daregėti

regė́ti, rẽgi (rẽgia), -ė́jo;

1. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų. Gerai žiūrėk, kad regėtumei. Kad tamsta regė́tumi, nūsigąstumi! Aš gi pati regė́jau. Akys rẽgi – darbo yr, ė kojos neina. Aš jį gerai regė́jau, o jis mane nepamatė. Regiù savomi akimi. Paslenka uoga po lapais, ir nèregiu. Tiesiąją primerkia akį, o ituoj rẽg [i],
ką čartai dirba. Kad lempa duobo [je] liuob spindės, ir kluone regė́s. Katrim šone regė́jai? Čia vasarą ateitumbi, regė́tumbi visokių kvietkų. Mes regė́jom, kap aną ronijo. Kad regėtai, kap anas dar̃ ulioja! Ar tu jo sodą regė́jai? Aš par tokį ilgą čėsą neregė́jau tavę. Ką kitą beregėsi, kad ne muni. Žmonių eidamų (einančių) regė́jau. Nė šunų begirdėti, nė strielčių beregėti. Regėjau šunelį troboj begulintį. Vilką ne rozą regė́jau, dar ir avį nešė. Regimasis organas yra akys. Regiamõms (atmerktomis) akimis išlenda cirko komediantai par tokius kampinus. Nė regančiõms akimis teip nerodo, kaip par gerus akuliorius. Regė́tinas (regėtas, matytas) žmogus. Aš, dar tokias bjaurybes kol gyvs neregė́jęs, taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau. Jų laukuose retai kur galėjau regėti javų varpą ar kokią žolelę. Norint didžias akis pelėda turėjo, niekur karaliuko regėt negalėjo. Juk sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs. Anksti rytą keldamas, pro vartelius eidamas, girdėjau regėjau karvelėlį brukuojant. Regiù regė́te, kur gegutė kukavo. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? Daugį svieto regė́jom, daug mergelių girdėjom. Kiek žiedą regėsi, muni paminėsi, liesi graudžias ašarėles. Regėjai mane, Tamošiau, tada intikėjai. Kaip tatai akimis savo visu metu regime. Regėdama bernelį santį gražų, paslėpė aną per tris mėnesius. Dievo niekas niekad neregė́jo. Mano veidą tu negali regėti. Regėtas stojosi Jėzus daugnesne nei nuog penkių šimtų brolių. Neregimas. Pirma regėti. Dažnai regiu. Akys neregėjo, ausys negirdėjo …, kokius ten daiktus Viešpatis padarė. Tu to nèregi akimis kūniškomis. Akim regiąs. Dalia svieto, akims regima. Regintiemus aniemus jisai užžengė danguna. Ir regėjo Efraemo vaikus iki trečios eilės. Aukso kalnai, kur neregi. Laukai toli regi, o miškai toli girdi. Gal regėti akis, ne širdį žmogaus. Ką žinai, tai nežinok, ką regi, tai neregėk. Regì – neregė́k. Tiek tu jį teregėsi kaip savo nugarą. Tiek tu i regėsi kaip vilką pirty. Kiaulė daugiaus neregi žu ausų. Ką darysi, ka [d] ans rẽgimu virbalu akis kriušas (ieškosi bėdos) . An kito kalbėsi – an savę regėsi. Ant kito regi vežimą, o ant savęs nei šapą. Visad kitaip regėsi, kad pro skylę žiūrėsi. Durną ir už sienos regi. Dešimts metų išbuvo ir neregėj, ką kalė be uodegos. Ko aklas verkt, kad kelią regėt. Kad tu neregėtai po savim kelio (kad apaktum) ! Kad tu šviesios dienos neregė́tai (kad apaktum) ! Kada regėjai, kad vilku artum. Ak jau tu dirbi, ne sau regėdamas (menkai dirbi, nes nesitiki naudos) . Miške gimęs, miške augęs, niekad saulės neregėjęs. Miške gimusi, bose augusi, pro skylę penėta, o saulės neregėjusi.

2. galėti akimis patirti, galėti matyti: Sako, da gerai rẽgi. Jis dar gerai ir girdi, ir rẽgi. Tiesia akia da gerai regiù. Viena akia gerai rẽgi, o an kitos akies aklas. Da akys rẽgi, tai noris daryt, kap akys neregė̃s, i nieko nereiks. Mažai rẽgi. Kap rytą an žolės išeitųbe, rasos paimtųbe ir regė̃tųbe. Jau neberegiu, akių šviesumas prapuola. Akim nèregiu. Akis tur ir negal regėti. Aš esmiu elgeta, nematau, neregiantỹs. Mano vyras nerẽgintis. Kas padarė nebylį, alba kurtinį, alba regintį, alba aklą? Aklieji rẽgi, raišieji vaikščioja. Idant regįs būčiau (regėčiau). Aš atėjau ant sūdo į šį svietą, kad nepriregį regėtų ir regieji apjaktų. Mes akli, ponali, tu regantesnis (šviesesnis, išsilavinęs) .

3. būti matomam, galimam įžiūrėti: Visiems rẽgimas darbas, t. y. matomas. Tamstos pono niekados neregėti ant garlaivio dangčio. Regė́t bus po tiesiai šaliai mokykla. Ana – regė́t giria. Duobė, va, tvarto neregė́t. Regė́t Mištūnų kaimas – didelis didelis! Ar toli? – Iš čia neregė́t! Regėt buvo viršus kalnų. Šiuo metu dar nelabai regėti siūti. Jau čia ir aklam regėt! Regimąjį meną vadiname vaizdiniu menu, arba daile. Kieme, namų ir medžių užuovėjoj, pasienių ir patvorių atokaitoj pavasaris atrodė regimesnis negu atvirame lauke. Jeib regimas būtų sausumas. Regimasis (viešasis) importas. Saugok nuog neprietelių, regimų ir neregimų. Nebuvo regimà per dvylika šimtų metų. Niekas nenori regimos smerties. Rẽgimas y [ra] nu čia malūnas. Kepurę užsidėjęs ant galvos, paliko nèregiamu. Regimàsis pasaulis. Rẽgimasis vietinykas … Viešpaties. Visų regimųjų ir neregimųjų daiktų. Galybe sava neregimąja visą pasaulį … atmainė. Jis mums pragaiš beregiamas, kaipogi jis keliau [ja] pardaug greitai. Anas svečias regėtesnis (dažniau regimas), jam ir pautienės nekepsiu. Jo nebliko beregėti, kaip išejos į Ameriką. Regė́tinas (vertas regėti) . Prasti batviniai – dangus regė́t.
regimaĩ. rẽgimai. regiamaĩ: Lijo tankiai, žolė su rugiais kiust kiust regimai augo. Paskutiniųjų dvejų metų išgyvenimai jį regimai sugniuždė. Syla jos kasdien regimai mažyn ėjo. Ašaros regimai rieda iž akių anų biednų. Vagis … neineit regimai pro duris ing gardą, net (bet) slapydamasi. Pasakojama, kad senovėj veln [ia] s regiamai vaikščiojo po žmonių namus. Nedrįso regimai vaikščioti. Kaip svietą sūdysi, regimai ateisi.
reginčiaĩ. regiančiai: Geras vagis ir reginčiaĩ pavogs. Tas vaikas regiančiai (labai greitai, pastebimai) auga. Džiūsta žmogus reginčiaĩ. Reginčiaĩ an laukų sniegas mažėja. Reginčiaĩ auga beržas. Reginčiaĩ temsta. Nepoilgam ateina vienas vagis žiūrėt in trobelę, kas ten regis. Reikia pasdairyt gi pro langą, kas regė́tis. Toli, nesregė́tis. Kiškučio tik ausiukės regė́tis iš rugių. Ana, regė́tis namai. Ženklais tiktai persergėjo, kurie ant saulės regėsis. Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas – kad iš tolo tik regis gražus margumynas. Mūsų sodas labai brangus, viduj sodo rẽgis dangus. Akies bumbulis rẽgis. Ir an senio galvos regė́davos keli plaukai. Kap nue [jo] toliau, i jų nesìregi. O jisai regėjos toliaus einąs. Kai kur da i briedžių regė́jos. I akise rẽgis Viktoras. Mus drauge surinkt teikėsi, kaip čia regimėsi tuose namuose. Kai uodegą pakeli, galva regiantỹs. Tamsu, nieko nesìregi. Skaičiau, skaičiau, ale nesìregi, ir gana. Kap pabūvi su akulėriais, nieko nesìregi. Rẽgis žmogui mislės až marių, o mirtis až pečių. Rakštis regė́t (arti mirtis), o vis pie berniokus amanija. Regėt kai galima – nesiregi, kai negalima, tai regis.

4. stebėti, žiūrėti: Anas tik rẽgi, ką kas daro. Regė́jau visą dieną. Jis regėdamas nereg. Idant regėdami regėtų, o nematytų. Ko buvote išeję regėti? Ko išėjote girion regė́tų? Kada tasai regia ir randa baltą, įsimetusį an odos.

5. pastebėti, kreipti dėmesį: Paliko viso ko pertekęs, visų regimas, visų mylimas ir lenkiamas. Regì, kap kirviu budavota. Jis toks žmogus, kad visus rẽgi (vaišina) . Et, šūdo būta neregėta.

6. suprasti, suvokti, jausti: Aš regiù – tavo kambary ne tep išeina, kap reikia. Aš ateitį šviesią regiu. Po to siuntimo žmonės, regėdamys gerumą savo karaliaus, pamėgo moksle. Tamsta galėjai regėti iš mano gromatų ir raštų. A tu gali regė́ti, kas anam į galvą atejo?! Mudrujos, mudrujos, rẽgi – nieko nebus. Sulindom į tą bunkerį, tiktai toks tranksmas, kad baugu regė́ti! Be šito mokslo žmones regit kleidinčias. Kada tave regėjome alkaną? Regiu tai žmones savo valios esančias. Rẽgimas daiktas yr, jog anas yr falšyvu pranašu. | Paskuo, regì, į galvą supuolė iš širdies. Kožnas, regì, norėjo būt kad vyresniu. Pareis sūnai ir jus, regi (žinok, žiūrėk), užmuš. Tada regėsme, kai puodan dėsme, tada žinosme, kai suderėsme. Tada regėsi, kai dugną dėsi.
regimaĩ. Aš regimai bylojau pasauliui. Regimai, yškiai … sakė.
reginčiaĩ. Reginčiaĩ meluoja. Regiuos apčystytu ir nekaltu. Regimės varguosa inklimpę. Regimės atpirkti ir išgelbėti. Regisi pranašas esąs.

7. būti aišku, suprantama: Jau po akim regė́t, kad geras žmogus. Rẽgis jau po žmogi, kokis anas (geras ar blogas) . Regis po žmogi, kas tokie esat. atrodyti, rodytis: Rẽgint (rodos) , gi pienas išdengtas (uždengtas) buvo, puodai išdengti. Ėjo Mykolas, o giriai, regėjos, ir galo nebus. Man regėjos labai nepadoriai, kad aš, būdamas vyras, turiu moterišką skarą ryšėti. Kepina saulė nenaudingą plotą, į kurį žiūrint taip neramu regis: lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs. Grodną Danieliui atdavė, bet Danieliui ir teip dar maž teregėjos. Jam rẽgis, kad anas vis padeda. Ne viskas taip klojasi, kaip jiems regisi. Regėjos, kad aš jį kur buvau matęs. Nuo ryto regė́jos, kad taip ir gražu bus. Rẽgis, kad ažglušę jie. Vilniaus vyskupas, regas, metūse 1523, lankydamas Šiaulių karališkus valsčius, atrado Pakuršė [je] daugybę ūkininkų stabmeldžių. Jau, regis, grįžta. Rẽgis, ir pernai sausa buvo. Rẽgis, rankos kokios trumpos pasdarė. Kada, rẽgis, da mokėjau, dar̃ nemenu. Kur negyveni, tai te, rẽgis, gerai (ten gera, kur mūsų nėra) . Rẽgis, žmogui pasakytum, kad šit nedaryk, negražu, ale nėra kaip. Regíegi ir anas te buvo. Daug i gyventa, ė, rẽgis, kap ir negyventa. Kožnam regis: kad ne aš, tai niekas nieko nedirbt. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris (daryk, kaip galima, o ne kaip norima) . Kaip tau regė́tųs, jei tavo vaikai tave užmirštų? Stojos gintijimas tarp mokytinių Viešpaties, kas tarp jų regėtų̃s būt didesniu. Regė́jos man už reikalinga … parodyt jumus …, kokis yra tikėjimas. Tatai jiemus regiasi ne griekas. Daryk su ja, kaip tau regisi. Kas ižg tų trijų regisi tau buvęs artimu anam? Regiasi man. Daiktai … regisi lėti ir plaki.

8. patirti, išgyventi: Tokia jau mano dalia – vargo regė́jau. Pas motiną augau, vargo neregė́jau. Jau kad daugiau vainų neregėtum! Kad jūs vargo neregė́tut! Oi, daugel viso regė́jau! Ką aš padariau, jauna būdama, jaunų dienelių neregė́dama. Neregė́ję vaikai brūklio gero, tai ir eina laukais. Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi. Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi.

9. gauti, turėti: Mėsą regėdavome irgi tik sekmadieniais ir švenčių dienomis. Duonos ir akyse tėvas neregė́ [jo]. | Su tuo motociklu smertį regė́jo (užsimušė) . Darbo neturėsi – duonos neregėsi. Par barzdą varvėjo, dantys neregėjo. Bet vandenį regė́jo (kiek pašlapintas, pamurdytas), tai i baltas.

10. susitikti, sueiti: Kepurelę pakylėjau, sudievu mergelei: nebregėsvos, nebmatysvos per visą amželių. Nesregėsi, seserėle, su jaunom sesulėm. Gal nesregė́sim.

11. vertinti, laikyti kuo: Jeigu aš jų kąsnį imsiu valgyt, tai kaip į muni regė́s? Dabar žento, žento, o kai gaus, tai šunim̃ regės. Blogu regėti (kvailiu laikyti) . Kuo pats yra, tuo ir kitą regi. Pats berazumis, kitus durniais reg.

12. tik. turbūt: Regi. Šitiem matūzam regė́t nebus galo. Tep jis norėjo to namo, o dar̃ jau parduoda, regė́t atkando dantį.
regimaĩ. Ans, regimai, įsikišo į dalmoną. Regis. Nėra, rẽgis, jau gyvo, užumušė, rẽgis.
Diẽvo regė́tas labai geras: Dievo regėti esat žmonys.
dievaĩ (kvarabà, kvarbà.
smalà, vanagaĩ.
velniaĩ.
) (jo, jos, jų, jūsų)
neregiẽ (neregỹ) tiek to, tesižino: Kvarabà jo neregỹ! Šešiavilkis pamojo ranka. Dievai jos neregie! Velniai, sakau, jūsų neregy! Smalà jų neregiẽ!
kaĩp regì (rẽgis) . tuojau, labai greitai: Kàp regì pasgadins mėsa. Ot, kàp bèregi susrinksi saujon dantis (gausi lupti) ! Žmogų velnias kàp regì apgaus! Pri darbo kaip rẽgis, pri valgio kaip sudegęs (dirbti tingi, o valgyti tik paduok) . Py darbo būk kaip rẽgis, py valgio kaip sudegęs.
kur̃ regė́ta, kur̃ girdė́ta neįmanomas dalykas. Kur̃ tai regė́ta, kur̃ tai girdė́ta, kad radnąją motulę anytėle vadint.
apregė́ti, àpregi, -ė́jo

1. pamatyti: Ir pirmadienį apregė́si tus žmonis. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi) ! Apiregiu. | Ikšiol seseles apkalbinėjau, kurias už vyro jau apregėjau.

2. patirti, išgyventi: Apregėt anus visus džiaugsmus savo. Žmogus tad visokias, apregėjęs tokias meiles, terūpinas atpildyt per save.

3. susitikti, pasimatyti: Ateit top, broliai, idant su jais pamyluotumbimės ir apregė́tumbimės. Turi padaryt širdyj savo lipynes, kuriomis aukštyn jop prieitų ir apsiregėtų.

4. apžiūrėti: Viską apregė́si, pasilipęs ant to kalno. Neapregamys laukai.

5. būti apsukriam, vikriam: Iš Juzuko būs apsiregįs vaikis, kai paaugs.
atregė́ti, àtregi, -ė́jo

1. pamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregė́jo (tiek ir bematė) .

2. nustoti ką mačius: Atsiregė́jau nuo jojo, t. y. nebregėsiu jįjį daugiau.
daregė́ti, dàregi, -ė́jo. galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi. Dàregiu nesuvis. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu.
įregė́ti, į̃regi, -ė́jo.

1. įžiūrėti, pastebėti: Ji mane sutiko su atlaidžia, vos įregima laimės šypsena. Tamsyje niekaip jo gerai neįregiu. Aš nakties ūkanoje įregėjau aušros šviesą: supratau ir save, ir tave.

2. pakęsti: Geras buvo, pijokų neįregė́jo.
išregė́ti, ìšregi, -ė́jo.

1. įžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta) .

2. nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave išregėsiu, tai kap pakasiu po sunkiąja žemele.

3. pakęsti: Aš jos neìšregiu, kad ana man ir sesuva.
nuregė́ti, nùregi, -ė́jo.

1. galėti matyti: Nuregiu, regiu šviesiai.

2. pamatyti, pastebėti: Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė. Šuo iš bandos kaip parbėgo, į užugnį atsisėdo, laižydamos uostinėjo, jis tą mėsą nuregėjo. Nudaboju, nuregiu. Pats ją nuregėjo ir išrinko sau. Ale tik kad kiek akes nuregė́j [o],
tiek rankos nugriebė (nori daug turėti, būti turtingas) . Kur akes nuregė̃s, tai tę kojos inves.

3. numatyti, atspėti, suprasti: Aš nuregė́jau, kaip ten buvo, t. y. numačiau. Nuregi dabartį ir ateitį. Filozofai …, nežinau, kokia dvasia nuregė́davo. Didi priepuoliai turi būt su rūpesčia nuregėti. Nuregiąs, suprantąs, permanąs.

4. nusimanyti, būti apsukriam: Nusirẽginti gaspadinė, kuri žino, kur duoti, ką dirbti, ką priimti, t. y. numananti. Nusireganti mergė – gal eiti į gaspadines. Nusimanąs buvo vaikis, nusiregąs, ne koks ištiža.
paregė́ti, pàregi, -ė́jo

1. pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba]. Aš įlipau į aukštą medį ir ėmiau dairytis į visas puses, ar neparegėsiu iš kur kokios pagalbos. Paregė́jau, ką Juoza ateina. Kad pliką paregėsi, apdaryk jį. Muno arklys baltas, aš, ir ratūse gulėdamas, paregė́siu savo. Ešerys, kaip pàrega lydeką, ans ešerį pastato. Tik paregė́jo, kad vandenio nėra, ir eina. Viską aš paregiu. Jis bėgo taip greitai, jogei jo negalėjo paregėti. Matau dabar, kad teks išvažiuot, neparegėjus gražiausio. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles …, kad paregė́čiau mergelės lovą. Aš kiek norė [ja] u velnią paregėt, neregė [ja] u. Kap nuvažiavom, pažiūrėjom, akimi savo paregė́jom. | Jy kap užgieda, tai paregė́tūt! Al paregė́tai, kap aiškiai girdis. Pakol neparegėsiu, patol neįtikėsiu. Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės.

2. galėti akimis patirti, galėti matyti: Eik, kol kojos paneša, akys paregi.

3. pasidaryti matomam: Kaip ir Onos galva pasiregė́jo.

4. tik. pažiūrėti: Kad aš ir toks tesu paregėti (iš pažiūros, pažvelgus), bet suprantu, kas ką daro iš ponybės.

5. suprasti, suvokti, pajausti: Ką sumaniau – paregėsite. Iš anksto nėra ko kalbėti. Paregė́si, tave knapt ir nuneš šarka! Paregėsi, ką prisakymūsu savo liep. Tada paregė́sme, kai dugną andėsme. Ant akių pažiūrėjęs, sveiką atspėsi, kvailą paregėsi.

6. pasirodyti, atrodyti: Jam tie daiktai teip navatni pasiregė́jo. Man tep pasregė́jo. Kas jam pasregė́jo, gal kad girtas.

7. patirti, išgyventi: Aš už tėvo pečių bėdų neturėjau, o kai vienas likau – ir vargelio paregėjau. Kas vargo neregi, jaunas būdamas, pàregi, senas būdamas.

8. sueiti, pasimatyti: Norėtau su broliu pasregė́t. Einu aš su anuo pasiregėti. Pasiregėjęs su jezavitais, vyskupystė [je] keliaujančiais, pagyrė jų darbumą. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį, prašau svetį į svirną – ten mes pasiregėsme.

9. patikrinti, pažiūrėjus išaiškinti: Reikia paregė́t, kataro [višta] su kiaušiniu.

10. numatyti, iš anksto atspėti: Juos visus suvienijo, vesdama savo nuo amžių paregėtais keliais. Taip buvusi paregėta ir lemta. Paregima nelaimė buvo, o vedė sau tokiu keliu gyvolį ir išlūžo koją. Tur būti koks neparegėtas atsitikimas į tarpą pasimaišė.
pérregėti

1. per ką kiaurai regėti, matyti: Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas. Kaip stiklas parregiamas. Vanduo sietuvėlėse esti taip tyras, taip perregimas, jog įmesta adata nepražūtų. Obuolas párregiamas i sėklos matyti. Motriška puiki, graži, párregiama (skaisti, apkūni) . Jų vaikai párregiamys (gražūs, riebūs) yr. Jomarkas párregiamas (apytuštis), bijo žmonys karės. A du žmogu tiktai y [ra],
visa párregiama ta keleivinė.
pérregimai. parregiamai.

2. įžvelgti, suvokti: Giliai susimąstė, lyg norėdama perregėti tą jaunuomenės bendrovę, kuri laiką ir turtą deda spausdiniams, o savo laisvę už jų platinimą. Perregėdamas jo mislę, tarė. Pats vienas kiaurai parreg širdis žmonių. Mano akys kiaurai perregi kiekvieną tuščią pasipūtimą.

3. numatyti, iš anksto atspėti.
praregė́ti, pràregi, -ė́jo

1. pradėti matyti: Kaip plėkšną akies nuėmė, praregė́jo šviesiai akis. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo. Tik patrynė akis ir praregėjo. Jis, kai praregė́jo, pamatė lanką didelę ir ežerą. Kokį tik neregį sutinka, tam patepa, ir tas praregi. Du paukščiai atlėkė ir sako: „Kad kas žinot, ta rasa pasipraust, tas praregė́t“. Kad praregėtų, daug pasakytų. susiprasti klydus, pasidaryti sąmoningam: Bet dabar mano siela praregėjo, ir aš ėmiau nekęsti savo lengvo būdo. Baisiausias išgyvenimas yra palaimintas, jei jis padeda žmogui praregėti.

2. įžiūrėti, matyti. . Bengęs liaudinelę [mokyklą],
būs jau savo taką praregąs.

3. žiūrint sugadinti: Praregėjau akeles, prastovėjau duobeles ir nesulaukiau sa [vo] bernuželio.

4. numatyti, iš anksto atspėti: Praregėti likimą.
priregė́ti, prìregi, -ė́jo

1. įžiūrėti: Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju raudonavo. Dėl smulkumo tabokų sėklos, kurią sėjant vos gal priregėti ir visu gebantesis sėjėjas, todėl gal ją par tankiai susėti. Tol aš lydėjau, kol priregėjau rūtvainikelį besvyruojantį. Koks miškas – negal nė kraštą priregė́ti. Vandenio neprìregi. Tiek tu jo ir priregėsi (nebematysi) !
priregimaĩ. Priregimaĩ ans gyvena, t. y. netoli, galì regėti.

2. galėti kiek matyti: Akys spangios, žvikros, netikrai prireginčios. Akys nepriregiančios, nevaizdžios. Tas žmogutis jau neprìreg. Nepriregiančios akys. Jau pasenau, akys neprìregi i kojos ilsta. Besveikatės jau senos bobutės – jau ir nepriregi, jau ir neprigirdi. Jau vos bepriregįs yra.

3. būti kiek matomam: Ne visi žmonės turi geras akis: vienam tas pats daiktas tik ką priregėti, o kitam visai gerai regėt.

4. pažiūrėti: Kitiems priregėti valgau, o menkas mano valgymas tėra.

5. daug ko pamatyti, prisižiūrėti: Esu cigonų priregėjusi daugybę. Mes visokių priregė́ję žmonių. Ašenai vilkų priregė́jau, kai ganiau: tai kas trečia diena ateidinėdavo.

6. patirti, susidurti: Visa ko reika priregėti ant svieto. Katras važinėjęs po svietą, visaip priregė́jęs. Kiek priregėjau, ūkininkai stengiasi padaryti kiek galėdami daugiau dirvų. Esu jau prisiregėjęs, kaip valdininkai tyko svetimų krislų ir lašų.
suregė́ti, sùregi, -ė́jo

1. pamatyti, pastebėti: Turė [ja] u turė [ja] u jį an akių i nesuregė [ja] u, kada jis pragaišo. | Aš jo ir sapne nesùregiu (nesusapnuoju) . Suregė́jo sapnelį apie savo dukrelę.

2. galėti akimis patirti, galėti matyti: Jau nesùregiu, negaliu siūt.

3. suspėti pamatyti: Geležinius nuimti ir von – nebesuregėsi. Ir nesùregi, kai čėsas eina.
suregimaĩ. Vandenynu nesuregimai greitai nuslysdavo skaidrus spindulys.

4. akimis aprėpti, apmatyti: Pėsčiųjų daugybės juda kruta takais, nei suregėti, nei sužiūrėti. Kur aš vienas viską suregėsiu. Suregimì kiemai (iš vieno kiemo galima kitus regėti) .

5. vienam kitą matyti: Miške ar aukštuose javuose, kame negalima susiregėti, paukštšunis meta rastą paukštį, bėga pas žmogų ir vedas jį su savim ton vieton, kame radinys yra.

6. susitikti, sueiti, pasimatyti: Gal jau nesusregėsim su savo dukrelėm! Vai, nūdna nūdna, an širdelės trūdna, ką labai myliu, susregėtie trūdna. Tada išėjo Joas, karalius Izraelio, ir anys susiregėjo. O jeigu nuo prietelių aš skirtis turėsiu …, tikiu, jog … vėl susiregėsiu. Aš su juo vėl susiregėsiuos. Žinom … mus vėl susiregėsiančius su didžia linksmybe. Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susìrega (susideda) su kokia lederga [merga]. Saldainis labai rūpi Almutei: mažai ji susìregi su jais. Susiregėjo, bet nesusikalbėjo.

7. pasirodyti: Gal tau akysu susregė́jo? Bemigdama tik akis suleidžia, tuoj užsišoksta: susìregi jai, kad žarijos akysan. Tai jiem susregė́jo, kad ana neapkenčia jų.
užregė́ti, ùžregi, -ė́jo. pamatyti, pastebėti: Muitininkas, būdamas mažo augumo, negalėjo užregėti Išganytojaus. Gaspadorius savo ūkė [je] daugesniai ùžrega, nekaip jų visa šeimyna. Užregė́ [ja] i savo namus, tik džiaugies. Ką tik užregi, tai gyvulys ir sukapanoja. Užreganti vis akis. Ar užregi savo ausį?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'daregeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>regė́ti, </b>rẽgi (rẽgia), -ė́jo; <br/>1. <span class="explanation">suvokti žiūrint, matyti: </span> Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų. Gerai žiūrėk, kad regėtumei. Kad tamsta regė́tumi, nūsigąstumi! Aš gi pati regė́jau. Akys rẽgi – darbo yr, ė kojos neina. Aš jį gerai regė́jau, o jis mane nepamatė. Regiù savomi akimi. Paslenka uoga po lapais, ir nèregiu. Tiesiąją primerkia akį, o ituoj rẽg [i], ką čartai dirba. Kad lempa duobo [je] liuob spindės, ir kluone regė́s. Katrim šone regė́jai? Čia vasarą ateitumbi, regė́tumbi visokių kvietkų. Mes regė́jom, kap aną ronijo. Kad regėtai, kap anas dar̃ ulioja! Ar tu jo sodą regė́jai? Aš par tokį ilgą čėsą neregė́jau tavę. Ką kitą beregėsi, kad ne muni. Žmonių eidamų <span class="explanation"> (einančių) </span> regė́jau. Nė šunų begirdėti, nė strielčių beregėti. Regėjau šunelį troboj begulintį. Vilką ne rozą regė́jau, dar ir avį nešė. Regimasis organas yra akys. Regiamõms <span class="explanation"> (atmerktomis) </span> akimis išlenda cirko komediantai par tokius kampinus. Nė regančiõms akimis teip nerodo, kaip par gerus akuliorius. Regė́tinas <span class="explanation"> (regėtas, matytas) </span> žmogus. Aš, dar tokias bjaurybes kol gyvs neregė́jęs, taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau. Jų laukuose retai kur galėjau regėti javų varpą ar kokią žolelę. Norint didžias akis pelėda turėjo, niekur karaliuko regėt negalėjo. Juk sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs. Anksti rytą keldamas, pro vartelius eidamas, girdėjau regėjau karvelėlį brukuojant. Regiù regė́te, kur gegutė kukavo. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? Daugį svieto regė́jom, daug mergelių girdėjom. Kiek žiedą regėsi, muni paminėsi, liesi graudžias ašarėles. Regėjai mane, Tamošiau, tada intikėjai. Kaip tatai akimis savo visu metu regime. Regėdama bernelį santį gražų, paslėpė aną per tris mėnesius. Dievo niekas niekad neregė́jo. Mano veidą tu negali regėti. Regėtas stojosi Jėzus daugnesne nei nuog penkių šimtų brolių. Neregimas. Pirma regėti. Dažnai regiu. Akys neregėjo, ausys negirdėjo …, kokius ten daiktus Viešpatis padarė. Tu to nèregi akimis kūniškomis. Akim regiąs. Dalia svieto, akims regima. Regintiemus aniemus jisai užžengė danguna. Ir regėjo Efraemo vaikus iki trečios eilės. Aukso kalnai, kur neregi. Laukai toli regi, o miškai toli girdi. Gal regėti akis, ne širdį žmogaus. Ką žinai, tai nežinok, ką regi, tai neregėk. Regì – neregė́k. Tiek tu jį teregėsi kaip savo nugarą. Tiek tu i regėsi kaip vilką pirty. Kiaulė daugiaus neregi žu ausų. Ką darysi, ka [d] ans rẽgimu virbalu akis kriušas <span class="explanation"> (ieškosi bėdos) </span>. An kito kalbėsi – an savę regėsi. Ant kito regi vežimą, o ant savęs nei šapą. Visad kitaip regėsi, kad pro skylę žiūrėsi. Durną ir už sienos regi. Dešimts metų išbuvo ir neregėj, ką kalė be uodegos. Ko aklas verkt, kad kelią regėt. Kad tu neregėtai po savim kelio <span class="explanation"> (kad apaktum) </span> </span> ! Kad tu šviesios dienos neregė́tai <span class="explanation"> (kad apaktum) </span> </span> ! Kada regėjai, kad vilku artum. Ak jau tu dirbi, ne sau regėdamas <span class="explanation"> (menkai dirbi, nes nesitiki naudos) </span>. Miške gimęs, miške augęs, niekad saulės neregėjęs. Miške gimusi, bose augusi, pro skylę penėta, o saulės neregėjusi. <br/>2. <span class="explanation">galėti akimis patirti, galėti matyti: </span> </span> </span> Sako, da gerai rẽgi. Jis dar gerai ir girdi, ir rẽgi. Tiesia akia da gerai regiù. Viena akia gerai rẽgi, o an kitos akies aklas. Da akys rẽgi, tai noris daryt, kap akys neregė̃s, i nieko nereiks. Mažai rẽgi. Kap rytą an žolės išeitųbe, rasos paimtųbe ir regė̃tųbe. Jau neberegiu, akių šviesumas prapuola. Akim nèregiu. Akis tur ir negal regėti. Aš esmiu elgeta, nematau, neregiantỹs. Mano vyras nerẽgintis. Kas padarė nebylį, alba kurtinį, alba regintį, alba aklą? Aklieji rẽgi, raišieji vaikščioja. Idant regįs būčiau (regėčiau). Aš atėjau ant sūdo į šį svietą, kad nepriregį regėtų ir regieji apjaktų. Mes akli, ponali, tu regantesnis <span class="explanation"> (šviesesnis, išsilavinęs) </span>. <br/>3. <span class="explanation">būti matomam, galimam įžiūrėti: </span> Visiems rẽgimas darbas, t. y. matomas. Tamstos pono niekados neregėti ant garlaivio dangčio. Regė́t bus po tiesiai šaliai mokykla. Ana – regė́t giria. Duobė, va, tvarto neregė́t. Regė́t Mištūnų kaimas – didelis didelis! Ar toli? – Iš čia neregė́t! Regėt buvo viršus kalnų. Šiuo metu dar nelabai regėti siūti. Jau čia ir aklam regėt! Regimąjį meną vadiname vaizdiniu menu, arba daile. Kieme, namų ir medžių užuovėjoj, pasienių ir patvorių atokaitoj pavasaris atrodė regimesnis negu atvirame lauke. Jeib regimas būtų sausumas. Regimasis (viešasis) importas. Saugok nuog neprietelių, regimų ir neregimų. Nebuvo regimà per dvylika šimtų metų. Niekas nenori regimos smerties. Rẽgimas y [ra] nu čia malūnas. Kepurę užsidėjęs ant galvos, paliko nèregiamu. Regimàsis pasaulis. Rẽgimasis vietinykas … Viešpaties. Visų regimųjų ir neregimųjų daiktų. Galybe sava neregimąja visą pasaulį … atmainė. Jis mums pragaiš beregiamas, kaipogi jis keliau [ja] pardaug greitai. Anas svečias regėtesnis <span class="explanation"> (dažniau regimas), </span> jam ir pautienės nekepsiu. Jo nebliko beregėti, kaip išejos į Ameriką. Regė́tinas <span class="explanation"> (vertas regėti) </span>. Prasti batviniai – dangus regė́t. <br/><b>regimaĩ</b></b></b>. rẽgimai. regiamaĩ: Lijo tankiai, žolė su rugiais kiust kiust regimai augo. Paskutiniųjų dvejų metų išgyvenimai jį regimai sugniuždė. Syla jos kasdien regimai mažyn ėjo. Ašaros regimai rieda iž akių anų biednų. Vagis … neineit regimai pro duris ing gardą, net <span class="explanation"> (bet) </span> slapydamasi. Pasakojama, kad senovėj veln [ia] s regiamai vaikščiojo po žmonių namus. Nedrįso regimai vaikščioti. Kaip svietą sūdysi, regimai ateisi. <br/><b>reginčiaĩ</b></b>. regiančiai: Geras vagis ir reginčiaĩ pavogs. Tas vaikas regiančiai <span class="explanation"> (labai greitai, pastebimai) </span> auga. Džiūsta žmogus reginčiaĩ. Reginčiaĩ an laukų sniegas mažėja. Reginčiaĩ auga beržas. Reginčiaĩ temsta. Nepoilgam ateina vienas vagis žiūrėt in trobelę, kas ten regis. Reikia pasdairyt gi pro langą, kas regė́tis. Toli, nesregė́tis. Kiškučio tik ausiukės regė́tis iš rugių. Ana, regė́tis namai. Ženklais tiktai persergėjo, kurie ant saulės regėsis. Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas – kad iš tolo tik regis gražus margumynas. Mūsų sodas labai brangus, viduj sodo rẽgis dangus. Akies bumbulis rẽgis. Ir an senio galvos regė́davos keli plaukai. Kap nue [jo] toliau, i jų nesìregi. O jisai regėjos toliaus einąs. Kai kur da i briedžių regė́jos. I akise rẽgis Viktoras. Mus drauge surinkt teikėsi, kaip čia regimėsi tuose namuose. Kai uodegą pakeli, galva regiantỹs. Tamsu, nieko nesìregi. Skaičiau, skaičiau, ale nesìregi, ir gana. Kap pabūvi su akulėriais, nieko nesìregi. Rẽgis žmogui mislės až marių, o mirtis až pečių. Rakštis regė́t <span class="explanation"> (arti mirtis), </span> o vis pie berniokus amanija. Regėt kai galima – nesiregi, kai negalima, tai regis. <br/>4. <span class="explanation">stebėti, žiūrėti: </span> Anas tik rẽgi, ką kas daro. Regė́jau visą dieną. Jis regėdamas nereg. Idant regėdami regėtų, o nematytų. Ko buvote išeję regėti? Ko išėjote girion regė́tų? Kada tasai regia ir randa baltą, įsimetusį an odos. <br/>5. <span class="explanation">pastebėti, kreipti dėmesį: </span> Paliko viso ko pertekęs, visų regimas, visų mylimas ir lenkiamas. Regì, kap kirviu budavota. Jis toks žmogus, kad visus rẽgi <span class="explanation"> (vaišina) </span>. Et, šūdo būta neregėta. <br/>6. <span class="explanation">suprasti, suvokti, jausti: </span> Aš regiù – tavo kambary ne tep išeina, kap reikia. Aš ateitį šviesią regiu. Po to siuntimo žmonės, regėdamys gerumą savo karaliaus, pamėgo moksle. Tamsta galėjai regėti iš mano gromatų ir raštų. A tu gali regė́ti, kas anam į galvą atejo?! Mudrujos, mudrujos, rẽgi – nieko nebus. Sulindom į tą bunkerį, tiktai toks tranksmas, kad baugu regė́ti! Be šito mokslo žmones regit kleidinčias. Kada tave regėjome alkaną? Regiu tai žmones savo valios esančias. Rẽgimas daiktas yr, jog anas yr falšyvu pranašu. \| Paskuo, regì, į galvą supuolė iš širdies. Kožnas, regì, norėjo būt kad vyresniu. Pareis sūnai ir jus, regi <span class="explanation"> (žinok, žiūrėk), </span> užmuš. Tada regėsme, kai puodan dėsme, tada žinosme, kai suderėsme. Tada regėsi, kai dugną dėsi. <br/><b>regimaĩ</b></b></b>. Aš regimai bylojau pasauliui. Regimai, yškiai … sakė. <br/><b>reginčiaĩ</b></b>. Reginčiaĩ meluoja. Regiuos apčystytu ir nekaltu. Regimės varguosa inklimpę. Regimės atpirkti ir išgelbėti. Regisi pranašas esąs. <br/>7. <span class="explanation">būti aišku, suprantama: </span> Jau po akim regė́t, kad geras žmogus. Rẽgis jau po žmogi, kokis anas <span class="explanation"> (geras ar blogas) </span>. Regis po žmogi, kas tokie esat. <span class="explanation">atrodyti, rodytis: </span> Rẽgint <span class="explanation"> (rodos) </span>, gi pienas išdengtas <span class="explanation"> (uždengtas) </span> buvo, puodai išdengti. Ėjo Mykolas, o giriai, regėjos, ir galo nebus. Man regėjos labai nepadoriai, kad aš, būdamas vyras, turiu moterišką skarą ryšėti. Kepina saulė nenaudingą plotą, į kurį žiūrint taip neramu regis: lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs. Grodną Danieliui atdavė, bet Danieliui ir teip dar maž teregėjos. Jam rẽgis, kad anas vis padeda. Ne viskas taip klojasi, kaip jiems regisi. Regėjos, kad aš jį kur buvau matęs. Nuo ryto regė́jos, kad taip ir gražu bus. Rẽgis, kad ažglušę jie. Vilniaus vyskupas, regas, metūse 1523, lankydamas Šiaulių karališkus valsčius, atrado Pakuršė [je] daugybę ūkininkų stabmeldžių. Jau, regis, grįžta. Rẽgis, ir pernai sausa buvo. Rẽgis, rankos kokios trumpos pasdarė. Kada, rẽgis, da mokėjau, dar̃ nemenu. Kur negyveni, tai te, rẽgis, gerai <span class="explanation"> (ten gera, kur mūsų nėra) </span>. Rẽgis, žmogui pasakytum, kad šit nedaryk, negražu, ale nėra kaip. Regíegi ir anas te buvo. Daug i gyventa, ė, rẽgis, kap ir negyventa. Kožnam regis: kad ne aš, tai niekas nieko nedirbt. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris <span class="explanation"> (daryk, kaip galima, o ne kaip norima) </span>. Kaip tau regė́tųs, jei tavo vaikai tave užmirštų? Stojos gintijimas tarp mokytinių Viešpaties, kas tarp jų regėtų̃s būt didesniu. Regė́jos man už reikalinga … parodyt jumus …, kokis yra tikėjimas. Tatai jiemus regiasi ne griekas. Daryk su ja, kaip tau regisi. Kas ižg tų trijų regisi tau buvęs artimu anam? Regiasi man. Daiktai … regisi lėti ir plaki. <br/>8. <span class="explanation">patirti, išgyventi: </span> </span> </span> Tokia jau mano dalia – vargo regė́jau. Pas motiną augau, vargo neregė́jau. Jau kad daugiau vainų neregėtum! Kad jūs vargo neregė́tut! Oi, daugel viso regė́jau! Ką aš padariau, jauna būdama, jaunų dienelių neregė́dama. Neregė́ję vaikai brūklio gero, tai ir eina laukais. Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi. Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi. <br/>9. <span class="explanation">gauti, turėti: </span> Mėsą regėdavome irgi tik sekmadieniais ir švenčių dienomis. Duonos ir akyse tėvas neregė́ [jo]. \| Su tuo motociklu smertį regė́jo <span class="explanation"> (užsimušė) </span>. Darbo neturėsi – duonos neregėsi. Par barzdą varvėjo, dantys neregėjo. Bet vandenį regė́jo <span class="explanation"> (kiek pašlapintas, pamurdytas), </span> tai i baltas. <br/>10. <span class="explanation">susitikti, sueiti: </span> Kepurelę pakylėjau, sudievu mergelei: nebregėsvos, nebmatysvos per visą amželių. Nesregėsi, seserėle, su jaunom sesulėm. Gal nesregė́sim. <br/>11. <span class="explanation">vertinti, laikyti kuo: </span> Jeigu aš jų kąsnį imsiu valgyt, tai kaip į muni regė́s? Dabar žento, žento, o kai gaus, tai šunim̃ regės. Blogu regėti <span class="explanation"> (kvailiu laikyti) </span>. Kuo pats yra, tuo ir kitą regi. Pats berazumis, kitus durniais reg. <br/>12. tik. <span class="explanation">turbūt: </span> Regi. Šitiem matūzam regė́t nebus galo. Tep jis norėjo to namo, o dar̃ jau parduoda, regė́t atkando dantį. <br/><b>regimaĩ</b></b></b>. Ans, regimai, įsikišo į dalmoną. Regis. Nėra, rẽgis, jau gyvo, užumušė, rẽgis. <br/><b> Diẽvo regė́tas</b> <span class="explanation">labai geras: </span> Dievo regėti esat žmonys. <br/><b>dievaĩ (kvarabà, kvarbà</b>. <br/><b>smalà, vanagaĩ</b>. <br/><b>velniaĩ</b>. <br/><b>) </b> (jo, jos, jų, jūsų) <br/><b>neregiẽ (neregỹ) </b> <span class="explanation">tiek to, tesižino: </span> Kvarabà jo neregỹ! Šešiavilkis pamojo ranka. Dievai jos neregie! Velniai, sakau, jūsų neregy! Smalà jų neregiẽ! <br/><b>kaĩp regì (rẽgis) </b>. <span class="explanation">tuojau, labai greitai: </span> Kàp regì pasgadins mėsa. Ot, kàp bèregi susrinksi saujon dantis <span class="explanation"> (gausi lupti) </span> ! Žmogų velnias kàp regì apgaus! Pri darbo kaip rẽgis, pri valgio kaip sudegęs <span class="explanation"> (dirbti tingi, o valgyti tik paduok) </span>. Py darbo būk kaip rẽgis, py valgio kaip sudegęs. <br/><b>kur̃ regė́ta, kur̃ girdė́ta</b> <span class="explanation">neįmanomas dalykas</span>. Kur̃ tai regė́ta, kur̃ tai girdė́ta, kad radnąją motulę anytėle vadint. <br/><b>apregė́ti, </b>àpregi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pamatyti: </span> Ir pirmadienį apregė́si tus žmonis. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi <span class="explanation"> (nebematysi) </span> </span> ! Apiregiu. \| Ikšiol seseles apkalbinėjau, kurias už vyro jau apregėjau. <br/>2. <span class="explanation">patirti, išgyventi: </span> </span> </span> Apregėt anus visus džiaugsmus savo. Žmogus tad visokias, apregėjęs tokias meiles, terūpinas atpildyt per save. <br/>3. <span class="explanation">susitikti, pasimatyti: </span> Ateit top, broliai, idant su jais pamyluotumbimės ir apregė́tumbimės. Turi padaryt širdyj savo lipynes, kuriomis aukštyn jop prieitų ir apsiregėtų. <br/>4. <span class="explanation">apžiūrėti: </span> Viską apregė́si, pasilipęs ant to kalno. Neapregamys laukai. <br/>5. <span class="explanation">būti apsukriam, vikriam: </span> Iš Juzuko būs apsiregįs vaikis, kai paaugs. <br/><b>atregė́ti, </b>àtregi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pamatyti, pastebėti: </span> </span> </span> </span> Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregė́jo <span class="explanation"> (tiek ir bematė) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nustoti ką mačius: </span> Atsiregė́jau nuo jojo, t. y. nebregėsiu jįjį daugiau. <br/><b>daregė́ti, </b>dàregi, -ė́jo. <span class="explanation">galėti akimis patirti, primatyti: </span> Aš nedàregiu, o ana nedagirdi. Dàregiu nesuvis. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu. <br/><b>įregė́ti, </b>į̃regi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">įžiūrėti, pastebėti: </span> </span> Ji mane sutiko su atlaidžia, vos įregima laimės šypsena. Tamsyje niekaip jo gerai neįregiu. Aš nakties ūkanoje įregėjau aušros šviesą: supratau ir save, ir tave. <br/>2. <span class="explanation">pakęsti: </span> </span> Geras buvo, pijokų neįregė́jo. <br/><b>išregė́ti, </b>ìšregi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">įžiūrėti, pastebėti: </span> </span> Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas. Aš išregiama iš žmonių esu <span class="explanation"> (aukšta) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: </span> Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave išregėsiu, tai kap pakasiu po sunkiąja žemele. <br/>3. <span class="explanation">pakęsti: </span> </span> Aš jos neìšregiu, kad ana man ir sesuva. <br/><b>nuregė́ti, </b>nùregi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">galėti matyti: </span> Nuregiu, regiu šviesiai. <br/>2. <span class="explanation">pamatyti, pastebėti: </span> </span> </span> </span> Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė. Šuo iš bandos kaip parbėgo, į užugnį atsisėdo, laižydamos uostinėjo, jis tą mėsą nuregėjo. Nudaboju, nuregiu. Pats ją nuregėjo ir išrinko sau. Ale tik kad kiek akes nuregė́j [o], tiek rankos nugriebė <span class="explanation"> (nori daug turėti, būti turtingas) </span>. Kur akes nuregė̃s, tai tę kojos inves. <br/>3. <span class="explanation">numatyti, atspėti, suprasti: </span> Aš nuregė́jau, kaip ten buvo, t. y. numačiau. Nuregi dabartį ir ateitį. Filozofai …, nežinau, kokia dvasia nuregė́davo. Didi priepuoliai turi būt su rūpesčia nuregėti. Nuregiąs, suprantąs, permanąs. <br/>4. <span class="explanation">nusimanyti, būti apsukriam: </span> Nusirẽginti gaspadinė, kuri žino, kur duoti, ką dirbti, ką priimti, t. y. numananti. Nusireganti mergė – gal eiti į gaspadines. Nusimanąs buvo vaikis, nusiregąs, ne koks ištiža. <br/><b>paregė́ti, </b>pàregi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pamatyti, išvysti, pastebėti: </span> Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba]. Aš įlipau į aukštą medį ir ėmiau dairytis į visas puses, ar neparegėsiu iš kur kokios pagalbos. Paregė́jau, ką Juoza ateina. Kad pliką paregėsi, apdaryk jį. Muno arklys baltas, aš, ir ratūse gulėdamas, paregė́siu savo. Ešerys, kaip pàrega lydeką, ans ešerį pastato. Tik paregė́jo, kad vandenio nėra, ir eina. Viską aš paregiu. Jis bėgo taip greitai, jogei jo negalėjo paregėti. Matau dabar, kad teks išvažiuot, neparegėjus gražiausio. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles …, kad paregė́čiau mergelės lovą. Aš kiek norė [ja] u velnią paregėt, neregė [ja] u. Kap nuvažiavom, pažiūrėjom, akimi savo paregė́jom. \| Jy kap užgieda, tai paregė́tūt! Al paregė́tai, kap aiškiai girdis. Pakol neparegėsiu, patol neįtikėsiu. Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės. <br/>2. <span class="explanation">galėti akimis patirti, galėti matyti: </span> </span> </span> Eik, kol kojos paneša, akys paregi. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti matomam: </span> Kaip ir Onos galva pasiregė́jo. <br/>4. tik. <span class="explanation">pažiūrėti: </span> </span> Kad aš ir toks tesu paregėti <span class="explanation"> (iš pažiūros, pažvelgus), </span> bet suprantu, kas ką daro iš ponybės. <br/>5. <span class="explanation">suprasti, suvokti, pajausti: </span> Ką sumaniau – paregėsite. Iš anksto nėra ko kalbėti. Paregė́si, tave knapt ir nuneš šarka! Paregėsi, ką prisakymūsu savo liep. Tada paregė́sme, kai dugną andėsme. Ant akių pažiūrėjęs, sveiką atspėsi, kvailą paregėsi. <br/>6. <span class="explanation">pasirodyti, atrodyti: </span> Jam tie daiktai teip navatni pasiregė́jo. Man tep pasregė́jo. Kas jam pasregė́jo, gal kad girtas. <br/>7. <span class="explanation">patirti, išgyventi: </span> </span> </span> Aš už tėvo pečių bėdų neturėjau, o kai vienas likau – ir vargelio paregėjau. Kas vargo neregi, jaunas būdamas, pàregi, senas būdamas. <br/>8. <span class="explanation">sueiti, pasimatyti: </span> Norėtau su broliu pasregė́t. Einu aš su anuo pasiregėti. Pasiregėjęs su jezavitais, vyskupystė [je] keliaujančiais, pagyrė jų darbumą. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį, prašau svetį į svirną – ten mes pasiregėsme. <br/>9. <span class="explanation">patikrinti, pažiūrėjus išaiškinti: </span> Reikia paregė́t, kataro [višta] su kiaušiniu. <br/>10. <span class="explanation">numatyti, iš anksto atspėti: </span> </span> Juos visus suvienijo, vesdama savo nuo amžių paregėtais keliais. Taip buvusi paregėta ir lemta. Paregima nelaimė buvo, o vedė sau tokiu keliu gyvolį ir išlūžo koją. Tur būti koks neparegėtas atsitikimas į tarpą pasimaišė. <br/><b>pérregėti</b><br/>1. <span class="explanation">per ką kiaurai regėti, matyti: </span> Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas. Kaip stiklas parregiamas. Vanduo sietuvėlėse esti taip tyras, taip perregimas, jog įmesta adata nepražūtų. Obuolas párregiamas i sėklos matyti. Motriška puiki, graži, párregiama <span class="explanation"> (skaisti, apkūni) </span>. Jų vaikai párregiamys <span class="explanation"> (gražūs, riebūs) </span> yr. Jomarkas párregiamas <span class="explanation"> (apytuštis), </span> bijo žmonys karės. A du žmogu tiktai y [ra], visa párregiama ta keleivinė. <br/><b>pérregimai</b>. parregiamai. <br/>2. <span class="explanation">įžvelgti, suvokti: </span> Giliai susimąstė, lyg norėdama perregėti tą jaunuomenės bendrovę, kuri laiką ir turtą deda spausdiniams, o savo laisvę už jų platinimą. Perregėdamas jo mislę, tarė. Pats vienas kiaurai parreg širdis žmonių. Mano akys kiaurai perregi kiekvieną tuščią pasipūtimą. <br/>3. <span class="explanation">numatyti, iš anksto atspėti. </span> <br/><b>praregė́ti, </b>pràregi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pradėti matyti: </span> Kaip plėkšną akies nuėmė, praregė́jo šviesiai akis. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo. Tik patrynė akis ir praregėjo. Jis, kai praregė́jo, pamatė lanką didelę ir ežerą. Kokį tik neregį sutinka, tam patepa, ir tas praregi. Du paukščiai atlėkė ir sako: „Kad kas žinot, ta rasa pasipraust, tas praregė́t“. Kad praregėtų, daug pasakytų. <span class="explanation">susiprasti klydus, pasidaryti sąmoningam: </span> Bet dabar mano siela praregėjo, ir aš ėmiau nekęsti savo lengvo būdo. Baisiausias išgyvenimas yra palaimintas, jei jis padeda žmogui praregėti. <br/>2. <span class="explanation">įžiūrėti, matyti. </span>. Bengęs liaudinelę [mokyklą], būs jau savo taką praregąs. <br/>3. <span class="explanation">žiūrint sugadinti: </span> Praregėjau akeles, prastovėjau duobeles ir nesulaukiau sa [vo] bernuželio. <br/>4. <span class="explanation">numatyti, iš anksto atspėti: </span> </span> Praregėti likimą. <br/><b>priregė́ti, </b>prìregi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">įžiūrėti: </span> Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju raudonavo. Dėl smulkumo tabokų sėklos, kurią sėjant vos gal priregėti ir visu gebantesis sėjėjas, todėl gal ją par tankiai susėti. Tol aš lydėjau, kol priregėjau rūtvainikelį besvyruojantį. Koks miškas – negal nė kraštą priregė́ti. Vandenio neprìregi. Tiek tu jo ir priregėsi <span class="explanation"> (nebematysi) </span> </span> ! <br/><b>priregimaĩ</b>. Priregimaĩ ans gyvena, t. y. netoli, galì regėti. <br/>2. <span class="explanation">galėti kiek matyti: </span> Akys spangios, žvikros, netikrai prireginčios. Akys nepriregiančios, nevaizdžios. Tas žmogutis jau neprìreg. Nepriregiančios akys. Jau pasenau, akys neprìregi i kojos ilsta. Besveikatės jau senos bobutės – jau ir nepriregi, jau ir neprigirdi. Jau vos bepriregįs yra. <br/>3. <span class="explanation">būti kiek matomam: </span> Ne visi žmonės turi geras akis: vienam tas pats daiktas tik ką priregėti, o kitam visai gerai regėt. <br/>4. <span class="explanation">pažiūrėti: </span> </span> Kitiems priregėti valgau, o menkas mano valgymas tėra. <br/>5. <span class="explanation">daug ko pamatyti, prisižiūrėti: </span> Esu cigonų priregėjusi daugybę. Mes visokių priregė́ję žmonių. Ašenai vilkų priregė́jau, kai ganiau: tai kas trečia diena ateidinėdavo. <br/>6. <span class="explanation">patirti, susidurti: </span> Visa ko reika priregėti ant svieto. Katras važinėjęs po svietą, visaip priregė́jęs. Kiek priregėjau, ūkininkai stengiasi padaryti kiek galėdami daugiau dirvų. Esu jau prisiregėjęs, kaip valdininkai tyko svetimų krislų ir lašų. <br/><b>suregė́ti, </b>sùregi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pamatyti, pastebėti: </span> </span> </span> </span> Turė [ja] u turė [ja] u jį an akių i nesuregė [ja] u, kada jis pragaišo. \| Aš jo ir sapne nesùregiu <span class="explanation"> (nesusapnuoju) </span>. Suregė́jo sapnelį apie savo dukrelę. <br/>2. <span class="explanation">galėti akimis patirti, galėti matyti: </span> </span> </span> Jau nesùregiu, negaliu siūt. <br/>3. <span class="explanation">suspėti pamatyti: </span> Geležinius nuimti ir von – nebesuregėsi. Ir nesùregi, kai čėsas eina. <br/><b>suregimaĩ</b>. Vandenynu nesuregimai greitai nuslysdavo skaidrus spindulys. <br/>4. <span class="explanation">akimis aprėpti, apmatyti: </span> Pėsčiųjų daugybės juda kruta takais, nei suregėti, nei sužiūrėti. Kur aš vienas viską suregėsiu. Suregimì kiemai <span class="explanation"> (iš vieno kiemo galima kitus regėti) </span>. <br/>5. <span class="explanation">vienam kitą matyti: </span> Miške ar aukštuose javuose, kame negalima susiregėti, paukštšunis meta rastą paukštį, bėga pas žmogų ir vedas jį su savim ton vieton, kame radinys yra. <br/>6. <span class="explanation">susitikti, sueiti, pasimatyti: </span> Gal jau nesusregėsim su savo dukrelėm! Vai, nūdna nūdna, an širdelės trūdna, ką labai myliu, susregėtie trūdna. Tada išėjo Joas, karalius Izraelio, ir anys susiregėjo. O jeigu nuo prietelių aš skirtis turėsiu …, tikiu, jog … vėl susiregėsiu. Aš su juo vėl susiregėsiuos. Žinom … mus vėl susiregėsiančius su didžia linksmybe. Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susìrega <span class="explanation"> (susideda) </span> su kokia lederga [merga]. Saldainis labai rūpi Almutei: mažai ji susìregi su jais. Susiregėjo, bet nesusikalbėjo. <br/>7. <span class="explanation">pasirodyti: </span> Gal tau akysu susregė́jo? Bemigdama tik akis suleidžia, tuoj užsišoksta: susìregi jai, kad žarijos akysan. Tai jiem susregė́jo, kad ana neapkenčia jų. <br/><b>užregė́ti, </b>ùžregi, -ė́jo. <span class="explanation">pamatyti, pastebėti: </span> </span> </span> </span> Muitininkas, būdamas mažo augumo, negalėjo užregėti Išganytojaus. Gaspadorius savo ūkė [je] daugesniai ùžrega, nekaip jų visa šeimyna. Užregė́ [ja] i savo namus, tik džiaugies. Ką tik užregi, tai gyvulys ir sukapanoja. Užreganti vis akis. Ar užregi savo ausį?

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

daregėti

#