.
dabójimas. → daboti:
1. Man ir man vaiko dabójimas, kitas neprieina.
2. Jei nėr dabójimo, nėr ko piršt. Del dabojimo nebeteko galvojimo.
3. dėmesys: Tatai ištyriau iš pradžios su dabojimu.
apdabójimas. → apdaboti:
1.
2. Būk neapsidabojims arba neakyls apsiėjims su pūška jo gyvastį atėmęs.
įdabójimas. → įdaboti 1: Ale po tikro įdabojimo buvo matoma.
išdabójimas. → išdaboti 1: Ar taip jau lengvas bičių išdabójimas nuo šalčio.
padabójimas. → padaboti:
1. Aš tau už vaiko padabójimą ką nors primesiu.
2. Toks te [n] i pasdabójimas: tėvas liepia tekėt, tai i teku. Idant vaikščiotumbite vertai Viešpačiui visame pasidabojime.
3.
4. dėmesys: Šitas darbas ir pilną padabojimą prašo.
pridabójimas. → pridaboti:
1. Tai čia pridabok vaiką, tai čia pridabok ančiukus, – tie visi pridabójimai ir atima visą laiką.
2. Su atžvilgiu didžiu ir prisidabojimu.
susidabójimas. → sudaboti
2. Toks susidabójimas, gal jie ir susidės.
uždabójimas.
1. → uždaboti 1: Mieli tėvai bei motinos, neleiskite mažuosius savo kūdikėlius ant bile kokių priegadingų vietų vienus, be uždabojimo.
2. dėmesys: Žmonės su didžiu uždabojimu klausės, nėsa jis kalbėjo kaip senieji prarakai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.