x
bejėg|is, bejėgė neturintis jėgų, silpnas: bejėgius senukus slaugo 2 bejėg|is, bejėgė dkt. kas silpnas, be jėgų: Bejėgis nesugeba apsiginti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.