.
burkelỹs.
1. pjautas, dar neskaldytas pagalys: Apipuvęs burkelỹs – klumpėm [daryti] netinka. Per daug ilgaĩs burkeliaĩs pjaunate, netilps į mašiną (viryklę) . Duosi man burkeliùkų (lentos atliekų) .
2. riebus, apskritas žmogus: Vaikas kap burkelỹs! Toks burkelys gali ir bričką sulaužyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.