bliovė́jas, -a.
1. kas bliauna, rėksnys: Ažkišk gerklę savo bliovėjui, ir pykčio nebus. Ta bliovė́ja ir iš proto išvarys bebliaudama.
2. blevyzga: Pasisamdė tokį bliovėją, tai ir vaikai kana ko beprisklausys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.