bùbinas (бyбeн). bū̃binas.
1. būgnas: Bùbinas padirbtas iš šunies skūros. Jau muša bùbiną. Ėmė bubiną rankon savo. Jo pilvas išvirtęs kaip bùbinas. Arkliai pririję kaip bubinaĩ. Ant bubino kalno su geležinėms akėčioms akėja.
2. arpo dalis, kur sukasi sparnai: Suduok su kumščiu per bùbiną, geriau išbirės grūdai.
3. kuliamosios mašinos dalis: Kuliamosios mašinos dantìnis ir kryjẽlinis bùbinas. Bùbino dantys išlūžo. Vasarojui bùbiną prispaudžia, o žieminiams javams pakelia. Užkabink ant bùbino maišą.
4. plūgo verstuvė (lenta): Kad taip šitam plūgui naują bùbiną!
5. plika vieta, ppr. kalnelis pievoje: Piemenys suginę galvijus ant bùbino ir laiko visą dieną neėdusius. Tam bubinè nieko nėra žolės. Bubinaĩs išejus pieva.
6. armonikos ar vargonų storasis balsas, bosas: Tų armonijų vienas bùbinas yra pagedęs. Tavo armoniko [je] buvo šešioleka bubinų̃.
7. kortų spalva, būgnas: Su bùbinu numušė gilį ir vyną.
8. tokia gėlė: Gėlyne sužydo bubinai ir katinėliai.
9. bičių tranas.
bùbinus palèisti pradėti labai verkti: Kad paléido savo bùbinus.
kaĩp (tar̃si) į bùbiną mùša daug, plačiai šneka: Visas miestelis dabar kaip į bubiną muša. Jie. kitus žemino ir tarsi į be galo didelį bubiną mušė ir tebemuša.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.