bugùs, -ì, būgùs.
1. kuris bijo, baidosi, baikštus, bailus: Tas arklys bugùs. Svietas rados trapus ir bugus.
bugiaĩ. Bet ten bugiai lakštingala pameta giesti.
2. baisus, gąsdinantis: Bugì vieta, kur ledas lūžta. Baigtas tas slaunus ir bugus nusprendimas. Šiandien bugùs vėjas.
bugù. Bugù eiti par ploną ledą. Bugù būtum ir pažiūrėti čia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.