x
drib|ti, drimba, dribo
1. kristi tirščiui ar minkštam kūnui; smukti žemyn: Tešla drimba nuo ližės. Drimba sniegas. Ä–mė šlapdriba dribti Plaukai drimba ant akių.
2. virsti, griūti: Geriau į kalną lipti negu
d. (folkloras).
3. darytis tingiam ar silpnam, glebti: Nuo šilumos pradedi dribti dribimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.