atsviesti

.
svíesti, svíedžia (svíema), svíedė (svíedo), sviẽsti

1. smarkiai atsivėdėjus mesti: Kaip svíedė, tai akmuo, leistas iš mėtyklės, brungzdamas lėkė. Akmenėlį svíedžiau, sviegiau. Svíeskim po akmenioką, katras toliau. Ka svíedė tą akmenį – tiesiau į kramę. Svíesk mėsą sudžiūvusią į peludę. Svíedė piningus į akis ir išejo par duris. Pakela koją i svíeda kanteplę. Pačios kojos sviedžia guminį apavą, nebe pats kratai, o kojos. Kur svíedė [chemikalus],
plėstrai išdegė. Baigiant pjaut rugius, katro nors pjovėja sviedžia visus pjautuvus tolyn; katros pjautuvas toliausia nulėks, ta pirmiausia ištekės. Jei ta knygelė patiks mokantiems skaityti, tegul skaito, o jei nepatiks, tai svieda į pakurtą pečių. Svíedamas kažkoks daiktas buvęs. Sviedžiamóji ietis. Ponas liepė slūgom: „Sugaute gaidį ir sviedtè gaidžiuosen: tegu jį ažkapoja“. Sviedmè, sviedmè brolelį da gilion marelėn. Nesviesiu vaikelio [v] andenin, pati neisiu su tavim. Sviesčiau vainikelį drumstan [v] andenelin. Sviesk pirmagalin, rasi ažvačion.
sviestinaĩ. Sviestinaĩ svíedė [žąsiuką] i pritrenkė. | Kai tik gerklėn šieno, atgalio i svíedžia [serganti karvė]. atsivėdėjus mesti, taikant į ką nors: Užsiuto, svíedo iš duonos kepalo. Mano brolelis svíedė su sniegu. Paėmiau akmenį, tai kap svíesiu akmeniu, ir akmuo prie lapei nulėkė. Žmogus neturėjo kuom pabaidyt, tai sviedė vilką kašele. Kur jau tik sviẽs, ir pataikis. Paukščių negaudo pagaliu sviesdamas. Aš jam su duona metu, ans mun su akmeniu sviedė – ar ne bjaurybė?! Aš jį svíedžiau obuoliu, ė anas mane akmeniu. Kuo svíesi, tuo kliūsi (ką duosi už darbą, tuo atsilyginsi) . Kuom Dievas sviedžia, tuom i patenka. Žinau aš anos teisybę: pati trieda, ant kito svíeda. apsimėtyti.

2. mėtyti, svaidyti: Vakar jų vaikai visą vakarą čia sviedinį sviedė.

3. tr. skleisti, mesti (šviesą): Į tamsią naktį sviedžia bokštas šviesą! Lempos sviedė šviesos pluoštus. | Žaibus mesti, sviesti.

4. smogti, trenkti kuo kam: Sviedžiu ing veidą. Kad aš tau svíesiu ausin, tai tu net persiversi! Kad svíedė pagaliu per galvą! Netvėręs pykčiu, svíedė lazda per nugarą.

5. blokšti, trenkti: Šok ant jo, sviesk jį. Sviesk tu ją, daužk tu ją, ką ana kap kalė loja. Sviesk į žemę, kad subyrėtų. Attęsė po durim jamp ir svíed [ė]. Sviesk žemėn. Ją dukart pakėlė ir pie žemę svíedė. Paskiaus sviedė į žemę [Grycių] it molio šmotą ir užmušė. smarkiai stumti: Paėmė, sako, už kupros, ka svíedė į lauką! Ka svíedė nu skadų, ranką išsuko mun. Net svíedžia visą (labai norisi, rūpi), kad tik greičiau namo. versti, griauti: Pasdarė bloga, i svíedė (ištiko priepuolis) . virsti, griūti: Svíemasi.

6. staigiai pasukti, nugręžti: Ka pamato, ka veizu, svíeda tą kramę į kitą pusę. Iš gėdos nežinojau, kur akis sviesti.

7. griežtai pareikšti, pasakyti: Jam poetas sviedžia žmogžudžio, tirono, kraugerio, melagio ir bailio vardus. Pagailo kaizerio! – garsiai sviedė jam kažkas iš vietos. Sviesdamas piktą žodį mylimajai, tu ją nugręži nuo savęs. Nu, tai tada svíedžia: – Mes ne prie altoriui čia sėdim, mes prie valgiui sėdim!

8. nebevartoti, išmesti: Sakau, jau svíest reikės marškiniai. Aš jos. neardysiu – svíesiu.

9. nebetęsti, nutraukti, mesti: Darbo gi nesviesì. Koperatyve nenorėjo būt, tai svíedė (išstojo) . Svíedė aštuonius skyrius i dabar namie be darbo sėdi. Svíed [ė] veselią ir nuskrido (nuėjo) anas pas ežerą. liautis, nustoti ką darius: Reiktų svíest rūkyt, ale kur tu senas svíesi. Višta didžiuosius žąsyčius svíed [ė] vadžiot, liš su vištelaičiais ana skraido. Svíedžiau mečiau kuodelelį verptie, ejau bėgau broliuko patiktie.

10. palikti, atsiskirti, pamesti: Tokis tu vyras, kad tave žmona svíedė. Mesu, svíesu po kelmų tokį vyrą – gẽra! Svíeda senas pačias į šalį ir jaunesnių ieškos. Sviẽd (sviesk) [viską] ir važiuoj. Anas eina in Janiną, ale greičiau, ką ją sviẽs. Jau svíedė viščiukus višta (nebevedžioja) . Svíeskie ją. an ganiavos! Savo žemę svíedė, ėmė tik desentiną. Padabos ir sviẽs [žemę] (išdirbs ir vėl užleis) . atsisakyti, nebevartoti: Jauni visi svíedė lietuvišką liežiuvį.

11. varyti, iškeldinti: Svíedė iš buto.

12. mestis, pulti: Pradėjo kariuomenėn imt – jauni svíedės an gelžkelio. Anas sviedė̃s Dievop. Te svíedžias, te svíedžias – nežino, kur dėtis (iš skausmo).

13. pradėti, imti. Kap svíedė kojas sukt, tai be lazdos per pirkią neperėjau.

14. gelti, sukti, gręžti: Sėdžiu, koją net svíedžia.
nuo bažnýčios svíesti (ką) skelbti (kieno) užsakus: Po ažurašam pirmąkart mane svíedė nuo bažnýčios.
žvil̃gsnį svíesti staigiai pasižiūrėti: Dėdienė sviedusi į žandarų viršininką išdidų žvilgsnį. Jis sviedė meilų žvilgsnį.
antsvíesti. užsviesti, užmesti ant ko: Aš neantsvíedu (nepasiekiu užmesti) an to žaginio. Avį antsisviedė vilkas ant nugaros, cūpt už vilnos – ir pabėgo nešinas.
apsvíesti. apmesti: Ažumušė žmogų, da i žeme apsvíedė.
atsvíesti, atsviẽsti, atsviẽdžia, àtsviedė

1. atsivėdėjus atmesti artyn, iki tam tikros vietos: Aš tau obulį atsvíesiu, sugauk. | Neatsvieda pirmosios kojos, o kerta su paskutine arklys, ančkerta kad bėga. paleisti, kad nukristų arti prie ko: Tas lėktuvas tujau anims atsvíedė kelias bombas.

2. atblokšti: Tik jūra mainėsi, čia atsviesdama rūsčią, grėsmingą bangą, čia nutildama. Vežimas atsisvíedė, ir muni išsviedė, kaip sukomos iš kelio.

3. atmesti į šalį, nepriimti: Kai ažpyko, sesuo atsvíedė jos pinigus. Davė skurliotus baltus ir minkštus, senus suskrendusius atsviedė. Atsviedęs visokį menką uolumą. slapta, nepastebimai grąžinti: Sako, ką aš jos nažutką paėmus ir atsvíedus.

4. ne visai išgijusį vėl apimti tai pačiai ligai.

5. atsiskirti, nutraukti santykius, atsisakyti: Kai susibariau su savo merga, tai nuo to karto ana ir atsisvíedė nuo manęs. Kai su didžiuoju alu atvažiuoja, tai jau neatsisviẽs. Dagi kolei kas neatsisvíedžia.

6. kortuojant kirsti koziriu.
úodegą atsvíesti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, ate [jo] pavasaris, i atsvíedė úodegą.
įsvíesti.

1. smarkiai, atsivėdėjus įmesti: Įsvíedė akmenį pro langą vidun. Kamendotas įsviedė į pilį 600 vylyčių su pakulomis ir smala apsakytų, degančių. Į šulnį kepurę įsvíedė. Bacėnas kaminan insviẽs lėlelę (vaikas gims) . Ką tau bacėnas ansvíedė pro langą (kas tau gimė) ? Ansvíedė kai velnias balon ažu šitokio berno (į prapultį įstūmė) .

2. įdėti, įmesti: Su strypu į vidų pro langą įsvíedo. Malkų glėbį atanešė, insvíedė pirkion. Šiaudelis gerai i kiaulėm insvíest (pakratyti) . Insvíedžiau kašelėn blogą grybą – teliukui bus. Kelias pupeles insvíedžiau [į sriubą]. įversti: Įsvíedžiau į lovą vyrą, ir lei gulia.

3. uždaryti (į kalėjimą): Įsviesta kalinėn karalių.

4. įduoti: Duonos ansvíesiu tokios prastos. Insvíedžia pinigų kiek.

5. prilupti, įmušti: Kap šunį iñsviedžia, iñsviedžia.

6. palikti, pamesti: Nunešė girion ir ansvíedė ant šalčio itą vaiką. Ponas sako: – Ansviedte jūs jį arkliuosan.
į bùrną įsvíesti užvalgyti: Stačiom insvíedė ką burnõn i lekia.
išsvíesti. išsviẽsti, išsviẽdžia, ìšsviedė

1. atsivėdėjus, smarkiai išmesti aukštyn, į viršų: Aš už tave aukščiau akmenį išsvíedu. Atejo biesukas ir išsviedė buožę į aukštį, kad menkai matyties buvo. | [Viršaitis] taip staigu kniužterėjo, jog taurę par save išsviedė į užpakalį. palenktyniauti sviedžiant: Tėvai tą velniuką dideliai barė ir liepė eiti su tuo žmogu išsisviesti: kas toliau nusvies, tam paliks piningai.

2. išmesti lauk: Vežimas pasviro, ir išsvíedė mane. Išsvíedau tą šlepingį (valties gramzdę), ta kiaurai į kopą laivas atsirėmė. Busilas prieš blogus metus kiaušinį iš lizdo išsvíedžia. An žiemos [bitės] traną išsviẽs. Išsvíedė ragana bernioką pro langą, padėjo katiniuką. Vienan daikte kasė duobę ir ìšsviedė galvą (kaukolę) an kapinių.

3. neišlaikyti, leisti iškristi: Iš rankų išsviedė.

4. nenaudojamą, nereikalingą išmesti: Išsviẽs ar ką [likusį maistą] – peni kiaules. Atavežiau čia tokias šakneles, neišsvieskit. Iš giesmės žodžio neišsvíesi. Širdis medžio išsisvíedžia.

5. priversti išeiti, išvaryti: Buvo iš dangaus išsvíestas [velnias]. Až ausių zara iš pirkios i močią išsviẽs kai bobą. | Ėmė grašius, nuvežė Kaunan ir išsvíedė (išlaipino) . Pikti žodžiai muni kaip svieste išsvíedė pro duris. Dievas totą (tėvą) iš dangaus išsvíedęs (netikėtai grįžo po karo) .

6. atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ėmė rėkt ponas: – Išsvíesiu aš tave iš darbo! Išsvíedė iš vieno darbo i iš kito. Išsvíedė jį iš mokytojystės.

7. iškasti: Sklepą par tris dienas išsvíedžiau.

8. kuo sviedžiant pamušti: Kap leido akmeniu, tai ir ìšsviedė koją.
nusvíesti.

1. atsivėdėjus numesti tolyn: Toliausiai nusvíeda jau Jonis. Jis smagią ranką turi: toli akmenį nusviedžia.

2. numesti, nublokšti į šalį, šalin: Iš apmaudo nusviedė pėdą į šalį. Sušluostytas visas koštuvis i nusvíestas daikte ryzo. Vaiką sugrobiau [iš degančios trobos],
į patorį nusvíedau. Regis, lazdas nusviẽsč i eič. Tokį raitorių kumelė dar žemėn nusvíes. Vakarop priėjo upę, nusviedė maišus nuo pečių, krito abu ant žemės iš nuovargio. Vilkas stvėrė avelę, neša, aš – tiui, tiui! – nusvíedė. Per didįjį karą nusviestas toli nuo savo tėvynės, atsidūrė Tomske. Pabaigė [mokslą],
sviedo nusvíedo (toli paskyrė) kur į kaimo mokyklą. Kai autakojis nusvíestas guli (niekas neprižiūri) .

3. pargriauti: Nusviẽs (ištiks priepuolis) kada, i pabaigta – širdis nesveika.

4. metant paduoti: Žolės kiaulėm nusvíedžiau i išejau darban. Nusvíedo duonos balandžiams. Nusvíedė vieną obuolį, dabar nori kito. Nusvíesiu tą mėsą šuniui. Nusvíedė kap šuniuo. atsilyginant duoti: Po kiek rublelių nusvíedė ažu darbą.

5. išmesti, nebenaudoti: Kam nusvíest šitokia. mėsa – suleist (sulydyti) reikia!

6. palikti: Atavežė [duktė] vaiką, močiai nusvíedė, i kaip sau nori! Be reikalo mane pabarė, tai aš viską nusvíedžiau ir išejau. | Pusę žemės nusvíedė (perleido kitiems), pusę sau pametė.

7. sumažinti: Jam nùsviedė penkelius metus [kalėjimo],
liko ketveri.

8. numušti: Brolukas kap dav [ė] iš muškietos kaminan, tai ir nusviedė.

9. dingti, nusidaužti: Tas mūsų bernas kažin kur nusisvíedė.
nuo ambònijos nusvíesti (ką) paskelbti (kieno) užsakus: Mūs jaunuosius jau nusvíedė nuog ambònijos.
pasvíesti.

1. pamesti į kurią nors pusę: Mergelė kap pasviedė akmenelį, tai i pasdarė kelias akmenuotas. Pasvíesk mun kamuolį. pamėtėti kuo, taikant į ką: Išeinančius [žvejoti] pasviedžia pagaliu ir sako, kad pagautų tokių žuvų.

2. numesti, nublokšti į šalį: Nutvėriau šeškelį, kailį nulupau, tą padlą aš ten į pamiškį pasvíedžiau. Basas išejo į grybas – radau klumpius po lova pasvíestus. Pasvíedė plūgą, pasvíedė kinkymus – sulijo, supuvo, sutižo. išmesti, išstumti: Paėmė senelį ir pasvíedė pro duris.

3. metant paduoti: Silkės uodegą nupjaus i pasvíes piemenei. An pečiaus pro koptūrą pasviẽs po blynui – itai ir pusryčiai. Atnešė žmona visus drabužius, pasviedė, ir gyvenk sau. Maršką šieno atneša ir arkliui pasvíema.

4. metant paskleisti: Iš ažančio ištraukiu saują proklamacijų, pasvíedžiu, susrenka ant rytojaus, kam reikia. | Atkūrink pečių ir pasviesk kelis pūrus grūdų.

5. palikti, pamesti: Savo šeimą pasvíedęs i bėgsi kur – kas ten lauks?! Ar kaip pančeką aš ir pasvíesiu tave?
pérsviesti.

1. permesti per ką nors: Inrišk mane kūlin ir persviesk par tvorą. Pérsviedė par upę žuvų mazgelį. Tu, karaliau karaliūne, permet', persvied' lenciūgelį [per upę].

2. suduoti, perdrožti: Maniau, kad tėvas pérsvies sūnų, kap užsimojo diržu.
piesvíesti. prisviesti: Kartais žvejai pareita pi krašto čia pat, su akmeniu gali pisvíesti.
prasvíesti.

1. nusviesti pro šalį, pramesti.

2. pamesti į šalį: Prasvíesiu kur šonan, kad niekas i nematyt.

3. nusivilkti: Prasisvíedte, vaikeliai, pirkioj nesušalste.
prisvíesti. nusviesti iki kokios vietos, primesti. .
razsvíesti (išmėtyti, išsvaidyti: Lokys nakčia ateima i razsvíema po visą lauką linus.
susvíesti

1. sumesti į vieną vietą: Susvíedė krėslus, rakandus – viską susvíedė. Anie susvíeda, susvíeda [medžius] – reik gražiai [dėti].

2. susimesti, susikreivinti: Vežiau sunkų vežimą, tai net ratas susisvíedė.
užsvíesti. užsviẽsti, užsviẽdžia, ùžsviedė

1. sviedžiant užmesti ant ko: Užsvíedė visą kupetą ant vežimo. Visus tavo rakybolus ant trobos užsvíedė. Užsvíedžiau visas mašinas an pirkios. Kap i ažùsviedė kas čia jų (daug čia jų priėjo) .

2. užkrėsti, užmesti už ko: Tę kur kas užsvíedę buvo [ugnies]. Kodė neprametei viralo? – Kad až kraiko lašiniai ažsisvíedė.

3. užmesti, nukišti: Kur tą kirvį ažusvíedžiau?

4. užsikelti, užsimesti: Ažsisvíedė diedas an pečių maišą. Kirvį ažsisvíedė až pečių.

5. sviedžiant nugramzdinti į vandenį, užmesti: Ažsvíema anas savą tą kriją i gaudo žuvis.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>svíesti</b>, svíedžia (svíema), svíedė (svíedo), sviẽsti<br/>1. <span class="explanation">smarkiai atsivėdėjus mesti: </span> Kaip svíedė, tai akmuo, leistas iš mėtyklės, brungzdamas lėkė. Akmenėlį svíedžiau, sviegiau. Svíeskim po akmenioką, katras toliau. Ka svíedė tą akmenį – tiesiau į kramę. Svíesk mėsą sudžiūvusią į peludę. Svíedė piningus į akis ir išejo par duris. Pakela koją i svíeda kanteplę. Pačios kojos sviedžia guminį apavą, nebe pats kratai, o kojos. Kur svíedė [chemikalus], plėstrai išdegė. Baigiant pjaut rugius, katro nors pjovėja sviedžia visus pjautuvus tolyn; katros pjautuvas toliausia nulėks, ta pirmiausia ištekės. Jei ta knygelė patiks mokantiems skaityti, tegul skaito, o jei nepatiks, tai svieda į pakurtą pečių. Svíedamas kažkoks daiktas buvęs. Sviedžiamóji ietis. Ponas liepė slūgom: „Sugaute gaidį ir sviedtè gaidžiuosen: tegu jį ažkapoja“. Sviedmè, sviedmè brolelį da gilion marelėn. Nesviesiu vaikelio [v] andenin, pati neisiu su tavim. Sviesčiau vainikelį drumstan [v] andenelin. Sviesk pirmagalin, rasi ažvačion. <br/><b>sviestinaĩ</b>. Sviestinaĩ svíedė [žąsiuką] i pritrenkė. | Kai tik gerklėn šieno, atgalio i svíedžia [serganti karvė]. <span class="explanation">atsivėdėjus mesti, taikant į ką nors: </span> Užsiuto, svíedo iš duonos kepalo. Mano brolelis svíedė su sniegu. Paėmiau akmenį, tai kap svíesiu akmeniu, ir akmuo prie lapei nulėkė. Žmogus neturėjo kuom pabaidyt, tai sviedė vilką kašele. Kur jau tik sviẽs, ir pataikis. Paukščių negaudo pagaliu sviesdamas. Aš jam su duona metu, ans mun su akmeniu sviedė – ar ne bjaurybė?! Aš jį svíedžiau obuoliu, ė anas mane akmeniu. Kuo svíesi, tuo kliūsi <span class="explanation"> (ką duosi už darbą, tuo atsilyginsi) </span>. Kuom Dievas sviedžia, tuom i patenka. Žinau aš anos teisybę: pati trieda, ant kito svíeda. <span class="explanation">apsimėtyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">mėtyti, svaidyti: </span> Vakar jų vaikai visą vakarą čia sviedinį sviedė. <br/>3. tr. <span class="explanation">skleisti, mesti (šviesą): </span> Į tamsią naktį sviedžia bokštas šviesą! Lempos sviedė šviesos pluoštus. | Žaibus mesti, sviesti. <br/>4. <span class="explanation">smogti, trenkti kuo kam: </span> Sviedžiu ing veidą. Kad aš tau svíesiu ausin, tai tu net persiversi! Kad svíedė pagaliu per galvą! Netvėręs pykčiu, svíedė lazda per nugarą. <br/>5. <span class="explanation">blokšti, trenkti: </span> Šok ant jo, sviesk jį. Sviesk tu ją, daužk tu ją, ką ana kap kalė loja. Sviesk į žemę, kad subyrėtų. Attęsė po durim jamp ir svíed [ė]. Sviesk žemėn. Ją dukart pakėlė ir pie žemę svíedė. Paskiaus sviedė į žemę [Grycių] it molio šmotą ir užmušė. <span class="explanation">smarkiai stumti: </span> Paėmė, sako, už kupros, ka svíedė į lauką! Ka svíedė nu skadų, ranką išsuko mun. Net svíedžia visą <span class="explanation"> (labai norisi, rūpi), </span> kad tik greičiau namo. <span class="explanation">versti, griauti: </span> Pasdarė bloga, i svíedė <span class="explanation"> (ištiko priepuolis) </span>. <span class="explanation">virsti, griūti: </span> Svíemasi. <br/>6. <span class="explanation">staigiai pasukti</span>, <span class="explanation">nugręžti: </span> Ka pamato, ka veizu, svíeda tą kramę į kitą pusę. Iš gėdos nežinojau, kur akis sviesti. <br/>7. <span class="explanation">griežtai pareikšti, pasakyti: </span> Jam poetas sviedžia žmogžudžio, tirono, kraugerio, melagio ir bailio vardus. Pagailo kaizerio! – garsiai sviedė jam kažkas iš vietos. Sviesdamas piktą žodį mylimajai, tu ją nugręži nuo savęs. Nu, tai tada svíedžia: – Mes ne prie altoriui čia sėdim, mes prie valgiui sėdim! <br/>8. <span class="explanation">nebevartoti, išmesti: </span> Sakau, jau svíest reikės marškiniai. Aš jos. neardysiu – svíesiu. <br/>9. <span class="explanation">nebetęsti, nutraukti, mesti: </span> Darbo gi nesviesì. Koperatyve nenorėjo būt, tai svíedė <span class="explanation"> (išstojo) </span>. Svíedė aštuonius skyrius i dabar namie be darbo sėdi. Svíed [ė] veselią ir nuskrido <span class="explanation"> (nuėjo) </span> anas pas ežerą. <span class="explanation">liautis, nustoti ką darius: </span> Reiktų svíest rūkyt, ale kur tu senas svíesi. Višta didžiuosius žąsyčius svíed [ė] vadžiot, liš su vištelaičiais ana skraido. Svíedžiau mečiau kuodelelį verptie, ejau bėgau broliuko patiktie. <br/>10. <span class="explanation">palikti, atsiskirti, pamesti: </span> Tokis tu vyras, kad tave žmona svíedė. Mesu, svíesu po kelmų tokį vyrą – gẽra! Svíeda senas pačias į šalį ir jaunesnių ieškos. Sviẽd <span class="explanation"> (sviesk) </span> [viską] ir važiuoj. Anas eina in Janiną, ale greičiau, ką ją sviẽs. Jau svíedė viščiukus višta <span class="explanation"> (nebevedžioja) </span>. Svíeskie ją. an ganiavos! Savo žemę svíedė, ėmė tik desentiną. Padabos ir sviẽs [žemę] <span class="explanation"> (išdirbs ir vėl užleis) </span>. <span class="explanation">atsisakyti, nebevartoti: </span> Jauni visi svíedė lietuvišką liežiuvį. <br/>11. <span class="explanation">varyti, iškeldinti: </span> Svíedė iš buto. <br/>12. <span class="explanation">mestis, pulti: </span> Pradėjo kariuomenėn imt – jauni svíedės an gelžkelio. Anas sviedė̃s Dievop. Te svíedžias, te svíedžias – nežino, kur dėtis (iš skausmo). <br/>13. <span class="explanation">pradėti, imti</span>. Kap svíedė kojas sukt, tai be lazdos per pirkią neperėjau. <br/>14. <span class="explanation">gelti, sukti, gręžti: </span> Sėdžiu, koją net svíedžia. <br/><b> nuo bažnýčios svíesti</b> (ką) <span class="explanation">skelbti (kieno) užsakus: </span> Po ažurašam pirmąkart mane svíedė nuo bažnýčios. <br/><b>žvil̃gsnį svíesti</b> <span class="explanation">staigiai pasižiūrėti: </span> Dėdienė sviedusi į žandarų viršininką išdidų žvilgsnį. Jis sviedė meilų žvilgsnį. <br/><b>antsvíesti</b>. <span class="explanation">užsviesti, užmesti ant ko: </span> Aš neantsvíedu <span class="explanation"> (nepasiekiu užmesti) </span> an to žaginio. Avį antsisviedė vilkas ant nugaros, cūpt už vilnos – ir pabėgo nešinas. <br/><b>apsvíesti</b>. <span class="explanation">apmesti: </span> Ažumušė žmogų, da i žeme apsvíedė. <br/><b>atsvíesti, </b>atsviẽsti, atsviẽdžia, àtsviedė<br/>1. <span class="explanation">atsivėdėjus atmesti artyn, iki tam tikros vietos: </span> Aš tau obulį atsvíesiu, sugauk. | Neatsvieda pirmosios kojos, o kerta su paskutine arklys, ančkerta kad bėga. <span class="explanation">paleisti, kad nukristų arti prie ko: </span> Tas lėktuvas tujau anims atsvíedė kelias bombas. <br/>2. <span class="explanation">atblokšti: </span> Tik jūra mainėsi, čia atsviesdama rūsčią, grėsmingą bangą, čia nutildama. Vežimas atsisvíedė, ir muni išsviedė, kaip sukomos iš kelio. <br/>3. <span class="explanation">atmesti į šalį, nepriimti: </span> Kai ažpyko, sesuo atsvíedė jos pinigus. Davė skurliotus baltus ir minkštus, senus suskrendusius atsviedė. Atsviedęs visokį menką uolumą. <span class="explanation">slapta, nepastebimai grąžinti: </span> Sako, ką aš jos nažutką paėmus ir atsvíedus. <br/>4. <span class="explanation">ne visai išgijusį vėl apimti tai pačiai ligai. </span> <br/>5. <span class="explanation">atsiskirti, nutraukti santykius, atsisakyti: </span> Kai susibariau su savo merga, tai nuo to karto ana ir atsisvíedė nuo manęs. Kai su didžiuoju alu atvažiuoja, tai jau neatsisviẽs. Dagi kolei kas neatsisvíedžia. <br/>6. <span class="explanation">kortuojant kirsti koziriu</span>. <br/><b> úodegą atsvíesti</b> <span class="explanation">pastipti: </span> Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, ate [jo] pavasaris, i atsvíedė úodegą. <br/><b>įsvíesti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai, atsivėdėjus įmesti: </span> Įsvíedė akmenį pro langą vidun. Kamendotas įsviedė į pilį 600 vylyčių su pakulomis ir smala apsakytų, degančių. Į šulnį kepurę įsvíedė. Bacėnas kaminan insviẽs lėlelę <span class="explanation"> (vaikas gims) </span>. Ką tau bacėnas ansvíedė pro langą <span class="explanation"> (kas tau gimė) </span> ? Ansvíedė kai velnias balon ažu šitokio berno <span class="explanation"> (į prapultį įstūmė) </span>. <br/>2. <span class="explanation">įdėti, įmesti: </span> Su strypu į vidų pro langą įsvíedo. Malkų glėbį atanešė, insvíedė pirkion. Šiaudelis gerai i kiaulėm insvíest <span class="explanation"> (pakratyti) </span>. Insvíedžiau kašelėn blogą grybą – teliukui bus. Kelias pupeles insvíedžiau [į sriubą]. <span class="explanation">įversti: </span> Įsvíedžiau į lovą vyrą, ir lei gulia. <br/>3. <span class="explanation">uždaryti (į kalėjimą): </span> Įsviesta kalinėn karalių. <br/>4. <span class="explanation">įduoti: </span> Duonos ansvíesiu tokios prastos. Insvíedžia pinigų kiek. <br/>5. <span class="explanation">prilupti, įmušti: </span> Kap šunį iñsviedžia, iñsviedžia. <br/>6. <span class="explanation">palikti, pamesti: </span> </span> Nunešė girion ir ansvíedė ant šalčio itą vaiką. Ponas sako: – Ansviedte jūs jį arkliuosan. <br/><b> į bùrną įsvíesti</b> <span class="explanation">užvalgyti: </span> Stačiom insvíedė ką burnõn i lekia. <br/><b>išsvíesti</b>. išsviẽsti, išsviẽdžia, ìšsviedė<br/>1. <span class="explanation">atsivėdėjus, smarkiai išmesti aukštyn, į viršų: </span> Aš už tave aukščiau akmenį išsvíedu. Atejo biesukas ir išsviedė buožę į aukštį, kad menkai matyties buvo. | [Viršaitis] taip staigu kniužterėjo, jog taurę par save išsviedė į užpakalį. <span class="explanation">palenktyniauti sviedžiant: </span> Tėvai tą velniuką dideliai barė ir liepė eiti su tuo žmogu išsisviesti: kas toliau nusvies, tam paliks piningai. <br/>2. <span class="explanation">išmesti lauk: </span> Vežimas pasviro, ir išsvíedė mane. Išsvíedau tą šlepingį <span class="explanation"> (valties gramzdę), </span> ta kiaurai į kopą laivas atsirėmė. Busilas prieš blogus metus kiaušinį iš lizdo išsvíedžia. An žiemos [bitės] traną išsviẽs. Išsvíedė ragana bernioką pro langą, padėjo katiniuką. Vienan daikte kasė duobę ir ìšsviedė galvą <span class="explanation"> (kaukolę) </span> an kapinių. <br/>3. <span class="explanation">neišlaikyti, leisti iškristi: </span> Iš rankų išsviedė. <br/>4. <span class="explanation">nenaudojamą</span>, <span class="explanation">nereikalingą išmesti: </span> Išsviẽs ar ką [likusį maistą] – peni kiaules. Atavežiau čia tokias šakneles, neišsvieskit. Iš giesmės žodžio neišsvíesi. Širdis medžio išsisvíedžia. <br/>5. <span class="explanation">priversti išeiti</span>, <span class="explanation">išvaryti: </span> Buvo iš dangaus išsvíestas [velnias]. Až ausių zara iš pirkios i močią išsviẽs kai bobą. | Ėmė grašius, nuvežė Kaunan ir išsvíedė <span class="explanation"> (išlaipino) </span>. Pikti žodžiai muni kaip svieste išsvíedė pro duris. Dievas totą <span class="explanation"> (tėvą) </span> iš dangaus išsvíedęs <span class="explanation"> (netikėtai grįžo po karo) </span>. <br/>6. <span class="explanation">atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: </span> Ėmė rėkt ponas: – Išsvíesiu aš tave iš darbo! Išsvíedė iš vieno darbo i iš kito. Išsvíedė jį iš mokytojystės. <br/>7. <span class="explanation">iškasti: </span> Sklepą par tris dienas išsvíedžiau. <br/>8. <span class="explanation">kuo sviedžiant pamušti: </span> Kap leido akmeniu, tai ir ìšsviedė koją. <br/><b>nusvíesti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsivėdėjus numesti tolyn: </span> Toliausiai nusvíeda jau Jonis. Jis smagią ranką turi: toli akmenį nusviedžia. <br/>2. <span class="explanation">numesti, nublokšti į šalį, šalin: </span> Iš apmaudo nusviedė pėdą į šalį. Sušluostytas visas koštuvis i nusvíestas daikte ryzo. Vaiką sugrobiau [iš degančios trobos], į patorį nusvíedau. Regis, lazdas nusviẽsč i eič. Tokį raitorių kumelė dar žemėn nusvíes. Vakarop priėjo upę, nusviedė maišus nuo pečių, krito abu ant žemės iš nuovargio. Vilkas stvėrė avelę, neša, aš – tiui, tiui! – nusvíedė. Per didįjį karą nusviestas toli nuo savo tėvynės, atsidūrė Tomske. Pabaigė [mokslą], sviedo nusvíedo <span class="explanation"> (toli paskyrė) </span> kur į kaimo mokyklą. Kai autakojis nusvíestas guli <span class="explanation"> (niekas neprižiūri) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pargriauti: </span> Nusviẽs <span class="explanation"> (ištiks priepuolis) </span> kada, i pabaigta – širdis nesveika. <br/>4. <span class="explanation">metant paduoti: </span> </span> Žolės kiaulėm nusvíedžiau i išejau darban. Nusvíedo duonos balandžiams. Nusvíedė vieną obuolį, dabar nori kito. Nusvíesiu tą mėsą šuniui. Nusvíedė kap šuniuo. <span class="explanation">atsilyginant duoti: </span> Po kiek rublelių nusvíedė ažu darbą. <br/>5. <span class="explanation">išmesti, nebenaudoti: </span> Kam nusvíest šitokia. mėsa – suleist <span class="explanation"> (sulydyti) </span> reikia! <br/>6. <span class="explanation">palikti: </span> Atavežė [duktė] vaiką, močiai nusvíedė, i kaip sau nori! Be reikalo mane pabarė, tai aš viską nusvíedžiau ir išejau. | Pusę žemės nusvíedė <span class="explanation"> (perleido kitiems), </span> pusę sau pametė. <br/>7. <span class="explanation">sumažinti: </span> Jam nùsviedė penkelius metus [kalėjimo], liko ketveri. <br/>8. <span class="explanation">numušti: </span> Brolukas kap dav [ė] iš muškietos kaminan, tai ir nusviedė. <br/>9. <span class="explanation">dingti, nusidaužti: </span> Tas mūsų bernas kažin kur nusisvíedė. <br/><b> nuo ambònijos nusvíesti</b> (ką) <span class="explanation">paskelbti (kieno) užsakus: </span> Mūs jaunuosius jau nusvíedė nuog ambònijos. <br/><b>pasvíesti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pamesti į kurią nors pusę: </span> Mergelė kap pasviedė akmenelį, tai i pasdarė kelias akmenuotas. Pasvíesk mun kamuolį. <span class="explanation">pamėtėti kuo, taikant į ką: </span> Išeinančius [žvejoti] pasviedžia pagaliu ir sako, kad pagautų tokių žuvų. <br/>2. <span class="explanation">numesti, nublokšti į šalį: </span> Nutvėriau šeškelį, kailį nulupau, tą padlą aš ten į pamiškį pasvíedžiau. Basas išejo į grybas – radau klumpius po lova pasvíestus. Pasvíedė plūgą, pasvíedė kinkymus – sulijo, supuvo, sutižo. <span class="explanation">išmesti, išstumti: </span> Paėmė senelį ir pasvíedė pro duris. <br/>3. <span class="explanation">metant paduoti: </span> </span> Silkės uodegą nupjaus i pasvíes piemenei. An pečiaus pro koptūrą pasviẽs po blynui – itai ir pusryčiai. Atnešė žmona visus drabužius, pasviedė, ir gyvenk sau. Maršką šieno atneša ir arkliui pasvíema. <br/>4. <span class="explanation">metant paskleisti: </span> Iš ažančio ištraukiu saują proklamacijų, pasvíedžiu, susrenka ant rytojaus, kam reikia. | Atkūrink pečių ir pasviesk kelis pūrus grūdų. <br/>5. <span class="explanation">palikti, pamesti: </span> </span> Savo šeimą pasvíedęs i bėgsi kur – kas ten lauks?! Ar kaip pančeką aš ir pasvíesiu tave? <br/><b>pérsviesti</b>. <br/>1. <span class="explanation">permesti per ką nors: </span> Inrišk mane kūlin ir persviesk par tvorą. Pérsviedė par upę žuvų mazgelį. Tu, karaliau karaliūne, permet', persvied' lenciūgelį [per upę]. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, perdrožti: </span> Maniau, kad tėvas pérsvies sūnų, kap užsimojo diržu. <br/><b>piesvíesti</b>. prisviesti: Kartais žvejai pareita pi krašto čia pat, su akmeniu gali pisvíesti. <br/><b>prasvíesti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusviesti pro šalį, pramesti. </span> <br/>2. <span class="explanation">pamesti į šalį: </span> Prasvíesiu kur šonan, kad niekas i nematyt. <br/>3. <span class="explanation">nusivilkti: </span> Prasisvíedte, vaikeliai, pirkioj nesušalste. <br/><b>prisvíesti</b>. <span class="explanation">nusviesti iki kokios vietos, primesti. </span>. <br/><b>razsvíesti</b> (<span class="explanation">išmėtyti, išsvaidyti: </span> Lokys nakčia ateima i razsvíema po visą lauką linus. <br/><b>susvíesti</b><br/>1. <span class="explanation">sumesti į vieną vietą: </span> Susvíedė krėslus, rakandus – viską susvíedė. Anie susvíeda, susvíeda [medžius] – reik gražiai [dėti]. <br/>2. <span class="explanation">susimesti, susikreivinti: </span> Vežiau sunkų vežimą, tai net ratas susisvíedė. <br/><b>užsvíesti</b>. užsviẽsti, užsviẽdžia, ùžsviedė<br/>1. <span class="explanation">sviedžiant užmesti ant ko: </span> Užsvíedė visą kupetą ant vežimo. Visus tavo rakybolus ant trobos užsvíedė. Užsvíedžiau visas mašinas an pirkios. Kap i ažùsviedė kas čia jų <span class="explanation"> (daug čia jų priėjo) </span>. <br/>2. <span class="explanation">užkrėsti, užmesti už ko: </span> Tę kur kas užsvíedę buvo [ugnies]. Kodė neprametei viralo? – Kad až kraiko lašiniai ažsisvíedė. <br/>3. <span class="explanation">užmesti, nukišti: </span> Kur tą kirvį ažusvíedžiau? <br/>4. <span class="explanation">užsikelti, užsimesti: </span> Ažsisvíedė diedas an pečių maišą. Kirvį ažsisvíedė až pečių. <br/>5. <span class="explanation">sviedžiant nugramzdinti į vandenį, užmesti: </span> Ažsvíema anas savą tą kriją i gaudo žuvis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.