brukė́jas, -a. brukė̃jas, -à.
1. kas bruka, spraudžia, terpia.
2. kas bruka išmintus linus, plūkėjas: Tu prastas brukė́jas, nemoki linų brukti. Mergų darbas būti brukė́joms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.