai atrodo.

4. nušalti: Nevaikščiok po orą, be nustipsì nosį. Apsiauk veilokais, nustipsi kelionėj kojų pirštus.

5. sušalti: Su nustìpusiais nagais neatmegsi mazgo. Tas vaikas nušalęs, nustìpęs liuob krioks krioks [vienas paliktas]. Teip kojos nustìpo, kad i pirštų nejaučiu. Nuo šalčio nustìpo rankų pirštai. Be ugnies negalėtumiam žiemą trobos pašildyti, nu šalčio nustiptumiam.

6. nusistovėti: Nusistìpo karvė kūtė [je],
nora palakstyti.

7. nustėrti, sustingti: Einu paruge, paukštelis tik purpt – aš ir nustipaũ iš to išgąsčio.
juokaĩs (iš juõko) nustìpti labai juoktis: Ko nenustipaũ juokaĩs, t. y. ko nepadvėsiau. Aš mažne nustipáu iš juõko. Vyrukai galia juokaĩs nūstìpti [iš paikų mergų].
pastìpti.

1. padvėsti: Nejaučiąs, negyvas, pastipęs. Mūsų karvė pastìpo. Šiais metais trys mūsų avys pastìpo. Jei nešersi, tai spiečiai žiemoje badu pastips. Džiaugės džiaugės paukštyčiai, kad pastìpo pelėda. | Pasilik tų pamidorų, da mažu koks pastìps, tai neturėsi ką įsodyt. Lauk, šuneli, kol pastips kumelė. Pastipo meška, mesk ir dūdas par tvorą. Mažne jau buvau nupratinęs [arklį nuo gėrimo],
ėmęs ir pastìpo. Pelė aruode nepastips.

2. numirti: Pastìpo toks kraugerys žmogus. Dėl tavęs galėjome sušalti ir badu pastipti! Kai tu pastìpsi, aš tavi kaip padvėsusį šunį išmesu. Kada tu, bestija, pastipsì, šitep gerdamas! Nebė [ra] man vietos, koc pastìpk – laukt reik smerčio. Kad tu pastiptumi! Kad tu pastiptumei ir galą gautumei. Kad duosiu, tai in trečią dieną pastipsi! Pakol riebus sukūs, tai kūdas ir pastìps.

3. paalkti: Ka pastipsi kelias dienas neėdęs, tuokart žinosi, kas y [ra] valgymas.

4. pašalti: Aš kad pastipaũ važiuodamas turgun! Ir pastipsi čia belaukdamas. Molėtuos da gerai pastipaũ, tai dabar ir oran bijau išeit. Apsvilk geriau, kad nepastìptum.

5. pastirti, sukietėti: Pastimpa drabužis. Tepuola ant jų išgąstis ir bijojimas per tavo didį petį, jog anys pastiptų kaip akmenys, iki tavo žmonės, pone, pereitų. Jo ranka prie kalavijo pastipo. Rankos pastipo taip, kad jis jas visą nedėlę negalėjo pajudyti. Jo visi sąnariai lyg pastipę radosi.

6. įnikti, imti smarkiai ką daryti: Kaip pastipo mano pačią girti tie patys, kurie pirma peikė. Pastìpo miegoti – kiaurą dieną! Visi pastìpo juokties. Ka pastìpo Onė bruzdėti! Kad prilindo dantys meisos, nu kad pastìps skaudėti! Ka pastìpo dejuoti. A nepastìps duoti (šaudyti) – gyvolių išmuštų kas! Pastìpęs tų skarikių gražumas. To katino pastìpęs mokėjimas panešti voverį. Pastìpęs išdžiūvimas, šulnės sausos. Pastìpęs tų mano vaikų gudrumas yra. Pastipusi būtų pora iš mudviejų: jis neturi ir dviejų dešimtų, o aš jau tris dešimtis turiu metų.
pastìpusiai. Pastìpusiai gerai mas šokdavom. Pastìpusiai gražiai padainavo. Pastìpusiai atšilo. Pastìpusiai šąla: pirštai pri durų klebeto kimba, langai užmūrėję. Ale tas vaikas pastìpusiai gražus. Pastìpusiai gražį vyrą gavo.

7. pašėlti, padūkti: Vyras i pastìpo muno begaudydamas [svirplius]. smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: Pastìpusi merga yr. Tos mergaitės pastìpusios vabalai, kad teip neklauso tėvų. Tai pastìpus mergučė! Pastìpęs vaikas, kaip ans kabinėjas po medžius. Juo pastipesnė būsiu ant gėrimo, – sako boba. Musėk iš velnio spiros esi išrietėjęs, ka toks pastipęs? Širšės puola ka pastìpusios. Tas arklys lekia kaip pastìpęs. Virėm teip kaip pastìpę visi, ka motriškų nebuvo.

8. Toks kavalierius. pastìpo, neras krautuvės!

9. Tepastim̃pie, tegul būnie pusžali!. Tepastim̃pies ta žemė ir tie vaikai, ko turiu stumties grumties visą amžių! Lai pastim̃pas tie linai, negaliu aš anų benurauti! Kas ten eis į skrynę ieškoti, pastim̃pas, eisu su tuo pačiu [sijonu].
(kieno)
blùsos pastìpo labai išsigando: Jau i blùsos pastìpę b [uv] o.
juokaĩs (juokù.
iš juõko) pastìpti. labai juoktis: Senis taip juokingai pasakojo, kad galima pastìpti iš juõko. Kuone pastipau juokais iš tavęs. O ta juokù mažne pastìpt galėjo.
parstìpti. pastipti 1,
2.
pérstipti. perstìpti.

1. peralkti: Ne valia neėsti, kad šuo párstipęs yra. Párstipau ėsti begrybaudamas. Esu párstipusi – pjauna pakriauklius nevalgius. Turbūt nemažai esi párstipęs, kad sausą duoną valgai, neblauki nė pietų.

2. peršalti: Šaltos naktys – toj būdoj perstìpęs būčia. Pérstipau kaip varlė. Teip perstipaũ, ale nesirgau.
prastìpti.

1. pastipti
1.

2. praalkti: Pakaštavosi pusmarškonės, musintais esi biškį prastìpęs.
pristìpti.

1. daugeliui nustipti.

2. pribadauti.

3. sulysti, sunykti: Toks pristìpęs iš mažo buvo.

4. prišalti: Pristipaũ pribuvau ir nieko negavau. Atėjo mėlynas, visas pristìpęs.
sustìpti.

1. sumenkėti: Aš tokio sustìpusio arklio nepirksiu. Vaikai nuogi ir iš bado sustipę.

2. prikentėti šalčio, sušalti: Sustipaũ visas. Eik in kambarį – sustìpsi ir sirgsi. Kad sustipaũ anądien, tai ir ant pečiaus pernakt vis drebėjau. Parė [jo] visas sustìpęs, tai aš jam karštos arbatos. Šaltas šiandiej rytas, matyt, kad piemuo teip sustìpęs. Kaip tu nesustipaĩ tokiam šalty?! Žiemą da kaip te būt, nesustipsiù, ale kojos sopa. Važiuodamas sustipaũ kaip šuva. Čebatai kiauri, tai sustem̃pa. Apsvilk storiau, ba sustipsì. Visas sustipaũ, sušalau bevažiuodamas. Galiu sustìpti nū šalčio. Vaikas visas sustìpęs, net mėlynas. Baisumas vėjo ir šalčio – kad sustipaũ! Sustipáu kaip šuo par dieną pri karvių. Sustìpęs kap varlė i da pirkion neina. Lapės sustipusios lojo. Užuot į aukštį pasikėlusios, ant šaltojo sniego nukrinta ir sustimpa.

3. pavirsti į ledą, sukietėti: Šį vakarą lauke jau benga purvynas sustìpti. Žiemą liuob sustìpti drabužis beskalbamas. | Visi runkeliai sustìpo. Kad anas sastiptų̃!

4. sustingti, sustirti, pasidaryti nejudriam: Sustipęs. Tas jau buvo visai sustìpęs. Pirštai nuo šalčio sustìpo. Pasimankštinti bus, kad sustimpì besėdėdama. Kur tokį sustìpusį ligonį dėti. Sustìpęs esi gatavai nū darbo. Sustìpo šit koja, nebipaeitu. Sustimpù, kaip naktį parguliu. Visa nugara sustìpo. Nu linų rovimo sustipáu į ragą. Teip esu sustìpęs, strėnos nebišsitiesa. Ui, ka šaltà, sustipáu į šunį. O kada, valdant jaučius, sustimpa ranka viena, grobi antra. Seni kauleliai sustipę. Į negreitai eitantį ir sustipusį žmogų yra sakoma: žirglio [ja] it bitis šakume nešdamas. Sustipęs kaip iš vieno kaulo būtų esąs. Sustìpęs buvau kaip ožys. Sustìpęs kaip vilkas. Eina kaip arkliamusė sustìpęs. Kaip žmogus pasėdi, i sustimpì kaip žydo ožka.
užstìpti.

1. sušalti: Ažustìpę visi, o man šilta.

2. užsimanyti, užsikepti: Užstìpo visi žmonys jį [iš brigadininkų] išmesti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atstipti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stìpti, </b>stim̃pa [-sta. stem̃pa. stim̃psta, stypsta], -o. <br/>1. <span class="explanation">nustoti gyventi</span>. <span class="explanation">dvėsti, gaišti: </span> Jaučiai badu kone stimpa. Jau karvė stem̃pa. Stem̃pa stem̃pa paršelis, nunešu ėst – i vė gyvas. Pradėjo stìpt mūsų viščiokai. Paims, kaklą prakąs, višta i stim̃psta. Arklys ir stipdamas žmogų gali užmušt. Ne must, tikrai stips veikiai. Žvėrys dar ilgai maru stipo kaip stipę. Pačios nevalgom stìpusios mėsos ir kitiem neduodam. [Veterinaras] stim̃pančią karvę atgauna. Nuo mùsiamirių musios stim̃pa. Kai esti stim̃pama, nieko nepadarysi. Šuva stips. A šuo stìps, ka jau nė šnapselio negeri? Lauk, šunie, kol kumelė stìps. Nelauk, varna, kol bėris stips. Padla ir stìpdamas da spiria. Tiesą sako žmonės, kad jei laukas arklys rados, tai jis ir stips laukas. <br/>2. <span class="explanation">mirti: </span> Čia gimiau, čia gyvenau, čia i stìpsiu. Tik dabok, kas bus, kad stìpdams rasi rokundą. Aš tuoj stipsiù – sakydavo diedukas. Skradžiai smertis lenda akysan, gal jau reiks stìpt. Ir nestim̃pa tas nevidonas! \| Jug vyrai be motriškos stim̃pa žemėn. Išdirbk gerai kailį – stìps ir atsimins. Nors ir stìpsi, visiems neįtiksi. Be nagų nestipsi, be akių aklas liksi. <br/>3. <span class="explanation">kęsti alkį, alkti: </span> Badu paukščiai dvėsė, stipo. Aš, kad ir badu stìpsiu, ožkos nelaikysiu. Tu pijokauni, o karvės stem̃pa neėdę. Jų visi gyvuliai iš bado stem̃pa. O tie vargšai biedniejai papratę badu stìpti. Anie vaikus stapina ir patys badu stimpa. O jaučiai, badu kone stipdami ir svyrinėdami, vos rėžo dirvą. Todėl Petronelė stipo pusbadžiu ir stapino vaiką savo. Nestips pelė badu ant aruodo. Nebūk išvipęs – nebūsi stipęs! <br/>4. <span class="explanation">kęsti šaltį, šalti: </span> Dabar kaip šuva stìpk an oro. Tai šalta – aš jau baigiu stìpt. Stim̃pam išlėkę pašalėj. Žiūrėk, vaikai stim̃pa ore, eik – greičiau invarysi gryčion. Išeina pusnuogiai [vaikai] laukan ir stem̃pa. A jau teip stimpì žemėn, ka puli pri pečiaus. Sargui žiemą blogai, stim̃pa kaip šuva ant šalčio. Nu šalčio rankos pradėjo stìpti. <br/>5. <span class="explanation">stirti, kietėti: </span> Stimpu, kietu tampu. Kūnas sušalęs stim̃pa. Sprandas stimpa, galva stimpa. <span class="explanation">stingti</span>. <br/>6. <span class="explanation">šėlti, išdykauti: </span> Vaikai stim̃pa par dienas, nėra su anais ramybės. Stìpo par visą dieną kaip čemeryčių užvalgęs. Ko čia stimpì, bene gausi su diržu? <br/>7. <span class="explanation">smarkiai valgyti, ryti: </span> Stìpkiatav putrą, kad nėr erbetos. <br/><b></b></b> (kieno) <br/><b>blùsos stim̃pa</b> <span class="explanation">labai bijo: </span> Jau mano blùsos stim̃pa. <br/><b>juokù (juokaĩs, iš juõko) stìpti</b> <span class="explanation">labai juoktis: </span> </span> </span> Jie jau juokaĩs stim̃pa. Stìpk juokù – vieni šposai iš jų dūkimo. Mažne stìpo juokaĩs. Galima stipti iš juoko, matant, kaip spokso į mane Nijolė. <br/><b>apstìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apstingti, apdžiūti: </span> Pašolio nėr, bet žemė apstipusi. Duona apstìpusi, reiks kitos atpjauti. <br/>2. <span class="explanation">nustėrti, apmirti: </span> Apstipo tėvas ant tos sūnaus kalbos. <br/><b>atstìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">numirti: </span> </span> </span> </span> Ka tu tep miegotum atstipus! <br/>2. <span class="explanation">atšalti. </span> <br/>3. <span class="explanation">atkerti, atšokti: </span> Pavažas prikala pri ančkalo, kad neatstìptų. <br/><b>įstìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti dvėsti, sulysti: </span> Jau arklys pusiau įstìpęs, tuoj visai pastips. <br/>2. <span class="explanation">įšalti: </span> Ilgai šaltyje laukdamas, gerokai įstipaũ. <br/><b>išstìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui nudvėsti, išgaišti: </span> Visi jo gyvoliai išstìpo, t. y. išdvėsė. Išstìpo [viščiukai] vienas per kitą – liko tik keturi. Kiaulės liaukom apsergsta, numėlynuoja i išstem̃pa. Vėžių daug išstìpo, net smirdėjo [v] anduo. Likusios be namų ir be maitnastės [skruzdys] išgaišta ir badu išstimpa. <br/>2. <span class="explanation">nudvėsti: </span> </span> Kiek nuostolio – išstìpo pusmetis paršelis. Išstìpo karvė. Viena višta išstìpo, kita. Kluonan inlįsta i ìšstipta [katės]. Septyni užaugo, o trys išstìpo [paršai]. Jų šiemet jau antra kiaulė išstìpo. Jei tik pereina par kelią kurmis, tai tuoj ir išstempa. <br/>3. <span class="explanation">numirti: </span> </span> </span> </span> Ana nori, kad aš greičiau išstipč. Kaip ana manęs neišvadino: tu dvėselyna, tu tuoj išstipsì! Kad jis išstìpęs, ką mane prigavo! Kad tinginys pasdirbtų, tai smaguris išstiptų <span class="explanation"> (nebūtų talkų) </span>. <br/>4. <span class="explanation">visiems numirti: </span> Tai anies. išstìpo kaleime <span class="explanation"> (kalėjime) </span>. Kad jūs visos išstiptūt kitąmet! Kad bobos išstìptų, jaunikiai atliktų. <br/>5. <span class="explanation">išalkti: </span> Kaip išstipáu valgyti! Aš vakar buvau baisiai išstìpęs. Išstipáu kaip šuo valgyti. Kad išstìpsi, būs skani ir vakarykštė bulbynė. Pareita pylės išstìpusios. Aš geriaus po gires ir po miškus betrasiojęs, išstipęs ir partrūkęs, nekaip priėdęs pririštas būti. Kas neišvipęs, tas neišstipęs. Nebūk išvepęs (atvipęs), nebūsi išstìpęs. <br/>6. <span class="explanation">suliesėti: </span> Tai kad anas nevalgo – išstìpęs toks, ir visa. Išstìpęs kumeliokas vaikščioja. <br/><b></b></b> juokaĩs išstìpti <span class="explanation">imti labai juoktis: </span> Visi išstìpom juokaĩs. <br/><b>nustìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nudvėsti: </span> </span> Anądien paršiokas nustìpo. Ožka nustìpo, tai i ažukasėm po girnom. Ka tik katinas kame nustìps, i neša į tą alksnyną. Ugi lapė perkandusi areliui krūtinę, ir šis, kritęs ant žemės, nustipo. Žvirblis, tame lizde bebūdamas, ko tiktai badu nenustipęs. Šuo iš bado nustìpo. <br/>2. <span class="explanation">numirti: </span> </span> </span> </span> Jei tu kentėtum tai, ką aš turiu kentėti, aiškiai jau būtum du kartu nustipęs. Kaliniai badu nustipo. Kad tu, padla, nustiptum̃ ką šitas vaikas! <br/>3. <span class="explanation">sulysti: </span> Ji vis tokia nustìpus būdavo, o dabar gražiai atrodo. <br/>4. <span class="explanation">nušalti: </span> Nevaikščiok po orą, be nustipsì nosį. Apsiauk veilokais, nustipsi kelionėj kojų pirštus. <br/>5. <span class="explanation">sušalti: </span> </span> Su nustìpusiais nagais neatmegsi mazgo. Tas vaikas nušalęs, nustìpęs liuob krioks krioks [vienas paliktas]. Teip kojos nustìpo, kad i pirštų nejaučiu. Nuo šalčio nustìpo rankų pirštai. Be ugnies negalėtumiam žiemą trobos pašildyti, nu šalčio nustiptumiam. <br/>6. <span class="explanation">nusistovėti: </span> Nusistìpo karvė kūtė [je], nora palakstyti. <br/>7. <span class="explanation">nustėrti, sustingti: </span> Einu paruge, paukštelis tik purpt – aš ir nustipaũ iš to išgąsčio. <br/><b></b></b> juokaĩs (iš juõko) nustìpti <span class="explanation">labai juoktis: </span> </span> </span> Ko nenustipaũ juokaĩs, t. y. ko nepadvėsiau. Aš mažne nustipáu iš juõko. Vyrukai galia juokaĩs nūstìpti [iš paikų mergų]. <br/><b>pastìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padvėsti: </span> Nejaučiąs, negyvas, pastipęs. Mūsų karvė pastìpo. Šiais metais trys mūsų avys pastìpo. Jei nešersi, tai spiečiai žiemoje badu pastips. Džiaugės džiaugės paukštyčiai, kad pastìpo pelėda. \| Pasilik tų pamidorų, da mažu koks pastìps, tai neturėsi ką įsodyt. Lauk, šuneli, kol pastips kumelė. Pastipo meška, mesk ir dūdas par tvorą. Mažne jau buvau nupratinęs [arklį nuo gėrimo], ėmęs ir pastìpo. Pelė aruode nepastips. <br/>2. <span class="explanation">numirti: </span> </span> </span> </span> Pastìpo toks kraugerys žmogus. Dėl tavęs galėjome sušalti ir badu pastipti! Kai tu pastìpsi, aš tavi kaip padvėsusį šunį išmesu. Kada tu, bestija, pastipsì, šitep gerdamas! Nebė [ra] man vietos, koc pastìpk – laukt reik smerčio. Kad tu pastiptumi! Kad tu pastiptumei ir galą gautumei. Kad duosiu, tai in trečią dieną pastipsi! Pakol riebus sukūs, tai kūdas ir pastìps. <br/>3. <span class="explanation">paalkti: </span> Ka pastipsi kelias dienas neėdęs, tuokart žinosi, kas y [ra] valgymas. <br/>4. <span class="explanation">pašalti: </span> Aš kad pastipaũ važiuodamas turgun! Ir pastipsi čia belaukdamas. Molėtuos da gerai pastipaũ, tai dabar ir oran bijau išeit. Apsvilk geriau, kad nepastìptum. <br/>5. <span class="explanation">pastirti, sukietėti: </span> Pastimpa drabužis. Tepuola ant jų išgąstis ir bijojimas per tavo didį petį, jog anys pastiptų kaip akmenys, iki tavo žmonės, pone, pereitų. Jo ranka prie kalavijo pastipo. Rankos pastipo taip, kad jis jas visą nedėlę negalėjo pajudyti. Jo visi sąnariai lyg pastipę radosi. <br/>6. <span class="explanation">įnikti, imti smarkiai ką daryti: </span> Kaip pastipo mano pačią girti tie patys, kurie pirma peikė. Pastìpo miegoti – kiaurą dieną! Visi pastìpo juokties. Ka pastìpo Onė bruzdėti! Kad prilindo dantys meisos, nu kad pastìps skaudėti! Ka pastìpo dejuoti. A nepastìps duoti <span class="explanation"> (šaudyti) </span> – gyvolių išmuštų kas! Pastìpęs tų skarikių gražumas. To katino pastìpęs mokėjimas panešti voverį. Pastìpęs išdžiūvimas, šulnės sausos. Pastìpęs tų mano vaikų gudrumas yra. Pastipusi būtų pora iš mudviejų: jis neturi ir dviejų dešimtų, o aš jau tris dešimtis turiu metų. <br/><b>pastìpusiai</b>. Pastìpusiai gerai mas šokdavom. Pastìpusiai gražiai padainavo. Pastìpusiai atšilo. Pastìpusiai šąla: pirštai pri durų klebeto kimba, langai užmūrėję. Ale tas vaikas pastìpusiai gražus. Pastìpusiai gražį vyrą gavo. <br/>7. <span class="explanation">pašėlti, padūkti: </span> Vyras i pastìpo muno begaudydamas [svirplius]. <span class="explanation">smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: </span> Pastìpusi merga yr. Tos mergaitės pastìpusios vabalai, kad teip neklauso tėvų. Tai pastìpus mergučė! Pastìpęs vaikas, kaip ans kabinėjas po medžius. Juo pastipesnė būsiu ant gėrimo, – sako boba. Musėk iš velnio spiros esi išrietėjęs, ka toks pastipęs? Širšės puola ka pastìpusios. Tas arklys lekia kaip pastìpęs. Virėm teip kaip pastìpę visi, ka motriškų nebuvo. <br/>8. Toks kavalierius. pastìpo, neras krautuvės! <br/>9. Tepastim̃pie, tegul būnie pusžali!. Tepastim̃pies ta žemė ir tie vaikai, ko turiu stumties grumties visą amžių! Lai pastim̃pas tie linai, negaliu aš anų benurauti! Kas ten eis į skrynę ieškoti, pastim̃pas, eisu su tuo pačiu [sijonu]. <br/><b></b></b> (kieno) <br/><b>blùsos pastìpo</b> <span class="explanation">labai išsigando: </span> Jau i blùsos pastìpę b [uv] o. <br/><b>juokaĩs (juokù</b>. <br/><b>iš juõko) pastìpti</b>. <span class="explanation">labai juoktis: </span> </span> </span> Senis taip juokingai pasakojo, kad galima pastìpti iš juõko. Kuone pastipau juokais iš tavęs. O ta juokù mažne pastìpt galėjo. <br/><b>parstìpti</b>. pastipti 1, 2. <br/><b>pérstipti</b>. perstìpti. <br/>1. <span class="explanation">peralkti: </span> Ne valia neėsti, kad šuo párstipęs yra. Párstipau ėsti begrybaudamas. Esu párstipusi – pjauna pakriauklius nevalgius. Turbūt nemažai esi párstipęs, kad sausą duoną valgai, neblauki nė pietų. <br/>2. <span class="explanation">peršalti: </span> Šaltos naktys – toj būdoj perstìpęs būčia. Pérstipau kaip varlė. Teip perstipaũ, ale nesirgau. <br/><b>prastìpti</b>. <br/>1. pastipti 1. <br/>2. <span class="explanation">praalkti: </span> Pakaštavosi pusmarškonės, musintais esi biškį prastìpęs. <br/><b>pristìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daugeliui nustipti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pribadauti. </span> <br/>3. <span class="explanation">sulysti, sunykti: </span> Toks pristìpęs iš mažo buvo. <br/>4. <span class="explanation">prišalti: </span> Pristipaũ pribuvau ir nieko negavau. Atėjo mėlynas, visas pristìpęs. <br/><b>sustìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sumenkėti: </span> Aš tokio sustìpusio arklio nepirksiu. Vaikai nuogi ir iš bado sustipę. <br/>2. <span class="explanation">prikentėti šalčio, sušalti: </span> Sustipaũ visas. Eik in kambarį – sustìpsi ir sirgsi. Kad sustipaũ anądien, tai ir ant pečiaus pernakt vis drebėjau. Parė [jo] visas sustìpęs, tai aš jam karštos arbatos. Šaltas šiandiej rytas, matyt, kad piemuo teip sustìpęs. Kaip tu nesustipaĩ tokiam šalty?! Žiemą da kaip te būt, nesustipsiù, ale kojos sopa. Važiuodamas sustipaũ kaip šuva. Čebatai kiauri, tai sustem̃pa. Apsvilk storiau, ba sustipsì. Visas sustipaũ, sušalau bevažiuodamas. Galiu sustìpti nū šalčio. Vaikas visas sustìpęs, net mėlynas. Baisumas vėjo ir šalčio – kad sustipaũ! Sustipáu kaip šuo par dieną pri karvių. Sustìpęs kap varlė i da pirkion neina. Lapės sustipusios lojo. Užuot į aukštį pasikėlusios, ant šaltojo sniego nukrinta ir sustimpa. <br/>3. <span class="explanation">pavirsti į ledą, sukietėti: </span> Šį vakarą lauke jau benga purvynas sustìpti. Žiemą liuob sustìpti drabužis beskalbamas. \| Visi runkeliai sustìpo. Kad anas sastiptų̃! <br/>4. <span class="explanation">sustingti, sustirti, pasidaryti nejudriam: </span> Sustipęs. Tas jau buvo visai sustìpęs. Pirštai nuo šalčio sustìpo. Pasimankštinti bus, kad sustimpì besėdėdama. Kur tokį sustìpusį ligonį dėti. Sustìpęs esi gatavai nū darbo. Sustìpo šit koja, nebipaeitu. Sustimpù, kaip naktį parguliu. Visa nugara sustìpo. Nu linų rovimo sustipáu į ragą. Teip esu sustìpęs, strėnos nebišsitiesa. Ui, ka šaltà, sustipáu į šunį. O kada, valdant jaučius, sustimpa ranka viena, grobi antra. Seni kauleliai sustipę. Į negreitai eitantį ir sustipusį žmogų yra sakoma: žirglio [ja] it bitis šakume nešdamas. Sustipęs kaip iš vieno kaulo būtų esąs. Sustìpęs buvau kaip ožys. Sustìpęs kaip vilkas. Eina kaip arkliamusė sustìpęs. Kaip žmogus pasėdi, i sustimpì kaip žydo ožka. <br/><b>užstìpti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sušalti: </span> </span> Ažustìpę visi, o man šilta. <br/>2. <span class="explanation">užsimanyti, užsikepti: </span> Užstìpo visi žmonys jį [iš brigadininkų] išmesti.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.