burnìnis, -ė.
1. skirtas burnai (veidui) prausti: Burnìnis muilas.
2. lūpinis: Čiuptelėjo burninį armonikutį.
3. burnos ertmėje daromas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.