daėsti

ė́sti, ė́da (ė́sti, ė́sta, ė́ma. ė́dma), ė́dė (ė́do)

1. imti maistą. Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa. Tokio pyrago nė šuo neės. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda. Jaučiai neė́da remunių. Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus. Čia kiaulių ėstas kibiras, imk kitą. Čia kiaulių ėdamas lovys. Čia nelabai ė́damas šienas, avims reikia parinkti ėdamèsnio. Skardeliuos labai ėdamà žolė. Galvijai neturia ko ė́stienai. Sakė [telyčiotė] ėdañt, geriant. Ėskit, žirgužėliai, juodi juodbėrėliai, baltuosius dobilėlius. Teėdiẽ žirgelis po žalią lanką. Šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių Viešpatų jų. Sermėga sermėgą ėda. Astanka ėsti neprašo. Nei šunies pamestą neėstum. Pigią mėsą šunes ėda. Ė̃stų šuva mėsą, bet pinigų nė̃są. Arklys neė́dęs arklo netraukia. Ne tas arklys avižas ė́da, kur plūgą traukia, ale tas, kur stainėj stovi. Kurs arklys avižų papiltų nė́st? Kad grūduos pelė pastiptų, tokios nei katė neėstų. Per daug ir kiaulė neėda. Lapė žuvis ė́das. lesti: Nei vienus metus tep neė́dė strazdai vyšnias.

2. valgyti: Ans daug ė́da. Mum ė́st noris. Prašom ė́sti, sveteliai. Pati ė́di, o jai neduodi. Tu neė́sk taip daug tos męsos. Ėmi (valgau) . Kad ligonis ė́da, pro ausis trupučiai leka, o sakos sergąs. Uogas gerai suvirinsma liūb, cukraus pridėsma, tai ė́sk ir norėk. Ė́dami mėnesiai (kuriais daug valgoma vaisių, uogų) . Vaikai, eikiat ė́sti! Tas valgis ė́damas, ir aš pats ė́džiau. Ė́s neė́s, by tik po nose turės. [Dievas] pats save mums liepė ėsti ir mūką savo atminti. Ėme ir geriame net ik apsirijimui ir girtavimui. Nearsi nesėsi – duonos neėsi. Neėsi padažytą, bet nulaižytą. Ne ėst prašo zopostas. Kur dirbi, ten ir ėsk. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų. misti, gyventi: Ė́dė dvi žiemi be duonos.

3. godžiai valgyti, sprogti, ryti: Ėda kap penkias dienas nevalgęs. Ėda kai iš badų parėjęs. Ar tu ė́damą ligą gavai, kad tei [p] ė́di? A, ta ragana dar ė́da! Ė́sk, kad ė́di, ne – atimsiu! Nor ėsdamì nutilkit – da užspringsit! Nei pats ė́da, nei kitam duoda. Ėst – ponui, dirbt – žmogui.

4. kąsti, pjauti. Tų vabalų baisybės – ė́da ė́da tuos gyvulius. Paskutinė plikiam bėda, kai juos pikti uodai ėda. Blusų ė́damas vaikas. Mane ėmė utės ėst.

5. kapoti, gadinti: Nailono neėda kandys, neveikia bakterijos, pelėsiai. Visas drapanas baigia pelės ė́st. Beveliji, idant rūbus. kandės ėstų. pūdyti, naikinti: Stubą grybas ė́da.

6. chemiškai veikiant graužti: Ė́da muilas akis. Druska ė́da ronoj. Jaujoj dūmai labai akis ė́da. Baltinius į šarmą merkiau, dabar rankas taip ė́da. Nuo ė́damų liekarstų akys pasidarė dar blogesnės. | Rėmuo ėda.

7. ardyti organizmą, kelti ligą: Degtinė sveikatą ė́da. Rūkymas sveikatą ė́da. Landuonis piršto kaulą ė́da. Must ė́damoji sukata ir prisimetė – valgo be sotės, o į pažytką neina. Vėžys vidurius ė́da. Liga ėdė jo sąnarius, kaip rūdys ėda metalą. Mano lapus vėjas krėtė, mano žiedus šalna ėdė. Kirmėlės mane ėsti (ėda) . skaudėti: Nugarą, strėnas ė́da, i gana. Nedėlios dieną baisiai ė́dė galvą. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda. smelktis, graužtis: Skaudulys į roną ė́dasi vis gilyn.

8. trinti, graužti: Megztinė kaklą labai ė́da. Duok man aną grėblį, šitas labai rankas ė́da.

9. jaudinti, kankinti, graužti: Jų, rodos, neėda jokios abejonės. Šitas nežinojimas tik žmones ė́da. Iš visų pusių ėda žmogų rūpesčiai. Niekas taip žmogų neėda kaip skolos. Meilės ugnis jį ė́da. Susierzinimas ėste ėda žmogų. Aa, lengvai užaugai, o mus ėdė darbas ir vargas. Tėtis baisiai ėdėsi dėl tos nelaimės. Visokios mintys lenda į galvą, ėdžiausi visą naktį.

10. vartojant plėšyti, ardyti, gadinti: Toki piemeniokai ėstè rūbus ė́da. Šįmet ta žiema tai ė́da tuos ratus. naikinti: Pavasarį saulė ir vėjas labai ė́da sniegą.

11. barti, rieti, persekioti: Ė́da ir ė́da žmogų dienų dienom. Ir tas viršaitis mane ė́da. Ko tu mane ė́di kaip šuo? Žmogus vienas kitą ėda, kaip žuvis žuvį ryja. Trejus metelius ėdė mane redaktorius be duonos ir be druskos. Amžinai ė́sdavo mane, kad aš šoku. Tu ė́di kitus kaip rūdis geležį. Ė́damas žmogus (nekenčiamas, varginamas) . Jiedu broliai, bet tarpusavy ė́dasi ir ė́dasi. Nūnai mūsų bobos ė́das per visądien. Ė́dasi kaip šunys. Tu tik ė́dies ir ė́dies su žmonim. Skundėsi, ė́dėsi vienas kitą.

12. mušti: Po miestelį vadžiojas ir tep ė́da, tep ė́da nagaika! Kap imsiu ė́st, minėsi ik žaliomjom šluotom. Ale tie nestupina, ėda katarinką (groja ir groja) !. Ir pradėjo už kepurę su kūlokais ėstis. Prieš vainas tai šitaip ė́dėsi, mušėsi, peiliais varstėsi [žmonės].
akimìs ė́sti [s] . Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčio.
akìs ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėda.
gálvą ė́sti

1. priekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą.

2. kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvą.
keĩmarį ė́sti. toks žaidimas.
šìrdį (síelą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda. Nuliūdimas širdis jų ėdė. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandom.
apė́sti.

1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus. Eik parkelk karves, juk apsiė́dė. ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dus.

2. ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė. Neapė́sk tu jį dideliai. Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalboje.

3. beėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo [ja]. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo. | Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) .

4. užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką? Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia. Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs?

5. apkandžioti . Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisys.

6. apgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus. | Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s. sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėstì.

7. prigelti: Bitės ir jį apė́dė.

8. pjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́da.
šìrdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir šìrdį apė́dė.
atė́sti

1. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė.

2. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dė.

3. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da. Ans didžiausį vyrą atė́da. Esu apėdrus, munęs neatėsi.

4. beėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pieno.

5. iki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti) . įgristi. Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dė.

6. apgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėra.

7. beėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y [ra] atėsti dantys. Duona dantis atėdė. Arkliai dantis atė́dės.

8. atšipinti: Dalgę atė́džiau. Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neima.

9. pririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiau.

10. nusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi.
daė́sti.

1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma.

2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt. Vasarą daė́da stotkai ganyt. Kūlimas kaip daėsdavo! Daėdė kaip davatkai poteriai. Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kaulo.
šìrdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man šìrdį.
įė́sti; .

1. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba.

2. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų. pramist.

3. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla.

4. ėdant, kandant įsibrauti. Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje.

5. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi. Nuodų. mažumelis ir į. roną įsiėdęs. Giliai įsiėdė piktenybė. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos.

6. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages.

7. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus.

8. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau. Taip jis mus įėdė su tais pinigais.

9. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Oi, kaip įėdė tie žmonės!. Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė. Tos kalbos įsiė́dė visiems.

10. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt. | [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo.
gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams.
išė́sti.

1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė. Galvijai išė́dė mūsų burokus. Jis. avilius išardo ir korius išėda. Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) .

2. ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstą.

3. išvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt? Vaikai išė́sią visus barščius.

4. įsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą. Išsiė́dęs kaip jautis. Išsiėdęs kai barsukas. Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė. nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinka.

5. iškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams. Visi kopūstai vikšrų išėsti.

6. chemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą. prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́st.

7. suardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė. Valgo cukerkas, ir išėda dantis. sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų. Jam akuotas išė́dė akį. Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s. sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da!

8. išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda. atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėda.

9. pašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr! Aš tau langą išėsiu, tada žinosi! | Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis) . Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi) !

10. prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daikto.

11. išbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų. Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei!

12. nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot. Berną merga išė́dė iš tos vietos. Susitarė ir išė́dė jį iš namų.
akìs išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema. Jam vienumas išė́dė akìs.
[baltõs] dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti.
gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvams.
pil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenk.
protą (šìrdį) išė́sti;
šìrdį su kraujaĩs (urvaĩs) išė́sti prikankinti: Ana mun šìrdį yr išė́dusi urvais. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo [je] tyvelio [ja].
nadė́sti. įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyvent.
nuė́sti.

1. nugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė. Žiūriu – avižos nuėstos. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip. Štai jau vislab buvo nuėsta. Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai. Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko. Nusiė́dė kumelė, parkelk. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėda.

2. ėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da. Didesni paršai nuė̃s mažesnį. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliai.

3. nuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną paliko.

4. nusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlis.

5. apkandžioti . Utėlių nuė́stas žmogelis.

6. nukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai. | Suskis nuėdė karčius. Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvos.

7. chemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos. Šarmas kruvinai nuėda rankas. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dė.

8. sugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas. Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgauni.

9. sukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakyt.
keĩmariu nuė́sti. žaisti laimint tokį žaidimą.
paė́sti

1. pasisotinti. Bėris buvo visados sočiai paėdęs. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti. Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėda.

2. suėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei? Ir parinko tas baronkas, paė́dė.

3. pavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro. Ar gana jau pasiė́dei? Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu) . Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dieną.

4. godžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi. Begėdis vis paėdęs.

5. iš apačios pagraužti.

6. chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaro.

7. pratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karvei.

8. suardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėsta.

9. nusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kaulo.

10. įpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojus.
dúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos!
šìrdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo šìrdį visims. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve! Tu man lig kraujo šìrdį paė́dei! Žiema paė́dė man širdį. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė. Paėdei tu man širdį.
parė́sti.

1. beėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dė.

2. suardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau! Ji mane ir parė́dė, o ne kitas.
dantìs parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir dantìs parė́džiau!
šìrdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi.
pérėsti

1. šiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliau.

2. per daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstų.

3. per daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo. Mes neturam meisos lig pársiėdant. Ans riaugia pársiėdęs. Gal pársiėsti, tiek daug ėda.

4. per daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsi.

5. beėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė. atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdė.

6. chemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdė.

7. kiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardo.

8. nukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklis.

9. įsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseit.
šìrdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man šìrdį, riejot visą gyvenimą. Rūpesniai párėdė šìrdį. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė šìrdį kaip kirmys kokios. Parėda kraujį vaikai tėvams.
velnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs!
praė́sti

1. išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė.

2. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj!

3. labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužteko.

4. praleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus. Jūs viską prasiė́sit!

5. chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštą.

6. pratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė. pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas. ėdant ar valgant sudilinti: Dantis praėdęs, proto neįgijęs.
dantìs praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) .
priė́sti.

1. prisisotinti. Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato. Katinas priėdė lig žiaunų. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę. Paršas priėdęs liustėjas. Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta. Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą.

2. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų.

3. privalgyti: Visi priė́dė lig sotės. Ar gana priė́dei? Jau any priė́dė tos mėsos. Begėdis vis priėdęs. Kad nepriėdei, ir neprilaižysi. Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo.

4. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs. Ar jau prisiėdėt mėsos? Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) .

5. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi.
šìrdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru.
velnių̃ pri [si] ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) .
suė́sti.

1. sunaudoti maistui. Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da. Šuva suėdė vištuką. Arklys suė́dė gubą. Pikta žvėris jį suvalgė (suėdė). Laižos kaip katinas, pelę suėdęs. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės. Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́da.

2. suvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio. Daug ana tų cukierkų suė́da. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam. Tu sau viens tą kėžą susiė́stai!

3. godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei! Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą. Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega.

4. įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant lauko.

5. sukandžioti, papjauti. Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali. Uodai kad pikti, gali suėsti. Šimtas uodų kumelę suėda. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų!

6. sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti.

7. chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstų.

8. suardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės. Garai man galvą suė́dė. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da. Esu visa ligos suėsta. Šaltis suė́dė kojas. sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė. Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas. Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatą.

9. susikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti. Ko toks susiė́dęs atrodai?

10. sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus.

Žargonai: daėsti
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'daesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas ė́sti, ė́da (ė́sti, ė́sta, ė́ma. ė́dma), ė́dė (ė́do) 1. imti maistą. Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa. Tokio pyrago nė šuo neės. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda. Jaučiai neė́da remunių. Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus. Čia kiaulių ėstas kibiras, imk kitą. Čia kiaulių ėdamas lovys. Čia nelabai ė́damas šienas, avims reikia parinkti ėdamèsnio. Skardeliuos labai ėdamà žolė. Galvijai neturia ko ė́stienai. Sakė [telyčiotė] ėdañt, geriant. Ėskit, žirgužėliai, juodi juodbėrėliai, baltuosius dobilėlius. Teėdiẽ žirgelis po žalią lanką. Šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių Viešpatų jų. Sermėga sermėgą ėda. Astanka ėsti neprašo. Nei šunies pamestą neėstum. Pigią mėsą šunes ėda. Ė̃stų šuva mėsą, bet pinigų nė̃są. Arklys neė́dęs arklo netraukia. Ne tas arklys avižas ė́da, kur plūgą traukia, ale tas, kur stainėj stovi. Kurs arklys avižų papiltų nė́st? Kad grūduos pelė pastiptų, tokios nei katė neėstų. Per daug ir kiaulė neėda. Lapė žuvis ė́das. lesti: Nei vienus metus tep neė́dė strazdai vyšnias. 2. valgyti: Ans daug ė́da. Mum ė́st noris. Prašom ė́sti, sveteliai. Pati ė́di, o jai neduodi. Tu neė́sk taip daug tos męsos. Ėmi (valgau) . Kad ligonis ė́da, pro ausis trupučiai leka, o sakos sergąs. Uogas gerai suvirinsma liūb, cukraus pridėsma, tai ė́sk ir norėk. Ė́dami mėnesiai (kuriais daug valgoma vaisių, uogų) . Vaikai, eikiat ė́sti! Tas valgis ė́damas, ir aš pats ė́džiau. Ė́s neė́s, by tik po nose turės. [Dievas] pats save mums liepė ėsti ir mūką savo atminti. Ėme ir geriame net ik apsirijimui ir girtavimui. Nearsi nesėsi – duonos neėsi. Neėsi padažytą, bet nulaižytą. Ne ėst prašo zopostas. Kur dirbi, ten ir ėsk. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų. misti, gyventi: Ė́dė dvi žiemi be duonos. 3. godžiai valgyti, sprogti, ryti: Ėda kap penkias dienas nevalgęs. Ėda kai iš badų parėjęs. Ar tu ė́damą ligą gavai, kad tei [p] ė́di? A, ta ragana dar ė́da! Ė́sk, kad ė́di, ne – atimsiu! Nor ėsdamì nutilkit – da užspringsit! Nei pats ė́da, nei kitam duoda. Ėst – ponui, dirbt – žmogui. 4. kąsti, pjauti. Tų vabalų baisybės – ė́da ė́da tuos gyvulius. Paskutinė plikiam bėda, kai juos pikti uodai ėda. Blusų ė́damas vaikas. Mane ėmė utės ėst. 5. kapoti, gadinti: Nailono neėda kandys, neveikia bakterijos, pelėsiai. Visas drapanas baigia pelės ė́st. Beveliji, idant rūbus. kandės ėstų. pūdyti, naikinti: Stubą grybas ė́da. 6. chemiškai veikiant graužti: Ė́da muilas akis. Druska ė́da ronoj. Jaujoj dūmai labai akis ė́da. Baltinius į šarmą merkiau, dabar rankas taip ė́da. Nuo ė́damų liekarstų akys pasidarė dar blogesnės. | Rėmuo ėda. 7. ardyti organizmą, kelti ligą: Degtinė sveikatą ė́da. Rūkymas sveikatą ė́da. Landuonis piršto kaulą ė́da. Must ė́damoji sukata ir prisimetė – valgo be sotės, o į pažytką neina. Vėžys vidurius ė́da. Liga ėdė jo sąnarius, kaip rūdys ėda metalą. Mano lapus vėjas krėtė, mano žiedus šalna ėdė. Kirmėlės mane ėsti (ėda) . skaudėti: Nugarą, strėnas ė́da, i gana. Nedėlios dieną baisiai ė́dė galvą. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda. smelktis, graužtis: Skaudulys į roną ė́dasi vis gilyn. 8. trinti, graužti: Megztinė kaklą labai ė́da. Duok man aną grėblį, šitas labai rankas ė́da. 9. jaudinti, kankinti, graužti: Jų, rodos, neėda jokios abejonės. Šitas nežinojimas tik žmones ė́da. Iš visų pusių ėda žmogų rūpesčiai. Niekas taip žmogų neėda kaip skolos. Meilės ugnis jį ė́da. Susierzinimas ėste ėda žmogų. Aa, lengvai užaugai, o mus ėdė darbas ir vargas. Tėtis baisiai ėdėsi dėl tos nelaimės. Visokios mintys lenda į galvą, ėdžiausi visą naktį. 10. vartojant plėšyti, ardyti, gadinti: Toki piemeniokai ėstè rūbus ė́da. Šįmet ta žiema tai ė́da tuos ratus. naikinti: Pavasarį saulė ir vėjas labai ė́da sniegą. 11. barti, rieti, persekioti: Ė́da ir ė́da žmogų dienų dienom. Ir tas viršaitis mane ė́da. Ko tu mane ė́di kaip šuo? Žmogus vienas kitą ėda, kaip žuvis žuvį ryja. Trejus metelius ėdė mane redaktorius be duonos ir be druskos. Amžinai ė́sdavo mane, kad aš šoku. Tu ė́di kitus kaip rūdis geležį. Ė́damas žmogus (nekenčiamas, varginamas) . Jiedu broliai, bet tarpusavy ė́dasi ir ė́dasi. Nūnai mūsų bobos ė́das per visądien. Ė́dasi kaip šunys. Tu tik ė́dies ir ė́dies su žmonim. Skundėsi, ė́dėsi vienas kitą. 12. mušti: Po miestelį vadžiojas ir tep ė́da, tep ė́da nagaika! Kap imsiu ė́st, minėsi ik žaliomjom šluotom. Ale tie nestupina, ėda katarinką (groja ir groja) !. Ir pradėjo už kepurę su kūlokais ėstis. Prieš vainas tai šitaip ė́dėsi, mušėsi, peiliais varstėsi [žmonės]. akimìs ė́sti [s] . Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčio. akìs ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėda. gálvą ė́sti 1. priekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą. 2. kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvą. keĩmarį ė́sti. toks žaidimas. šìrdį (síelą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda. Nuliūdimas širdis jų ėdė. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandom. apė́sti. 1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus. Eik parkelk karves, juk apsiė́dė. ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dus. 2. ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė. Neapė́sk tu jį dideliai. Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalboje. 3. beėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo [ja]. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo. | Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) . 4. užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką? Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia. Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs? 5. apkandžioti . Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisys. 6. apgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus. | Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s. sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėstì. 7. prigelti: Bitės ir jį apė́dė. 8. pjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́da. šìrdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir šìrdį apė́dė. atė́sti 1. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė. 2. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dė. 3. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da. Ans didžiausį vyrą atė́da. Esu apėdrus, munęs neatėsi. 4. beėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pieno. 5. iki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti) . įgristi. Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dė. 6. apgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėra. 7. beėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y [ra] atėsti dantys. Duona dantis atėdė. Arkliai dantis atė́dės. 8. atšipinti: Dalgę atė́džiau. Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neima. 9. pririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiau. 10. nusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi. daė́sti. 1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma. 2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt. Vasarą daė́da stotkai ganyt. Kūlimas kaip daėsdavo! Daėdė kaip davatkai poteriai. Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kaulo. šìrdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man šìrdį. įė́sti; . 1. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba. 2. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų. pramist. 3. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla. 4. ėdant, kandant įsibrauti. Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje. 5. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi. Nuodų. mažumelis ir į. roną įsiėdęs. Giliai įsiėdė piktenybė. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos. 6. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages. 7. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus. 8. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau. Taip jis mus įėdė su tais pinigais. 9. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Oi, kaip įėdė tie žmonės!. Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė. Tos kalbos įsiė́dė visiems. 10. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt. | [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo. gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams. išė́sti. 1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė. Galvijai išė́dė mūsų burokus. Jis. avilius išardo ir korius išėda. Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) . 2. ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstą. 3. išvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt? Vaikai išė́sią visus barščius. 4. įsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą. Išsiė́dęs kaip jautis. Išsiėdęs kai barsukas. Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė. nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinka. 5. iškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams. Visi kopūstai vikšrų išėsti. 6. chemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą. prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́st. 7. suardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė. Valgo cukerkas, ir išėda dantis. sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų. Jam akuotas išė́dė akį. Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s. sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da! 8. išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda. atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėda. 9. pašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr! Aš tau langą išėsiu, tada žinosi! | Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis) . Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi) ! 10. prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daikto. 11. išbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų. Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei! 12. nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot. Berną merga išė́dė iš tos vietos. Susitarė ir išė́dė jį iš namų. akìs išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema. Jam vienumas išė́dė akìs. [baltõs] dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti. gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvams. pil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenk. protą (šìrdį) išė́sti; šìrdį su kraujaĩs (urvaĩs) išė́sti prikankinti: Ana mun šìrdį yr išė́dusi urvais. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo [je] tyvelio [ja]. nadė́sti. įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyvent. nuė́sti. 1. nugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė. Žiūriu – avižos nuėstos. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip. Štai jau vislab buvo nuėsta. Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai. Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko. Nusiė́dė kumelė, parkelk. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėda. 2. ėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da. Didesni paršai nuė̃s mažesnį. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliai. 3. nuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną paliko. 4. nusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlis. 5. apkandžioti . Utėlių nuė́stas žmogelis. 6. nukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai. | Suskis nuėdė karčius. Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvos. 7. chemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos. Šarmas kruvinai nuėda rankas. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dė. 8. sugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas. Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgauni. 9. sukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakyt. keĩmariu nuė́sti. žaisti laimint tokį žaidimą. paė́sti 1. pasisotinti. Bėris buvo visados sočiai paėdęs. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti. Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėda. 2. suėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei? Ir parinko tas baronkas, paė́dė. 3. pavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro. Ar gana jau pasiė́dei? Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu) . Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dieną. 4. godžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi. Begėdis vis paėdęs. 5. iš apačios pagraužti. 6. chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaro. 7. pratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karvei. 8. suardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėsta. 9. nusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kaulo. 10. įpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojus. dúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos! šìrdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo šìrdį visims. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve! Tu man lig kraujo šìrdį paė́dei! Žiema paė́dė man širdį. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė. Paėdei tu man širdį. parė́sti. 1. beėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dė. 2. suardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau! Ji mane ir parė́dė, o ne kitas. dantìs parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir dantìs parė́džiau! šìrdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi. pérėsti 1. šiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliau. 2. per daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstų. 3. per daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo. Mes neturam meisos lig pársiėdant. Ans riaugia pársiėdęs. Gal pársiėsti, tiek daug ėda. 4. per daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsi. 5. beėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė. atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdė. 6. chemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdė. 7. kiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardo. 8. nukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklis. 9. įsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseit. šìrdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man šìrdį, riejot visą gyvenimą. Rūpesniai párėdė šìrdį. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė šìrdį kaip kirmys kokios. Parėda kraujį vaikai tėvams. velnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs! praė́sti 1. išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė. 2. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj! 3. labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužteko. 4. praleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus. Jūs viską prasiė́sit! 5. chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštą. 6. pratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė. pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas. ėdant ar valgant sudilinti: Dantis praėdęs, proto neįgijęs. dantìs praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) . priė́sti. 1. prisisotinti. Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato. Katinas priėdė lig žiaunų. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę. Paršas priėdęs liustėjas. Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta. Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą. 2. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų. 3. privalgyti: Visi priė́dė lig sotės. Ar gana priė́dei? Jau any priė́dė tos mėsos. Begėdis vis priėdęs. Kad nepriėdei, ir neprilaižysi. Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo. 4. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs. Ar jau prisiėdėt mėsos? Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) . 5. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi. šìrdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru. velnių̃ pri [si] ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) . suė́sti. 1. sunaudoti maistui. Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da. Šuva suėdė vištuką. Arklys suė́dė gubą. Pikta žvėris jį suvalgė (suėdė). Laižos kaip katinas, pelę suėdęs. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės. Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́da. 2. suvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio. Daug ana tų cukierkų suė́da. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam. Tu sau viens tą kėžą susiė́stai! 3. godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei! Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą. Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega. 4. įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant lauko. 5. sukandžioti, papjauti. Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali. Uodai kad pikti, gali suėsti. Šimtas uodų kumelę suėda. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų! 6. sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti. 7. chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstų. 8. suardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės. Garai man galvą suė́dė. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da. Esu visa ligos suėsta. Šaltis suė́dė kojas. sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė. Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas. Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatą. 9. susikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti. Ko toks susiė́dęs atrodai? 10. sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

daėsti

#