drebė́jimas. → drebėti:
1. Drebė́jimas rankų, kojų – tikras senukas! Drebė́jimas nuo šalčio, iš bailės. Širdies lekiojimas, drebėjimas (mušimas) . Ir bus badai, ir marai, ir drebėjimai žemės.
2. Su priešingomis nuomonėmis galima greta gyventi be drebėjimo. Išsigąs tada kunigaikščiai Edomo, drebėjimas apims galintingus Moabitų. Slūžykiat ponui baisybėje ir linksminkiatėsi su drebėjimu. O anos, išėjusios nuog grabo, pabėgo, nes apėmė anas drebėjimas ir išgąstis.
gýslų (kìnkų) drebė́jimas baimė: Reikėjo atkentėti gyslų drebėjimą. Na, su drebėjimu kinkų tiek to – pasityčios merginos, ir tiek.
padrebė́jimas. → padrebėti 1: Pasakoja apie didį. žemės padrebėjimą.
sudrebė́jimas. → sudrebėti 1: Per kožną sudrebėjimą avilio vis kelios bitys nuo kupetos atsitraukia ir sušąla. Mane pažadino švintant mūsų laivo sudrebėjimas. Taipogi baisiai įveikė žemaičius pastarasis sudrebėjimas prapuolančios Lenkų karalystės. Greit juos sutraukome be jokio sudrebėjimo sąžinės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.