benkartas

.
beñkartas (bękart).

1. ne santuokoje gimęs vaikas, pavainikis: Benkartas, mergvaikis, dykaduonis, vėjavaikis, – vis tai beveik kasdien girdėjo.

2. Tie beñkartai ėriukai vėl į rugieną! Kur jūs daužotės, benkarčiùkai!

3. išvisa, išsigimėlis: Mes svadinam jūsų burokus, išauga tik vieni beñkartai (žyduoliai) . Kur tau lakštangėlė – čia tas beñkartas (netikra lakštingala) !


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'benkartas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv