darodyti

.
ródyti, -o (ródžia. -ija;), -ė (-ijo)

1. duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką. Dabar neródžiu nieko niekam. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs. Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę. Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės. | Jam jau žąsienos nerodyk (nemėgsta) . Eimi save rodyt, kitų žiūrėt. Eina savi rodyti, kito pamatyti. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne (visos teisybės nesakyk) . Latrui butelio nereikia rodyti. Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! Prieš akis ródo, ką gerai padarei (apgalvojus praeitį, matyti viskas) . Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau.
ródytinai. Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų. Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado. Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską (nesikelnėk prie kitų) ! leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti. apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) . Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas. Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo. Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai. Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te [n] stovėsit!

2. daryti matomą atspindint: Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia. Vieną veidą katės, kitą kalės ródo. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? įgalinti matyti: Akys neródo (nematau) . Akulioriai pasigadino ir nerodo ma [n].

3. demonstruoti: Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródys. Vaikam ródžia televizorius. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse. Ródė vaidinimą. Stebuklus … ródžia. Rodys dyvus ižgi čerto macies. imituoti: Ir anas. ródžia, kaip bobutė su lazdom eina.

4. gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: Rodžiu. An [t] pirštų ródžia. Gulįs koja ródė. Ródžia – lip (lipk) viršun. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų. Galva nedirba – rankom neródyk. Ródžia anas kelią. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė. Ródomasis ženklas. Ir rodžiat (rodo tau) tą kelią. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių. Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada]. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį. Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi. Tinginys ir kelią koja rodo. Darbas darbą rodo. Akės rodo darbą. Darbymetėj darbas darbą rodžia. Du bėga, du veja, du kelią rodo. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo. Pats nemato, o kitiems rodo. kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti. Neródyk pirštu į jį. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti]. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę. Aklai vištai grūdą rodo. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Ant alksnio ródo obūlą (vilioja) . tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan): Laikrodis jau rodė devintą valandą. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai!

5. aiškinti, mokyti: Lig dviem skyriam ródžiau vaikam. Koks tę inžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt.
ródytinai. Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit. skelbti: Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų. | Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro. Ką gi kalendorius ródžia? Mano protas, galva kitaip ródo. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki (savo tarme) .

6. išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro. Aš nenoriu jam rodyties. Nesiródžia, bijo kareivių. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! Gali neródyties – nedideliai gražus tesi. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties. Savam tėvuliu [i] nesirodytau, savo vargelio jam neporytau. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė. Miškinės kiaulės (šernai) seniau neródės. Ka varlės rodos juodos, tai būs lytaus. Saulė ródos. Kol saulė predės ródyties, ta mas ir išminsma [linus]. Naktį … žvaizdės danguje rodžias. atvykti: Jau paleido vaikus [mokytoja atostogų],
bet pas mum da nesiródo. Mūsasis. kai vakar išėjo, tai dar i nesiródo. Karalienę su dukteria paleido ir prašė, kad ji nesirodytų į savo dvarą. Laukai tušti – nieks nei su dalgiu, nei su grėbliu nesirodo. rastis, darytis: Debesys ródos, ale baltos. Jau kad iž akmenio [v] anduo ródosi, tai jau bus [lietaus]. Kerta [titnagu],
ir tada ugnis ródos. Iš padkavų ugnis ródos. Pavasaris pradėjo rodytis. Rytais jau pašąla, gal pradės žiema ródytis. Rytais jau šalnos pradeda ródytis. Tada dar rubliai nesiródė, litai buvo. Josios veiduose rodės saulės spinduliai. | Iš visų pusių (šalių) priegada rodos. darytis matomam, ryškėti: Vieną dieną, vaikščiodamas po krantą, pastebėjau iš vakarų pusės nykstant jūrą ir toj vietoj rodantis iškilus žemę, kuria galėjau pabėgti nuo salos. Rodos, rodos, tik neišlenda. kilti sąmonėje: Ir Ilžei dar vis tebesirodo Ėvės ašarotas veidelis. Gal, sakau, tas pasišiaušęs dirigentas taip įstrigo į galvą ir rodosi man akyse visokiais pavidalais? būti išspausdintam: Jų. atskiri kūriniai vis dažniau pradeda rodytis Lietuvos spaudoje bei literatūriniuose leidiniuose.

7. išleisti, išduoti iš savęs: Išsiskarojo [kriaušaitė],
ale nė vieno žiedo neródė. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, anei vienas bernužėlis tieselės nesakė. Vaikščiodama uliodama akmenėlius žarstė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė.

8. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Toks karštis badus ródo. Pavasaris gražiai ródo. Dangus ródžia vėją. Visa rodo, kad rytoj bus šilta diena. Nė nerodo gamta, ka tuoj būt lietaus. Kap saulė ródžia, lietus bus. Kasdien ródo lytų ir vėl išsišvaisto. Liuob šieną iškreiksi viename rėžė [je] – pradės jau ant lytaus ródyti, bėgsi į kitą rėžį tujau. Katė vėjus ródžia.

9. vaidentis: Seniau ródės žmonėm. Pali tuom akmeniu tai visiem ródėsi. Jų pirty, sako, ródos. Pasakoja, kad čia irgi ródės. Sako, ka te kokie ródosis, tę kokios tę visokios baisenybės ródos, tai kaip tę eitie?! Biržyne, būdavo, ródos ugnelė (pinigai degė) . Dabar cūdai nebesrodo. Sako, bepročiuo i piningai ródos. Sirgdamas svaitėjau, i mun visokios šmėklos akės [e] ródės. Kad ródos, tai žegnokis. Girtam iš vieno du rodos. apsireikšti: Par keturias dešimtis dienų ródės jiemus Viešpatis ir kalbėjo su jais.

10. reikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos pajusti, suprasti, suvokti: Aplinkinių gyventojų rodoma jo tėvams pagarba apsvaigina karštą jauno Viliaus galvą. Jis niekada nerodydavo savo jausmų vaikams, jis tarytum varžydavosi. Žiaurumą neródžiau, kareivis būdamas. Mielaširdystę man rodysi biednamui. Idant iki gali meilę savą tėvišką rodyt teiktumbeisi. Per stebuklą tat rodei, juog tarnų savo nemirštai. Kaip tiktai prieš juos. savo nepaslušnystę rodžia. Matai, ir tos piktumą ródo. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? Toną ródyti. Pats visur vaikščiojo, purvą ir vandenį brido basas ir visiems rodė, kaip reikia nebijoti šalčio. Riteriai nulenkia galvas, tuo rodydami, kad sutinka. | Ligonis buvo labai silpnas, menkai berodė gyvybę. Plonučiai medeliai dar nerodė jokių gyvybės žymių. Ką pilvas ródo, a neskausta? kelti aikštėn, atskleisti: Mokytojai gyrė jį ir rodė pavyzdžiu kitiems mokiniams. Meilę jos ródžiu, idant jus to malko meilaus dalinykais padaryčio. Tau, Tėve maloniausias, rodžiu nuodėmes manas. Du pirmuoju adventu didį mielaširdumą Dievo prieš mus rodžia, o du paskutiniu teisybę jo apreiškia. Tikrasis tikėjimas … ir žodžiuose, ir darbuose ródžias. Didumas anos dienos ne tiektai iž rūstybės Dievo, bat ir iž kantrybės Dievo ródžias. Ir iš daug kitų [vietų] rodžiasi, juog mes iš savęs nieko neturim.

11. žymėti, reikšti: Prielinksniais vadinami … žodžiai, kurie rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais. Priežastis rodančios [jungės].

12. leisti konstatuoti, nustatyti, teigti: Visas [mergaitės] liemuo ir akys rodė žvalumą. Šiandien dar jau raštai, jau pasakos rodo juos žemlionimis buvus. Rašymai [laikraščiuose] rodžia, jog bus karas. sakyti, tvirtinti: Įstatymas rodo, ka reik [ia] duoti. Įstatymas rodo, kad aš pensiją gausiu. Poniškas jo vardas rodo, kad jis reikalaus ir poniško apsiėjimo! Antraštėje minimas žodis surinkimas rodo, kad tas katekizmas yra išleistas kalvinų. Taip pat praktika rodo, kad skruzdėlė su sparniukais lekioja – bus lietaus.

13. tvirtinti teigimą faktais: Tavo teisingumą jie ródė. Tam tikrame savo gramatikos skyriuje Jaunius rodo, kad reikią rašyti … veskime, meskime (iš ved+kime, met+kime) . Kožnas savo tiesą ródyt pradėjo. Rodyk tatai po akim mano ir tavo brolių. Jei piktai kalbėjau, tada rodyk tatai pikt sant. duoti parodymus, liudyti: Jis pats neprisipažino, bet visi kaimynai ródo. Jie nebeturi teisės rodyti nei civilinėse, nei kriminalinėse bylose, net sprendžiant ginčus dėl lauko sienų. O ryto metą susiejo visi byskupai, raštnykai ir vyresnieji žmonių, teipajeg ir visa rata bei rodijo ant Jėzaus.

14. daryti tam tikrą įspūdį: Rugiai iš pavasario puikiai ródė, tik vėliau numenko. Šįmet mėlynių labai daug bus, labai gražiai ródo. Šiemet žieminiai prastai ródo. Iš rudenies nieko dobilai ródė, bet dar̃ in pavasarį tai nei velnio. Nesvarbu, plotas [bulvių] ką ródo, o ką šaknys. Tas bulvių kaišimas į ką beródo aklo žmogaus. Nor ir jaunas, al ródžia in pabuvusį. Kai papylė [v] andenio, tai vasarojus baikai ródžias. Kur bus susiūta, siūlės visai nežymės, rodysis lyg suaugę. Iš stuobrio rodės žmogus, iš kadagio gyvolis. Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka ródos? Aš negalėjau suprasti, kaip jie nebijojo žiūrėt į tokį baisų daiktą, koks aš turėjau jiems rodytis. Didliai slabni ródžiaus tą naktį. Ji ródėsi visai gyva. Aš nepilnametis ródaus [iš išvaizdos],
o einu jau dvidešimt pirmus metus. Kaip pabaiga svieto ródės tie vokyčiai. Šventadieniui, to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent keliais apsagalais tyčia, kad būtų storiau paskugalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje. Geresnė ródos. Viena [duktė] buvo nematyto gražumo mergaitė; karalienė neapsakomai tuo džiaugėsi, iš to džiaugsmo tiesiog be galvos rodėsi. Miškas ėmė ródytis vis labiau ir labiau pažįstamas. Ródės nei į tvorą, nei į mietą. elgesiu duoti pamatą save laikyti kokiu: Ir jis nori rodytis teisingas. Nenorėk geras ródytis, geras nebūdamas. Būk, koks nori rodytis, ir geras būsi žmogus. Vieno noro geram rodytis čia neužtenka: reik [ia] ir būti geram, ne tik rodytis. Jonukas nor rodyties tėvuo geru, kad pyrago parvežtų. apsimesti, dėtis: Rodžiuosi ką darąs. Jis rodės tikrą teisybę sakąs. Šis ministras visados buvo mano slaptas priešas, nors akyse jis man rodėsi geras. Jis turėjo ródytis, jog jam jie nei šalta, nei balta. didžiuotis, pūstis. . išsiduoti, garsintis: Sek paskuo manęs atstu, dabar negali rodyties mano pažįstama. Jie turia visko, tik nelabai ródos, nelabai vaišina.

15. darytis kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man rodo, kad nebelis daugiau. Man rodo, nereikalaus tokių, palikste bevypsą. Anos proteliuo teip rodo, kad paprūdžiais žemė liesesnė. Ródos man, tau. Gerai rodos man. Man rodžias, kad visur lyja. Man ródos, kad jūs va čia až kalno ažeitūt, tuoj pamatytūt kiškį. Man ródosi, kad be reikalo šitas darbas. Veizėk, mun ródos, ka yra durės [e] [raktas]. Tik man ródos, kad lubos prislėgė man' prie lovos. Mun ródos, ka … – Ka rodos, reik žegnoties. Rodžias tamsu vis, nenoriu keltis. I mun pradėjo ródytis, kad i numūse velnių yr. Kai judu, tai da nieko ródos, o kai apsistoju dirbus, ródos, ka netvirta sveikata. Vakar, kaip toks lietus, ródės, va jau po vasarai. Kaip i nepadoru ródos: pasakok daba tokius nėkus. Visiems rodės Gustį būsiant čiuiniu vaikeliu, nes buvo gan dailus. Kiekvienas taip elgias, kaip jam ródos geriau. Jiems ródės taip ir reikiant. Jau koks geras lietus – ródos, kad auksas byra. Veizėk, kaip vištos leida nu lytaus: ródos, kad anums drobužiai sušlaps. Susėdę ir rodavosas, ródos, ka darbo nebūtų. būti, pasidaryti kokiai būklei: Man dabar blogai ródo (prastas gyvenimas) . Blogai rodo – gerai bus. Su duona prastai rodo, būs brangi rugiai.

16. Sušuktum, rodos: ką darai! – tik nieks, deja, tavęs negirdi. Jo balse kelis kartus, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudo ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė. Nelabai drūtai, ale, ródos, lijo. Ródos, rytoj lytaus bus. Ródžias, viskas. Rodos, tik vakar čia buvau. Piningų, ródos, neturėjo susikrovę. Įsiklausai ir girdi – rodos, laukai tave šaukia. Net saulelė, ródos, dabar skaisčiau šviečia. Regis, kiek metų gyvenau, o tik, ródos, pradėjau gyvent. Ródžias, neprisimenu tokių. Ródžias, seniau ir švaru būdavo. Lietuva, ródžias, tik maišelis (maža), o kas namas, tai šneka. Ródžias, kalnas, o nieko nematyt nuo čia. Tokia lėta, ródžias, buvo, o va kap padarė. Kaip te mergos eidavo [vienmarškinės] – negražu, ródos. Ródos, dėsiuos į galvą, užsukau radiją ir užmiršau. Kaip pripranti, taip, rodos, ir reikia. Kur tie žmones dabar, ródos, važiuoja tiek daug: kiek tų mašinų eina, o važiuoja i važiuoja. Kai prisėdau prie šalelės, rodos, dangus atsidarė. Visas miškas siūbuoja, rodžias, kenčia, dejuoja. Šiandie, ródos, dvaras, o ryt ubagas (nesigirk turtingumu) .

17. vesti: Ir jis siuntė Judą pirm savęs Josefop, idant jį rodytų (vestų) in Gosen.

18. = godyti (Godau apie ką).
akìs ródyti. atvykti susitikti, apsilankyti: Alfonsas į namus ir akių nerodė. Ganote po mano ganyklas, o ant rokundo šaukiami nė akių nerodote! Marčia akių̃ neródo. Ji nenorėjo matyti žmonių nei savo akių rodyti. Kaip tas akìs ródyti, skolos neatidevus. Pasiskolino, tai nė akių̃ neródo. Tolei mačiau, kolei užauklėjau, o dabar nė vienas akių̃ neródžia. Jau bėda kokia atvarė – teip jau ir akių̃ neródai. Kaip susipykom, visus metus nė akių̃ nebródė. Po tos kalbos jis nė akių̃ neródo.
ámbas ródyti. būti užsispyrusiam, ožiuotis.
ãšaras ródyti verkti: Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo.
bal̃są ródyti rėkti, šaukti: Ir šito [ji] bal̃są ródžia (barasi) .
dañgų ródo. Susėdom rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo.
dantìs ródyti

1. juoktis, šaipytis: Tik rodo visiem dantis. Mergos tik staiposi prieš vyrus, ródo dantìs. Jaunai mergiotei nepritinka dantìs ródyt kožnam berniokui. Aš čia ėduos graužuos, o ans dantìs ródo. Neródyk dantų̃ jam, bo su ragais nudurs (mušis) . Nerodyk dantų: ir taip žinau, kad balti. Drebėjo, drebėjo, kol siaubas praėjo, o dabar rodo dantis. Ar dantis parduot atnešei, kad visiems rodai? Nerodyk dantų – nieks nepirks.

2. gąsdinti: Rodo dantis kaip vilkas. Nerodyk kaip šuo dantų. Neródyk dantų̃, aš jų nebijau.
į akìs (akysè) ródytis ateiti ir būti matomam: Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesiródyt [ų] jam akýse. Nesiródyk šeimininkui in akìs.
nósies neródyti

1. neatvykti pasimatyti: Sėdo i išdulkėjo, i daugiau panai nósies neberódė.

2. arti nelįsti, nesiartinti: Didžiausias žvirblių pabaisa – tai Angoros katinas, kuriam jie ir nosies nerodo.
óžius ródyti aikštytis, ožiuotis: Vaikas pradėjo óžius ródyti.
pir̃štais ródyti tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane ródo pir̃štais.
sylàs ródyti eiti imtynių, muštis: Žodis po žodį – pradėjo savo sylàs ródyt!
smaginìnėje negeraĩ ródo. Must jau tau smagininė [je] negerai berodo, ka [d] tokius nėkus išsimislijai.
sùbinę ródyti būti nedėkingam: Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs sùbinę ródo.
šìrdį ródyti nuoširdžiai ką daryti, gera daryti: Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys. O tau šitaip pasakysiu: apsaugok tave Viešpatie rodyti šeimininkams gerą širdį! Nu sakyk, ródyk šìrdį, ka nori. Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti ažu visas geradėjystas. Tu anam širdį rodyk, o ans tau nugarą. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o jis tau špygą. Aš anam rodau širdį, o ans sako, kad avino kulis. Tu rodai jam širdį, o jis tau uodegą. Jei rodai kitam širdį, ans sako, kad tu smirdi. Tu rodai širdį, o jis tau uodegą. Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda.
šùn [iui] kẽlią ródyti vargingai, skurdžiai gyventi: Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šùn kẽlią neródytų. Jis čia šùn kẽlio neródo (turtingai gyvena) .
tuõ beródo. Juozukui tuo berodo: beveizdint pasikinkė ir išlėkė.
vélnius ródyti dūkti, šėlti, savivaliauti: Savo vélnius [vaikai] ródo, neklauso.
antródyti. pasakyti ką kur esant, paskųsti: Jis ančródė vyrus, nu karo pasislėpusius.
apródyti.

1. viską pateikti apžiūrėti: Apródė kambarius. Einam pas mane, aprodysiu savo gerą. Aš tamstai rytoj aprodysiu, kas kame yra. Kada piningus aprodė, paliepė žiūrėt aukštyn. Tas brolis apródęs viską: puikiame dvare begyvenąs. Kai nuėjau, tai viską apsiródė. Kai atvažiuos pražvalgai, reiks viskas apsiródyti. Apsirodė, kad aš bagotas. | Apsirodė jis visiem susiedam [, kad apmuštas].

2. gestais paaiškinti: Ši. nuejus su ranka apsirodžius: čia rytojui, čia porytui, šiai dienai nebėr.

3. parodyti
1. Keliavo į Rymą popiežiui apsirodyti.

4. parodyti 9: Kokią man aprodai malonę ir kaip man esi viernus!
atródyti.

1. daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos: Da gerai atródžia, sveikas, stipras. Jau dar̃ tu atrodi gerai. Anas až man jaunesniu atródžia. Ant veido jis nėko atródydavo, ale buvo sergąs. Ant veido atródo nesurukęs, gražus, o baltas. Merga gražiai atródžia. Tuokart kai su Poviliu buvę nueję, prasčiai atródę. Koks pasenęs atródo, koks nepažįstamas. Ilgai laikės šiaudų stogai, tiktai va nepuikiai atródė. Kito tvartas gražiau atródo, kaip jų pirkia. Ne toks atrodo kunigo veidas, kad pargrįžtančios žmonos lauktų. Eržilui iš nasrų krito putos, ir jis visas atrodė kaip išmaudytas. Jeigu aš tokia bjauri atródau, nėkados nebigersiu. Miestas atrodė gražus ir net didelis. Nė į ką neatrodo linai (menki) . Vėjuotie i mažas šaltis dideliu speigu atródo. Jis man kvailas atrodė. Ir ji suprunkštė vėl, taip juokingai jai atrodė Rapolo ir Amilios nesupratingumas. Klausimas, iš pradžių atrodęs toks paprastas, staiga pasidaro be galo painus. Kaip atrodo šiemet javų daigslis, ar gerai sudygsta? Aš turiu kelnes, gražias, raudonas, kap jom apsiaunu, atródau ponas. Atrodo kaip šuo be uodegos. Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo. Ne visada taip yr, kaip atrodo. Boba tur metų tiek, kiek ji atródo. Kad apdroši [tekinį],
kitoks atsiródys. Kap atsiródo lauke? Teip jau atsiródo nieko, beveik sveika. panėšėti: Mergšė vienuolikos dvylikos metų daugiau in vaikutį atródo.

2. susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man atrodė, kad čia kas kitas rėkė. Juk tą visi žino jau, kaip čia buvo, man atrodo, kad tai menka naujyna tėr. Juo daugiau vežėm, juo labiau atrodė: nebus nei galo, nei krašto šitiems žabarams. Man tai atródo beprasmiška. Atródė, ka visas pilvas perpjautas i visos žarnos lauke. Atrodo, lyg viliotų, kviestų žemelė, motina gera. Pats kurčiausias kampas – neturim nieko, o mumi atródo, kad pats smagiausias. Greit bus pavasaris, teip atrodo. Jam atsiródo, kad šnapsas yra paprasčiausia nuodėmė. Man ir atsiródo, kad ten geros avižos. Mergele jaunoji, kap tau atsiródo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo? Sakykie, berneli, kaip tau atsirodo, ar bėri žirgeliai šerti atsibodo? Atsiródo, ka tai ne velnias, ale susiedas apsirengęs už velnią.

3. matyt, turbūt: Atrodo, jis nė nesirengia imtis kokio darbo.

4. pasimatyti (akyse): Pirma atsiródė vienas, dabar atsiródo du. Ma [n] tąsyk akyse atsiródė baisybė.

5. atvaizduoti: Atródo zelkorius, koks esi.

6. parodyti
1.

7. parodyti 2: Aš atródau kelį jamui, kur eiti.

8. atiduoti, grąžinti: Ir atrodė Abrahamui jo moterį Sarą. Idant jį savam tėvui atrodytų. Norim mirdami Dievui atrodyti savo mielą dūšelę ant amžino išganymo. Kurs ant ubago susimilsta, tas Dievui žyčija, kursai gerybę jam vėl atrodys.

9. įskųsti, įduoti: Žinojo, jog žydai jį tiktai iš keršto atrodę buvo. Mano tarnai mane užstotų, jeig žydams nebūčiau atrodytas.

10. paskirti: Tą dieną, kada anys atrodyti (išskirti) buvo plebonais būti ponui.
daródyti.

1. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo.

2. argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta. faktais, argumentais paremti kokį teiginį: Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu [i] tikrais jo vaikais esančiais. Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras. Ko biesas netropys, tą boba darodys.

3. patarti, pamokyti: Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo]. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie. pasakyti, nurodyti: Kas tau daródė in mus? Mes da [r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam.

4. prilygti: Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku.
įródyti.

1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną.

2. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė.

3. argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo. Stengiasi klausytojams įrodyti. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie. Ginčais proto neįrodysi. paremti faktais: Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei.
įródytai. Įródytai negalimas.
įródomai. Įródomai apkaltinti. Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo. samprotavimais įtikinti teisingumu: Įrodyk prieštaromis.

4. padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija. Taip įsirodanti meilė savo tautai.

5. įskųsti: Įródė juos vokiečiam, ir suėmė. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus.
išródyti

1. pateikti apžiūrėti: Juškevičius išródė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra. Atvažiuosi vasarą – išródysma. Nusivedęs išródė anam visas vietas, kuriose ans gyvena. Tada įvedęs savo seserį tuos namuose, išródė visas stancijas. Gatavos viską išródyti, iš – geros pardevėjos! Ta. išrodžius laukinei visus turtus. Visas dalis išródė, išdėliojo – kaip nesupranta, taip nesupranta. Viską išródžiau aš jamui.

2. išaiškinti rodant: Išródys [žemėlapyje],
kaip kame kariau [ja]. Rodytinai anims. išródo, ir išmoksta [rašyti].

3. judesiais pavaizduoti: Moka tokie [artistai] visaip iššnekėti ir išródyti.

4. pareikšti, išreikšti: Gerą valią parodau, išrodau. Kam meilę išródyti. Jie turi valdžiai bei vyriausybei išrodyti paklusnumą. Šime dalyke jis savo viernybę išródė. Kristus, vandenį vynu paversdamas, savo macę didę išrodė. Jis daug mums išrodo geradėjysčių. Ir pagonai ketino visą savo macį išrodyti. Dėkavojam už tokią tavo didę malonę, kurią tu mums išródęs esi. Visaip jis bandė jiems išrodyti gera, jeib jiems tik būtų naudinga ir smagu gyventi. Jis. ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems svotbos svečiams didelę garbę išrodysiąs. Jis tame dalyke nei šiltas, nei šaltas išsiródė. Jis prieš kiekvieną teisus išsiródo. Ans negali išsiródyt: kaip valdžia nori, teip turi daryti. Kad neatvirai klasta išsirodo, ir ta tuojaus gal [i] atliudyta būti. Ir jis malonus išsirodos tiems, kurie jopi prisiverčias. Išsirodykit meilingi!

5. išryškinti, atskleisti: Bus išrodyta gėda tava, ir bjaurumą tavą regės. Jo rūbai, jo nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo. Savo čėsu tai išsiródys, išsireikš. Tokiame dalyke išsirodo tikrai broliškoji meilė. Policijai tai geriaus ištardant [= ištardžius],
išsirodė, kad tai tiesa esanti. Ką jie daryti tur [i],
tatai mumus gražiai išsirodo ant apaštalų. Mes jau esame Dievo vaikai, ir dar neišsirodė, kas mes būsime.

6. apsimesti, dėtis, vaizduoti: Baisiu ponu išsirodo. Išsiródo geras, o y [ra] velnių priėdęs. Matai, išsiródo mokąs.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ródyti, </b>-o (ródžia. -ija;), -ė (-ijo) <br/>1. <span class="explanation">duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: </span> Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką. Dabar neródžiu nieko niekam. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs. Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę. Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės. | Jam jau žąsienos nerodyk <span class="explanation"> (nemėgsta) </span>. Eimi save rodyt, kitų žiūrėt. Eina savi rodyti, kito pamatyti. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne <span class="explanation"> (visos teisybės nesakyk) </span>. Latrui butelio nereikia rodyti. Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! Prieš akis ródo, ką gerai padarei <span class="explanation"> (apgalvojus praeitį, matyti viskas) </span>. Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau. <br/><b>ródytinai</b></b>. Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų. Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado. Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską <span class="explanation"> (nesikelnėk prie kitų) </span> ! <span class="explanation">leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): </span> Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti. <span class="explanation">apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) </span>. Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas. Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo. Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai. Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te [n] stovėsit! <br/>2. <span class="explanation">daryti matomą atspindint: </span> Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia. Vieną veidą katės, kitą kalės ródo. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? <span class="explanation">įgalinti matyti: </span> Akys neródo <span class="explanation"> (nematau) </span>. Akulioriai pasigadino ir nerodo ma [n]. <br/>3. <span class="explanation">demonstruoti: </span> Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródys. Vaikam ródžia televizorius. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse. Ródė vaidinimą. Stebuklus … ródžia. Rodys dyvus ižgi čerto macies. <span class="explanation">imituoti: </span> Ir anas. ródžia, kaip bobutė su lazdom eina. <br/>4. <span class="explanation">gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: </span> Rodžiu. An [t] pirštų ródžia. Gulįs koja ródė. Ródžia – lip <span class="explanation"> (lipk) </span> viršun. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų. Galva nedirba – rankom neródyk. Ródžia anas kelią. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė. Ródomasis ženklas. Ir rodžiat <span class="explanation"> (rodo tau) </span> tą kelią. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių. Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada]. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį. Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi. Tinginys ir kelią koja rodo. Darbas darbą rodo. Akės rodo darbą. Darbymetėj darbas darbą rodžia. Du bėga, du veja, du kelią rodo. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo. Pats nemato, o kitiems rodo. <span class="explanation">kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: </span> Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti. Neródyk pirštu į jį. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti]. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę. Aklai vištai grūdą rodo. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Ant alksnio ródo obūlą <span class="explanation"> (vilioja) </span>. <span class="explanation">tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan): </span> Laikrodis jau rodė devintą valandą. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai! <br/>5. <span class="explanation">aiškinti, mokyti: </span> Lig dviem skyriam ródžiau vaikam. Koks tę inžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt. <br/><b>ródytinai</b></b>. Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit. <span class="explanation">skelbti: </span> Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų. | Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro. Ką gi kalendorius ródžia? Mano protas, galva kitaip ródo. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki <span class="explanation"> (savo tarme) </span>. <br/>6. <span class="explanation">išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: </span> Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro. Aš nenoriu jam rodyties. Nesiródžia, bijo kareivių. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! Gali neródyties – nedideliai gražus tesi. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties. Savam tėvuliu [i] nesirodytau, savo vargelio jam neporytau. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė. Miškinės kiaulės <span class="explanation"> (šernai) </span> seniau neródės. Ka varlės rodos juodos, tai būs lytaus. Saulė ródos. Kol saulė predės ródyties, ta mas ir išminsma [linus]. Naktį … žvaizdės danguje rodžias. <span class="explanation">atvykti: </span> Jau paleido vaikus [mokytoja atostogų], bet pas mum da nesiródo. Mūsasis. kai vakar išėjo, tai dar i nesiródo. Karalienę su dukteria paleido ir prašė, kad ji nesirodytų į savo dvarą. Laukai tušti – nieks nei su dalgiu, nei su grėbliu nesirodo. <span class="explanation">rastis, darytis: </span> Debesys ródos, ale baltos. Jau kad iž akmenio [v] anduo ródosi, tai jau bus [lietaus]. Kerta [titnagu], ir tada ugnis ródos. Iš padkavų ugnis ródos. Pavasaris pradėjo rodytis. Rytais jau pašąla, gal pradės žiema ródytis. Rytais jau šalnos pradeda ródytis. Tada dar rubliai nesiródė, litai buvo. Josios veiduose rodės saulės spinduliai. | Iš visų pusių (šalių) priegada rodos. <span class="explanation">darytis matomam, ryškėti: </span> Vieną dieną, vaikščiodamas po krantą, pastebėjau iš vakarų pusės nykstant jūrą ir toj vietoj rodantis iškilus žemę, kuria galėjau pabėgti nuo salos. Rodos, rodos, tik neišlenda. <span class="explanation">kilti sąmonėje: </span> Ir Ilžei dar vis tebesirodo Ėvės ašarotas veidelis. Gal, sakau, tas pasišiaušęs dirigentas taip įstrigo į galvą ir rodosi man akyse visokiais pavidalais? <span class="explanation">būti išspausdintam: </span> Jų. atskiri kūriniai vis dažniau pradeda rodytis Lietuvos spaudoje bei literatūriniuose leidiniuose. <br/>7. <span class="explanation">išleisti, išduoti iš savęs: </span> Išsiskarojo [kriaušaitė], ale nė vieno žiedo neródė. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, anei vienas bernužėlis tieselės nesakė. Vaikščiodama uliodama akmenėlius žarstė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė. <br/>8. <span class="explanation">tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: </span> Toks karštis badus ródo. Pavasaris gražiai ródo. Dangus ródžia vėją. Visa rodo, kad rytoj bus šilta diena. Nė nerodo gamta, ka tuoj būt lietaus. Kap saulė ródžia, lietus bus. Kasdien ródo lytų ir vėl išsišvaisto. Liuob šieną iškreiksi viename rėžė [je] – pradės jau ant lytaus ródyti, bėgsi į kitą rėžį tujau. Katė vėjus ródžia. <br/>9. <span class="explanation">vaidentis: </span> Seniau ródės žmonėm. Pali tuom akmeniu tai visiem ródėsi. Jų pirty, sako, ródos. Pasakoja, kad čia irgi ródės. Sako, ka te kokie ródosis, tę kokios tę visokios baisenybės ródos, tai kaip tę eitie?! Biržyne, būdavo, ródos ugnelė <span class="explanation"> (pinigai degė) </span>. Dabar cūdai nebesrodo. Sako, bepročiuo i piningai ródos. Sirgdamas svaitėjau, i mun visokios šmėklos akės [e] ródės. Kad ródos, tai žegnokis. Girtam iš vieno du rodos. <span class="explanation">apsireikšti: </span> Par keturias dešimtis dienų ródės jiemus Viešpatis ir kalbėjo su jais. <br/>10. <span class="explanation">reikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos pajusti, suprasti, suvokti: </span> Aplinkinių gyventojų rodoma jo tėvams pagarba apsvaigina karštą jauno Viliaus galvą. Jis niekada nerodydavo savo jausmų vaikams, jis tarytum varžydavosi. Žiaurumą neródžiau, kareivis būdamas. Mielaširdystę man rodysi biednamui. Idant iki gali meilę savą tėvišką rodyt teiktumbeisi. Per stebuklą tat rodei, juog tarnų savo nemirštai. Kaip tiktai prieš juos. savo nepaslušnystę rodžia. Matai, ir tos piktumą ródo. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? Toną ródyti. Pats visur vaikščiojo, purvą ir vandenį brido basas ir visiems rodė, kaip reikia nebijoti šalčio. Riteriai nulenkia galvas, tuo rodydami, kad sutinka. | Ligonis buvo labai silpnas, menkai berodė gyvybę. Plonučiai medeliai dar nerodė jokių gyvybės žymių. Ką pilvas ródo, a neskausta? <span class="explanation">kelti aikštėn, atskleisti: </span> Mokytojai gyrė jį ir rodė pavyzdžiu kitiems mokiniams. Meilę jos ródžiu, idant jus to malko meilaus dalinykais padaryčio. Tau, Tėve maloniausias, rodžiu nuodėmes manas. Du pirmuoju adventu didį mielaširdumą Dievo prieš mus rodžia, o du paskutiniu teisybę jo apreiškia. Tikrasis tikėjimas … ir žodžiuose, ir darbuose ródžias. Didumas anos dienos ne tiektai iž rūstybės Dievo, bat ir iž kantrybės Dievo ródžias. Ir iš daug kitų [vietų] rodžiasi, juog mes iš savęs nieko neturim. <br/>11. <span class="explanation">žymėti, reikšti: </span> Prielinksniais vadinami … žodžiai, kurie rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais. Priežastis rodančios [jungės]. <br/>12. <span class="explanation">leisti konstatuoti, nustatyti, teigti: </span> Visas [mergaitės] liemuo ir akys rodė žvalumą. Šiandien dar jau raštai, jau pasakos rodo juos žemlionimis buvus. Rašymai [laikraščiuose] rodžia, jog bus karas. <span class="explanation">sakyti, tvirtinti: </span> Įstatymas rodo, ka reik [ia] duoti. Įstatymas rodo, kad aš pensiją gausiu. Poniškas jo vardas rodo, kad jis reikalaus ir poniško apsiėjimo! Antraštėje minimas žodis <span class="explanation">surinkimas</span> rodo, kad tas katekizmas yra išleistas kalvinų. Taip pat praktika rodo, kad skruzdėlė su sparniukais lekioja – bus lietaus. <br/>13. <span class="explanation">tvirtinti teigimą faktais: </span> Tavo teisingumą jie ródė. Tam tikrame savo gramatikos skyriuje Jaunius rodo, kad reikią rašyti … <span class="explanation">veskime, meskime</span> (iš <span class="explanation">ved+kime, met+kime) </span>. Kožnas savo tiesą ródyt pradėjo. Rodyk tatai po akim mano ir tavo brolių. Jei piktai kalbėjau, tada rodyk tatai pikt sant. <span class="explanation">duoti parodymus, liudyti: </span> Jis pats neprisipažino, bet visi kaimynai ródo. Jie nebeturi teisės rodyti nei civilinėse, nei kriminalinėse bylose, net sprendžiant ginčus dėl lauko sienų. O ryto metą susiejo visi byskupai, raštnykai ir vyresnieji žmonių, teipajeg ir visa rata bei rodijo ant Jėzaus. <br/>14. <span class="explanation">daryti tam tikrą įspūdį: </span> Rugiai iš pavasario puikiai ródė, tik vėliau numenko. Šįmet mėlynių labai daug bus, labai gražiai ródo. Šiemet žieminiai prastai ródo. Iš rudenies nieko dobilai ródė, bet dar̃ in pavasarį tai nei velnio. Nesvarbu, plotas [bulvių] ką ródo, o ką šaknys. Tas bulvių kaišimas į ką beródo aklo žmogaus. Nor ir jaunas, al ródžia in pabuvusį. Kai papylė [v] andenio, tai vasarojus baikai ródžias. Kur bus susiūta, siūlės visai nežymės, rodysis lyg suaugę. Iš stuobrio rodės žmogus, iš kadagio gyvolis. Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka ródos? Aš negalėjau suprasti, kaip jie nebijojo žiūrėt į tokį baisų daiktą, koks aš turėjau jiems rodytis. Didliai slabni ródžiaus tą naktį. Ji ródėsi visai gyva. Aš nepilnametis ródaus [iš išvaizdos], o einu jau dvidešimt pirmus metus. Kaip pabaiga svieto ródės tie vokyčiai. Šventadieniui, to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent keliais apsagalais tyčia, kad būtų storiau paskugalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje. Geresnė ródos. Viena [duktė] buvo nematyto gražumo mergaitė; karalienė neapsakomai tuo džiaugėsi, iš to džiaugsmo tiesiog be galvos rodėsi. Miškas ėmė ródytis vis labiau ir labiau pažįstamas. Ródės nei į tvorą, nei į mietą. <span class="explanation">elgesiu duoti pamatą save laikyti kokiu: </span> Ir jis nori rodytis teisingas. Nenorėk geras ródytis, geras nebūdamas. Būk, koks nori rodytis, ir geras būsi žmogus. Vieno noro geram rodytis čia neužtenka: reik [ia] ir būti geram, ne tik rodytis. Jonukas nor rodyties tėvuo geru, kad pyrago parvežtų. <span class="explanation">apsimesti, dėtis: </span> Rodžiuosi ką darąs. Jis rodės tikrą teisybę sakąs. Šis ministras visados buvo mano slaptas priešas, nors akyse jis man rodėsi geras. Jis turėjo ródytis, jog jam jie nei šalta, nei balta. <span class="explanation">didžiuotis, pūstis. </span>. <span class="explanation">išsiduoti, garsintis: </span> Sek paskuo manęs atstu, dabar negali rodyties mano pažįstama. Jie turia visko, tik nelabai ródos, nelabai vaišina. <br/>15. <span class="explanation">darytis kokiam įspūdžiui, nuomonei: </span> Man rodo, kad nebelis daugiau. Man rodo, nereikalaus tokių, palikste bevypsą. Anos proteliuo teip rodo, kad paprūdžiais žemė liesesnė. Ródos man, tau. Gerai rodos man. Man rodžias, kad visur lyja. Man ródos, kad jūs va čia až kalno ažeitūt, tuoj pamatytūt kiškį. Man ródosi, kad be reikalo šitas darbas. Veizėk, mun ródos, ka yra durės [e] [raktas]. Tik man ródos, kad lubos prislėgė man' prie lovos. Mun ródos, ka … – Ka rodos, reik žegnoties. Rodžias tamsu vis, nenoriu keltis. I mun pradėjo ródytis, kad i numūse velnių yr. Kai judu, tai da nieko ródos, o kai apsistoju dirbus, ródos, ka netvirta sveikata. Vakar, kaip toks lietus, ródės, va jau po vasarai. Kaip i nepadoru ródos: pasakok daba tokius nėkus. Visiems rodės Gustį būsiant čiuiniu vaikeliu, nes buvo gan dailus. Kiekvienas taip elgias, kaip jam ródos geriau. Jiems ródės taip ir reikiant. Jau koks geras lietus – ródos, kad auksas byra. Veizėk, kaip vištos leida nu lytaus: ródos, kad anums drobužiai sušlaps. Susėdę ir rodavosas, ródos, ka darbo nebūtų. <span class="explanation">būti, pasidaryti kokiai būklei: </span> Man dabar blogai ródo <span class="explanation"> (prastas gyvenimas) </span>. Blogai rodo – gerai bus. Su duona prastai rodo, būs brangi rugiai. <br/>16. Sušuktum, rodos: ką darai! – tik nieks, deja, tavęs negirdi. Jo balse kelis kartus, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudo ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė. Nelabai drūtai, ale, ródos, lijo. Ródos, rytoj lytaus bus. Ródžias, viskas. Rodos, tik vakar čia buvau. Piningų, ródos, neturėjo susikrovę. Įsiklausai ir girdi – rodos, laukai tave šaukia. Net saulelė, ródos, dabar skaisčiau šviečia. Regis, kiek metų gyvenau, o tik, ródos, pradėjau gyvent. Ródžias, neprisimenu tokių. Ródžias, seniau ir švaru būdavo. Lietuva, ródžias, tik maišelis <span class="explanation"> (maža), </span> o kas namas, tai šneka. Ródžias, kalnas, o nieko nematyt nuo čia. Tokia lėta, ródžias, buvo, o va kap padarė. Kaip te mergos eidavo [vienmarškinės] – negražu, ródos. Ródos, dėsiuos į galvą, užsukau radiją ir užmiršau. Kaip pripranti, taip, rodos, ir reikia. Kur tie žmones dabar, ródos, važiuoja tiek daug: kiek tų mašinų eina, o važiuoja i važiuoja. Kai prisėdau prie šalelės, rodos, dangus atsidarė. Visas miškas siūbuoja, rodžias, kenčia, dejuoja. Šiandie, ródos, dvaras, o ryt ubagas <span class="explanation"> (nesigirk turtingumu) </span>. <br/>17. <span class="explanation">vesti: </span> Ir jis siuntė Judą pirm savęs Josefop, idant jį rodytų (vestų) in Gosen. <br/>18. = godyti (Godau apie ką). <br/><b> akìs ródyti</b>. <span class="explanation">atvykti susitikti, apsilankyti: </span> Alfonsas į namus ir akių nerodė. Ganote po mano ganyklas, o ant rokundo šaukiami nė akių nerodote! Marčia akių̃ neródo. Ji nenorėjo matyti žmonių nei savo akių rodyti. Kaip tas akìs ródyti, skolos neatidevus. Pasiskolino, tai nė akių̃ neródo. Tolei mačiau, kolei užauklėjau, o dabar nė vienas akių̃ neródžia. Jau bėda kokia atvarė – teip jau ir akių̃ neródai. Kaip susipykom, visus metus nė akių̃ nebródė. Po tos kalbos jis nė akių̃ neródo. <br/><b>ámbas ródyti</b>. <span class="explanation">būti užsispyrusiam, ožiuotis. </span> <br/><b>ãšaras ródyti</b> <span class="explanation">verkti: </span> Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo. <br/><b>bal̃są ródyti</b> <span class="explanation">rėkti, šaukti: </span> Ir šito [ji] bal̃są ródžia <span class="explanation"> (barasi) </span>. <br/><b>dañgų ródo</b>. Susėdom rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo. <br/><b>dantìs ródyti</b><br/>1. <span class="explanation">juoktis, šaipytis: </span> Tik rodo visiem dantis. Mergos tik staiposi prieš vyrus, ródo dantìs. Jaunai mergiotei nepritinka dantìs ródyt kožnam berniokui. Aš čia ėduos graužuos, o ans dantìs ródo. Neródyk dantų̃ jam, bo su ragais nudurs <span class="explanation"> (mušis) </span>. Nerodyk dantų: ir taip žinau, kad balti. Drebėjo, drebėjo, kol siaubas praėjo, o dabar rodo dantis. Ar dantis parduot atnešei, kad visiems rodai? Nerodyk dantų – nieks nepirks. <br/>2. <span class="explanation">gąsdinti: </span> Rodo dantis kaip vilkas. Nerodyk kaip šuo dantų. Neródyk dantų̃, aš jų nebijau. <br/><b>į akìs (akysè) ródytis</b> <span class="explanation">ateiti ir būti matomam: </span> Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesiródyt [ų] jam akýse. Nesiródyk šeimininkui in akìs. <br/><b>nósies neródyti</b><br/>1. <span class="explanation">neatvykti pasimatyti: </span> Sėdo i išdulkėjo, i daugiau panai nósies neberódė. <br/>2. <span class="explanation">arti nelįsti, nesiartinti: </span> Didžiausias žvirblių pabaisa – tai Angoros katinas, kuriam jie ir nosies nerodo. <br/><b>óžius ródyti</b> <span class="explanation">aikštytis, ožiuotis: </span> Vaikas pradėjo óžius ródyti. <br/><b>pir̃štais ródyti</b> <span class="explanation">tyčiotis: </span> Kur pasisuku, visur mane ródo pir̃štais. <br/><b>sylàs ródyti</b> <span class="explanation">eiti imtynių, muštis: </span> Žodis po žodį – pradėjo savo sylàs ródyt! <br/><b>smaginìnėje negeraĩ ródo</b>. Must jau tau smagininė [je] negerai berodo, ka [d] tokius nėkus išsimislijai. <br/><b>sùbinę ródyti</b> <span class="explanation">būti nedėkingam: </span> Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs sùbinę ródo. <br/><b>šìrdį ródyti</b> <span class="explanation">nuoširdžiai ką daryti, gera daryti: </span> Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys. O tau šitaip pasakysiu: apsaugok tave Viešpatie rodyti šeimininkams gerą širdį! Nu sakyk, ródyk šìrdį, ka nori. Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti ažu visas geradėjystas. Tu anam širdį rodyk, o ans tau nugarą. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o jis tau špygą. Aš anam rodau širdį, o ans sako, kad avino kulis. Tu rodai jam širdį, o jis tau uodegą. Jei rodai kitam širdį, ans sako, kad tu smirdi. Tu rodai širdį, o jis tau uodegą. Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda. <br/><b>šùn [iui] kẽlią ródyti</b> <span class="explanation">vargingai, skurdžiai gyventi: </span> Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šùn kẽlią neródytų. Jis čia šùn kẽlio neródo <span class="explanation"> (turtingai gyvena) </span>. <br/><b>tuõ beródo</b>. Juozukui tuo berodo: beveizdint pasikinkė ir išlėkė. <br/><b>vélnius ródyti</b> <span class="explanation">dūkti, šėlti, savivaliauti: </span> Savo vélnius [vaikai] ródo, neklauso. <br/><b>antródyti</b>. <span class="explanation">pasakyti ką kur esant, paskųsti: </span> Jis ančródė vyrus, nu karo pasislėpusius. <br/><b>apródyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viską pateikti apžiūrėti: </span> Apródė kambarius. Einam pas mane, aprodysiu savo gerą. Aš tamstai rytoj aprodysiu, kas kame yra. Kada piningus aprodė, paliepė žiūrėt aukštyn. Tas brolis apródęs viską: puikiame dvare begyvenąs. Kai nuėjau, tai viską apsiródė. Kai atvažiuos pražvalgai, reiks viskas apsiródyti. Apsirodė, kad aš bagotas. | Apsirodė jis visiem susiedam [, kad apmuštas]. <br/>2. <span class="explanation">gestais paaiškinti: </span> Ši. nuejus su ranka apsirodžius: čia rytojui, čia porytui, šiai dienai nebėr. <br/>3. parodyti 1. Keliavo į Rymą popiežiui apsirodyti. <br/>4. parodyti 9: Kokią man aprodai malonę ir kaip man esi viernus! <br/><b>atródyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos: </span> Da gerai atródžia, sveikas, stipras. Jau dar̃ tu atrodi gerai. Anas až man jaunesniu atródžia. Ant veido jis nėko atródydavo, ale buvo sergąs. Ant veido atródo nesurukęs, gražus, o baltas. Merga gražiai atródžia. Tuokart kai su Poviliu buvę nueję, prasčiai atródę. Koks pasenęs atródo, koks nepažįstamas. Ilgai laikės šiaudų stogai, tiktai va nepuikiai atródė. Kito tvartas gražiau atródo, kaip jų pirkia. Ne toks atrodo kunigo veidas, kad pargrįžtančios žmonos lauktų. Eržilui iš nasrų krito putos, ir jis visas atrodė kaip išmaudytas. Jeigu aš tokia bjauri atródau, nėkados nebigersiu. Miestas atrodė gražus ir net didelis. Nė į ką neatrodo linai <span class="explanation"> (menki) </span>. Vėjuotie i mažas šaltis dideliu speigu atródo. Jis man kvailas atrodė. Ir ji suprunkštė vėl, taip juokingai jai atrodė Rapolo ir Amilios nesupratingumas. Klausimas, iš pradžių atrodęs toks paprastas, staiga pasidaro be galo painus. Kaip atrodo šiemet javų daigslis, ar gerai sudygsta? Aš turiu kelnes, gražias, raudonas, kap jom apsiaunu, atródau ponas. Atrodo kaip šuo be uodegos. Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo. Ne visada taip yr, kaip atrodo. Boba tur metų tiek, kiek ji atródo. Kad apdroši [tekinį], kitoks atsiródys. Kap atsiródo lauke? Teip jau atsiródo nieko, beveik sveika. <span class="explanation">panėšėti: </span> Mergšė vienuolikos dvylikos metų daugiau in vaikutį atródo. <br/>2. <span class="explanation">susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: </span> Man atrodė, kad čia kas kitas rėkė. Juk tą visi žino jau, kaip čia buvo, man atrodo, kad tai menka naujyna tėr. Juo daugiau vežėm, juo labiau atrodė: nebus nei galo, nei krašto šitiems žabarams. Man tai atródo beprasmiška. Atródė, ka visas pilvas perpjautas i visos žarnos lauke. Atrodo, lyg viliotų, kviestų žemelė, motina gera. Pats kurčiausias kampas – neturim nieko, o mumi atródo, kad pats smagiausias. Greit bus pavasaris, teip atrodo. Jam atsiródo, kad šnapsas yra paprasčiausia nuodėmė. Man ir atsiródo, kad ten geros avižos. Mergele jaunoji, kap tau atsiródo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo? Sakykie, berneli, kaip tau atsirodo, ar bėri žirgeliai šerti atsibodo? Atsiródo, ka tai ne velnias, ale susiedas apsirengęs už velnią. <br/>3. <span class="explanation">matyt, turbūt: </span> Atrodo, jis nė nesirengia imtis kokio darbo. <br/>4. <span class="explanation">pasimatyti (akyse): </span> Pirma atsiródė vienas, dabar atsiródo du. Ma [n] tąsyk akyse atsiródė baisybė. <br/>5. <span class="explanation">atvaizduoti: </span> Atródo zelkorius, koks esi. <br/>6. parodyti 1. <br/>7. parodyti 2: Aš atródau kelį jamui, kur eiti. <br/>8. <span class="explanation">atiduoti, grąžinti: </span> Ir atrodė Abrahamui jo moterį Sarą. Idant jį savam tėvui atrodytų. Norim mirdami Dievui atrodyti savo mielą dūšelę ant amžino išganymo. Kurs ant ubago susimilsta, tas Dievui žyčija, kursai gerybę jam vėl atrodys. <br/>9. <span class="explanation">įskųsti, įduoti: </span> Žinojo, jog žydai jį tiktai iš keršto atrodę buvo. Mano tarnai mane užstotų, jeig žydams nebūčiau atrodytas. <br/>10. <span class="explanation">paskirti: </span> Tą dieną, kada anys atrodyti (išskirti) buvo plebonais būti ponui. <br/><b>daródyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pademonstruoti sugebėjimą: </span> Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo. <br/>2. <span class="explanation">argumentais įtikinti: </span> Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta. <span class="explanation">faktais, argumentais paremti kokį teiginį: </span> Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu [i] tikrais jo vaikais esančiais. Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras. Ko biesas netropys, tą boba darodys. <br/>3. <span class="explanation">patarti, pamokyti: </span> Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo]. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie. <span class="explanation">pasakyti, nurodyti: </span> Kas tau daródė in mus? Mes da [r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam. <br/>4. <span class="explanation">prilygti: </span> Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku. <br/><b>įródyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">stengtis, kad pamatytų: </span> Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną. <br/>2. <span class="explanation">atsirasti, pasireikšti: </span> Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė. <br/>3. <span class="explanation">argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: </span> Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo. Stengiasi klausytojams įrodyti. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie. Ginčais proto neįrodysi. <span class="explanation">paremti faktais: </span> Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei. <br/><b>įródytai</b>. Įródytai negalimas. <br/><b>įródomai</b>. Įródomai apkaltinti. Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo. <span class="explanation">samprotavimais įtikinti teisingumu: </span> Įrodyk prieštaromis. <br/>4. <span class="explanation">padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: </span> Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija. Taip įsirodanti meilė savo tautai. <br/>5. <span class="explanation">įskųsti: </span> Įródė juos vokiečiam, ir suėmė. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus. <br/><b>išródyti</b><br/>1. <span class="explanation">pateikti apžiūrėti: </span> Juškevičius išródė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra. Atvažiuosi vasarą – išródysma. Nusivedęs išródė anam visas vietas, kuriose ans gyvena. Tada įvedęs savo seserį tuos namuose, išródė visas stancijas. Gatavos viską išródyti, iš – geros pardevėjos! Ta. išrodžius laukinei visus turtus. Visas dalis išródė, išdėliojo – kaip nesupranta, taip nesupranta. Viską išródžiau aš jamui. <br/>2. <span class="explanation">išaiškinti rodant: </span> Išródys [žemėlapyje], kaip kame kariau [ja]. Rodytinai anims. išródo, ir išmoksta [rašyti]. <br/>3. <span class="explanation">judesiais pavaizduoti: </span> Moka tokie [artistai] visaip iššnekėti ir išródyti. <br/>4. <span class="explanation">pareikšti, išreikšti: </span> Gerą valią parodau, išrodau. Kam meilę išródyti. Jie turi valdžiai bei vyriausybei išrodyti paklusnumą. Šime dalyke jis savo viernybę išródė. Kristus, vandenį vynu paversdamas, savo macę didę išrodė. Jis daug mums išrodo geradėjysčių. Ir pagonai ketino visą savo macį išrodyti. Dėkavojam už tokią tavo didę malonę, kurią tu mums išródęs esi. Visaip jis bandė jiems išrodyti gera, jeib jiems tik būtų naudinga ir smagu gyventi. Jis. ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems svotbos svečiams didelę garbę išrodysiąs. Jis tame dalyke nei šiltas, nei šaltas išsiródė. Jis prieš kiekvieną teisus išsiródo. Ans negali išsiródyt: kaip valdžia nori, teip turi daryti. Kad neatvirai klasta išsirodo, ir ta tuojaus gal [i] atliudyta būti. Ir jis malonus išsirodos tiems, kurie jopi prisiverčias. Išsirodykit meilingi! <br/>5. <span class="explanation">išryškinti, atskleisti: </span> Bus išrodyta gėda tava, ir bjaurumą tavą regės. Jo rūbai, jo nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo. Savo čėsu tai išsiródys, išsireikš. Tokiame dalyke išsirodo tikrai broliškoji meilė. Policijai tai geriaus ištardant [= ištardžius], išsirodė, kad tai tiesa esanti. Ką jie daryti tur [i], tatai mumus gražiai išsirodo ant apaštalų. Mes jau esame Dievo vaikai, ir dar neišsirodė, kas mes būsime. <br/>6. <span class="explanation">apsimesti, dėtis, vaizduoti: </span> Baisiu ponu išsirodo. Išsiródo geras, o y [ra] velnių priėdęs. Matai, išsiródo mokąs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.