daklausti

kláusti, -ia, -ė

1. kreiptis į ką su klausimu: Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė. Visiems gult einant, klausė jį motyna. Įėjęs į stubą, klausė pačios, ar bene davė tą meitėlį įnešt. Ėmė klaust savo motiną, kodėl mum nėr tėvo. Klausia, kiek kainuoja karvė. Neklausia, ar tu duosi, ar ne. Karalius klausia: „Paaiškyk, kol' į vandenį meti skatiką“. Nuėjo buton, rado jo seserį sėdint ir klausė to žmogaus: „Iš kur esi?“. Ka (kad) nuvažiuosu, rankelę spausu, žodelio kláusu. Klausė savo draugų, ar jie neapsimtų jam prie to darbo pagelbėt. Kelio kláuskie! Dar jis mane klausia priėjęs, kaip atrodo. Vai berneliai, vai raiteliai, ko mes pas jus (jūsų) klausium: ar neradot mūs skustelių, šilkeliais išsiūtų? Klausiančiom akim sekiojo jo judesius. Pažiūrėk in akis ir klausk sveikatos (iš pamatymo suprasi žmogų) . Gali tamsta stebėties ir klausti savęs. Klausčia tave, dukruže, kur tu vaikštinėjai. Klauskit tiktai senuosius, kaip lietuvninkai stengėsi prieš kartupelių įvaisinimą. Pagrindinius sakinius, kuriais ko klausiame, vadiname ir klausiamaisiais sakiniais, arba tiesioginiais klausimais. Klausiamasai lapas. Klausiamieji įvardžiai (pronomina interrogativa): kas? kuris? katras? koks? Klausčiau tavęs, bernužėli, oi, koks tavo žirgužėlis? Klausė merga žirgo: kokio būdo bernas, kokio būdo bernužis? Eičiau klausčiau tėtužio, katruo keliu brolytis nujojo. Ir jie klausė jį kalbėdami. Kurs Dievui Tėvui esti lygus, klausiegu, kurs est tatai. Herodui klausiančiam atsakę est. Nusiuntė … levitus Jonop, idant jį klaustų: „Tu kas esi?“. Ko mane klausi? Klausk tuos, kurie girdėjo, ką aš bylojau. O jūs manęs neklausiate, kana turiu eit. Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų. Genys kiškį klausiąs: kodėl jis esąs toks nuliūdęs? Klausė saulelė šios dienos darbelio. Klausė žvirblis čiulbuonėlis tą pilkąjį karvelėlį. Klausė putinas šermukšnėlio: o kada mudu užaugsiva? Nekláusi – nežinosi. Ar kelio klausi, ar priekabių ieškai? Kaip klausia, taip ir atsako. Kas klausia, tai neblūdina. Kláusk durnių proto. Aš tavęs klausiu pinigų, o tu man pasakoji, kad turi vaikų. Aš tave klausiu apie antis, o tu man nuo žąsų atsakymą duodi. Čia – ko nekláusi, to negausi (čia nieko nėra) .
kláusiamai. Vos tik įėjo į trobą ir pamatė nepažįstamą žmogų, klausiamai pažvelgė į vyrą. Abudu klausiamai sužiuro. Kas klausias, tas neklysta. Neklauskies to, kuris tau yra ant apgavimo. Ko čia turi klausties – ar to pasiutkailio, arba to maišytgalvio gaspadoriaus? Jis kiekvieną nedėlią sukinėjas po alinę ir, kas tik jo klausiasi ko, tuojau duoda patarimą. Išsigandę, išplėtę akis žiūrime, tarsi klausdamies, kas dabar reikia daryti. Gosudarius kláusias jį, ar tavip nėra vaikų. Klausiuos tavęs, kur buvai vakar? Davė jiemus … už pralydėtoją šitą žvaizdę, idant jau daugesn apie Bernelį neklaustųs. Pradėjo [apaštalai] tarp savęs klaustis, kursai būtų tatai, kuris tai turėtų padaryt. | Bet žmogus ne visados proto klausias (galvoja, kaip pasielgti) .

2. teirautis, ieškoti: Ar Jono klausiate (ar klausiate, kur yra Jonas) ? Vakar čia buvo kažin kas atėjęs – tavęs klausė. Ar klaũs bilietus [= bilietų] [teatran atėjus] ?. Vis kelio kláusias. Klausės manęs kelio. Į namus nieko nebereikėjo kelio klaustis, nes tiesus plentas ėjo stačiai pro Petkūnus. Ar jie kelužį klausias, ar nakvynužės prašo? Aklas aklą kelio klausias. | Kogi dabar tyrėjai po kalbas kláusias?

3. teirautis pirkti, įsigyti: Mieste kažin kodėl kláusė vis avižų. Šiemet linų niekas nė nekláusia. Pačios jos moka gražiai austi, jom nereik nei krome klausti.

4. tikrinti mokinių žinias: Nujaučia, jog ją mokytojas gali klausti.

5. prašyti leidimo, sutikimo: Vaikas, norėdamas kur eiti, kláusias tėvų. Svetimą daiktą emant, reikia klausties savininko, ar jis leidžia imti.
ir nekláusk labai: Ir nekláusk, kaip jam patinka.
kõ bekláusti tuo labiau: Man pačiam bruko bedieviškas, jums – ko beklausti.
nė̃r kláusta būtinai: Turì ateiti, nė̃r kláusta. Čia nė̃r kláusta: nori nenori, turi padaryti. Nė̃r kláusta: kad reik, tai ir imk. Kad reik, tai reik, čia nė̃r kláusta – eik nors į ugnį.
tù nekláusk. Mano bandelės kad gražiai kepa, tai tu neklausk. Kaip man sunkiai šie metai praėjo, tai tù nekláusk.
antsikláusti.

1. surasti klausinėjant: K. Miūlenbachas glysio, visur ieškodamas ir klausinėdamas, niekur negalėjo antsiklausti.

2. persilaužti, persiveikti: Negal beantsikláusti širdies.
apkláusti.

1. kai ko paklausti, iškvosti: Daktaras tik apklausė ir nedavė nei vaistų, nei nieko dėl kito karto sakė. | Viršininkas mane apklausė ir paleido. Liudytojus tardytojas ir teismas paprastai klausia, apkláusia. Apkláusiau to [je] sodo [je],
nėr avių.

2. klausinėjant susiieškoti, susirasti: Kap negavo maniežiaus naujo, tai apkláusė seną. Gal apkláusei kur šieno? Važiuok, gal apkláusi, kur karvę parduoda. Ir išjojau sa [vo] bėruoju mergelės apklausti. Mes kaip ir apkláusėm [piemenį]. Buvau apsikláusęs arklį, bet atsimečiau, nepirkau. Pirma reikia mergą apsikláust, paskui tik ženytis. Kad apsiklausč kur neblogą mergą, tai galima būt ir man jau vestis. O gerą karvę apsiklausiau Dusetõs, ale posenė. Pilys seniai išgriautos … ir negalima jau buvę jų vietas atrasti arba apsiklausti.
atkláusti

1. į klausimą atsakyti klausimu: Jau grįžo, o ko norėjai? – atklausė savo keliu mergaitė. O kodė niekas tokį bjaurų smaką neužmuša? – šis vėl atklausė. O panaitė graži, a? – Kokia panaitė? – atklausė ukrainietis.

2. paklausti: Kaži ką sakė, nebatkláusiau, ir palikau nebsupratęs. Atkláuski, ar reikės, ar nereikės ateiti. Nepapuolė atkláust, būt prižadėjęs ateit. To aš nebatklausiau. Nebatkláusiau, dėl ko šilsta arkliai, kūtėse uždaryti. O kiek reikalauji? – atklaus jo dūsaudamas. Suvadino visus krikščionis ir kožną atklausė, kodėl jis krikščionis pastojęs. Tai kurgi važiuosime? – atsiklausė tokiu pat balsu, kaip vasarą klausdavos, į kurį papievį šieno. Neturiu nei vieno, kurio, abejodamas kalbos dalykais, visuomet galėčiau atsiklausti. Gyvenk, kaip nori, bet galvos atsiklausdamas, į senus žmones atsižvelgdamas.

3. teirautis, prašyti leidimo, sutikimo: Nuvažiavo atkláusti, kažin ar sutiks [tekėti]. Eikite, atklauste diedą, a duos man tą ponią. Reikia tėvų atsiklausti, ar galėsime išvykti. Juozalukas nuej [o] atsikláusdamas, ar eis mergina už sūnaus. O kad atsiklausus jos artimųjų? O gal dar atsiklausčiau ir senosios Žaltienės! Reikia pirma atsikláust, ar ji eis už manęs, o paskui tik piršliais važiuot. Pranas buvo pas Antanią atsikláust. Važiuosiu rytoj pas Oną atsikláust ir, jei ko, rengsiu veseilią. Atvažiav [o] pas mergą atsiklaust [, ar važiuoti pas ją piršliais]. Buvo pas ją atsikláust, bet nežinia, ar ji už jo eis. Tai buvo ašaros, kurios liejosi neatsiklausdamos, pačios savaime.

4. klausiantis kelio atvykti: Led led pas jum atsiklausiau, kažkur terp miškų gyvenat. Klaidžioj čia tamstų vietoj gyvenama: vos atsikláusėm. Ką sutikdama, klausiau klausiau ir atsiklausiau, ir radau.

5. sunkiai atkeliauti, atvykti; atsilankyti: Šiaip taip atsiklausėm į Panevėžį. Atsikláuskit kada į mus. Kaipgi tu čia dabar, vaikeli, šiandie atsikláusei – nei šventė, nei kas.
gývasties atsikláusiant prisiverčiant, sunkiai: Senis valgė, gyvasties atsiklausdamas.
dakláusti.

1. išklausti, klausiant sužinoti: Tai nedakláusė manas brolelis o pas mane (cпытaццa y кaгo) žodelio. Nieko iš jo neišgausi, nedasiklausi. Vos ne vos dasikláusiau kelio, būčiau paklydęs. Bet čia darbo nedasiklausęs, keliavau į Pasvalio miestelį.

2. klausiant atvykti: Šiaip ne taip iki jų dasiklausiau.
įsikláusti

1. klausiantis atrasti: Įsikláusęs gatvėn, namus aš pats atsirasiu iš numerio.

2. įsigauti, einant patekti: Kaip čia reikia įsiklaust į trotuarą [, kai gatvėj didelis purvas].
iškláusti. su pastangomis klausiant ką išgauti, iškvosti, išsiteirauti: Led iškláusiau žodį nuo (iš) josios. Parsigandau – neiškláus manęs (esu be žado) . Nagi pabandyk tu iš jo iškláust. Gal išklausčiau tada, kur tos kanklės auksinės vaidelotų garsių. Klausu klausu, negaliu išklausti. Ar nebilis ir esi?! Lauksiu, sako, pakol pabus, ir išklausiu, iš kur jis yra ir kas per vienas. Ar tu neišklausi jo, kur dūšia jo buvo. Eisiu į švedus išklaust teisybės! Vaiko, kada jis pradeda įgyti protą, visuomet išklausi ko nors. Eik tu, Gabriukai, ar neišklausi, ar iš tolo. Toks svarbus reikalas, ir neišsiklausei. Stipruolis išsiklausė, kokie reikalai jį taip skubina. Išėjo in girią, išsiklausė …, kurioj vietoj prisilaiko toj žvėris. Išsiklausiau, ar tikrai teip yr. Neišsikláusiau, nežinau, kelintų metų. Išsiklausė kelio. Gerai kelio neišsikláusiau, tai ir paklydau. Šeimyna, gerai išsiklaususi, kurioj vietoj jis su baidykle grūmės, ejo ryto metą veizėti. Išsiklausė, kur gyvena ir pavardę, žadėjo atvažiuot kada. Reikia gerai išsiklausti, ką reikia nusinešti. Piemuo nenorėjo sakyti, bet šeiminykas vis vien išsikláusė. Tamsta teiktumeis išsiklausti ir dasižinoti.
nukláusti

1. išklausinėti, išsiteirauti, klausiant sužinoti: Čia visus nukláusė, kaip yr. Iš visų, sako, patinkelių išklausinėjo, labai smulkiai nukláusė. Lietuviai tai sąvokai išreikšti pamilo būdą, galbūt ir iš žmonių nuklaustą. O ir nuklaus (paklausė) ten tas katalikų kuningas, ar jis dar norėtų gyvą atrasti savo neprietelių, ar mirusį. Pirma nusikláuskit, kur pigiau parduoda. Dasigirdęs jisai apie tą žiniūną ir nusiklausęs, kur gyvena, nuvažiavo pas jį.

2. klausinėjant surasti, aptikti: Nusikláusiau, nusiklausinėjau per žmones jaunutę ožkelę, žadu pirkti.

3. klausiantis kur nukeliauti: Kol mes pas jį nusikláusėm, atsibodo beeinant.

4. su vargu ką pasiekti, kur nukeliauti: Kaipgi tu per tokį šlapumą aną dieną į Bernatonis nusikláusei, ar neįvirtai balon?
pakláusti

1. klausti 1: Paklausk, kas ten buvo. Paklausk tu velnio, kodėl anksčiau čia augo aukso obuoliai, o dabar niekas jau nebeauga. Stotyje, ko tik [ji] paklausė, kiekvienas pasakė ir parodė. Paklausk tetulę, kur padėjo duonkepę. Jam buvo labai koktu, ir bijojo, kad kunigas nepaklaustų katekizmo. To pakláusęs, klausk kito. Sakiau tau pakláustienai, ė tu ėmei ir ažmiršai. Paklausiau rūtą ir lelijėlę, mažgi sutikot jaunas dieneles. Aš tau pakláusiu, kai nueisiu su diržu. Tad nusiuntė du ižg mokytinių savų …, idant jį pakláustų šitais žodžiais. Akių paklausk, pasakys. Visų dantys balti – nepaklausi (nesužinosi, kas kaltas) . Geriau pasiklausti tris kartus, negu vieną kartą apsirikti. Žadu tavęs pasiklausti, begu moki austi. Pyksta ir keikiasi [tėvulis],
kai jį pasiklausia. Pasiklausdamas kelio, nuvažiuosi tenai. Pūtė vėjelis pasiklausdamas: kieno pirktas žiedelis? Pasiklauski matušėlės, kuriu keliu josma. Tu pasiklauskie senų tėvelių, ar leis šį rudenėlį. Eisiu ant tetušį pasiklaust tetušėlio. Aš nueisiu pas matutę, pasiklausiu motynėlės. Įėjęs pasiklaust kelio. Akies pasiklausk (pasižiūrėk), atrasi. Akių pasiklausk, ir atrasi. Ausų pasiklausk (pasiklausyk), pasakys. Akėti – nė pradėti, austi – nė pasiklausti, o vesti ir tekėti – nors šiandien. Laukuose vėjo nepasiklausi – nepasakys.

2. prašyti sutikimo, leidimo: Nieko nedarys, nepasiklausęs kito. Duot rykšte už tai, kad nepasikláusus ima. Darbas tavęs nepasiklaus, kai nepadirbsi – palauks.
parsikláusti

1. klausinėjant kelio pareiti, parvykti: Šiaip taip parėjo, parsikláusė namo.

2. su vargu iš toli parkeliauti: Kol parsiklausim namo, tai ir vakaras atspirs. Kaip išvarė mane po abazais, vos trečion nedėlion parsikláusiau. Kada tokia bekele parsikláusim namo.
pérklausti

1. išklausinėti, ištyrinėti: Aš jį po jūsų akim perklausiau, o nieko tų daiktų nerandu. Teperklausia jisai ir tus kitus, kurie prieg to buvo, kokiuo būdu tas kūdikis apchrikštytas būtų.

2. išklausinėti pakartotinai, iš naujo: Perklausti liudytoją.

3. nesupratus, kas pasakyta, prašyti pakartoti, pakartoti klausimą: Sesuo nesuprato ir perklausė, ką ji sako. Jis ne tiek pats klauso, kiek perklausia, net pakartoti prašo kai kuriuos dalykus. Niekam neparėjo į galvą perklausti: kas gi tasai tavo Juodžiaus kelmas. Netikėdamas savo ausims, jis iš lėto perklausė. Iš naujo parklausk, kaip ten buvo. Atsiprašau, pérklausiu. | Tamstelė ar seniai čionai? – paklausė Riškus. – Ar seniai? – perklausė senis.
prikláusti

1. klausinėjant surasti, aptikti: Tai tu man prikláusk vištą.

2. klausiant ką pasiekti, nuvykti: Lig šiol mūsiškiai ant Krakuvą neprisiklausia.
razkláusti. išklausti: Anas razklaũs ir tau atsiųs.
sukláusti

1. klausiant sužinoti, išsiklausti: Reiks nueit sukláust, kap tę kur kas yra. Girdėjau kalbant, kad Pranas į žentus eina, tik nesukláusiau kur.

2. išklausinėti (visus): Kur tu čia juos visus sukláusi!

3. paklausti: Sukláuskit: po dešinei a po kairei?

4. klausiant, teiraujantis surasti: Susikláusti negal kelio, kad nemoka kalbos. Pradėjau klausties, bet negal susikláusti.
užkláusti

1. paklausti: Ar tu rimtai kalbi? – užklausė. Nors aš užklausiau gan atsargiai, vienok Garbenis susijaudino. Ažklaustas sūnaus, kas gi jam yra, iš pradžių jis gynės, sakė, kad nieko. Diedas pagaliaus užklausė, kokis pačėdas. Mes jį užkláusėm, kas jis tokis. Velnias užklausė vagiliaus: „Kur dabar eini?“. Aš užsiklausiu, kap reik daryt.

2. klausiant susirasti, apsiklausti: Kad užsikláusiu, tai ir tau pasakysiu. Ar jau užsikláusei berną? Pas mus buvo mokytoja užsikláust kambario.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kláusti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">kreiptis į ką su klausimu: </span> Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė. Visiems gult einant, klausė jį motyna. Įėjęs į stubą, klausė pačios, ar bene davė tą meitėlį įnešt. Ėmė klaust savo motiną, kodėl mum nėr tėvo. Klausia, kiek kainuoja karvė. Neklausia, ar tu duosi, ar ne. Karalius klausia: „Paaiškyk, kol' į vandenį meti skatiką“. Nuėjo buton, rado jo seserį sėdint ir klausė to žmogaus: „Iš kur esi?“. Ka <span class="explanation"> (kad) </span> nuvažiuosu, rankelę spausu, žodelio kláusu. Klausė savo draugų, ar jie neapsimtų jam prie to darbo pagelbėt. Kelio kláuskie! Dar jis mane klausia priėjęs, kaip atrodo. Vai berneliai, vai raiteliai, ko mes pas jus <span class="explanation"> (jūsų) </span> klausium: ar neradot mūs skustelių, šilkeliais išsiūtų? Klausiančiom akim sekiojo jo judesius. Pažiūrėk in akis ir klausk sveikatos <span class="explanation"> (iš pamatymo suprasi žmogų) </span>. Gali tamsta stebėties ir klausti savęs. Klausčia tave, dukruže, kur tu vaikštinėjai. Klauskit tiktai senuosius, kaip lietuvninkai stengėsi prieš kartupelių įvaisinimą. Pagrindinius sakinius, kuriais ko klausiame, vadiname ir klausiamaisiais sakiniais, arba tiesioginiais klausimais. Klausiamasai lapas. Klausiamieji įvardžiai (pronomina interrogativa): kas? kuris? katras? koks? Klausčiau tavęs, bernužėli, oi, koks tavo žirgužėlis? Klausė merga žirgo: kokio būdo bernas, kokio būdo bernužis? Eičiau klausčiau tėtužio, katruo keliu brolytis nujojo. Ir jie klausė jį kalbėdami. Kurs Dievui Tėvui esti lygus, klausiegu, kurs est tatai. Herodui klausiančiam atsakę est. Nusiuntė … levitus Jonop, idant jį klaustų: „Tu kas esi?“. Ko mane klausi? Klausk tuos, kurie girdėjo, ką aš bylojau. O jūs manęs neklausiate, kana turiu eit. Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų. Genys kiškį klausiąs: kodėl jis esąs toks nuliūdęs? Klausė saulelė šios dienos darbelio. Klausė žvirblis čiulbuonėlis tą pilkąjį karvelėlį. Klausė putinas šermukšnėlio: o kada mudu užaugsiva? Nekláusi – nežinosi. Ar kelio klausi, ar priekabių ieškai? Kaip klausia, taip ir atsako. Kas klausia, tai neblūdina. Kláusk durnių proto. Aš tavęs klausiu pinigų, o tu man pasakoji, kad turi vaikų. Aš tave klausiu apie antis, o tu man nuo žąsų atsakymą duodi. Čia – ko nekláusi, to negausi <span class="explanation"> (čia nieko nėra) </span>. <br/><b>kláusiamai</b>. Vos tik įėjo į trobą ir pamatė nepažįstamą žmogų, klausiamai pažvelgė į vyrą. Abudu klausiamai sužiuro. Kas klausias, tas neklysta. Neklauskies to, kuris tau yra ant apgavimo. Ko čia turi klausties – ar to pasiutkailio, arba to maišytgalvio gaspadoriaus? Jis kiekvieną nedėlią sukinėjas po alinę ir, kas tik jo klausiasi ko, tuojau duoda patarimą. Išsigandę, išplėtę akis žiūrime, tarsi klausdamies, kas dabar reikia daryti. Gosudarius kláusias jį, ar tavip nėra vaikų. Klausiuos tavęs, kur buvai vakar? Davė jiemus … už pralydėtoją šitą žvaizdę, idant jau daugesn apie Bernelį neklaustųs. Pradėjo [apaštalai] tarp savęs klaustis, kursai būtų tatai, kuris tai turėtų padaryt. | Bet žmogus ne visados proto klausias <span class="explanation"> (galvoja, kaip pasielgti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">teirautis, ieškoti: </span> Ar Jono klausiate (ar klausiate, kur yra Jonas) ? Vakar čia buvo kažin kas atėjęs – tavęs klausė. Ar klaũs bilietus [= bilietų] [teatran atėjus] ?. Vis kelio kláusias. Klausės manęs kelio. Į namus nieko nebereikėjo kelio klaustis, nes tiesus plentas ėjo stačiai pro Petkūnus. Ar jie kelužį klausias, ar nakvynužės prašo? Aklas aklą kelio klausias. | Kogi dabar tyrėjai po kalbas kláusias? <br/>3. <span class="explanation">teirautis pirkti, įsigyti: </span> Mieste kažin kodėl kláusė vis avižų. Šiemet linų niekas nė nekláusia. Pačios jos moka gražiai austi, jom nereik nei krome klausti. <br/>4. <span class="explanation">tikrinti mokinių žinias: </span> Nujaučia, jog ją mokytojas gali klausti. <br/>5. <span class="explanation">prašyti leidimo, sutikimo: </span> Vaikas, norėdamas kur eiti, kláusias tėvų. Svetimą daiktą emant, reikia klausties savininko, ar jis leidžia imti. <br/><b> ir nekláusk</b> <span class="explanation">labai: </span> Ir nekláusk, kaip jam patinka. <br/><b>kõ bekláusti</b> <span class="explanation">tuo labiau: </span> Man pačiam bruko bedieviškas, jums – ko beklausti. <br/><b>nė̃r kláusta</b> <span class="explanation">būtinai: </span> Turì ateiti, nė̃r kláusta. Čia nė̃r kláusta: nori nenori, turi padaryti. Nė̃r kláusta: kad reik, tai ir imk. Kad reik, tai reik, čia nė̃r kláusta – eik nors į ugnį. <br/><b>tù nekláusk</b>. Mano bandelės kad gražiai kepa, tai tu neklausk. Kaip man sunkiai šie metai praėjo, tai tù nekláusk. <br/><b>antsikláusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">surasti klausinėjant: </span> K. Miūlenbachas <span class="explanation">glysio, </span> visur ieškodamas ir klausinėdamas, niekur negalėjo antsiklausti. <br/>2. <span class="explanation">persilaužti, persiveikti: </span> Negal beantsikláusti širdies. <br/><b>apkláusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kai ko paklausti, iškvosti: </span> Daktaras tik apklausė ir nedavė nei vaistų, nei nieko dėl kito karto sakė. | Viršininkas mane apklausė ir paleido. Liudytojus tardytojas ir teismas paprastai klausia, apkláusia. Apkláusiau to [je] sodo [je], nėr avių. <br/>2. <span class="explanation">klausinėjant susiieškoti, susirasti: </span> Kap negavo maniežiaus naujo, tai apkláusė seną. Gal apkláusei kur šieno? Važiuok, gal apkláusi, kur karvę parduoda. Ir išjojau sa [vo] bėruoju mergelės apklausti. Mes kaip ir apkláusėm [piemenį]. Buvau apsikláusęs arklį, bet atsimečiau, nepirkau. Pirma reikia mergą apsikláust, paskui tik ženytis. Kad apsiklausč kur neblogą mergą, tai galima būt ir man jau vestis. O gerą karvę apsiklausiau Dusetõs, ale posenė. Pilys seniai išgriautos … ir negalima jau buvę jų vietas atrasti arba apsiklausti. <br/><b>atkláusti</b><br/>1. <span class="explanation">į klausimą atsakyti klausimu: </span> Jau grįžo, o ko norėjai? – atklausė savo keliu mergaitė. O kodė niekas tokį bjaurų smaką neužmuša? – šis vėl atklausė. O panaitė graži, a? – Kokia panaitė? – atklausė ukrainietis. <br/>2. <span class="explanation">paklausti: </span> </span> </span> Kaži ką sakė, nebatkláusiau, ir palikau nebsupratęs. Atkláuski, ar reikės, ar nereikės ateiti. Nepapuolė atkláust, būt prižadėjęs ateit. To aš nebatklausiau. Nebatkláusiau, dėl ko šilsta arkliai, kūtėse uždaryti. O kiek reikalauji? – atklaus jo dūsaudamas. Suvadino visus krikščionis ir kožną atklausė, kodėl jis krikščionis pastojęs. Tai kurgi važiuosime? – atsiklausė tokiu pat balsu, kaip vasarą klausdavos, į kurį papievį šieno. Neturiu nei vieno, kurio, abejodamas kalbos dalykais, visuomet galėčiau atsiklausti. Gyvenk, kaip nori, bet galvos atsiklausdamas, į senus žmones atsižvelgdamas. <br/>3. <span class="explanation">teirautis, prašyti leidimo, sutikimo: </span> Nuvažiavo atkláusti, kažin ar sutiks [tekėti]. Eikite, atklauste diedą, a duos man tą ponią. Reikia tėvų atsiklausti, ar galėsime išvykti. Juozalukas nuej [o] atsikláusdamas, ar eis mergina už sūnaus. O kad atsiklausus jos artimųjų? O gal dar atsiklausčiau ir senosios Žaltienės! Reikia pirma atsikláust, ar ji eis už manęs, o paskui tik piršliais važiuot. Pranas buvo pas Antanią atsikláust. Važiuosiu rytoj pas Oną atsikláust ir, jei ko, rengsiu veseilią. Atvažiav [o] pas mergą atsiklaust [, ar važiuoti pas ją piršliais]. Buvo pas ją atsikláust, bet nežinia, ar ji už jo eis. Tai buvo ašaros, kurios liejosi neatsiklausdamos, pačios savaime. <br/>4. <span class="explanation">klausiantis kelio atvykti: </span> Led led pas jum atsiklausiau, kažkur terp miškų gyvenat. Klaidžioj čia tamstų vietoj gyvenama: vos atsikláusėm. Ką sutikdama, klausiau klausiau ir atsiklausiau, ir radau. <br/>5. <span class="explanation">sunkiai atkeliauti, atvykti; atsilankyti: </span> Šiaip taip atsiklausėm į Panevėžį. Atsikláuskit kada į mus. Kaipgi tu čia dabar, vaikeli, šiandie atsikláusei – nei šventė, nei kas. <br/><b> gývasties atsikláusiant</b> <span class="explanation">prisiverčiant, sunkiai: </span> Senis valgė, gyvasties atsiklausdamas. <br/><b>dakláusti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išklausti, klausiant sužinoti: </span> Tai nedakláusė manas brolelis o pas mane (cпытaццa y кaгo) žodelio. Nieko iš jo neišgausi, nedasiklausi. Vos ne vos dasikláusiau kelio, būčiau paklydęs. Bet čia darbo nedasiklausęs, keliavau į Pasvalio miestelį. <br/>2. <span class="explanation">klausiant atvykti: </span> Šiaip ne taip iki jų dasiklausiau. <br/><b>įsikláusti</b><br/>1. <span class="explanation">klausiantis atrasti: </span> Įsikláusęs gatvėn, namus aš pats atsirasiu iš numerio. <br/>2. <span class="explanation">įsigauti, einant patekti: </span> Kaip čia reikia įsiklaust į trotuarą [, kai gatvėj didelis purvas]. <br/><b>iškláusti</b>. <span class="explanation">su pastangomis klausiant ką išgauti, iškvosti, išsiteirauti: </span> Led iškláusiau žodį nuo (iš) josios. Parsigandau – neiškláus manęs <span class="explanation"> (esu be žado) </span>. Nagi pabandyk tu iš jo iškláust. Gal išklausčiau tada, kur tos kanklės auksinės vaidelotų garsių. Klausu klausu, negaliu išklausti. Ar nebilis ir esi?! Lauksiu, sako, pakol pabus, ir išklausiu, iš kur jis yra ir kas per vienas. Ar tu neišklausi jo, kur dūšia jo buvo. Eisiu į švedus išklaust teisybės! Vaiko, kada jis pradeda įgyti protą, visuomet išklausi ko nors. Eik tu, Gabriukai, ar neišklausi, ar iš tolo. Toks svarbus reikalas, ir neišsiklausei. Stipruolis išsiklausė, kokie reikalai jį taip skubina. Išėjo in girią, išsiklausė …, kurioj vietoj prisilaiko toj žvėris. Išsiklausiau, ar tikrai teip yr. Neišsikláusiau, nežinau, kelintų metų. Išsiklausė kelio. Gerai kelio neišsikláusiau, tai ir paklydau. Šeimyna, gerai išsiklaususi, kurioj vietoj jis su baidykle grūmės, ejo ryto metą veizėti. Išsiklausė, kur gyvena ir pavardę, žadėjo atvažiuot kada. Reikia gerai išsiklausti, ką reikia nusinešti. Piemuo nenorėjo sakyti, bet šeiminykas vis vien išsikláusė. Tamsta teiktumeis išsiklausti ir dasižinoti. <br/><b>nukláusti</b><br/>1. <span class="explanation">išklausinėti, išsiteirauti, klausiant sužinoti: </span> Čia visus nukláusė, kaip yr. Iš visų, sako, patinkelių išklausinėjo, labai smulkiai nukláusė. Lietuviai tai sąvokai išreikšti pamilo būdą, galbūt ir iš žmonių nuklaustą. O ir nuklaus <span class="explanation"> (paklausė) </span> ten tas katalikų kuningas, ar jis dar norėtų gyvą atrasti savo neprietelių, ar mirusį. Pirma nusikláuskit, kur pigiau parduoda. Dasigirdęs jisai apie tą žiniūną ir nusiklausęs, kur gyvena, nuvažiavo pas jį. <br/>2. <span class="explanation">klausinėjant surasti, aptikti: </span> </span> Nusikláusiau, nusiklausinėjau per žmones jaunutę ožkelę, žadu pirkti. <br/>3. <span class="explanation">klausiantis kur nukeliauti: </span> Kol mes pas jį nusikláusėm, atsibodo beeinant. <br/>4. <span class="explanation">su vargu ką pasiekti, kur nukeliauti: </span> Kaipgi tu per tokį šlapumą aną dieną į Bernatonis nusikláusei, ar neįvirtai balon? <br/><b>pakláusti</b><br/>1. klausti 1: Paklausk, kas ten buvo. Paklausk tu velnio, kodėl anksčiau čia augo aukso obuoliai, o dabar niekas jau nebeauga. Stotyje, ko tik [ji] paklausė, kiekvienas pasakė ir parodė. Paklausk tetulę, kur padėjo duonkepę. Jam buvo labai koktu, ir bijojo, kad kunigas nepaklaustų katekizmo. To pakláusęs, klausk kito. Sakiau tau pakláustienai, ė tu ėmei ir ažmiršai. Paklausiau rūtą ir lelijėlę, mažgi sutikot jaunas dieneles. Aš tau pakláusiu, kai nueisiu su diržu. Tad nusiuntė du ižg mokytinių savų …, idant jį pakláustų šitais žodžiais. Akių paklausk, pasakys. Visų dantys balti – nepaklausi <span class="explanation"> (nesužinosi, kas kaltas) </span>. Geriau pasiklausti tris kartus, negu vieną kartą apsirikti. Žadu tavęs pasiklausti, begu moki austi. Pyksta ir keikiasi [tėvulis], kai jį pasiklausia. Pasiklausdamas kelio, nuvažiuosi tenai. Pūtė vėjelis pasiklausdamas: kieno pirktas žiedelis? Pasiklauski matušėlės, kuriu keliu josma. Tu pasiklauskie senų tėvelių, ar leis šį rudenėlį. Eisiu ant tetušį pasiklaust tetušėlio. Aš nueisiu pas matutę, pasiklausiu motynėlės. Įėjęs pasiklaust kelio. Akies pasiklausk <span class="explanation"> (pasižiūrėk), </span> atrasi. Akių pasiklausk, ir atrasi. Ausų pasiklausk <span class="explanation"> (pasiklausyk), </span> pasakys. Akėti – nė pradėti, austi – nė pasiklausti, o vesti ir tekėti – nors šiandien. Laukuose vėjo nepasiklausi – nepasakys. <br/>2. <span class="explanation">prašyti sutikimo, leidimo: </span> Nieko nedarys, nepasiklausęs kito. Duot rykšte už tai, kad nepasikláusus ima. Darbas tavęs nepasiklaus, kai nepadirbsi – palauks. <br/><b>parsikláusti</b><br/>1. <span class="explanation">klausinėjant kelio pareiti, parvykti: </span> Šiaip taip parėjo, parsikláusė namo. <br/>2. <span class="explanation">su vargu iš toli parkeliauti: </span> Kol parsiklausim namo, tai ir vakaras atspirs. Kaip išvarė mane po abazais, vos trečion nedėlion parsikláusiau. Kada tokia bekele parsikláusim namo. <br/><b>pérklausti</b><br/>1. <span class="explanation">išklausinėti, ištyrinėti: </span> Aš jį po jūsų akim perklausiau, o nieko tų daiktų nerandu. Teperklausia jisai ir tus kitus, kurie prieg to buvo, kokiuo būdu tas kūdikis apchrikštytas būtų. <br/>2. <span class="explanation">išklausinėti pakartotinai, iš naujo: </span> Perklausti liudytoją. <br/>3. <span class="explanation">nesupratus, kas pasakyta, prašyti pakartoti, pakartoti klausimą: </span> Sesuo nesuprato ir perklausė, ką ji sako. Jis ne tiek pats klauso, kiek perklausia, net pakartoti prašo kai kuriuos dalykus. Niekam neparėjo į galvą perklausti: kas gi tasai tavo Juodžiaus kelmas. Netikėdamas savo ausims, jis iš lėto perklausė. Iš naujo parklausk, kaip ten buvo. Atsiprašau, pérklausiu. | Tamstelė ar seniai čionai? – paklausė Riškus. – Ar seniai? – perklausė senis. <br/><b>prikláusti</b><br/>1. <span class="explanation">klausinėjant surasti, aptikti: </span> </span> Tai tu man prikláusk vištą. <br/>2. <span class="explanation">klausiant ką pasiekti, nuvykti: </span> Lig šiol mūsiškiai ant Krakuvą neprisiklausia. <br/><b>razkláusti</b>. <span class="explanation">išklausti: </span> Anas razklaũs ir tau atsiųs. <br/><b>sukláusti</b><br/>1. <span class="explanation">klausiant sužinoti, išsiklausti: </span> Reiks nueit sukláust, kap tę kur kas yra. Girdėjau kalbant, kad Pranas į žentus eina, tik nesukláusiau kur. <br/>2. <span class="explanation">išklausinėti (visus): </span> Kur tu čia juos visus sukláusi! <br/>3. <span class="explanation">paklausti: </span> </span> </span> Sukláuskit: po dešinei a po kairei? <br/>4. <span class="explanation">klausiant, teiraujantis surasti: </span> Susikláusti negal kelio, kad nemoka kalbos. Pradėjau klausties, bet negal susikláusti. <br/><b>užkláusti</b><br/>1. <span class="explanation">paklausti: </span> </span> </span> Ar tu rimtai kalbi? – užklausė. Nors aš užklausiau gan atsargiai, vienok Garbenis susijaudino. Ažklaustas sūnaus, kas gi jam yra, iš pradžių jis gynės, sakė, kad nieko. Diedas pagaliaus užklausė, kokis pačėdas. Mes jį užkláusėm, kas jis tokis. Velnias užklausė vagiliaus: „Kur dabar eini?“. Aš užsiklausiu, kap reik daryt. <br/>2. <span class="explanation">klausiant susirasti, apsiklausti: </span> Kad užsikláusiu, tai ir tau pasakysiu. Ar jau užsikláusei berną? Pas mus buvo mokytoja užsikláust kambario.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.