begalvė

begal̃vė. begalvė̃. nežinojimas, kas daryti, sumišimas: Per tuos suirimus visai begal̃vė b [uv] o.
ant (kieno)
begal̃vės kieno rūpesčiui, vargui: Ant mano begal̃vės tu, vaikeli, gimei. Gegulė kukavo ant mergelės begal̃vės. Giedojo giedojo višta ir išgiedojo ant sa [vo] begalvė̃s (susilaukė galo) .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'begalve' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>begal̃vė</b>. begalvė̃. <span class="explanation">nežinojimas, kas daryti, sumišimas: </span> Per tuos suirimus visai begal̃vė b [uv] o. <br/><b> ant</b> (kieno) <br/><b>begal̃vė</b>s <span class="explanation">kieno rūpesčiui, vargui: </span> Ant mano begal̃vės tu, vaikeli, gimei. Gegulė kukavo ant mergelės begal̃vės. Giedojo giedojo višta ir išgiedojo ant sa [vo] begalvė̃s <span class="explanation"> (susilaukė galo) </span>.