atvarstyti

.
várstyti, -o, -ė.

1. verti 6: Maustyk ant virbalų, mietų, o várstyk ant siūlų, šniūrų lapus. Ant tokio plono siūlo vársto karolius, dėl to i nelaiko.

2. dygsniuoti, daigstyti (siūlus): Pirmyn ir atgal adatos várstomi siūlai. Várstomoji adata. Kad jau seniai dėvėtos suknelės varstomieji siūlai tebėra, tai sakoma, kad dar nesumokėta.

3. veriant rišti (batus): Varstomieji aulinukai. Boba čeverykų nesuslenkdavo várstytie. Šiandien jau nebemisliau eit, jau kojas (batus) vársčiau (atraišiojau) . Staiga vienas, kaip jį mokė mama, pritupia ir pradeda varstytis batelius.

4. kalbant maldas leisti per pirštus (rožinio karoliukus): Vársto vársto [rožinį],
o gero kaip nė [ra],
teip nė [ra]. Ražončių vársto i vársto kas diena, o blogesnės nėr visam sviete. Senoji Dryžienė varstė rožančių geltonais kaip grėbliadančiais pirštais. Bažnyčios pavėsyje suklaupusios poteriavo, varstė ražančius močiutės sengalvėlės.

5. verti 1: Várstė várstė man adatas. Po nagais várstė adatas saugume, die!

6. verti 3: Šarūnas, pakėlęs peilį, atsirėmęs į medį, varsto piktai žievę. Širdis várstė, galvas skaldė, krūtines suardė. Jaunuomenė girėse vilkus, briedžius, kurius antnokusius, ragotinėms varstė ir šunimis siundė. Adata varstoma lašinių. Lietus pylė kaip iš kibiro, žaibai varstė dangų kryžiais. Tokios mintys várstė mano smegenis. Mažos, guvios akutės nekviestą svečią varstė nuo galvos iki kojų. Liežuvis baisus – vársto širdį kaip peiliais. Vaikų žodžiai širdį kaip su peiliais vársto. Į kieno kaktą taikoma akmenimis, kieno širdys žodžiais kaip peiliais varstomos! [Amžinos prapulties] kalinė [je] ugnis ana kiaurai par visus jūsų vidurius kaip antai varstyte varstys. Pirmu vilyčiomis varstės, paskui kardomis skardės. rodyti, kaišioti: Bjauri marti, kad špygom tėvą vársto. Kap jie šoka – špygom várstos.

7. verti 4: Šaltis, virpulys, dyguliai, skausmai varstė be paliovos. Sirgsu – šalčiai vársto. Sergu – pradėjo várstyti skausmai. Tokį skausmą turiu – vársto muni užeidamas. Kaži kas mani tokie smilkuliai vársto. Nors diegliai varstytie varstė jo strėnas, tačiau senis nepaisė, pakrūmiais nuspūdino už kluono ir apsidairė. Diegliai šonuose vársto. Ne kartą gumbas mani varstė ir galva skaudėjo. Vársto pilvą skausmai, a būs koks vėžys?! Diegliai vársto poširdį. Jau mergelei sopuliai širdį vársto. Ir kalbu, ir juokiuosi, o vidury širdį lyg varsto kas, lyg ten katės draskosi. Vársto vársto kap dygliu. Širdį kai ugnia vársto (diegia) . Tarytum peiliais širdį vársto. Vė [ja] s partraukė – o vársto, o vársto par galvą. Galvą vársto kaip su peiliais. Ka susikrenkėju, ima várstyt krūtinę kai peiliais. Várstyt koją ima, kap atsigulu. Va šituos daiktus, apie kulnalius, vársto koją kai peiliu. Jos juokas mane varstė lyg peiliu.
várstomai. Koją sopa várstomai.
várstytinai. Šaltis várstytinai varsto, jau sirgsu.

8. verti 8: Po kambarius vaikščiojo daugybė tarnų ir várstė einantiems ponams duris. Kam várstai duris be reikalo?! Nevárstyk durų bereikalingai. Nevárstyk durių – i taip šalta troba. Naktį kažin kas vársto duris, rekina triobos [e]. Aš išjosiu šitam rudenėly, nebvarstys’ svirno durelių. Atsisveikyki savo tėvelį, jau nebegrįši į jo dvarelį, jau nevarstysi jojo durelių. Duoną kepant nereikia durų várstyt – suskils. Nevarstyk vartelių, nelodyk šunelių. Girgžda varstoma spinta, bilda stumdomos kėdės. O kam tu várstai skryneles, kam rėžai baltas drobeles? Tu tę bevárstysi margąsias skryneles. Teresyte, dukteryte, kas kamarą varsto? Neduok valią švogerėliams stonelės varstyti, žirgelį jodyti. | Vėjas langines vársto. Vėjas dureles vársto. | Varstomosios ląstelės – dvi abipus žiotelės angelės esančios ląstelės, kurios reguliuoja angelės pravirumą. Vargas visų duris vársto. Durys várstos kaip ant lisorų. Pradeda durys várstytis – ir užušyla sklepas. Várstos dures dažnai, tai musių prieina. Dukteryte, Teresyte, ko durelės várstos? Su virvele pririši [krepšio] dangtį – ir várstos. Skrynelė pati gražiai várstosi.

9. daug kalbėti, šnekėti: Aš jam várstau žėdnadien, ale nesupranta. Pulkas kai sustoja, tai ir vársto. Ką čia várstai (pliauški) , sakyk, kaip iš tikrųjų buvo.

10. mišti, trikti.
akimìs várstyti (s) įdėmiai, atidžiai, skvarbiai į ką žiūrėti, nužiūrinėti, žvilgčioti, skersakiuoti: Ar iš patikimo, ar ne taip akim̃s vársto. Akimìs vársto muni, sėdu kaip an adatų. Ta vársto jį akim̃s nuo galvos iki kojų. Ans tik akimìs mergas vársto – toks y [ra] išdykęs. Varstys mane akimis, šaudys žodžais. Žentas varstos akimis nepakęsdamas anytos. Visi čia mus akim̃ vársto. Numano, kaip pažįstami ir nepažįstami varstys ją dabar akimis, kam ji išdrįso eiti prieš visų nusistatymą.
dantìs várstyti šypsotis, šaipytis: Ne su visais ji tokia meili, reikia pripažinti. Savo vyrui dantų nevarsto. (kieno, kokias)
durìs várstyti nuolat, dažnai lankytis kur, pas ką užeiti, svečiuotis: Durìs liuob ubagai várstys. Ji čia mano dùrų nevárstys! Ana jau pradeda po mėnesio laiko pašto durìs várstyti. Várstysi svetimas durès – nueisi pizulais gerdamas. Niekas man dùrų nevárstė, nebuvo man kavalierių. Arešto dùrų nevársčiau. Aš nevársčiau krautuvės [durų],
aš namie viską auginau. O aš nemėgstu varstyti svetimų durų. Dažnai bažnyčios durų nevarstyk – ne daržinė! Bažnyčia – ne tvartas kasdien várstyt dùrys! (kieno, kam)
šìrdį várstyti

1. ką skaudinti, žeisti: Nenoriu várstyt širdiẽs savo bobai. Tavo žodeliai ir kalbelė varsto mano širdelę.

2. kelti nerimą, jaudinti: Rūpesčiai širdį vársto. Varstomas širdį rūpesniais, jis be parglito dejavo.
šìrdį vársto skaudu, sunku: Šìrdį vársto, kaip tie muno vaikai vertas. Tėvams šìrdį vársto, jei koki marti.
varteliùs várstyti nuolat lankytis: Mano vaikai nevárstis tavo vartė̃lių!
žiáunas várstyti. kalbėti, šnekėti: Varstyk žiaunas, kol į cypę įmesiu. Tu nagas – ne merga. Tuščiai tik žiaunas varstau.
žõdžiais várstyti. įžeidinėti: Vársto muni žodžiais, baras – nebgaliu būti. Su dalia parėjusi būtų mus žodžiais bevarstanti, o ant šios ką išrasi?
žvil̃gsniais várstyti įdėmiai, atidžiai žiūrėti, skersakiuoti: Seniai panarinę galvas tylėjo, o jaunesnieji įžūliai iš padilbų varstė žvilgsniais prievaizdą ir vaitą. Aštriais savo žvilgsniais, piktomis akimis Dovydienė varstė pakarčiui kiekvieną namiškį.
apvárstyti.

1. apkabinti, apmaustyti: Siūlą, virvę lapais apvárstyti. Virvelė baronkomis apvarstyta.

2. apverti 1: Kraštus sietkos apvársto storesniu siūlu. Tetė apsivárstė vyžas naujais apyvarais.
atvárstyti.

1. atverti 1: Svirno durys atvarstytos, žalios skrynios atvožytos. Aš atvarstysiu margas skryneles, išleisiu abrūsėlį.

2. atrišti, atpalaiduoti (batų raištelius, batus): Švilpaudamas griebiausi atvarstyti batus. Atvárstyk čeverykas. Į batus Povilas įsispyrė neatsivarstęs raištelių.
įvárstyti.

1. įverti 3: Kur ne kur įvárstyk į skepetą kutus. Vieno ūkininko tai siūliukai buvo įvárstyti į [avių] ausis, o daugiau, tai visokios žymės, i katra sau kitoniška. Įvárstyti pusbačiams raiščius. įsmaigstyti, įbedžioti: Įvarstyk lašinius į pečenką. Adata lašinių įvárstoma. Įvarstau pečenką.

2. įsismaginti varstyti, darinėti: Įsivárstė vaikai duris, ėmė lapaudami varstyti.
išvárstyti.

1. išverti 1: Jeigu tiktai pasirodys mažiausias nepaklusnumas, tai išvarstyti peiliais be jokio gailesčio. | Ne vienas grįžo [iš karo] kulkų išvarstytomis rankomis ir kojomis. Karvės, vienan tvarte suvaryta draugėj, išsivárstė viena kitą. išrodyti, išbadyti: Mes juos špỹgom išvárstysim. O nūnai špigom išsivárstė.

2. išverti 4: Išvárstė šlejaraikštes. Išvárstė juostikes ir išsivežė, su kum aš priraišiosu pagražinimus? nutraukyti ką suvertą: Išvárstyti karolius.

3. išverti 3: Kas trisdešimt tarpų išvársto siūlus skiete. Siūlai pirmiausia tarp langelių išvarstomi išilgai kaip audekle metmenys. Tai gražiai išvársto dainos žodelius.

4. išverti 5: Ir drobę vartuosa dimsties padarė jis išrašytą (išvarstytą) iš geltonų šilkų.

5. išraizgyti, apipainioti, išnarstyti kuo: I buvo tokie rėmai sudėti, su šniūrais išvárstyti. Kad aš žinočia, kur mane močiutė nuduos, aš išvarstyčia tvoreles juostelėm. Gyslainė išvarstyta daugybės kraujo indų. Dobilų suskis – raudoni siūliukai išsivársto, negali nė nupjauti.

6. dažnai, nuolat, iki valios varstyti, darinėti: O kam išvarstei duris (varstydama šalčio prileidai) ?! Išvársto duris – šalta. Duris išvarsto bevaikščiodami vaikai pryšų pryšais. Tę durys labai išsivarsto, tai šalta.

7. nuolat duris darinėjant iššaldyti: Išvárstytas rūmas, išvárstyta pirkia. Kam tei [p] tankiai eini: išvárstai tvartą! Laksto i laksto, grinčią išvárstis, kad nemožnės i būt. Niekas neišvársto pirkios, tai šiulta. Išvárstėt trobą, o daba tauškinkiat dantis par naktį. Tik pirkią išvárstė šitiej arkliai. Išvarstis stonelę, parjodis žirgelį – nenušersi tokio žirgo kaip pas tėtužėlį. Kad ir ryto gerai prikūrenta, lig vakaro delto išsivársto pirkia. Išsivársto pirkia, išsibūva. nuolat duris darinėjant išleisti (šilumą): Visą šilimą išvárstei, duris varstydamas. Vaikai pro duris dūzgia i dūzgia – jau visą šilimą išvárstė. Išvárstyta šilima, benorėk, kad kojos nešaltų. Jos. durys nedidelės, pusantro metro aukščio, kad neišsivarstytų šilima. Perdien duros varstos varstos, tai ir išsivársto [šiluma]. Išsivársto, tai ir šalta gryčioj. Žmonių užeina pasišildyti, išsivársto [šiluma],
o skundu medžių, ka nereiktų kūrinti.
durìs išvárstyti (kam) įkyrėti dažnai lankantis, svečiuojantis: Išvárstė ana jiem duris, išėdė akis.
nuvárstyti.

1. nuverti 4: Nuvárstyk rožančiaus karolius! Paki drėgni, nuvárstyk [suvertus] baravykus.

2. išvarstyti 5: Kad aš žinočia, kur motulė nuduos, aš nuvárstyčia vartelius juostelėm. Būčia nusvársčius juostelėm, būčia nukaišius kelelius rūtelėm. nukabinėti, nukarstyti: Žymių dailininkų paveikslais nuvarstytos sienos.

3. varstant, darinėjant sugadinti, apgadinti. . Reiktų pataisyt dienadaržio duris – labai nusivárstė.

4. nuverti 7: Mergiotei pirštus nuvárstė. darinėjant, varstant žūti: Buvo daug viščiukų, ale tai nusimindė, tai nusivarstė.

5. nužiūrinėjant, žvilgčiojant, skersakiuojant bjaurėtis, piktintis kuo: Ar aš nematau, kaip jos tavim nusivarsto? Ir jo širdis gėlė, numanė, kad nusivarstyste patėviu.
pavárstyti.

1. paverti 4: [Tabokų] lapus pagelsvusiūsius pavarstyti ant siūlo ir džiovinti. Pavárstyta pavárstyta – vis žmonių galvos (kaukolės) .

2. kuo varstomu papuošti, pasiuvinėti: Karoliais pavárstytos rankelkos buvo šilimai ir puikaluo.

3. varstant užrišti (batus): Čebatėlius su auleliais su mastelėm pavárstydavo, ir gana.

4. pabadyti: Jai okolus pilvan kap pavárstė, tai visi juokės. susižeisti, susibadyti: Kojas pasvárstai in tuos dratus.

5. kurį laiką varstyti, darinėti: Pavárstyti duris.

6. kurį laiką varstant, darinėjant spaudyti: Reikia skaudančią ranką ar koją gerai pavarstyti tarp durų, tai greitai pranyks [grižas].
pérvarstyti.

1. perverti 3: Pečėtys su skylaitėmis, per kurias pervarstyti siūlai pririšę jas laikė prie dokumentų.

2. iš naujo supinti, perpinti: Nepuikiai pati plaukus susivarstei – duok párvarstysu.

3. kurį laiką darinėti, varstyti. .
pravárstyti.

1. kiek atvarstyti (batus): Batus reik gerai atvarstyti, pravárstęs kojų nenusiausi.

2. darinėjant pagadinti: Jau i duris pravárstė. Mes pradabojom stiklo langelius, mes jau pravarstėm vario vartelius.
privárstyti.

1. priverti 1: Privárstėm dvylika pudų baravykų. Mėsinėse kaba lašinių paltys, privarstyta kumpių, dešrų.

2. dygsniais prisiūti, pridygsniuoti, pridaigstyti ką prie ko: Kad kaldra miegtant nesusiteptų, pri apačios privársto drobulę. Strėnos kaip privarstytos ir teip, rodos, pakuliniais siūlais, teip, rodos, bematant nukris.

3. prismaigyti, prikaišioti ko: Joninių nakčiai negalima palikti ant lauko audeklų – iš ryto rasi privarstytų ašutų. Zuikį lašiniais privárstyti.

4. iki valios varstyti, darinėti.

5. priverti 6: Kad grižas išeitų iš sąnario, reikia privarstyti durimis.
suvárstyti.

1. suverti 3: Nuskinti vaisiai per kotelį suvarstomi ant siūlo ir pakabinami saulėtoje vietoje. Suvárstyk kopūstų lapus į virtinę žiemai. Jau išdžiūvę baravykai bus, dabar tik suvárstyk. Visus karolius ant vieno siūlo suvárstė. Žiūrėk, ant kokių plonyčių siūlelių suvarstyti tie pakabučiai. Esam suvárstyti kaip karoliai (susieti su visokiais darbais) . A tuos griekus tu dabar visus tei kai ant šniūro suvárstysi (suskaičiuosi) – visų juk vis tiek nepasakysi. Teip po valandos išvydo ateinant didelį poną su dideliais batais, su aukštu kepelušu, o ant kairiosios rankos susivarstęs didelę daugybę perkūno kulkų. Lyg susivarstė prieš daugelį metų nubruožtas vaizdas.

2. suverti 6: Ji labai greitai į nytis suvárstė.

3. dygsniu susiūti, sudaigstyti, sudygsniuoti: Suvárstai dygsniu, ė paskui an mašinos. Pirma susivárstyk gražiai, o pasku pri mašynos eik.

4. varstant surišti (batus): Kadokes iš skūros pasiūna – suvárstomas, ilgas. Medinėliai – kaip dabar kaliošiukai tokie, tiktai nesuvárstomi, nieko. Bateliai liūb būs su auleliais, ans nu ryto visumet suvárstys. Kai suvárstyta, tai sunku nusiaut. Iš mašasto pasiūdavo, čia suvárstyta [berankovė]. Juostomis moterys suvarstydavo liemenes ir pasirišdavo kojines. Nei Dievas, nei velnias tau, žmogau, apyvarų nesuvarstys, jeigu bambą išvertęs gulėsi. I pats ans batus susivárstęs su drotėms, kapeikos anei vienos neduos. Susivárstyk batus, o apvirsi. Aš pati pasisiuvu šniūravonę, čia susivárstau, užsivelku, tai kaip ir standžiau. suvėrus susirišti, užsirišti (raištelius): Susivárstyk raištelius, ba tėkšies (griūsi) . Susivárstyk raiščius, negi eisi kaip kumelę avižose ganydamas?!

5. varstant, veriant ant ko padaryti: Pakabina sodą [per vestuves],
iš šiaudelių nupintas, siūlu suvársto. Marcė nešė didelį, gražiai iš šiaudelių suvarstytą, margais popieriukais ir žičkomis papuoštą sietyną. Kūčiose pagal archajinę tradiciją pakabindavo virš stalo iš šiaudų suvarstytą saulutę, apkabinėtą paukščiais.

6. supinti, susukti, sutaisyti (plaukus): Kai jau plaukai buvo didesni ir pynas supynė ilgesnes, tumet anų nepaliko palaidų, ale suvárstė ant pakaušio. Pati dar susivárstau plaukelius, kad ir sena esu. Čia susivárstysi, kuskelę antsiriši.

7. neriant sujungti, sunarstyti: Lėlė su suvárstytais sąnariais. iš suneriamų dalių padaryti: Suvárstyta lėlė.

8. subadyti, susmaigyti: Ar tai dar̃ gerai, kad su peiliais suvárstė žmogų?! Liepęs už kojų į skroblą pakabinti ir vilyčiomis suvarstyti. | Kareivio galvodanga buvo kulkų suvarstyta. Priešmirtinėj agonijoj blaškėsi kulkosvaidžio eilės suvarstytas arklys. Akimi kaip iešmu suvarstė.

9. staigiai patirti (smelkiantį skausmą): Skausmas suvárstė ausį. Kap suvársto skausmai koją, kap suvársto!

10. sukaišioti, subedžioti: Kartelės suvárstyta žarduosan.

11. darant subelsti, sugirgždinti: Tik suvársčiau duris – kad spruko pelės. Ale aš tik klausau, kas čia duris suvárstė. Duris suvarsčius, mano jis, kad štai ateina tardyti. Dureles suvarstysiu, močiutę prabudinsiu. Durelėm suvárstysiu, rakteliais suskambysiu. | Bėrąjį žirgelį išsivesdamas, stainužę suvarstysiu. Klėtelę suvárstysu, tėvelį pabudysu. Tik štai jis krūptelėjo – smarkiai susivarstė durys.

12. uždaryti. . Susivárstėme trobą, kad būtų šiltà.

13. varstant, darinėjant spaudinėti, spaudyti: Jei grižas kojon įlindo, tai suvárstyk durim kryžiškai ir išlįs.

14. susekti, nustatyti bendrus, sąjungininkus: Kad tik vieną [bendrą] turia, tai kitus greitai suvárstys.
akimìs susivárstyti vienas kitam mirktelėti, susižvalgyti, susimarkstyti: Susmatė, akìm susvárstė – jau ir šypsena kita.
ant rožañčiaus suvárstyti įskųsti, apkalbėti: Suvársčiau visus kaimynus an rožañčiaus, gaus visi.
ant siū́lo (
ant šniū̃ro) suvárstyti suvaldyti, sutramdyti, priversti klausyti: Suvárstys an šniūriùko tokius visus, gyvens kaip žmonys. Jeigu norite, tai į mėnesį laiko suvarstysiu visus litvomanus ant siūlo ir jums atiduosiu.
galvojè susivárstė pasimaišė protas: Susvárstė jam galvoj.
šìrdį suvárstė. liūdna, skaudu pasidarė: Beklausant dainos, Domantui ūmai suvarstė širdį. Pažiūrėjo piktai, man šìrdį tik suvárstė.
už nósskylių suvárstyti priversti paklusti, klausyti, valdyti: Buvo už nósskylių suvárstęs visus, ir klausė. Uošvėnė vis tiek laikys už nósskylių suvársčiusi.
užvárstyti.

1. varstant užrišti: Batų užvárstomasis raištis. Ažvárstyti valig kelių auliokai kamašelių – tais pačiais i vasarą, i žiemą. Aš mokyklėn kai ejau, tai padirbo man medinius užvárstomus. Kokie graži buvo užvárstomys kamašai! Toks ponaitis su tokiais geltonais batukais – lig čia užvárstomi. Vieni [batai] su sagte, kiti – ažvárstyt. Čeverykas gerai ažsivárstyk. suvėrus užrišti (raištelius): Netingėk ažvárstyt ryšelius, tai ir nebus dideli [batai]. Aš tau kojas apaustysiu, vyžų ryšius ažvarstysiu. Užsivárstyk šniurkus, neik palaidais!

2. apipainioti, apnarplioti, apraizgyti: Su virvėms užvárstydavo medžius. Užuklostyčiau pieveles drobelėm, užuvarstyčia vartelius juostelėm. Duo [k],
broleli, daržą, aš pati ažsitversiu, baronkelėm (riestainių virtinėmis) ažsivárstysiu, pyrageliais ažsikamšysiu.

3. dygsniais užsiūti, uždaigstyti, užadyti: Lai išaušta jau, tumet užvárstysiu kelnes. Užvárstyk muno pirštines.

4. ką ant ko varstant, maustant uždirbti: Kiti Ameriko [je] užvársto po dvyleka dolerių savaitė [je] [tabako įmonėje].

5. užverti 7: Aš užvársčiau duris, langus perkūnijai grumant. Užvarsčiusi trobesius, iš kurių pasigaravo sudusęs per žiemą kvapas, vienkiemio šeimininkė išsiruošė žemyn į kaimą. Gryčia tuščia, langai užvarstyti. O teip užvarstykime langus, užrakykime duris kūno ir širdies mūsų. užsisklęsti, atsiriboti: Kiekvienas būrelis, susitaisydamas ant išdarbystės, užsivarstydavo nuo kitų tokių pat būrelių.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>várstyti, </b>-o, -ė. <br/>1. verti 6: Maustyk ant virbalų, mietų, o várstyk ant siūlų, šniūrų lapus. Ant tokio plono siūlo vársto karolius, dėl to i nelaiko. <br/>2. <span class="explanation">dygsniuoti, daigstyti (siūlus): </span> Pirmyn ir atgal adatos várstomi siūlai. Várstomoji adata. Kad jau seniai dėvėtos suknelės varstomieji siūlai tebėra, tai sakoma, kad dar nesumokėta. <br/>3. <span class="explanation">veriant rišti (batus): </span> Varstomieji aulinukai. Boba čeverykų nesuslenkdavo várstytie. Šiandien jau nebemisliau eit, jau kojas <span class="explanation"> (batus) </span> vársčiau <span class="explanation"> (atraišiojau) </span>. Staiga vienas, kaip jį mokė mama, pritupia ir pradeda varstytis batelius. <br/>4. <span class="explanation">kalbant maldas leisti per pirštus (rožinio karoliukus): </span> Vársto vársto [rožinį], o gero kaip nė [ra], teip nė [ra]. Ražončių vársto i vársto kas diena, o blogesnės nėr visam sviete. Senoji Dryžienė varstė rožančių geltonais kaip grėbliadančiais pirštais. Bažnyčios pavėsyje suklaupusios poteriavo, varstė ražančius močiutės sengalvėlės. <br/>5. verti 1: Várstė várstė man adatas. Po nagais várstė adatas saugume, die! <br/>6. verti 3: Šarūnas, pakėlęs peilį, atsirėmęs į medį, varsto piktai žievę. Širdis várstė, galvas skaldė, krūtines suardė. Jaunuomenė girėse vilkus, briedžius, kurius antnokusius, ragotinėms varstė ir šunimis siundė. Adata varstoma lašinių. Lietus pylė kaip iš kibiro, žaibai varstė dangų kryžiais. Tokios mintys várstė mano smegenis. Mažos, guvios akutės nekviestą svečią varstė nuo galvos iki kojų. Liežuvis baisus – vársto širdį kaip peiliais. Vaikų žodžiai širdį kaip su peiliais vársto. Į kieno kaktą taikoma akmenimis, kieno širdys žodžiais kaip peiliais varstomos! [Amžinos prapulties] kalinė [je] ugnis ana kiaurai par visus jūsų vidurius kaip antai varstyte varstys. Pirmu vilyčiomis varstės, paskui kardomis skardės. <span class="explanation">rodyti, kaišioti: </span> Bjauri marti, kad špygom tėvą vársto. Kap jie šoka – špygom várstos. <br/>7. verti 4: Šaltis, virpulys, dyguliai, skausmai varstė be paliovos. Sirgsu – šalčiai vársto. Sergu – pradėjo várstyti skausmai. Tokį skausmą turiu – vársto muni užeidamas. Kaži kas mani tokie smilkuliai vársto. Nors diegliai varstytie varstė jo strėnas, tačiau senis nepaisė, pakrūmiais nuspūdino už kluono ir apsidairė. Diegliai šonuose vársto. Ne kartą gumbas mani varstė ir galva skaudėjo. Vársto pilvą skausmai, a būs koks vėžys?! Diegliai vársto poširdį. Jau mergelei sopuliai širdį vársto. Ir kalbu, ir juokiuosi, o vidury širdį lyg varsto kas, lyg ten katės draskosi. Vársto vársto kap dygliu. Širdį kai ugnia vársto <span class="explanation"> (diegia) </span>. Tarytum peiliais širdį vársto. Vė [ja] s partraukė – o vársto, o vársto par galvą. Galvą vársto kaip su peiliais. Ka susikrenkėju, ima várstyt krūtinę kai peiliais. Várstyt koją ima, kap atsigulu. Va šituos daiktus, apie kulnalius, vársto koją kai peiliu. Jos juokas mane varstė lyg peiliu. <br/><b>várstomai</b>. Koją sopa várstomai. <br/><b>várstytinai</b>. Šaltis várstytinai varsto, jau sirgsu. <br/>8. verti 8: Po kambarius vaikščiojo daugybė tarnų ir várstė einantiems ponams duris. Kam várstai duris be reikalo?! Nevárstyk durų bereikalingai. Nevárstyk durių – i taip šalta troba. Naktį kažin kas vársto duris, rekina triobos [e]. Aš išjosiu šitam rudenėly, nebvarstys’ svirno durelių. Atsisveikyki savo tėvelį, jau nebegrįši į jo dvarelį, jau nevarstysi jojo durelių. Duoną kepant nereikia durų várstyt – suskils. Nevarstyk vartelių, nelodyk šunelių. Girgžda varstoma spinta, bilda stumdomos kėdės. O kam tu várstai skryneles, kam rėžai baltas drobeles? Tu tę bevárstysi margąsias skryneles. Teresyte, dukteryte, kas kamarą varsto? Neduok valią švogerėliams stonelės varstyti, žirgelį jodyti. | Vėjas langines vársto. Vėjas dureles vársto. | Varstomosios ląstelės – dvi abipus žiotelės angelės esančios ląstelės, kurios reguliuoja angelės pravirumą. Vargas visų duris vársto. Durys várstos kaip ant lisorų. Pradeda durys várstytis – ir užušyla sklepas. Várstos dures dažnai, tai musių prieina. Dukteryte, Teresyte, ko durelės várstos? Su virvele pririši [krepšio] dangtį – ir várstos. Skrynelė pati gražiai várstosi. <br/>9. <span class="explanation">daug kalbėti, šnekėti: </span> Aš jam várstau žėdnadien, ale nesupranta. Pulkas kai sustoja, tai ir vársto. Ką čia várstai <span class="explanation"> (pliauški) </span>, sakyk, kaip iš tikrųjų buvo. <br/>10. <span class="explanation">mišti, trikti</span>. <br/><b> akimìs várstyti (s) </b> <span class="explanation">įdėmiai, atidžiai, skvarbiai į ką žiūrėti, nužiūrinėti, žvilgčioti, skersakiuoti: </span> Ar iš patikimo, ar ne taip akim̃s vársto. Akimìs vársto muni, sėdu kaip an adatų. Ta vársto jį akim̃s nuo galvos iki kojų. Ans tik akimìs mergas vársto – toks y [ra] išdykęs. Varstys mane akimis, šaudys žodžais. Žentas varstos akimis nepakęsdamas anytos. Visi čia mus akim̃ vársto. Numano, kaip pažįstami ir nepažįstami varstys ją dabar akimis, kam ji išdrįso eiti prieš visų nusistatymą. <br/><b>dantìs várstyti</b> <span class="explanation">šypsotis, šaipytis: </span> Ne su visais ji tokia meili, reikia pripažinti. Savo vyrui dantų nevarsto. (kieno, kokias) <br/><b>durìs várstyti</b> <span class="explanation">nuolat, dažnai lankytis kur, pas ką užeiti, svečiuotis: </span> Durìs liuob ubagai várstys. Ji čia mano dùrų nevárstys! Ana jau pradeda po mėnesio laiko pašto durìs várstyti. Várstysi svetimas durès – nueisi pizulais gerdamas. Niekas man dùrų nevárstė, nebuvo man kavalierių. Arešto dùrų nevársčiau. Aš nevársčiau krautuvės [durų], aš namie viską auginau. O aš nemėgstu varstyti svetimų durų. Dažnai bažnyčios durų nevarstyk – ne daržinė! Bažnyčia – ne tvartas kasdien várstyt dùrys! (kieno, kam) <br/><b>šìrdį várstyti</b><br/>1. <span class="explanation">ką skaudinti, žeisti: </span> Nenoriu várstyt širdiẽs savo bobai. Tavo žodeliai ir kalbelė varsto mano širdelę. <br/>2. <span class="explanation">kelti nerimą, jaudinti: </span> Rūpesčiai širdį vársto. Varstomas širdį rūpesniais, jis be parglito dejavo. <br/><b>šìrdį vársto</b> <span class="explanation">skaudu, sunku: </span> Šìrdį vársto, kaip tie muno vaikai vertas. Tėvams šìrdį vársto, jei koki marti. <br/><b>varteliùs várstyti</b> <span class="explanation">nuolat lankytis: </span> Mano vaikai nevárstis tavo vartė̃lių! <br/><b>žiáunas várstyti</b>. <span class="explanation">kalbėti, šnekėti: </span> Varstyk žiaunas, kol į cypę įmesiu. Tu nagas – ne merga. Tuščiai tik žiaunas varstau. <br/><b>žõdžiais várstyti</b>. <span class="explanation">įžeidinėti: </span> Vársto muni žodžiais, baras – nebgaliu būti. Su dalia parėjusi būtų mus žodžiais bevarstanti, o ant šios ką išrasi? <br/><b>žvil̃gsniais várstyti</b> <span class="explanation">įdėmiai, atidžiai žiūrėti, skersakiuoti: </span> Seniai panarinę galvas tylėjo, o jaunesnieji įžūliai iš padilbų varstė žvilgsniais prievaizdą ir vaitą. Aštriais savo žvilgsniais, piktomis akimis Dovydienė varstė pakarčiui kiekvieną namiškį. <br/><b>apvárstyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apkabinti, apmaustyti: </span> Siūlą, virvę lapais apvárstyti. Virvelė baronkomis apvarstyta. <br/>2. apverti 1: Kraštus sietkos apvársto storesniu siūlu. Tetė apsivárstė vyžas naujais apyvarais. <br/><b>atvárstyti</b>. <br/>1. atverti 1: Svirno durys atvarstytos, žalios skrynios atvožytos. Aš atvarstysiu margas skryneles, išleisiu abrūsėlį. <br/>2. <span class="explanation">atrišti, atpalaiduoti (batų raištelius, batus): </span> Švilpaudamas griebiausi atvarstyti batus. Atvárstyk čeverykas. Į batus Povilas įsispyrė neatsivarstęs raištelių. <br/><b>įvárstyti</b>. <br/>1. įverti 3: Kur ne kur įvárstyk į skepetą kutus. Vieno ūkininko tai siūliukai buvo įvárstyti į [avių] ausis, o daugiau, tai visokios žymės, i katra sau kitoniška. Įvárstyti pusbačiams raiščius. <span class="explanation">įsmaigstyti, įbedžioti: </span> Įvarstyk lašinius į pečenką. Adata lašinių įvárstoma. Įvarstau pečenką. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti varstyti, darinėti: </span> Įsivárstė vaikai duris, ėmė lapaudami varstyti. <br/><b>išvárstyti</b>. <br/>1. išverti 1: Jeigu tiktai pasirodys mažiausias nepaklusnumas, tai išvarstyti peiliais be jokio gailesčio. | Ne vienas grįžo [iš karo] kulkų išvarstytomis rankomis ir kojomis. Karvės, vienan tvarte suvaryta draugėj, išsivárstė viena kitą. <span class="explanation">išrodyti, išbadyti: </span> Mes juos špỹgom išvárstysim. O nūnai špigom išsivárstė. <br/>2. išverti 4: Išvárstė šlejaraikštes. Išvárstė juostikes ir išsivežė, su kum aš priraišiosu pagražinimus? <span class="explanation">nutraukyti ką suvertą: </span> Išvárstyti karolius. <br/>3. išverti 3: Kas trisdešimt tarpų išvársto siūlus skiete. Siūlai pirmiausia tarp langelių išvarstomi išilgai kaip audekle metmenys. Tai gražiai išvársto dainos žodelius. <br/>4. išverti 5: Ir drobę vartuosa dimsties padarė jis išrašytą (išvarstytą) iš geltonų šilkų. <br/>5. <span class="explanation">išraizgyti, apipainioti, išnarstyti kuo: </span> I buvo tokie rėmai sudėti, su šniūrais išvárstyti. Kad aš žinočia, kur mane močiutė nuduos, aš išvarstyčia tvoreles juostelėm. Gyslainė išvarstyta daugybės kraujo indų. Dobilų suskis – raudoni siūliukai išsivársto, negali nė nupjauti. <br/>6. <span class="explanation">dažnai, nuolat, iki valios varstyti, darinėti: </span> O kam išvarstei duris <span class="explanation"> (varstydama šalčio prileidai) </span> ?! Išvársto duris – šalta. Duris išvarsto bevaikščiodami vaikai pryšų pryšais. Tę durys labai išsivarsto, tai šalta. <br/>7. <span class="explanation">nuolat duris darinėjant iššaldyti: </span> Išvárstytas rūmas, išvárstyta pirkia. Kam tei [p] tankiai eini: išvárstai tvartą! Laksto i laksto, grinčią išvárstis, kad nemožnės i būt. Niekas neišvársto pirkios, tai šiulta. Išvárstėt trobą, o daba tauškinkiat dantis par naktį. Tik pirkią išvárstė šitiej arkliai. Išvarstis stonelę, parjodis žirgelį – nenušersi tokio žirgo kaip pas tėtužėlį. Kad ir ryto gerai prikūrenta, lig vakaro delto išsivársto pirkia. Išsivársto pirkia, išsibūva. <span class="explanation">nuolat duris darinėjant išleisti (šilumą): </span> Visą šilimą išvárstei, duris varstydamas. Vaikai pro duris dūzgia i dūzgia – jau visą šilimą išvárstė. Išvárstyta šilima, benorėk, kad kojos nešaltų. Jos. durys nedidelės, pusantro metro aukščio, kad neišsivarstytų šilima. Perdien duros varstos varstos, tai ir išsivársto [šiluma]. Išsivársto, tai ir šalta gryčioj. Žmonių užeina pasišildyti, išsivársto [šiluma], o skundu medžių, ka nereiktų kūrinti. <br/><b> durìs išvárstyti</b> (kam) <span class="explanation">įkyrėti dažnai lankantis, svečiuojantis: </span> Išvárstė ana jiem duris, išėdė akis. <br/><b>nuvárstyti</b>. <br/>1. nuverti 4: Nuvárstyk rožančiaus karolius! Paki drėgni, nuvárstyk [suvertus] baravykus. <br/>2. išvarstyti 5: Kad aš žinočia, kur motulė nuduos, aš nuvárstyčia vartelius juostelėm. Būčia nusvársčius juostelėm, būčia nukaišius kelelius rūtelėm. <span class="explanation">nukabinėti, nukarstyti: </span> Žymių dailininkų paveikslais nuvarstytos sienos. <br/>3. <span class="explanation">varstant, darinėjant sugadinti, apgadinti. </span>. Reiktų pataisyt dienadaržio duris – labai nusivárstė. <br/>4. nuverti 7: Mergiotei pirštus nuvárstė. <span class="explanation">darinėjant, varstant žūti: </span> Buvo daug viščiukų, ale tai nusimindė, tai nusivarstė. <br/>5. <span class="explanation">nužiūrinėjant, žvilgčiojant, skersakiuojant bjaurėtis, piktintis kuo: </span> Ar aš nematau, kaip jos tavim nusivarsto? Ir jo širdis gėlė, numanė, kad nusivarstyste patėviu. <br/><b>pavárstyti</b>. <br/>1. paverti 4: [Tabokų] lapus pagelsvusiūsius pavarstyti ant siūlo ir džiovinti. Pavárstyta pavárstyta – vis žmonių galvos <span class="explanation"> (kaukolės) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kuo varstomu papuošti, pasiuvinėti: </span> Karoliais pavárstytos rankelkos buvo šilimai ir puikaluo. <br/>3. <span class="explanation">varstant užrišti (batus): </span> Čebatėlius su auleliais su mastelėm pavárstydavo, ir gana. <br/>4. <span class="explanation">pabadyti: </span> Jai okolus pilvan kap pavárstė, tai visi juokės. <span class="explanation">susižeisti, susibadyti: </span> Kojas pasvárstai in tuos dratus. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką varstyti, darinėti: </span> Pavárstyti duris. <br/>6. <span class="explanation">kurį laiką varstant, darinėjant spaudyti: </span> Reikia skaudančią ranką ar koją gerai pavarstyti tarp durų, tai greitai pranyks [grižas]. <br/><b>pérvarstyti</b>. <br/>1. perverti 3: Pečėtys su skylaitėmis, per kurias pervarstyti siūlai pririšę jas laikė prie dokumentų. <br/>2. <span class="explanation">iš naujo supinti, perpinti: </span> Nepuikiai pati plaukus susivarstei – duok párvarstysu. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką darinėti, varstyti. </span>. <br/><b>pravárstyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek atvarstyti (batus): </span> Batus reik gerai atvarstyti, pravárstęs kojų nenusiausi. <br/>2. <span class="explanation">darinėjant pagadinti: </span> Jau i duris pravárstė. Mes pradabojom stiklo langelius, mes jau pravarstėm vario vartelius. <br/><b>privárstyti</b>. <br/>1. priverti 1: Privárstėm dvylika pudų baravykų. Mėsinėse kaba lašinių paltys, privarstyta kumpių, dešrų. <br/>2. <span class="explanation">dygsniais prisiūti, pridygsniuoti, pridaigstyti ką prie ko: </span> Kad kaldra miegtant nesusiteptų, pri apačios privársto drobulę. Strėnos kaip privarstytos ir teip, rodos, pakuliniais siūlais, teip, rodos, bematant nukris. <br/>3. <span class="explanation">prismaigyti, prikaišioti ko: </span> Joninių nakčiai negalima palikti ant lauko audeklų – iš ryto rasi privarstytų ašutų. Zuikį lašiniais privárstyti. <br/>4. <span class="explanation">iki valios varstyti, darinėti. </span> <br/>5. priverti 6: Kad grižas išeitų iš sąnario, reikia privarstyti durimis. <br/><b>suvárstyti</b>. <br/>1. suverti 3: Nuskinti vaisiai per kotelį suvarstomi ant siūlo ir pakabinami saulėtoje vietoje. Suvárstyk kopūstų lapus į virtinę žiemai. Jau išdžiūvę baravykai bus, dabar tik suvárstyk. Visus karolius ant vieno siūlo suvárstė. Žiūrėk, ant kokių plonyčių siūlelių suvarstyti tie pakabučiai. Esam suvárstyti kaip karoliai <span class="explanation"> (susieti su visokiais darbais) </span>. A tuos griekus tu dabar visus tei kai ant šniūro suvárstysi <span class="explanation"> (suskaičiuosi) </span> – visų juk vis tiek nepasakysi. Teip po valandos išvydo ateinant didelį poną su dideliais batais, su aukštu kepelušu, o ant kairiosios rankos susivarstęs didelę daugybę perkūno kulkų. Lyg susivarstė prieš daugelį metų nubruožtas vaizdas. <br/>2. suverti 6: Ji labai greitai į nytis suvárstė. <br/>3. <span class="explanation">dygsniu susiūti, sudaigstyti, sudygsniuoti: </span> Suvárstai dygsniu, ė paskui an mašinos. Pirma susivárstyk gražiai, o pasku pri mašynos eik. <br/>4. <span class="explanation">varstant surišti (batus): </span> Kadokes iš skūros pasiūna – suvárstomas, ilgas. Medinėliai – kaip dabar kaliošiukai tokie, tiktai nesuvárstomi, nieko. Bateliai liūb būs su auleliais, ans nu ryto visumet suvárstys. Kai suvárstyta, tai sunku nusiaut. Iš mašasto pasiūdavo, čia suvárstyta [berankovė]. Juostomis moterys suvarstydavo liemenes ir pasirišdavo kojines. Nei Dievas, nei velnias tau, žmogau, apyvarų nesuvarstys, jeigu bambą išvertęs gulėsi. I pats ans batus susivárstęs su drotėms, kapeikos anei vienos neduos. Susivárstyk batus, o apvirsi. Aš pati pasisiuvu šniūravonę, čia susivárstau, užsivelku, tai kaip ir standžiau. <span class="explanation">suvėrus susirišti, užsirišti (raištelius): </span> Susivárstyk raištelius, ba tėkšies <span class="explanation"> (griūsi) </span>. Susivárstyk raiščius, negi eisi kaip kumelę avižose ganydamas?! <br/>5. <span class="explanation">varstant, veriant ant ko padaryti: </span> Pakabina sodą [per vestuves], iš šiaudelių nupintas, siūlu suvársto. Marcė nešė didelį, gražiai iš šiaudelių suvarstytą, margais popieriukais ir žičkomis papuoštą sietyną. Kūčiose pagal archajinę tradiciją pakabindavo virš stalo iš šiaudų suvarstytą saulutę, apkabinėtą paukščiais. <br/>6. <span class="explanation">supinti, susukti, sutaisyti (plaukus): </span> Kai jau plaukai buvo didesni ir pynas supynė ilgesnes, tumet anų nepaliko palaidų, ale suvárstė ant pakaušio. Pati dar susivárstau plaukelius, kad ir sena esu. Čia susivárstysi, kuskelę antsiriši. <br/>7. <span class="explanation">neriant sujungti, sunarstyti: </span> Lėlė su suvárstytais sąnariais. <span class="explanation">iš suneriamų dalių padaryti: </span> Suvárstyta lėlė. <br/>8. <span class="explanation">subadyti, susmaigyti: </span> Ar tai dar̃ gerai, kad su peiliais suvárstė žmogų?! Liepęs už kojų į skroblą pakabinti ir vilyčiomis suvarstyti. | Kareivio galvodanga buvo kulkų suvarstyta. Priešmirtinėj agonijoj blaškėsi kulkosvaidžio eilės suvarstytas arklys. Akimi kaip iešmu suvarstė. <br/>9. <span class="explanation">staigiai patirti (smelkiantį skausmą): </span> Skausmas suvárstė ausį. Kap suvársto skausmai koją, kap suvársto! <br/>10. <span class="explanation">sukaišioti, subedžioti: </span> Kartelės suvárstyta žarduosan. <br/>11. <span class="explanation">darant subelsti, sugirgždinti: </span> Tik suvársčiau duris – kad spruko pelės. Ale aš tik klausau, kas čia duris suvárstė. Duris suvarsčius, mano jis, kad štai ateina tardyti. Dureles suvarstysiu, močiutę prabudinsiu. Durelėm suvárstysiu, rakteliais suskambysiu. | Bėrąjį žirgelį išsivesdamas, stainužę suvarstysiu. Klėtelę suvárstysu, tėvelį pabudysu. Tik štai jis krūptelėjo – smarkiai susivarstė durys. <br/>12. <span class="explanation">uždaryti. </span>. Susivárstėme trobą, kad būtų šiltà. <br/>13. <span class="explanation">varstant, darinėjant spaudinėti, spaudyti: </span> Jei grižas kojon įlindo, tai suvárstyk durim kryžiškai ir išlįs. <br/>14. <span class="explanation">susekti, nustatyti bendrus, sąjungininkus: </span> Kad tik vieną [bendrą] turia, tai kitus greitai suvárstys. <br/><b> akimìs susivárstyti</b> <span class="explanation">vienas kitam mirktelėti, susižvalgyti, susimarkstyti: </span> Susmatė, akìm susvárstė – jau ir šypsena kita. <br/><b>ant rožañčiaus suvárstyti</b> <span class="explanation">įskųsti, apkalbėti: </span> Suvársčiau visus kaimynus an rožañčiaus, gaus visi. <br/><b>ant siū́lo (</b><br/><b>ant šniū̃ro) suvárstyti</b> <span class="explanation">suvaldyti, sutramdyti, priversti klausyti: </span> Suvárstys an šniūriùko tokius visus, gyvens kaip žmonys. Jeigu norite, tai į mėnesį laiko suvarstysiu visus litvomanus ant siūlo ir jums atiduosiu. <br/><b>galvojè susivárstė</b> <span class="explanation">pasimaišė protas: </span> Susvárstė jam galvoj. <br/><b>šìrdį suvárstė</b>. <span class="explanation">liūdna, skaudu pasidarė: </span> Beklausant dainos, Domantui ūmai suvarstė širdį. Pažiūrėjo piktai, man šìrdį tik suvárstė. <br/><b>už nósskylių suvárstyti</b> <span class="explanation">priversti paklusti, klausyti, valdyti: </span> Buvo už nósskylių suvárstęs visus, ir klausė. Uošvėnė vis tiek laikys už nósskylių suvársčiusi. <br/><b>užvárstyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">varstant užrišti: </span> Batų užvárstomasis raištis. Ažvárstyti valig kelių auliokai kamašelių – tais pačiais i vasarą, i žiemą. Aš mokyklėn kai ejau, tai padirbo man medinius užvárstomus. Kokie graži buvo užvárstomys kamašai! Toks ponaitis su tokiais geltonais batukais – lig čia užvárstomi. Vieni [batai] su sagte, kiti – ažvárstyt. Čeverykas gerai ažsivárstyk. <span class="explanation">suvėrus užrišti (raištelius): </span> Netingėk ažvárstyt ryšelius, tai ir nebus dideli [batai]. Aš tau kojas apaustysiu, vyžų ryšius ažvarstysiu. Užsivárstyk šniurkus, neik palaidais! <br/>2. <span class="explanation">apipainioti, apnarplioti, apraizgyti: </span> Su virvėms užvárstydavo medžius. Užuklostyčiau pieveles drobelėm, užuvarstyčia vartelius juostelėm. Duo [k], broleli, daržą, aš pati ažsitversiu, baronkelėm <span class="explanation"> (riestainių virtinėmis) </span> ažsivárstysiu, pyrageliais ažsikamšysiu. <br/>3. <span class="explanation">dygsniais užsiūti, uždaigstyti, užadyti: </span> Lai išaušta jau, tumet užvárstysiu kelnes. Užvárstyk muno pirštines. <br/>4. <span class="explanation">ką ant ko varstant, maustant uždirbti: </span> Kiti Ameriko [je] užvársto po dvyleka dolerių savaitė [je] [tabako įmonėje]. <br/>5. užverti 7: Aš užvársčiau duris, langus perkūnijai grumant. Užvarsčiusi trobesius, iš kurių pasigaravo sudusęs per žiemą kvapas, vienkiemio šeimininkė išsiruošė žemyn į kaimą. Gryčia tuščia, langai užvarstyti. O teip užvarstykime langus, užrakykime duris kūno ir širdies mūsų. <span class="explanation">užsisklęsti, atsiriboti: </span> Kiekvienas būrelis, susitaisydamas ant išdarbystės, užsivarstydavo nuo kitų tokių pat būrelių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.