blašk|us, blaški
1. neramus, judrus; kuris trankosi, padykęs: Blaškus vaikas.
2. teatr. kuris perdėtai jausmingai, rėksmingai vaidina. blaškumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.