x
dargùmas. dárgumas. → dargus:
1. Dargùmas to oro, nė šuva išvarytas nelėktų.
2. Bjaurybė ir dargùmas nuodėmės. Dárgumu nuodžių pertrimęs, bjaurumu sielos susigėdęs.
3. Par dargùmą negavai vyro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.