leidinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. leisti.
1. duoti vis įeiti: Ar mes čia kelsimės juos leidinė́ti (įleisti po vieną) ?!
2. suteikinėti laisvę: Parvažiavai? paleido? – Kas mane leidinės, kad niekas nebuvo suėmęs.
3. atrišinėti: Leidinė́ja sergančią koją ir veizdinėja.
4. išdavinėti iš savęs į aplinką: Fantastiškai leidinėja papiroso dūmą.
5. mėčioti, laidyti: Tas malkas ir leidinė́ja į tuos vilkus.
6. po truputį eikvoti: Tus piningus leidinė́ji be kokio reikalo.
7. lydėti: Praleisk bent pro šunį. – Nebeleidinė́jus! Nenutrauks už uodegos!
8. čiuožti, važinėtis į pakalnę: Marš leidinėtis nuo kalno!
liežùvį leidinė́ti; . šmeižti.
apleidinė́ti. apleisti; nesirūpinti kuo: Aš ir tavo tėvus neapleidinė́jau, padėdinėjau.
atleidinė́ti. atleisti.
1. dovanoti nusikaltusiam: Įkaušę kaimynai atleidinėjo vienas kitam senas kaltes ir nesusipratimus. Mes mokame išsisukinėti, sau atleidinėti, pasiteisinti. suteikinėti nuodėmių atleidimą: Kunigai pripratę atleidinėti nuodėmes.
2. atlaisvinti, atrišinėti: Vakare reik atleidinė́t aviniukam pančiukus nuo kojų.
3. duoti tekėti pienui (melžiant): Mūs karvė labai anksti pradėjo atleidinė́t, jau gal greit apsteliuos.
4. atiminėti darbą, šalinti iš tarnybos.
daleidinė́ti. daleisti; nedrausti: Ir kap šitie sẽniai daleidinė́jo šitep!
įleidinė́ti. įleisti.
1. duoti vis įeiti: Durininkas išleidinėjo ir įleidinėjo žmones.
2. įtekinti, įbėginti. . Pasidarom kokios rūgštelės, svečias koks pasimaišo, ir turim ko įsileidinė́ti.
išleidinė́ti. išleisti.
1. duoti vis išeiti: Vaikai katiną įleidinėjo ir išleidinėjo pro duris.
2. duoti ištekėti, išeiti už vyro.
3. nuolat išlydėti pro duris išeinant: Svečius jau buvo išleidinėję. Penktadienį ir šeštadienį praleisdavę beišleidinėdami svečius.
4. nuolat paleisti (uždarytą): Kažkas dvare išleidinėdavo iš tvartų gyvulius.
5. daryti, kad bėgtų, tekėtų: Versmes ašarų išleidinė́jo akys manos, jog nesergėjo prisakymo tavo.
6. nuolat gaminti spaudinius; nuolat spausdinti: Reikalingi ir naudingi lietuviški raštai išleidinėjami. Išleidinėja į tautiečius atsišaukimus. Amerikos lietuviai toliau išleidinėjo knygas, rūpinosi lietuvių visuomenės reikalais. Rengiasi išleidinėti naują laikraštį.
7. išmėtyti, išsvaidyti: Meška išleidinėjus pliauskas.
nuleidinė́ti. nuleisti.
1. daryti, kad vis nubėgtų, nutekėtų: Užleido lauką, o štai dabar tenka rankomis vandenį nuleidinėti. Gaudant žuvis tose vietose, draudžiama nuleidinėti vandenį.
2. pasidavinėti kito nuomonei, daryti nuolaidą: Diskusijoje jis pamažu nusileidinėjo. Žmogus niekam nesilankstė, nenusileidinėjo.
paleidinė́ti. paleisti.
1. suteikinėti laisvę: Darbininkai paleidinėja kalinius.
2. pakeisti, pavaduoti (ganantį, ariantį…): Pietų paleidinėju.
3. ištvirkti: Seniau svietas gyveno, dabar pasleidinėja.
pérleidinėti. perleisti.
1. vis duoti kitam naudotis: Jie turtus perleidinėja.
2. duoti per ką nors eiti, riedėti: Mama uogas perleidinėja (duoda riedėti per nuožulniai pastatytą stalą ir taip jas perrenka) .
praleidinė́ti. praleisti.
1. palydėti, išleisti: Kad nepraleidinė́jus, tai būtum nieko nežinoję, betgi ana praleidinė́jo gi dukterį.
2. ko nors nedaryti, ko neatlikti, leisti praeiti: Jis nuolat pamokas praleidinėdavo.
3. duoti praeiti (laikui): Jis tuščiai praleidinėdavo laiką.
prileidinė́ti. prileisti.
1. duoti prieiti.
2. augti, bręsti: Prisleidinė́ja rugiai, ir jaugi spės grūdas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.